2020-09-09 Nr. AB-16207-3-61-3-00823-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3651-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00823-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, neatitiko higienos normų ir saugos reikalavimų, jose buvo šalta, drėgna ir tamsu. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, taip pat pasivaikščioti lauke ar už kameros ribų ilgiau nei 1,5 val. per dieną. Maisto buvo per mažai ir jis buvo prastos kokybės. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad

3.1. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui kamerose teko nuo 6,86 iki 7,90 kv. m kameros ploto.

3.2. Nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tik tos teisės aktų nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto veikimo vertinant pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo šviesos patekimo į kameras, šalčio ar drėgmės. Be to, Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra abstraktus ir nedetalizuotas.

3.3. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės atskirtas sienele su užuolaida; toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

3.4. Vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad suimtajam ar nuteistajam turi būti suteikiama galimybė ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti lauke. Pareiškėjo minima rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu (darbui, sportui, švietimui ir pan.), o ne vien pasivaikščiojimui gryname ore.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. paliko nenagrinėtą, dalį skundo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas paliko nenagrinėtą administracinės bylos dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. nustatęs, kad pareiškėjas teikė skundą administracinėje byloje Nr. I-4356-473/2018 dėl tų pačių galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., ši byla pagal atsakovo atstovo apeliacinį skundą šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT). Šioje administracinėje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (iš viso 191 dieną).

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius dėl jam tekusio per mažo kamerų ploto, pasivaikščiojimo lauke trukmės, prausimosi duše dažnumo, per mažos kamerų apšvietos, per didelės drėgmės ir prastos ventiliacijos, per mažo kiekio ir netinkamos kokybės maisto.

7. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeisto privatumo pareiškėjui naudojantis tualetu, teismas nustatė, jog Vilniaus PN neneigia aplinkybės, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida, t. y. kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Dėl to teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies taip, kad būtų užtikrintas bent minimalus pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, ir konstatavo, kad pareiškėjo orumas buvo pažeistas.

8. Teismas nurodė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų; taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur suma dėl iš dalies neužtikrintos pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis tualetu yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą poveikį, jų mastas būtų itin didelis, todėl nurodė, jog pareiškėjo prašoma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 9. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamų išgyvenimų, stresą, kitų dvasinių išgyvenimų arba nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų jam galbūt padarytą žalą. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. vasario 19 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu 191 dieną buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti nei atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai, nei pareiškėjo patirta neturtinė žala, taip pat nepagrįstas jos dydis.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

16. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu pabrėžtina, kad, kaip nustatyta iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 16–26), pareiškėjas Lukiškių TI-K bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. vasario 12 d., t. y. iš viso 169 paras. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas 90 parų kameroje buvo laikomas vienas, o kitas 79 paras – kartu su dar vienu asmeniu. Nė vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo zona nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau kamerose buvo įrengtos užuolaidos asmens privatumui užtikrinti (b. l. 1, 20). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo laikotarpį.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408‑261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui 79 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu; atitinkamai buvo konstatuoti ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir gana ilgą trukmę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (79 paras pareiškėjas kamerose buvo laikomas ne vienas) ar mažareikšmis. Šis pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (79 paras neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, kai kamerose jis buvo laikomas ne vienas; sanitarinio mazgo zonose buvo įrengtos užuolaidos), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažintina priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 160 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo J. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė