30ad5e1d-c331-4f88-b9a3-28fe74b0cefe · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Jolanta Gailevičienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-540-777/2015Teisėja Elena Pauliukienė                                            (Proceso Nr. 2-06-3-16220-2010-5)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                              30.9.1; 95.2; 99.5; 99.7; 114.11;                                                                  121.15; 121.21 (S)  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovams I.

B. ir R. B., ieÅ¡kovų atstovui advokatui Alvydui Butai, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų I. B., R. B. ir S. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. teisių perėmėjų I. B., R. B., S. B. ieÅ¡kinį atsakovams D. B., N. B., R. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas 2010-12-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo teismo prašė atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du (pastato patalpų padalijimo projektas, t. 1, b. l. 13):ieÅ¡kovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 163,26 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis:

P-l koridorius – 6,60 kv. m, P-2 sandėlys – 2,25 kv. m, P-3 sandėlis – 12,80 kv. m, P-5 sandėlis – 2,78 kv. m, P-6 sandėlis – 12,57 kv. m, P-7 sandėlis – 5,71 kv. m,                 P-8 koridorius – 3,16 kv. m, P-9 sandėlis – 4,43 kv. m, 1-3 kambarys – 14,60 kv. m, 1-10 veranda – 7,73 kv. m, 1-11 veranda – 6,59 kv. m, 1-12 priestatas – 1,29 kv. m, 2-1 koridorius – 10,25 kv. m, 2-2 kambarys – 15,26 kv. m, 2-3 kambarys – 19,92 kv. m, 2-4 kambarys – 12,63 kv. m,                             2-5 virtuvė – 7,10 kv. m, 2-6 tualetas – 1,70 kv. m, 2-7 kambarys – 14,43 kv. m;

                1/2 dalį patalpos 1-9 įėjimo – 1,46 kv. m;atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 76,77 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-4 sandėlis – 14,40 kv. m, G-1 garažas – 14,43 kv. m, 1-1 gyvenam. koridorius – 9,07 kv. m, 1-2 kambarys – 13,44 kv. m, 1-4 kambarys – 12,38 kv. m, 1-5 virtuvė – 6,98 kv. m, 1-6 sandėlis – 1,41 kv. m, 1-7 tualetas – 1,16 kv. m, 1-8 vonia – 2,04 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-9 įėjimo – 1,46 kv. m;atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 4 751,39 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priteistÄ idealiÄ jÄ jo dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ (3,24 kv. m);iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-5, 1-3, 1-10, 1-11,             1-12, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Å¡alys tarpusavyje nesusitaria dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do.

IeÅ¡kovas pateikė teismui VÄ® Registrų centro atliktÄ pastato patalpų padalijimo projektÄ , pagal kurį siÅ«loma gyvenamÄ jį namÄ padalyti į du savarankiÅ¡kai suformuotus daiktus. Visas antras aukÅ¡tas, rÅ«sio 7 patalpos, pirmo aukÅ¡to 3 kambariai turi atitekti ieÅ¡kovui. Taip atidalijus bus suformuoti du butai. Du suformuoti savarankiÅ¡ki daiktai turi tik vienÄ bendrojo naudojimosi patalpÄ â€“ įėjimÄ Ä¯ namÄ , ir Å¡i patalpa dalijama Å¡alims lygiomis dalimis. Pirmame aukÅ¡te yra du įėjimai į patalpas, todėl atidalijimas yra galimas.

Gyvenamojo namo atidalijimas natÅ«ra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų iÅ¡dėstymÄ . Negalint atidalyti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiÄ sias dalis, atsakovai turi teisę į kompensacijÄ . Palėpės nėra planuose, ji nėra registruota. Atsakovai ignoruoja ieÅ¡kovo turimÄ teisę į ginčo turto dalį, neleidžia į jÄ patekti. IeÅ¡kovas, kaip Å¡io ploto savininkas, turi teisę reikalauti iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų P-5, 1-3, 1-10,          1-11, 1-12, be jokio teisinio pagrindo jose gyvenančius atsakovus.Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė sau naudingÄ padalijimo planÄ ir iÅ¡keldinimÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyvius sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, ir į tai, kad ginčo namas buvo įgytas 1958 m., nebaigtas statyti, t. y. neįrengtas. Pagal 1959 metų žodinį susitarimÄ ir pasidalijimÄ , ieÅ¡kovui priklausė antro aukÅ¡to namo dalis, o atsakovams – pirmo aukÅ¡to namo dalis. Veranda buvo atvira ir nebuvo jokių kambarių, komunikacijos (dujos ir Å¡ildymas) įvestos N. B. asmeninėmis lėšomis.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad patalpos su indeksais 1-10, 1-11 ir 1,12 yra neteisėtai užvaldytos atsakovų. Å is plotas negali bÅ«ti įtrauktas į naudingÄ jį dalijamÄ plotÄ ir negali bÅ«ti įtrauktas į 2/3 dalis priklausančio ieÅ¡kovui naudingojo ploto. 14,60 kv. m kambaryje, plane pažymėtame indeksu 1-3, visÄ laikÄ gyveno atsakovų tėvai, o 13,44 kv. m kambaryje, plane pažymėtame indeksu 1-2, gyveno atsakovų seneliai nuo pat namo pirkimo dienos. Nurodė ir tai, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu kompensacijos dydžiu.

Nurodė, kad VÄ® Registrų centras neįskaičiavo palėpės ir laiptinės kvadratÅ«ros. Palėpė buvo pastatyta 1957 metais. Palėpės atsakovai atsisakytų, jei pirmame aukÅ¡te ieÅ¡kovas jiems paliktų tris patalpas. SiÅ«lė ieÅ¡kovui 10 000 Lt kompensacijÄ ir palėpę, kuria ieÅ¡kovas naudojasi. Be to, nurodė, kad dalijant namÄ nori mažiau rÅ«sio, bet daugiau gyvenamojo ploto.2011-09-07 ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, 2011-04-06 VÄ® Registrų centrui atlikus patikslintus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo rÅ«sio, pirmojo ir antrojo aukÅ¡to plane buvo pakeisti patalpas žymintys pavadinimai (kodai ir numeriai), patalpų plotai ir viso pastato vidutinė rinkos vertė.

Dėl to ieškovas patikslino ieškinio reikalavime nurodytus patalpų pavadinimus, patalpų plotus ir kompensacijos dydį bei prašė:atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu (pastato patalpų padalijimo projektas, t. 1, b. l. 87):ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 kv. m, P-2 – 2,81 kv. m, P-3 – 4,43 kv. m;

P-4 – 6,60 kv. m, P-5 – 12,25 kv. m, P-7 – 11,54 kv. m, P-8 – 5,81 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m, 1-5 – 7,77 kv. m, 1-6 – 6,56 kv. m, 1-7 – 1,48 kv. m, 1-13 – 10,33 kv. m, 1-14 – 16,03 kv. m, 1-15 – 20,65 kv. m, 1-16 – 14,04 kv. m, 1-17 – 13,36 kv. m, 1-18 – 7,01 kv. m, 1-19 – 2,12 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: G-1 – 16,24 kv. m, P-6 – 14,34 kv. m, 1-2 – 6,42 kv. m, 1-3 – 13,38 kv. m, 1-8 – 12,60 kv. m, 1-9 – 6,82 kv. m, 1-10 – 1,20 kv. m, 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m,                1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5 213,95 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priteistÄ idealiÄ jÄ jo dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ (3,58 kv. m);iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6,             1-7, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, kad tarp Å¡alių, kurios yra gyvenamojo namo bendraturtės, kilo ginčas dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo. Pastato patalpų padalijimo projektas buvo atliktas ieÅ¡kovo iniciatyva, nederinant su atsakovais. IeÅ¡kovo pateiktas projektas dėl atidalijimo neatitinka faktinės realios situacijos. IÅ¡skaičiavus atsakovams tenkančiÄ turto dalį, t. y. 1/3 dalį gyvenamojo namo, kas sudaro 79,19 kv. m, yra įmanomas turo atidalijimas neiÅ¡keldinant atsakovų iÅ¡ jų gyvenamųjų patalpų.

Atsakovai naudoja pirmame aukÅ¡te esančių gyvenamųjų patalpų mažiau, t. y. 76,74 kv. m, nei jiems priklauso bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieÅ¡kovo patalpų padalijimo projektÄ atsakovams tenka pusrÅ«syje ir pirmame aukÅ¡te esančių patalpų dalis. NeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovui atitenka visos gyvenamosios patalpos, o atsakovams prie jų dalies priskiriamas ir garažas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o atidalijant priteisti jam pusrÅ«sio patalpas, kurios iÅ¡ viso sudaro 46,71 kv. m ploto, pirmame aukÅ¡te atsakovams paliekant tik 45,03 kv. m gyvenamojo ploto ir dvi pusrÅ«sio patalpas, iÅ¡ viso 30,58 kv. m.

Tai sudaro žymiÄ disproporcijÄ tarp atsakovams tenkančio atidalijant gyvenamojo ploto ir pusrÅ«sio ploto.Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-06 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo      2011-09-21 sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad tiek iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos, tiek nagrinėjant bylÄ teisme Å¡alys nepasiekė sutarimo nei dėl joms priklausančių dalių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nei dėl kito ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«do.

Visos galimybės iÅ¡spręsti ginÄÄ Å¡alių suderinta valia byloje nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡naudotos. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes paliko Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės neiÅ¡spręstÄ . Atsakovai byloje buvo pasyvÅ«s ir pirmosios instancijos teismas tai leisdamas netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo numatytų pareigų.Atsakovai 2012-06-25 teismui pateikė alternatyvų patalpų atidalijimo projektÄ . Atsakovas N. B. pateikė pastato patalpų padalijimo projektÄ (t. 2, b. l. 51), kuriame nurodo, jog dalytinas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 289,94 kv. m, ir atsakovams praÅ¡o atidalyti 32/100 dalis namo, kurių plotas 91,61 kv. m, ir jas sudaro namo patalpos:

G-l – 16,24 kv. m rūsys; 1-3 – 13,38 kv. m; 1-6 – 6,56 kv. m; 1-9 – 6,82 kv. m; 1-12 – 2,04 kv. m; 1/2 dalis patalpos 1-1 – 1,37 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m; 1-7 – 1,48 kv. m; 1-10 – 1,20 kv. m; 1-11 – 1,20 kv. m; 1-2 – 6,42 kv. m; 1-5 – 7,77 kv. m; 1-8 – 12,60 kv. m. Ieškovui prašo atidalyti 68/100 dalis namo, kurių plotas 198,33 kv. m, ir jas sudaro namo patalpos: P-l – 3,27 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m; P-7 – 11,54 kv. m; 1-13 – 10,33 kv. m; 1-16 – 14,04 kv. m; 1-19 – 2,12 kv. m;

P-2 – 2,81 kv. m; P-5 – 12,25 kv. m; P-8 – 5,81 kv. m; 1-14 – 16,03 kv. m; 1-17 – 13,36 kv. m; neįrengta pastogė – 52,37 kv. m; P-3 – 4,43 kv. m; 1-1 – 1,37 kv. m; 1-15 – 20,65; 1-18 – 7,01 kv. m; P-6 – 14,34. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti visas antrame aukÅ¡te esančias patalpas. Dėl jų ginčo nėra. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus atidalijimo projektus atsižvelgė į pagal idealiÄ sias Å¡alių nuosavybės teisės dalis daikte teisiÅ¡kai suformuotas bei įregistruotas patalpas.

Namo palėpei esant neįregistruotai vieÅ¡ame registre ir nesuformuotai kaip atskirai patalpai, jos ploto į namo dalytinÄ bendrÄ jį plotÄ neįskaičiavo. Nurodė, kad dėl Å¡ios priežasties atsakovų pateikto projekto namo bendrasis plotas ir Å¡alims tenkančių atidalijamų namo dalių proporcijos apskaičiuotos neteisingai. Nurodė, kad atsakovai ieÅ¡kovui nesiÅ«lo kompensacijos už didesnį gyvenamÄ jį plotÄ , kurį jie pageidautų įgyti. Nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atidalijimo projektÄ atsakovams atitektų didesnė negyvenamųjų patalpų dalis ir mažesnė gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, nesudaro pagrindo konstatuoti jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas patalpų atidalijimo projektas atitinka vieÅ¡ame registre įregistruotus kadastrinius matavimus ir juose nurodytas patalpas bei jų plotus, ieÅ¡kovo projekte, palyginti su atsakovų pateiktu projektu, geriau iÅ¡laikyta ginčo Å¡alims priklausančių idealiųjų dalių proporcija dalytinose gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, atsakovai neginčija namo vertės ir jiems mokėtinos kompensacijos dydžio.Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo             2012-09-28 sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodė, kad gyvenamasis namas turi neįrengtÄ palėpę. Palėpė yra susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nors palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa, tai nepanaikina jos, kaip nuosavybės, objekto. Namo bendraturčiams ji priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip bendrojo naudojimo patalpa, ji gali bÅ«ti ar pertvarkius galės bÅ«ti naudojama kaip atskiras daiktas, jos naudojimas netrukdys naudotis kitomis patalpomis pagal paskirtį, todėl atidalijant namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pastogė taip pat turi bÅ«ti atidalyta.

Kolegija sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad neįskaičiuodamas palėpės ploto į dalytinÄ bendrÄ jį namo plotÄ , pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nurodė ir tai, kad Å¡alys pateikdamos savo atidalijimo projektus tik nurodė, kas kokiomis patalpomis turėtų naudotis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės nustatė naudojimosi patalpomis tvarkÄ , kuriÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovas. Tačiau liko neaiÅ¡ku, ar po padalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį, ar juo iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų naudojimo klausimai, kuriuos iÅ¡spręsti, siekiant galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje, įpareigoja kasacinio teismo formuojama praktika.

Atsakovai nurodė, kad patalpose, žymimose indeksais 1-5 (7,77 kv.

m) ir 1-6 (6,56 kv. m), vietoje atviros verandos asmeninėmis atsakovo N. B. lėšomis buvo įrengti kambariai, todėl Å¡is plotas negali bÅ«ti įtrauktas į dalijamÄ plotÄ . IeÅ¡kovas Å¡ių teiginių neneigė. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad 1998-11-05 gyvenamasis plotas name sudarė 88,23 kv. m, o, registro 2011-04-06 duomenimis, gyvenamasis plotas sudarė 112,36 kv. m. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo pagerinimo sÄ lygas, nes nuo jų priklauso ieÅ¡kovo ir atsakovų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimas.

Pirmosios instancijos teisme Å¡ios aplinkybės nebuvo vertinamos ir nustatinėjamos.2014-11-19 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas pateikė pasiÅ«lymÄ ir paaiÅ¡kinimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (t. 3, b. l. 170–171). Nurodė, kad pagal pateiktÄ pastato patalpų padalijimo projektÄ atsakovams vietoje nuosavybės teise priklausančių įregistruotų                 79,19 kv. m patalpų ploto atitektų 106,2 kv. m Å¡iuo metu valdomų ir naudojamų patalpų ploto, o ieÅ¡kovams vietoje priklausančių nuosavybės teises įregistruotų 158,38 kv. m patalpų ploto atitektų 131,37 kv. m Å¡iuo metu valdomų ir naudojamų patalpų ploto.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovų plotas padidėja 27,01 kv. m, o ieÅ¡kovų plotas atitinkamai sumažėja 27,01 kv. m. Pagal aktualius VÄ® Registro centro duomenis, kuriuos pateikė ieÅ¡kovo atstovas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 1 456,41 Lt (viso gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 346 000 Lt dalijama iÅ¡ gyvenamojo namo bendrojo ploto 237,57 kv. m). 27,01 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 39 337,63 Lt. IeÅ¡kovams siÅ«loma piniginė kompensacija už 27,01 kv. m plotÄ pagal daikto dalies rinkos vertę.

Atidalijus dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovų pateiktÄ padalijimo projektÄ , sumokant ieÅ¡kovams piniginę kompensacijÄ , yra įmanomas turto atidalijimas neiÅ¡keldinant atsakovų iÅ¡ jų valdomų ir naudojamų gyvenamųjų patalpų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atidalijo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 237,57 kv. m bendrÄ jį plotÄ , 160,28 kv. m naudingÄ jį plotÄ , 61,05 kv. m rÅ«sių plotÄ , 16,24 kv. m garažų plotÄ ir 52,37 kv. m neįrengtos pastogės plotÄ taip: ieÅ¡kovams I.

B., R. B. ir trečiajam asmeniui ieškovų pusėje S. B. atiteko 131,37 kv. m, iš jų naudingojo ploto 84,66 kv. m; rūsių / garažų 46,71 kv. m; neįrengtos pastogės 2/3 dalys iš 52,37 kv. m = 34,92 kv. m (P-l – 4,58 kv. m; P-2 – 2,81 kv. m; P-3 – 4,43 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m; P-5 – 12,25 kv. m; P-7 – 11,54 kv. m; P-8 – 5,81 kv. m; patalpos 1-1 ir 1-19 iš 4,86 kv. m = 3,24 kv. m; 1-13 – 10,33 kv. m; 1-14 – 16,03 kv. m; 1-15 – 20,65 kv. m; 1-16 – 14,04 kv. m; 1-17 – 13,36 kv. m; 1-18 – 7,01 kv. m; bendrojo naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19; 2/3 dalys iš 4,86 kv. m = 3,24 kv. m); atsakovams D.

B., N. B. ir R. B. atiteko 106,20 kv. m, iš jų naudingojo ploto 75,62 kv. m, rūsių / garažų 30,58 kv. m; neįrengtos pastogės 1/3 dalis iš 52,37 kv. m = 17,46 kv. m (G-1 – 16,24 kv. m; P-6 -14,34 kv. m; 1-2 – 6,42 kv. m; 1-3 – 13,38 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m; 1-5 – 7,77 kv. m; 1-6 – 6,56 kv. m; 1-7 – 1,48 kv. m; 1-8 – 12,60 kv. m; 1-9 – 6,82 kv. m; 1-10 – 1,20 kv. m; 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m ir bendrojo naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19, 1/3 dalis iš 4,86 kv. m = 1,62 kv. m).

Priteisė iÅ¡ atsakovų D. B., N. B. ir R. B. 39 337,63 Lt (trisdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančiusi tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis Lt ir 63 ct arba 11 392,96 Eur) kompensacijos ieÅ¡kovams I. B. ir R. B.. Priteisė iÅ¡ atsakovų D. B. ir N. B. po 333,33 Lt ir R. B. 333,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I. B.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Konstatavo, kad tarp Å¡alių dėl bendro daikto kilus interesų konfliktui, esant nuolatiniams nesutarimams, jų ginčas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik realizuojant kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisę ir atidalijant jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo name yra atskirai naudojamasi gamtinėmis dujomis, vietiniu centriniu Å¡ildymu, elektra, komunaliniu vandentiekiu ir nuotekų Å¡alinimo įrenginiais.

Atsakovai ginčo patalpas pagerino, t. y. vietoje atviros verandos jų lėšomis buvo įrengti du kambariai (pažymėti 1-5 (7,77 kv.

m) ir 1-6 (6,56 kv.

m) indeksais). Nurodė, kad yra likusios bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-19, tai Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo, eančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – neįrengta pastogė ir įėjimas į namÄ . Minėto namo palėpės kadastriniais 2011-07-05 matavimais nustatyta, kad bendras neįrengtos palėpės plotas sudaro 81,09 kv. m, naudingasis neįrengtos palėpės plotas – 52,37 kv. m. IeÅ¡kovas V. B. gyveno namo antrame aukÅ¡te, atsakovai – pirmame aukÅ¡te, o pastogės patalpomis Å¡alys nesinaudojo.

Nurodė, kad bendraturčių gyvenamajame name iki Å¡iol tebėra neįrengta palėpė, kuri yra susijusi su statiniu bei laikytina neatskiriama jo dalimi. IeÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nes konstatavo, kad bÅ«tina namo bendraturčių turtÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Konstatavo ir tai, kad atsakovų pateiktas turto padalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ turto valdymo tvarkÄ bei galimybę daiktÄ ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti) / įrengti be žalos jo paskirčiai.

Todėl atidalijo pagal 2014-11-11 pastato patalpų padalijimo projektinį pasiÅ«lymÄ bei priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams už 27,01 kv. m netekto ploto piniginę kompensacijÄ .IeÅ¡kovai I. B., R. B. ir S. B. apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei paskirstyti viso proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ dalies nesutinka su skundžiamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas netaikė prioritetinio turto atidalijimo natÅ«ra bÅ«do, kai turtÄ buvo galima atidalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai padarymo, ir nepagrįstai atsakovams priteisė didesnę, nei jiems teisiÅ¡kai priklauso, patalpų dalį, tuo pažeidė CK 4.80 str. 2 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atidalijo neįrengtÄ pastogę, priskirdamas 2/3 dalis ieÅ¡kovams ir 1/3 dalį atsakovams, tačiau tuo patalpas faktiÅ¡kai ne atidalijo, o nustatė Å¡alims priklausančias idealiÄ sias dalis.

Be to, teismas atidalijo ne visas patalpas, o patalpų dalies dalį. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė (arba netaikė) aktualias ginčui spręsti teisės normas (CK 4.80 str., statybos techninius reglamentus ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas, patvirtinančias, kad ginčo pastogė negali būti pripažįstama savarankišku nekilnojamojo turto objektu. Nederino bendraturčių interesų. Dėl pastogės kaip atskiro nuosavybės teisės objekto.

Pastogė neatitinka aukščio reikalavimų. Å i patalpa yra konstrukcinė namo dalis, į kuriÄ patekti galima tik per ieÅ¡kovų tualetÄ (plane pažymėtas 1-19) ir tik per pastatomas rankomis kopėčias. Dėl patekimo į palėpę nėra galimybės įrengti nei laiptų, nei STR ir higienos normų reikalavimus atitinkančio bendro įėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad erdve po stogu nė viena iÅ¡ Å¡alių nesinaudoja. Tai taip pat patvirtina, kad pastogė nebuvo bendrojo naudojimo patalpa.

Pastogė neatitinka aukščio reikalavimų. Tai matyti iš STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kurio 7 p. nustatyta, kad pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 kv. m ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m. Atsakovų pateiktame pastogės patalpų plane naudingasis neįrengtos pastogės plotas yra skaičiuojamas nuo 1,6 m patalpos aukščio žemiausioje dalyje, kartu nurodant, kad tokiu atveju naudingasis neįrengtos pastogės plotas yra 52,37 kv. m.

Pastogės plotas yra didesnis nei 3,5 kv. m, tačiau pastogės patalpų plane nėra nurodyta, kurioje pastogės vietoje patalpos aukÅ¡tis žemiausioje dalyje yra ne mažiau kaip 2,3 m, ir tokiu atveju neapskaičiuotas naudingasis plotas, jį skaičiuojant nuo 2,3 m aukščio žemiausioje patalpos dalyje. Skaičiuojant pastogės naudingÄ jį plotÄ nuo 1,6 m ribos pažeistas minėto statybos reglamento imperatyvas. Siekiant palėpę – bendrojo naudojimo patalpÄ , valdomÄ bendrosios dalinės nuosavybes teise, suformuoti kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , bÅ«tina atlikti jos kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylÄ .

Nagrinėjamu atveju pastogės kadastrinių matavimų byla nebuvo suformuota. Ä® 2011-04-06 suformuotÄ ir registre įregistruotÄ namo kadastrinių matavimų bylÄ Ä¯dėtas matininko R. K. 2012-05-22 sudarytas ir neįregistruotas palėpės planas. Vieninteliai teisingi, nenuginčyti namo kadastriniai duomenys yra įregistruoti registre 2011-04-06 (o ne 2011-07-05). Pastogė neatitinka vieno iÅ¡ pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali bÅ«ti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektu.

Taigi nei pirmosios instancijos teismo nurodyti 2011-07-05 matavimai, kuriais jis vadovavosi spręsdamas ginÄÄ , nei 2012-05-22 sudarytas pastogės planas nėra tinkami įrodymai byloje, įrodinėjant pastato atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ . Neįrengtos pastogės patalpų planas, kai pastogė nėra įregistruota kaip atskiras nekinojamojo daikto objektas, nelaikytinas tinkamu įrodymu. Nurodė ir tai, kad kasacinio teismo nutartyje (LAT 2012-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012), kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-27 nutartis Nr. 2A-347-163/2013), nurodytos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) visiÅ¡kai kitokios nei nagrinėjamoje byloje.

Minėtoje LAT nutartyje kalbama apie naujai prie statinio pastatytas patalpas, o Å¡ioje byloje ginčo patalpos atsirado kartu su statiniu dar 1958 metais, jos nėra naujos. Minėtoje LAT nutartyje naujai pastatytos patalpos įregistruotos Registrų centre ir tai yra esminė aplinkybė, o nagrinėjamoje byloje palėpė neįregistruota ir ji negali bÅ«ti įregistruota. Nurodė, kad atsakovų patekimas į pastogę yra galimas tik per ieÅ¡kovams priklausantį 2-ame aukÅ¡te esantį tualetÄ 1-19, bendro įėjimo nėra.

Pirmosios instancijos teismas vien dėl to, kad patenkintų vieno atsakovo interesÄ patekti į palėpę, kuria ligi Å¡iol niekada nesinaudojo nė viena iÅ¡ Å¡alių, tualetÄ priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms. Tai trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti teisę į atidalijimÄ ir pažeidžia jų teisėtus lÅ«kesčius tualetÄ naudoti pagal paskirtį. Toks teismo atidalijimo bÅ«das neatitinka Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos                 1997-06-06 įsakymu Nr. 170, 4.2.1 (1) p. reikalavimų, kuriame nurodyta, kad į kiekvienÄ palėpės butÄ , įstaigÄ ar pan.

įeinama iÅ¡ lauko per bendrÄ jį įėjimÄ (naudojantis laiptais, koridoriais, galerijomis ir pan.). Norint palėpėje ateityje įrengti patalpas, turi bÅ«ti numatytas patekimas į jas per bendrÄ jį įėjimÄ , kurio Å¡iuo atveju nėra, ir jis negali bÅ«tų įrengtas nepadarius neproporcingos žalos daiktui. Dėl atidalijimo bÅ«do ir sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ atidalyti atsakovams 27,01 kv. m arba net 34 proc. patalpų naudingojo ploto daugiau, nei teisiÅ¡kai jiems priklauso, grindė teiginiu, kad atsakovų pateiktas 2014-11-11 turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ valdymo tvarkÄ bei galimybę daiktÄ ar jo įrenginius pertvarkyti / įrengti be žalos jo paskirčiai.

Tačiau nepateikė jokių argumentų, nemotyvavo turto atidalijimo natÅ«ra pagal bendraturčių teisiÅ¡kai įgytas nuosavybės dalis negalimumo, nepateikė konkrečių sprendimo priteisti ieÅ¡kovams kompensacijÄ už atsakovams atitenkančiÄ Å¾ymiai didesnę, nei jiems priklausytų, turto dalį argumentų. Pažymėjo kad ieÅ¡kovai nesutiko atidalyti nuosavybę taip, kad pastariesiems bÅ«tų kompensuota pinigais. Teismo teiginys, kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ valdymo tvarkÄ , nepagrįstas.

FaktiÅ¡kai susiklostė situacija, jog atsakovai N. B. ir D. B. naudojasi viso pirmojo aukÅ¡to patalpomis ir savavaliÅ¡kai yra užėmę ieÅ¡kovams priskirtinas patalpas, pažymėtas plane 1-4, 1-5, 1-6, ir tai žymiai virÅ¡ija jiems priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį. Tai sÄ lygoja ieÅ¡kovų, kaip savininkų, teisių pažeidimus bei nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Dėl Å¡ių nesutarimų nuolat vyksta konfliktai. Å ių aplinkybių visetas rodo, kad su atsakovų savivale nebuvo taikstomasi, jų neteisėtas savavaliÅ¡kai užimtų patalpų valdymas niekada nebuvo pripažįstamas, todėl laikyti bendraturčių valdymo tvarkÄ nusistovėjusia nėra pagrindo.

Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atidalydamas pastogę vadovavosi 2012-05-22 sudarytu planu, kuriame nurodyta, kad bendras pastogės plotas yra 81,09 kv. m, o pastogės naudingÄ jį plotÄ , skaičiuojamÄ nuo 1,60 m pastogės aukščio ribos, sudaro 52,37 kv. m. Teismas tik Å¡iÄ pastogės dalį tarp bendraturčių ir atidalijo. 28,72 kv. m pastogės plotas, skaičiuojamas žemiau 1,60 m pastogės aukščio ribos, liko nei atidalytas, nei priskirtas bendrojo naudojimo patalpoms, t. y. teismas atidalijo patalpos dalies dalį.

Tuo pažeista Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ bendraturtis turi teisę atsidalyti visÄ jam priklausančiÄ dalį, o ne jos dalies dalį. Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas yra neįgyvendinamas Registrų centrui. Nurodė ir tai, kad lieka visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokioje konkrečioje pastogės dalyje ieÅ¡kovams priklauso 2/3 dalys, o kurioje atsakovams priklauso 1/3 dalis. Vien dėl to toks teismo sprendimas neiÅ¡vengiamai sukels tarp Å¡alių naujų teisinių ginčų.

Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovams priklausantį tualetÄ 1-19 kaip bendrÄ jÄ patalpÄ , nederino Å¡alių intereso. Nagrinėjamoje byloje teismas Å¡alių interesų pusiausvyros nederino, nesiaiÅ¡kino ir netyrė, kuris iÅ¡ bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principÄ . Atsakovai piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčių, teisėmis, jomis naudojasi ne gindami savo interesus dėl galimo naudojimosi jų pastogės dalimi įgyvendinimo, o trukdydami ieÅ¡kovams įgyvendinti teisę į atidalijimÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai ginčo namo patalpas pagerino – esÄ vietoje verandos savo lėšomis įrengė du kambarius, pažymėtus indeksais 1-5 (7,77 kv.

m) ir 1-6 (6,56 kv. m). IÅ¡ namo 2011-04-06 kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo N. B. nurodytos neva jo lėšomis pastatytos patalpos 1-5 ir 1-6 buvo suformuotos dar 1998-11-05, kai atsakovas N. B. jokios nuosavybės name neturėjo. Atsakovas N. B. nuosavybę įgijo tik 2009 metais. Todėl kalbėti apie galimÄ dalių pasikeitimÄ , kuris galėjo atsirasti dėl N. B. neva statyto priestato, nėra jokio pagrindo. Juolab kad N. B. nepateikė nė vieno įrodymo, bent iÅ¡ dalies pagrindžiančio patalpų pagerinimo faktÄ .

Nurodė ir tai, kad jei bÅ«tų galima N. B. teiginius apie patalpų pagerinimÄ laikyti įrodytais, tai N. B. pagerinimus atliko neturėdamas bendraturčių sutikimo. Be sutikimo pastatyta dalimi proporcingai padidėja ne vieno ar kelių, bet visų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad teismas priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų piniginę kompensacijÄ neiÅ¡siaiÅ¡kinęs kompensacijos sumokėjimo galimumo. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl kompensacijos priteisimo yra dviprasmiÅ¡ka, nes nėra aiÅ¡ku, ar teismas iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ priteisė solidariai ar ne, kokio dydžio kompensacijÄ turi sumokėti kiekvienas atsakovas.

Atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių pareiga sumokėti kompensacijÄ yra dalinė, o ne solidarioji ir kiekvienas atidalijantis bendraturtis turi teisę gauti tiktai savo dalį arba kompensacijÄ už jÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas atidalijimo projektas yra geresnis, optimalesnis, sÄ Å¾iningesnis už atsakovų siÅ«lomÄ . BÅ«tų iÅ¡laikyta idealiųjų dalių proporcija tarp kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atiteksiančių gyvenamojo namo naudingÄ jį plotÄ sudarančių patalpų (gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpų) ir pusrÅ«sį bei garaÅ¾Ä sudarančių negyvenamųjų patalpų.

Ginčo Å¡alys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rÅ«sio patalpas. Atsakovams atitektų pirmojo aukÅ¡to patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ variantÄ patalpos bÅ«tų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Be to, nurodė, kad įvykus pradinio ieÅ¡kovo teisių perėmimui, ieÅ¡kovų atstovas 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu prašė S. B. laikyti ieÅ¡kove, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime S. B. laikė trečiuoju asmeniu.

Prašė apeliacinės instancijos teismo S. B. laikyti ieÅ¡kove.Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Dėl bendraturčių teisės atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ turto valdymo tvarkÄ bei galimybę daiktÄ ir jo įrenginius rekonstruoti, pertvarkyti, įrengti be žalos daikto paskirčiai.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAT suformuota praktika ir priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į tai, kad reikia dalyti visas faktiÅ¡kai name esančias patalpas, tarp jų ir palėpę. Dėl palėpės atidalijimo. IeÅ¡kovai siekė atsidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepaisydami atsakovų interesų. SiÅ«lė tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kad teismas iÅ¡keldintų atsakovus iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir jiems bÅ«tų sumokėta           5 213,95 Lt kompensacija.

Nurodė, kad 2011-07-05 atlikus namo palėpės kadastrinius matavimus nustatyta, kad neįrengtos palėpės plotas sudaro 81,09 kv. m, o naudingasis neįrengtos palėpės plotas – 52,37 kv. m. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovai nenurodė jokios teisės aktais pagrįstos priežasties, kodėl namo palėpė negali bÅ«ti naudojama kaip atskiras daiktas. IÅ¡ 2011-07-05 atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡iÄ namo dalį – palėpę – suformuoti kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ .

Palėpės ir jos patalpų samprata pateikiama aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, iÅ¡orės atitvarų ir Å¡laitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ir patalpos. Ä® mansardos plotÄ neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriose aukÅ¡tis nuo grindų pavirÅ¡iaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m.

IÅ¡ esmės tokia pati nuostata, skirta pastogės patalpų aukščiui reglamentuoti, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant patalpos plotÄ , neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali bÅ«ti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali bÅ«ti suformuota patalpa, kurios aukÅ¡tis žemiausioje vietoje bÅ«tų ne mažesnis kaip 1,6 m.

Minėtame 144.2.3 punkte taip pat nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotÄ , neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Pirmosios instancijos teismas, atidalydamas neįrengtos pastogės plotÄ , ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui priteisdamas 34,92 kv. m, o atsakovams 17,46 kv. m neįrengtos pastogės, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nes padalijo ne visÄ palėpės plotÄ , o tik tÄ , kuriame aukÅ¡tis yra ne mažesnis kaip 1,6 m, t. y. laikėsi teisės aktų reikalavimų.

Todėl palėpės techninės savybės atitinka teisės aktų reikalavimus ir palėpė gali bÅ«ti suformuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nurodė ir tai, kad V. B. savavaliÅ¡kai atitvėrė dalį koridoriaus patalpų, ten įrengdamas tualetÄ , nors žinojo, kad į pastogės patalpas galima patekti tik pro Å¡iame koridoriuje esančiÄ angÄ ir kitų bendraturčių sutikimo tokiems darbams neturėjo. Taip V. B. neteisėtai panaikino galimybę bendraturčiams naudotis palėpe.

Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tent ieÅ¡kovams turi kilti neigiamos pasekmės, susijusios su palėpės patalpų atidalijimu ir pateikimu į jas. Dėl atidalijimo bÅ«do. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai pateikė planÄ , pagal kurį atidalijus patalpas neproporcingai pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, nes jiems atidalytinos gyvenamosios patalpos sumažėja žymiai didesne proporcija negu ieÅ¡kovų. Todėl realiai atsakovai netektų galimybės gyventi Å¡iame name, o palėpė apskritai nebÅ«tų padalyta.

Jau vien dėl to ieÅ¡kovų pateiktas atidalijimo planas nėra teisingas, neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principų. Atsakovai gyvena pirmame aukÅ¡te, o ieÅ¡kovas, jo teisių perėmėjai – antrame aukÅ¡te.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai I. B., R. B. ir ieÅ¡kovų atstovas advokatas A. Buta apeliacinį skundÄ palaikė, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). IeÅ¡kovų atstovas skunde nurodė, kad įvykus pradinio ieÅ¡kovo teisių perėmimui, ieÅ¡kovų atstovas 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu prašė S. B. laikyti ieÅ¡kove, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime S. B. laikė trečiuoju asmeniu.

Prašė apeliacinės instancijos teismo S. B. laikyti ieškove. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Iš byloje esančio mirties liudijimo (t. 3, b.l. 112) nustatyta, kad pradinis ieškovas V. B. mirė 2014-03-31. Iš nuosavybės teisės liudijimo (t. 3 b. l. 155–161), paveldėjimo teisės liudijimo (t. 3 b. l. 162–169) ir 2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad V. B. paveldėtojai yra trys: S. B. (jo sutuoktinė), I. B. (dukra) ir R. B. (sūnus).

Todėl pagrįsti yra atstovo argumentai, kad S. B. nagrinėjamoje byloje yra ieškovė, o ne trečiasis asmuo. Patikslintina                        S. B. procesinė padėtis iš trečiojo asmens į ieškovę ir ji nagrinėjamoje byloje laikytina ieškove.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo.Ieškovų atstovas skunde nurodė, kad palėpės kadastriniai matavimai neatlikti, palėpės kadastrinių matavimų byla nesuformuota.

Palėpė neatitinka vieno iÅ¡ pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali bÅ«ti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Nurodė, kad atsakovų patekimas į palėpę yra galimas tik per ieÅ¡kovams priklausantį 2-ame aukÅ¡te esantį tualetÄ 1-19, bendro įėjimo nėra. Pirmosios instancijos teismas tualetÄ priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms. Žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu nurodė ir tai, kad neįrengta, neįregistruota palėpė gali bÅ«ti atidalijama tik idealiosiomis dalimis.

Su Å¡iais skundo argumentais galima sutikti. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alys palėpe nesinaudoja. Atsakovų patekimas į palėpę yra galimas tik per ieÅ¡kovams priklausantį 2-ame aukÅ¡te esantį tualetÄ 1-19, bendro įėjimo nėra. Pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimÄ (2013-07-03 nutartis) ir suteikęs atsakovams galimybę užbaigti pradėtas procedÅ«ras dėl namo dokumentų sutvarkymo, t. y. palėpės įregistravimo klausimų iÅ¡sprendimo.

Tačiau Å¡ie klausimai iÅ¡spręsti nebuvo. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad palėpė yra įrengta ir suformuota jos kadastrinių matavimų byla, t. y. namo palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa. Å alims (namo bendraturčiams) ji priklauso bendrÄ ja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa, todėl gali bÅ«ti atidalijama tik idealiosiomis dalimis. Todėl į dalytinÄ viso pastato plotÄ Ä¯traukti pastogės naudingojo ploto nėra pagrindo. Juolab kad toks teismo sprendimas pažeidžia ir ieÅ¡kovų teisėtÄ lÅ«kestį tualetÄ naudoti pagal paskirtį.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui padarius anksčiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ dėl palėpės atidalijimo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieÅ¡kovų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su palėpe, nepasisako, nes tai yra tesiÅ¡kai nereikÅ¡minga nagrinėjamoje byloje.IeÅ¡kovų atstovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ valdymo tvarkÄ , nepagrįstas.

FaktiÅ¡kai susiklostė situacija, jog atsakovai N. B. ir D. B. naudojasi viso pirmojo aukÅ¡to patalpomis ir savavaliÅ¡kai yra užėmę ieÅ¡kovams priskirtinas patalpas, pažymėtas plane 1-4, 1-5, 1-6, ir tai žymiai virÅ¡ija jiems priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį. Tai sÄ lygoja ieÅ¡kovų, kaip savininkų, teisių pažeidimus bei nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Dėl Å¡ių nesutarimų nuolat vyksta konfliktai. Å ių aplinkybių visetas rodo, kad su atsakovų savivale nebuvo taikstomasi, jų neteisėtas savavaliÅ¡kai užimtų patalpų valdymas niekada nebuvo pripažįstamas, todėl laikyti bendraturčių valdymo tvarkÄ nusistovėjusia nėra pagrindo.

Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. RaÅ¡ytinio susitarimo (kitų raÅ¡ytinių duomenų) apie nustatytÄ naudojimosi Å¡alims priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkÄ byloje nėra. Tarp Å¡alių nuolat kilo konfliktų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. IeÅ¡kovai neigia tÄ aplinkybę, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi valdymo tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad atsakovų paaiÅ¡kinimai ir faktiÅ¡kai susiklosčiusi situacija, jog atsakovai naudojasi viso pirmojo aukÅ¡to patalpomis, nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ apie faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ valdymo tvarkÄ (LR CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių faktiÅ¡kai yra nusistovėjusi turto valdymo tvarka. IeÅ¡kovų atstovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė prioritetinio turto atidalijimo natÅ«ra bÅ«do, kai turtÄ buvo galima atidalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai padarymo, ir nepagrįstai atsakovams priteisė didesnę, nei jiems teisiÅ¡kai priklauso, patalpų dalį, tuo pažeidė CK 4.80 str. 2 d. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ atidalyti atsakovams 27,01 kv. m arba net 34 proc. patalpų naudingojo ploto daugiau, nei teisiÅ¡kai jiems priklauso, grindė teiginiu, kad atsakovų pateiktas 2014-11-11 turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ valdymo tvarkÄ bei galimybę daiktÄ ar jo įrenginius pertvarkyti / įrengti be žalos jų paskirčiai. Tačiau nepateikė jokių argumentų, nemotyvavo turto atidalijimo natÅ«ra pagal bendraturčių teisiÅ¡kai įgytas nuosavybės dalis negalimumo, nepateikė konkrečių sprendimo priteisti ieÅ¡kovams kompensacijÄ už atsakovams atitenkančiÄ Å¾ymiai didesnę, nei jiems priklausytų, turto dalį argumentų.

Pažymėjo kad ieÅ¡kovai nesutiko atidalyti nuosavybę taip, kad pastariesiems bÅ«tų kompensuota pinigais. Nurodė, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas atidalijimo projektas yra geresnis, optimalesnis, sÄ Å¾iningesnis už atsakovų siÅ«lomÄ . BÅ«tų iÅ¡laikyta idealiųjų dalių proporcija tarp kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atiteksiančių gyvenamojo namo naudingÄ jį plotÄ sudarančių patalpų (gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpų) ir pusrÅ«sį bei garaÅ¾Ä sudarančių negyvenamųjų patalpų.

Ginčo Å¡alys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rÅ«sio patalpas. Atsakovams atitektų pirmojo aukÅ¡to patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ variantÄ patalpos bÅ«tų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. Å alys praÅ¡o atidalyti turtÄ natÅ«ra.

Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Gyvenamojo namo atidalijimas natÅ«ra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų iÅ¡dėstymÄ . Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus siÅ«lomus projektus dėl gyvenamojo namo atidalijimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atstovo argumentais, kad jų siÅ«lomas projektas dėl gyvenamojo namo atidalijimo geriau atitinka CK 4.80 str. 2 d.

įtvirtintų principų įgyvendinimÄ . Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ patalpos bÅ«tų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Atsakovams atitektų pirmojo aukÅ¡to patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Be to, ieÅ¡kovams nuosavybės teise kaip atskiras statinys priklauso tame pačiame žemės sklype esantis garažas.

Tos pačios funkcinės paskirties gyvenamajame name esančios patalpos ieÅ¡kovams priteisimas nebÅ«tų tikslingas, ypač įvertinus tai, jog Å¡ia patalpa nuo seno faktiÅ¡kai naudojasi atsakovai (ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra). PusrÅ«sio patalpos P-6 priteisimas atsakovams yra tikslingas, siekiant užtikrinti, kad atsidalijimo atveju Å¡alys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rÅ«sio patalpas: atsakovai – per garaÅ¾Ä , o ieÅ¡kovai – per pirmÄ jį aukÅ¡tÄ .

Å ių aplikybių visuma sÄ lygoja tai, jog atsidalijimo atveju atsakovams objektyviai turėtų bÅ«ti priteista didesnė negyvenamųjų patalpų dalis nei ta, kuri atitinka jų turimÄ idealiÄ jÄ dalį. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas projektas dėl gyvenamojo namo atidalijimo sudarytų didesnę galimybę bendraturčiams (Å¡alims) ateityje iÅ¡vengti ginčų įgyvendinant savininko teises. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ turto valdymo tvarkÄ bei galimybę daiktÄ ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti) / įrengti be žalos jų paskirčiai.IeÅ¡kovų atstovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai ginčo namo patalpas pagerino – esÄ vietoje verandos savo lėšomis įrengė du kambarius, pažymėtus indeksais 1-5 (7,77 kv.

m) ir 1-6 (6,56 kv. m). IÅ¡ namo                              2011-04-06 kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo N. B. nurodytos neva jo lėšomis pastatytos patalpos 1-5 ir 1-6 buvo suformuotos dar 1998-11-05, kai atsakovas N. B. jokios nuosavybės name neturėjo. Atsakovas N. B. nuosavybę įgijo tik 2009 metais. Todėl kalbėti apie galimÄ dalių pasikeitimÄ , kuris galėjo atsirasti dėl N. B. neva statyto priestato, nėra jokio pagrindo. Juolab kad N. B. nepateikė nė vieno įrodymo, bent iÅ¡ dalies pagrindžiančio patalpų pagerinimo faktÄ .

Nurodė ir tai, kad jei N. B. teiginius apie patalpų pagerinimÄ bÅ«tų galima laikyti įrodytais, tai N. B. pagerinimus atliko neturėdamas bendraturčių sutikimo. Be sutikimo pastatyta dalimi proporcingai padidėja ne vieno ar kelių, bet visų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad asmeninėmis lėšomis ir turėdami kitų bendraturčių sutikimÄ pagerino ginčo namo patalpas. Todėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos.

Juolab kad ir atsakovai Å¡ias patalpas (1-5 ir 1-6) įtraukė į savo siÅ«lomÄ projektÄ dėl gyvenamojo namo atidalijimo. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendinas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl namo patalpų atidalijimo ir 5 213,95 Lt kompensacijos atsakovams už 3,58 kv. m ploto namo dalį priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai.

Namo palėpė atidalytina bendraturčiams idealiosiomis dalimis (CK 4.80, 4.98 str., CPK 178, 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovams (pagal turimÄ nuosavybės dalį)Atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių pareiga sumokėti kompensacijÄ yra dalinė, o ne solidarioji ir kiekvienas atidalijantis bendraturtis turi teisę gauti tiktai savo dalį arba kompensacijÄ už jÄ . Atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ yra lygios, jiems priklauso po 1/9 dalį.

Todėl kiekvienam turi atitekti po 1/3 priteistinos kompensacijos dalį                (5 213,95 Lt : 3), t. y. po 1 737,98 Lt (503,35 Eur). IeÅ¡kovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ yra nelygios.                S. B., pergyvenusiai sutuoktinį V. B., 2014-07-23 buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (t. 3 b. l. 155–161), t. y. 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, 2014-08-06 S. B., R. B. ir I. B. po V. B. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. 3 b. l. 162–169), kuriuo I. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), R. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o S. B. atiteko 1/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iš viso S. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso                  5/12 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o I.

B. ir                          R. B. asmeninės nuosavybės teise – po 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pagal turimas pastato – gyvenamojo namo dalis iÅ¡ ieÅ¡kovės S. B. kiekvienam atsakovui priteistina po 1 158,65 Lt, apskaičiavus taip: 1 737,98 : 2 (S. B. buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su pradiniu ieÅ¡kovu) = 868,99 Lt + 289,66 Lt (868,99 Lt : 3 (nes į likusiÄ pastato – gyvenamojo namo dalį, priklausiusiÄ pradiniam ieÅ¡kovui, buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas 3 įpėdiniams) = 11 58,65 Lt, t. y. po 335,57 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

B. kiekvienam atsakovui priteistina po 289,66 Lt, t. y. po 83,89 Eur, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. kiekvienam atsakovui priteistina po 289,66 Lt, t. y. po 83,89 Eur, už priteistÄ jiems idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ (3,58 kv. m). Pažymėtina, kad dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje. Dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijojeAtsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Todėl keistinas ir Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovai turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 532 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 8, 133); 6 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 51; t. 2, b. l.            81–82, 146–149; t. 3, b. l. 150–154, iÅ¡ viso 6 532 Lt (1 891,80 Eur).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai (N. B.) turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 3 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 150; t. 2, b. l. 77, 125); 266 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 126, 139), iÅ¡ viso 3 766 Lt (1 090,71 Eur).Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , Å¡alių atstovų atliktų procesinių veiskmų apimtį ir į tai, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovų ir atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios Å¡alių iÅ¡laidos yra pagrįstos.IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams priteistinas jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, o atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Todėl iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 81,75 Lt (23,68 Eur) (t. 1, b. l. 2; t.             3, b. l.

2) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis (po 7,89 Eur) valstybei priteistinos iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeRaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovai turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 324 Lt (93,84 Eur) žyminis mokestis (t. 3, b. l. 197); 1 500 Lt (434,43 Eur) advokato pagalbai apmokėti             (t. 3, b. l. 187–190); 100 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 628,27 Eur.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai (N. B.) turėjo 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 9–10).Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , Å¡alių atstovų atliktų procesinių veiksmų apimtį ir į tai, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovų ir atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios Å¡alių iÅ¡laidos yra pagrįstos.Apeliacinį skundÄ patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams priteistinas jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, o atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Todėl iÅ¡ kiekvieno atsakovo kiekvienam ieÅ¡kovui priteistina po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atidalyti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du (pastato patalpų padalijimo projektas pagal patikslintus 2011-04-06 VÄ® Registrų centro kadastrinius matavimus, t. 1, b. l. 87):ieÅ¡kovui R.

B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei I. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei S. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 5/12 dalis 161,96 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: rūsys: P-l – 3,27 kv. m, P-2 – 2,81 kv. m, P-3 – 4,43 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m, P-5 – 12,25 kv. m, P-7 – 11,54 kv. m, P-8 – 5,81 kv. m; I aukštas: 1-4 – 14,53 kv. m, 1-5 – 7,77 kv. m, 1-6 – 6,56 kv. m, 1-7 – 1,48 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;

II aukštas: 1-13 – 10,33 kv. m, 1-14 – 16,03 kv. m, 1-15 – 20,65 kv. m, 1-16 – 14,04 kv. m, 1-17 – 13,36 kv. m, 1-18 – 7,01 kv. m, 1-19 – 2,12 kv. m;atsakovams N. B., D. B., R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/9 dalį 75,61 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: rūsys: G-1 – 16,24 kv. m, P-6 – 14,34 kv. m; I aukštas: 1-2 – 6,42 kv. m, 1-3 – 13,38 kv. m, 1-8 – 12,60 kv. m, 1-9 – 6,82 kv. m, 1-10 – 1,20 kv. m, 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;atsakovams N. B., D.

B., R. B. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovės S. B. priteisti po 335,57 Eur už priteistÄ jai idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ ;atsakovams N. B., D. B., R. B. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovės I. B. priteisti po 83,89 EUR už priteistÄ jai idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ ;atsakovams N. B., D. B., R. B. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. priteisti po 83,89 EUR už priteistÄ jam idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje virÅ¡ijantį plotÄ ;iÅ¡keldinti atsakovus N. B., D.

B., R. B. iÅ¡ gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7.Atidalyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2195-5004-8011, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtÄ ir neįregistruotÄ palėpę tarp bendraturčių idealiosiomis dalimis tokiu bÅ«du:ieÅ¡kovui R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieÅ¡kovei I. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieÅ¡kovei S. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 5/12 dalis palėpės;atsakovams N. B., D.

B., R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/9 dalį palėpės.Ieškovams S. B., I. B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo N. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.Ieškovams S. B., I. B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo D. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.Ieškovams S. B., I.

B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo R. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.Valstybei iš kiekvieno atsakovo N. B., D. B., R. B. priteisti po 7,89 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Kolegijos pirmininkė                                                                          Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                     Raimonda Andrulienė Almantas Padvelskis