30a75835-0d97-48e2-9a44-e55c484eadaf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-2377-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00514-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui, atsakovės atstovei J.

Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2020-01-15 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimÄ Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ (t. I, b. l. 1–11). PaaiÅ¡kino, kad ginčijamu sprendimu VTEK konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Ginčijamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtino įpareigojimo individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. VTEK ginčijamame sprendime nenurodo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ar galėjo pasireikÅ¡ti privatus pareiÅ¡kėjo ir (ar) jo sutuoktinės interesas, o privatus interesas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, turi bÅ«ti nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukÅ«rimÄ ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) yra vieÅ¡ojo įstaiga, o ne privatus asmuo, todėl priimti sprendimai tenkina vieÅ¡uosius interesus, yra nukreipti ne į Kauno klinikų gerovės sukÅ«rimÄ , o į valstybės pareigÄ rÅ«pintis visuomenės nariais ir užtikrinti geras gydymosi sÄ lygas. Nei pareiÅ¡kėjas, nei jo sutuoktinė jokios naudos dėl priimtų sprendimų neturėjo ir negalėjo turėti, nebuvo net tikimybės ir (ar) regimybės, jog galėtų kilti kitokia, o ne visuomeninė nauda.

Kadangi ginčijamame VTEK sprendime nepaaiÅ¡kinta, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ar galėjo pasireikÅ¡ti privatus pareiÅ¡kėjo ir (ar) jo žmonos interesas, toks sprendimas laikytinas neaiÅ¡kiu ir neiÅ¡samiu. Ginčijamame VTEK sprendime nėra nustatytas pareiÅ¡kėjo turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos pareiÅ¡kėjo priimtiems sprendimams ir (ar) politinei veiklai. VTEK nevertino aplinkybės, kad sprendimai buvo priimami ne konkrečios įstaigos naudai, o visuomenės ir valstybės labui, užtikrinant tinkamÄ vieÅ¡osios įstaigos aprÅ«pinimÄ medicinine įranga, tokiu bÅ«du įgalinant Å¡iÄ Ä¯staigÄ teikti tinkamas paslaugas pacientams.

VTEK nepasisakė kokiÄ galimybę paveikti priimamus sprendimus galėjo turėti pareiÅ¡kėjas bei kokia teorinė nauda galėjo kilti pareiÅ¡kėjui ar jo sutuoktinei. VTEK nepaaiÅ¡kino, kokį privatų interesÄ , neva, gavo ar ateityje galėtų gauti pareiÅ¡kėjas ar jo sutuoktinė, dėl to, kad Kauno klinikos iÅ¡ valstybės gavo atitinkamÄ medicininę įrangÄ pacientų medicininei apžiÅ«rai užtikrinti. VTEK kiekvienu atveju pripažindama, kad valstybės tarnautojas veikė interesų konflikto situacijoje, turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtÄ turtinį ar neturtinį suinteresuotumÄ .

Tokių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, tikėtinomis, hipotetinėmis iÅ¡vadomis. PareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas ginčo įsakymus, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo. PareiÅ¡kėjas yra gydytojas, profesorius ir dėstytojas, iki tampant Seimo nariu aktyviai dalyvavęs pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, todėl pareiÅ¡kėjas darbiniais santykiais ir vykdydamas mokslinę veiklÄ buvo susijęs su daugybę asmenų. Vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo priimant sprendimÄ dėl vieÅ¡osios įstaigos, kurioje dirba jo sutuoktinė, savaime interesų konflikto nekelia.

Nėra pagrindo teigti, kad sprendimai, susiję su Kauno klinikų finansavimu pateiktam projektui, buvo priimti pareiÅ¡kėjui veikiant interesų konflikto situacijoje. Jokio privataus intereso pareiÅ¡kėjas neturėjo, o viešųjų ir privačių interesų konfliktas tokioje situacijoje negalimas, nes pareiÅ¡kėjas veikė iÅ¡imtinai vieÅ¡ojo intereso naudai, vykdydamas jau ankstesnės Vyriausybės suplanuotus sprendimus, priimant galutinius sprendimus. Linijinio greitintuvo atnaujinimas sudarė sÄ lygas saugesnių ir efektyvesnių radioterapijos paslaugų teikimui, o ne tenkino privačius pareiÅ¡kėjo ar jo sutuoktinės interesus.

Be to, konkrečiam gydytojui nėra paskirtas konkretus medicininis įrenginys, visi skyriuje dirbantys specialistai gydytojai onkologai radioterapeutai suplanuoja ir vykdo spindulinį gydymÄ su tam tinkančiu linijiniu greitintuvu. Todėl pareiÅ¡kėjui priimant sprendimÄ dėl linijinio greitintuvo įsigijimo negalėjo bÅ«ti ne tik vieÅ¡ojo ir privataus interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės. PareiÅ¡kėjo priimti sprendimai nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinės darbo sÄ lygomis ar finansine jos padėtimi.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. VTEK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. II, b. l. 6–9). PaaiÅ¡kino, kad sutuoktinio darbovietė laikytina valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu ir yra besÄ lygiÅ¡kai priskirtina prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktÄ . Nagrinėjamu atveju Kauno klinikos, kuriose pareigas eina pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, laikytina pareiÅ¡kėjo privačiu interesu, dėl kurio jis, atlikdamas tarnybines pareigas, negali likti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, todėl patenka į interesų konflikto situacijÄ ir, siekdamas iÅ¡vengti net menkiausių abejonių dėl savo veiksmų neÅ¡aliÅ¡kumo, privalo nusiÅ¡alinti nuo atitinkamų sprendimų priėmimo.

VTEK atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas sprendė klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete – Kauno klinikomis, t. y. savo sprendimais sudarė sÄ lygas Kauno klinikoms teikti projektÄ â€žOnkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktÅ«ros tobulinimas Kauno klinikose“ bei pasirašė įsakymus, kuriais patvirtintas iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡as, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas minėtasis projektas bei Å¡iam projektui skirtas finansavimas.

PareiÅ¡kėjo priimti sprendimai buvo tiesiogiai susiję ir su sritimi, kurioje pareigas vykdo jo sutuoktinė – onkologiniais susirgimais, o pagal įgyvendintÄ projektÄ Ä¯sigyta įranga naudojama ir sutuoktinei vykdant savo darbines funkcijas. Nors pareiÅ¡kėjo priimti sprendimai ir gali bÅ«ti laikomi susijusiais su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kuriomis (kaip klientai) galbÅ«t naudojasi ar gali naudotis ir pareiÅ¡kėjas ar jam artimi asmenys, teikimo prieinamumo didinimu visuomenei, tačiau sprendimai taip pat yra akivaizdžiai susiję ir su pareiÅ¡kėjo privačių interesų deklaracijoje nurodytu konkrečiu juridiniu asmeniu, kuriame dirba jo sutuoktinė – Kauno klinikomis bei Å¡ių klinikų veiklos sritimi, kurioje pareigas eina jo sutuoktinė.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant. Todėl taikant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, svarbi tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete, o tai, ar pareiškėjas (ar jo sutuoktinė) gavo (negavo) kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui teisinės reikšmės neturi.

VTEK nuomone, nėra pagrindo abejoti tuo, jog užimant pareigas valstybinėje tarnyboje sutuoktinio darbovietė suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK sprendimo Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl privataus ir vieÅ¡ojo intereso konflikto egzistavimo, todėl teismas vertins ar pareiÅ¡kėjo veiksmai sudarė pagrindÄ konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. V. 2016-12-23 Finansų ministerijai pateikė savo pasirašytus pasiūlymus dėl projektų – „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“, „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“, „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas onkologinių ligų srityje“, „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“, „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ – specialiųjų atrankos kriterijų pakeitimo (t.

I, b. l. 149–159), paaiškindamas, kad specialieji atrankos kriterijai keičiami, nes Vėžio kontrolės programos priemonių plano terminas baigiasi ir 2016-12-09 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1419 buvo patvirtintas Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programos įgyvendinimo 2017-2019 metais priemonių planas. Pateiktuose pakeitimuose nurodoma, kad projektai turi atitikti Vėžio kontrolės programos priemonių plano 2017–2019 m. priemones. Pareiškėjas A.

V., jau eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, 2017-06-02 priėmė įsakymÄ Nr. V-644 pakeisti Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programÄ , patvirtintÄ sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-814 ir 79.2 papunktį iÅ¡dėstė sekančiai: „79.2. vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrÄ Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose“ (t. II, b. l. 67). PareiÅ¡kėjas 2017-06-06 įsakymu Nr. V-653 pakeitė Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo 2017–2019 metais priemonių planÄ , patvirtintÄ sveikatos apsaugos ministro 2016-12-09 įsakymu Nr. V-1419, ir 4.11 papunktį iÅ¡dėstė sekančiai:

„4.11. Investuoti į spindulinės terapijos paslaugų plėtrai Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose reikalingÄ infrastruktÅ«rÄ â€œ (t. II, b. l. 68). Sveikatos apsaugos ministerija 2017-06-16 posėdyje nutarė pritarti Kauno klinikų įtraukimui į priemonės „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktÅ«ros tobulinimas“ remiamos veiklos – spindulinės terapijos paslaugų plėtrai reikalingos infrastruktÅ«ros sukÅ«rimas:

Å¡ioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas, medicinos ir kitos įrangos įsigijimas“ įgyvendinimo galimų pareiÅ¡kėjų sÄ raÅ¡Ä (t. I, b. l. 161–164). PareiÅ¡kėjas 2017-09-29 įsakymu Nr. V-1141 patvirtino 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.3-CVPA-V-606 „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktÅ«ros tobulinimas“ iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių lėšų siÅ«lomÄ bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡Ä Nr. 2“ (t.

II, b. l. 69). IÅ¡ patvirtinto sÄ raÅ¡o turinio matyti, kad jame yra du pareiÅ¡kėjai: Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas (t. II, b. l. 70). PareiÅ¡kėjas A. V. 2017-12-06 įsakymu Nr. V-1402 skyrė Kauno klinikų projektui „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktÅ«ros tobulinimas Kauno klinikose“, kuris finansuojamas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų, iki 4 600 000 Eur finansavimÄ (t. II, b. l. 71). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjo eiti 2016-12-13, todėl jam, kaip valstybės politikui, taikytinos Ä®statymo nuostatos ir jame įtvirtinti draudimai (Ä®statymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). VTEK ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas 2017-06-02 įsakymÄ Nr. V-644 bei 2017-06-06 įsakymÄ Nr. V-653, kuriais nustatė, kad spindulinės terapijos plėtra vykdoma ir jo artimo asmens darbovietėje Kauno klinikose bei investuojama į spindulinės terapijos paslaugų plėtrÄ joje reikalingai infrastruktÅ«rai, taip pat pasiraÅ¡ydamas 2017-09-29 įsakymÄ Nr. V-1141 ir 2017-12-06 įsakymÄ Nr. V-1402, kuriais patvirtino iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktÅ«ros tobulinimas Kauno klinikose“, bei skyrė Å¡iam projektui finansavimÄ , pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Vadovaujantis Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ .

PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis).

PrivatÅ«s interesai Ä®statymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję su jo privačiais interesais.

LVAT, aiškindamas nurodytas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad joje asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:

1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ;

2) pareiga informuoti savo institucijos vadovÄ ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ bei pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ nuo tokio sprendimo priėmimo;

3) draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , kai yra interesų konfliktas, kol klausimo neiÅ¡spręs institucijos vadovas ar institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Pareigos, įtvirtintos Ä®statymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, (taip, kaip ji apibrėžta Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi bÅ«ti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Taigi teismas pirmiausiai vertins, ar apskritai ginčo atveju buvo kilęs interesų konfliktas pareiÅ¡kėjui priimant sprendimus dėl pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbovietės finansavimo projektui „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktÅ«ros tobulinimas Kauno klinikose“ įgyvendinti. Jeigu toks interesų konfliktas nustatytas, vertintina, ar pareiÅ¡kėjas ėmėsi aukščiau nurodytų privalomų veiksmų, siekiant praneÅ¡ti apie egzistuojantį interesų konfliktÄ ar toliau dalyvavo sprendimų priėmimo procedÅ«rose esant interesų konfliktui.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju jo privatus interesas priimant sprendimus dėl finansavimo skyrimo Kauno klinikoms nenustatytas ir VTEK tokio privataus intereso konkrečiai neapibÅ«dino ginčijamame sprendime. Kauno klinikų pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė R. V. užima gydytojos (duomenys neskelbtini) pareigas Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje nuo 2005-04-21 (t. II, b. l. 74). Taigi pareiÅ¡kėjo sutuoktinė dirba Kauno klinikose, kurioms sudarė sÄ lygas skirti finansavimÄ ir skyrė finansavimÄ pats pareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas aukščiau nurodytus ir aptartus 2017-06-02 įsakymÄ Nr. V-644, 2017-06-06 įsakymÄ Nr. V-653, 2017-09-29 įsakymÄ Nr. V-1141 ir 2017-12-06 įsakymÄ Nr. V-1402.

Taigi, pareiÅ¡kėjas priėmė sprendimus, tiesiogiai susijusius su savo sutuoktinės darboviete. PareiÅ¡kėjas skunde pats nurodė, kad jo sutuoktinė realiai naudojasi linijiniu greitintuvu, bÅ«tent kuriam įrengti skirtas finansavimas pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytais sprendimais. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ viena iÅ¡ privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rÅ«Å¡ių yra savo ir savo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardas, pavardė, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, darbovietė (darbovietės) ir pareigos.

VTEK ginčijamame sprendime pareiÅ¡kėjo privatų interesÄ ir interesų konfliktÄ galinčia sukelti aplinkybe įvardijo pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbovietę ir jos einamas pareigas. Teismas su tokiu vertinimu sutinka, nes vadovaujantis Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutuoktinio vardas, pavardė, jo einamos pareigos, darbovietė yra viena iÅ¡ privačių interesų deklaracijoje privalomų nurodyti duomenų rÅ«Å¡ių. Taigi pagal Ä®statymo nuostatas tokie duomenys apie sutuoktinės darbovietę ir einamas pareigas laikytini privačiu privalomu deklaruoti pareiÅ¡kėjo interesu, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas ateityje, priimant su Å¡iais deklaruotais duomenimis susijusius sprendimus.

Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė dirba Kauno klinikose ir vykdo pareigas naudojant įrangÄ , dėl kurios pareiÅ¡kėjas pasirašė sprendimus teikti finansavimÄ , sudarė pagrindÄ interesų konfliktui kilti ir pareiÅ¡kėjas, priimdamas sprendimus, tiesiogiai susijusius su pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbine veikla Kauno klinikose, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis dalyvavo nagrinėjant, svarstant ir sprendžiant jo sutuoktinės darbovietės veiklos klausimus ir skiriant jos darbovietei finansavimÄ atitinkamai sveikatos priežiÅ«ros įrangai.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbovietė laikytina jo privačiu interesu, sprendimų, susijusių su tokiu privačiu interesu priėmimas, lėmė interesų konflikto situacijÄ . PareiÅ¡kėjas priimtais įsakymais sudarė sÄ lygas vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrÄ Kauno klinikose, kuriose dirba jo žmona, taip pat savo pasiraÅ¡ytais sprendimais skyrė finansavimÄ Kauno klinikų projektui dėl spindulinės terapijos įrangos tobulinimo sutuoktinės darbovietėje.

Tokios aplinkybės lemia, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas savo pareigas, pasirašė sprendimus, tiesiogiai susijusius su pareiÅ¡kėjos darboviete ir jos darbinių pareigų vykdymu, todėl, pasiraÅ¡ydamas Å¡iuos sprendimus sukėlė privataus ir vieÅ¡ojo intereso konfliktÄ . Teismas papildomai pažymi, kad ir LVAT praktikoje tokia situacija, kai asmuo dalyvauja rengiant, svarstant, priimant konkrečius su jo sutuoktinės darboviete susijusius sprendimus ir nuo tokių sprendimų nenusiÅ¡alina, laikoma, kad yra pažeidžiami Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518-13).

Vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl veikimo (ginčo sprendimų priėmimo) iÅ¡imtinai vieÅ¡aisiais interesais ir visuomenės naudai, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas priėmė sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, taigi iÅ¡ esmės naudingus visuomenei, nepanaikina pareigos priimant tokius sprendimus vengti interesų konflikto. Sprendimų priėmimas net ir veikiant viešųjų interesų naudai, nereiÅ¡kia, jog tokių sprendimų priėmimo metu, negali egzistuoti privatus sprendimÄ priimančio ir jį pasiraÅ¡ančio asmens interesas.

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo priimant sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės, tokiu bÅ«du sukeliant interesų konfliktÄ ir taip pažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjas, priimdamas sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės finansavimo minėtam projektui įgyvendinti, nesiėmė Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti savo vadovÄ , nusiÅ¡alinti priimant tokio pobÅ«džio sprendimus. PareiÅ¡kėjas nesiėmė nurodytų veiksmų, siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto situacijos, dėl to laikomas pažeidusiu Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalį.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nesiėmė Ä®statyme įtvirtintų priemonių vengti interesų konflikto situacijos ir elgtis taip, jog nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo, pareiÅ¡kėjas laikomas pažeidusiu Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei jo sutuoktinė jokios naudos dėl priimtų sprendimų neturėjo, todėl privačių interesų konflikto negalėjo kilti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Ä®statymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015).

Aplinkybė, kad atsakovė nenustatė tokio vieÅ¡o ir privataus interesų konflikto padarinių ar konkrečios naudos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas galėjo gauti, priimdamas sprendimus, susijusius su sutuoktinės darboviete, nekeičia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes draudimas priimti tokius sprendimus ir įpareigojimas vengti interesų konflikto yra besÄ lyginis, tokios Ä®statymo nuostatos yra formalios, kas reiÅ¡kia, kad pažeidimui nustatyti užtenka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė sprendimus kurie sukėlė ar galėjo sukelti interesų konfliktÄ , tačiau nebÅ«tina nustatyti tokių sprendimų priėmimo padarinių ar paskatų.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius, kad ginčo sprendimai priimti vykdant ankstesnės Vyriausybės sprendimų tęstinumÄ , priimti tarpiniai ir galutiniai sprendimai derinti su kitomis institucijomis, svarstomi darbo grupėse, todėl viešųjų ir privačių interesų konfliktas nėra galimas. Tokie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo sprendimÄ , nes pagal Ä®statymo nuostatas (Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalį), pakankama sÄ lyga pažeidimui konstatuoti yra aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas priėmė sprendimÄ , sukeliantį interesų konfliktÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas priėmė (pasirašė) 2017-06-02 įsakymÄ Nr. V-644, 2017-06-06 įsakymÄ Nr. V-653, 2017-09-29 įsakymÄ Nr. V-1141, 2017-12-06 įsakymÄ Nr. V-1402, kurie sudarė sÄ lygas dalyvauti atrankoje dėl projekto finansavimo pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbovietei ir galiausiai, skyrė jai finansavimÄ , nuo tokių sprendimų nenusiÅ¡alino, tai yra pakankama sÄ lyga konstatuoti Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimÄ .

Teismas taip pat atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , atskleidė pareiÅ¡kėjo atveju kilusio privataus ir vieÅ¡ojo intereso turinį, tinkamai argumentavo savo priimtÄ sprendimÄ , Å¡iame sprendime detaliai įvertintos faktinės aplinkybės, atskleistas Ä®statymo nuostatų turinys bei jų taikymas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sprendimas yra pasiraÅ¡ytas, taigi atitinka jo formai bei turiniui keliamus reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas VTEK sprendimas Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiÅ¡kėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis