2023-05-15 Nr. BB-3563-1-01-1-35646-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1994/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35646-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl A. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamos abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalys yra neteisėtos dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, pripažinti A. D. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas šios A. D. inkriminuotos veikos mažareikšmiškumo aspektu nevertino ir nepasisakė, nors kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje to prašė. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, darydamas išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi tik veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą apibūdinančiais bylos įrodymais, o tokį pavojingumą paneigiančias aplinkybes, nors jos ir buvo nustatytos, ignoravo.

Teismas nenagrinėjo byloje taip pat nustatytų aplinkybių, kad maišelį su ginklu ir šoviniais A. D. rado 2019 m. gruodžio 4 d. vėlai vakare netoli namų krūmuose; radinį parsinešė namo ir užrakino seife, o kitą dieną, grįžęs iš darbo, planavo priduoti į policiją. Vienintelį raktą nuo seifo paėmė su savimi, todėl pareigūnai 2019 m. gruodžio 5 d. darydami kratą jo namuose, nesulaukę grįžtančio A. D., seifą supjaustė. A. D. nėra medžiotojas, niekada ginklų neturėjo ir jais nesidomėjo, radęs ginklą ir šovinius, jais nesinaudojo (nešaudė), paleistas iš sulaikymo iš karto kreipėsi į Kauno policijos komisariatą su pranešimu apie rastą ginklą ir šaudmenis, taip norėdamas informuoti apie Kauno mieste galimai platinamus ginklus.

Šios aplinkybės visiškai paneigia šio teismo prielaidas ir išvadą dėl žalos atsiradimo tikimybės. Kartu jos leidžia spręsti, kad A. D. ginklą ir šovinius turėjo labai trumpą laiką, jais nesinaudojo ir tyčios panaudoti neturėjo. Priešingai, norėjo perduoti teisėsaugos institucijoms, tai ir būtų padaręs, jeigu ne krata. Byloje nėra duomenų, kad itin trumpu disponavimo ginklu ir šoviniais laikotarpiu A. D. būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas.

Jokių pavojingų ar bet kokių kitų realių padarinių nekilo, A. D. tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems ar kokiems nors kitiems tikslams. Be to, pasikeitusios aplinkybės – pasibaigęs arešto bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vykdymo atidėjimo terminas prieš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimą, įvertinus BK 41, 75 ir 97 straipsnių nuostatas, leidžia nuteistąjį laikyti praradusiu pavojingumą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde formaliai nurodyti kasacijos pagrindai, t. y., kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas teiginius dėl BK 36 ir 37 straipsnių taikymo iš esmės grindžia aplinkybėmis, į kurias, jo vertinimu, svarstant jo ginamojo asmenybės pavojingumo ir padarytos veikos mažareikšmiškumo klausimus, turėtų būti atsižvelgta. Pažymėtina, kad iš esmės į analogiškus apeliacinio skundo argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo BK 37 taikymo kontekste, taip pat dėl baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų dėl BK 36 straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, nenurodant, kokios konkrečiai klaidos buvo padarytos aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis