Legislator Case Law & Legislation
30a513e1-428b-4e91-ad98-904fb7e4780f AI generated

30a513e1-428b-4e91-ad98-904fb7e4780f · Kauno apygardos teismas

Case Number 30a513e1-428b-4e91-ad98-904fb7e4780f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CK 6.564 straipsnio 1 dalimi reglamentuojančia, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir 2) Taisyklių 28 punktu, reglamentuojančiu, jog iÅ¡nuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Apeliantė pažymi, kad atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad žemės sklypuose nevykdoma jokia veikla, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartis bus nutraukta, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieÅ¡kovė neturi. 1993 m. liepos 21d.

Legislator headnote

AI generated

30a513e1-428b-4e91-ad98-904fb7e4780f · Kauno apygardos teismas: Pagal šį punktÄ iÅ¡nuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali bÅ«ti iÅ¡nuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , o atsakovė taikė tuos teisės aktus, kurių taikyti neturėjo teisės. IeÅ¡kovė pažymi, kad 1993 m. gruodžio 21d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2278-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13078-2013-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas) raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmens Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo.Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1993 m. lapkričio 19 d. sutartimi trečiasis asmuo Kauno mieto valdyba įsipareigojo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei UAB „Tomis“ iki 2 ha žemės sklypÄ , A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje Sodų ir Suomių gatvėmis gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, jei ieÅ¡kovas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte. 1993 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį 1590-v, kuriuo nutarė iÅ¡nuomoti iki 8500 kv. m.

žemės sklypÄ . 1994 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo sudarė dvi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias 99 metams buvo iÅ¡nuomoti 8500 ir 11500 kv. m. žemės sklypai. 1995 m. sausio 13 d. ieÅ¡kovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d. 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuria Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ susitarė panaikinti pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu A.

Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91Glp, A. Juozapavičiaus pr. 15D, teisinę registracijÄ ir UAB „Tomis“ iÅ¡sikelti iÅ¡ pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, A. Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91 GI p, A. Juozapavičiaus pr. 15D, Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. informavo ieÅ¡kovę praneÅ¡imu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, A.

Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. 2013 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovę praneÅ¡imu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, Suomių g. 9, Kaune informavo, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1150 ha žemės sklypo, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. Atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieÅ¡ terminÄ nutraukė 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kove. 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta ir 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. praneÅ¡imÄ Nr. 8SD-(14.8.7.) - 3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, adresu A.

Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, nutraukimo, ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. praneÅ¡imÄ Nr.8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, adresu Suomių g. 9, Kaune, nutraukimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-1087; priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 46 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. raÅ¡tas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 ir 2013 m. liepos 17 d. raÅ¡tas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 yra informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imai, kurie siunčiami prieÅ¡ 2 mėnesius kaip tai numato CK 6.564. str.

Teismas pažymėjo, kad minėti raštai nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes jie nėra valiniai viešojo administravimo subjekto patvarkymai ieškovei, kurie būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl įsakymų panaikinimo nurodė, kad sutartys buvo sudarytos gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėms statyti – taigi buvo tikslinė - žemė buvo skirta pastatų eksploatavimui.

Teismas vertino, kad tarp šalių 2001 m. liepos 2 d. sudaryta ir patvirtinta taikos sutartimi buvo iš esmės susitarta, kad UAB „Tomis“ netenka statinių jam išnuomotose, minėtomis sutartimis, žemės sklypuose. Pastatų nuosavybė UAB „Tomis“ vardu buvo išregistruota, tačiau ieškovė iš pastatų neišsikėlė. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-203/2010 UAB „Tomis“ nusprendė iškeldinti iš pastatų, A.

Juozapavičiaus pr. 15D, unikalus Nr. 1991-5000-8014, 15C, unikalus Nr. 1991-5000-8025, 15E, unikalus Nr. 1991-5000-8036, A. 15, unikalus Nr. 1997-4004-7018, 25, unikalus Nr. 1996-6009-4015, 240Hlp, unikalus Nr. 1996-7008-8012; 241Flp, unikalus Nr. 1996-7008-9012; 243Flp, unikalus Nr. 1997-3005-0016, Kaune ir perduoti juos Kauno miesto savivaldybei. Å is teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Å iuo metu pastatai iÅ¡nuomotose žemės sklypuose priklauso patikėjimo teise tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir VÄ® turto fondui.

Dėl nurodytų priežasčių, t. y. ieÅ¡kovei nevaldant nuosavybės teise pastatų, teismo vertinimu neliko teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei žemės sklypus, nes pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti gyvenamiesiems namams, su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti. IeÅ¡kovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemę ieÅ¡kovė naudoja ne jai nuosavybės teise priklausančių (ar nuomojamų) statinių eksploatacijai, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., todėl sprendė, kad atsakovė, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turėjo įstatyminį pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodo, kad atsakovė, nutraukdama Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, Å¡ioje byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo nuomos taisyklių“ 28 punktu, kuriame įraÅ¡yti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams iÅ¡nuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibÅ«dinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neiÅ¡nuomojami.

Pagal šį punktÄ iÅ¡nuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali bÅ«ti iÅ¡nuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , o atsakovė taikė tuos teisės aktus, kurių taikyti neturėjo teisės. IeÅ¡kovė pažymi, kad 1993 m. gruodžio 21d.

Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1590-v pagrindu žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti remiantis 1993 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, t. y. iki 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 iÅ¡leidimo. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti taikomas Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. Nr. 550.Todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarčių, o pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , pritaikydamas netinkamÄ teisės aktÄ .Apeliantės vertinimu, sutartys iÅ¡ esmės buvo nutrauktos remiantis dviem pagrindais:

1) CK 6.564 straipsnio 1 dalimi reglamentuojančia, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir 2) Taisyklių 28 punktu, reglamentuojančiu, jog iÅ¡nuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Apeliantė pažymi, kad atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad žemės sklypuose nevykdoma jokia veikla, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartis bus nutraukta, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieÅ¡kovė neturi. 1993 m. liepos 21d.

Nutarimo 2.2 punkte buvo įtvirtinta, jog miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktÅ«ros objektams statyti. Pagal šį punktÄ Å¾emės nuomos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu iÅ¡nuomojamose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdamas nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus.

Å iuo Nutarimu patvirtintose tvarkose nebuvo numatyta galimybė nutraukti nuomos sutarti prieÅ¡ terminÄ . Sutarčių 4 punktuose buvo įtvirtinta, jog sutartys gali bÅ«ti nutrauktos tik jei nevykdomas sutarčių 3 punktas, t. y. nemokamas nuomos mokestis. Akcentuotina, kad nuomos mokestis buvo mokamas tinkamai ir laiku, o atsakovė ieÅ¡kovei dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarčių su ieÅ¡kove, kadangi toks sutarčių nutraukimo pagrindas nebuvo numatytas, o sutartyse numatyti įsipareigojimai iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo vykdomi.

Apeliantė be to nurodo, kad sudarant nuomos sutartis, žemės sklypuose esantys pastatai ieÅ¡kovei taip pat nepriklausė. Todėl po sutarties sudarymo neatsirado jokių naujų aplinkybių. Taigi atsakovė, nutraukdama sutartis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios jau buvo žinomos sutarčių sudarymo metu ir Å¡alis tenkino. Kita vertus, jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė neturi jokių naudojamų pastatų žemės sklypuose, taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta, 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ sudarė sutartį, kuria Kauno miesto valdyba įsipareigojo UAB „Tomis“ ne aukciono tvarka iÅ¡nuomoti iki 2 ha žemės sklypÄ , esantį Žemuosiuose Å ančiuose, Kauno mieste.

Sutarties 5 punktu Å¡alys susitarė, jog pastatų, esančių nuomojamose sklypuose, nuomos UAB „Tomis“ klausimai bus sprendžiami atskira sutartimi, atsižvelgiant į UAB „Tomis“ įsipareigojimų vykdymÄ dėl sutartyje numatytų darbų. Pirmiau nurodytÄ sutartį galima laikyti preliminariÄ ja, kadangi Å¡alys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę iki 2 ha žemės sklypo nuomos sutartį, o, esant įvykdytoms sÄ lygoms, ir kitÄ sutartį dėl pastatų, esančių žemės sklype, nuomos.

Kaip minėta, Preliminariosios sutarties 5 punktu Å¡alys susitarė, jog pastatų, esančių nuomojamose sklypuose, nuomos UAB „Tomis“ klausimai bus sprendžiami atskira sutartimi, atsižvelgiant į UAB „Tomis“ įsipareigojimų vykdymÄ dėl sutartyje numatytų darbų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtino taikos sutartį, kuria inter alia buvo susitarta. kad Kauno miesto valdyba pripažįsta 1993 m. lapkričio 19 d. ir 1995 m. sausio 19 d. sutartis, sudarytas tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Tomis“ negyvenamųjų patalpų 240Hl/p, 243Fl/p. 239Fl/p, 241Fl/p A.

Juozapavičiaus pr. 25, 287Gl/p, 266Gl/p A. Juozapavičiaus pr. 15, 91Gl/p A.Juozapavičiaus pr. 15D, lGl/p A.Juozapavičiaus pr.15, 92Bl/p A.Juozapavičiaus pr. 15C, 93Fl/p A. Juozapavičiaus pr. 15E, 88Fl/p A. Juozapavičiaus pr. 15B, Kaune nuomos, sutartimis. Taigi taikos sutartimi buvo įgyvendinta Preliminariosios sutarties 5 punkto nuostata ir ieškovei buvo suteikta nuomos teisė į žemės sklypuose esančius pastatus. Akcentuotina, kad iki nuomos sutarčių nutraukimo taikos sutartis pakeista ar panaikinta nebuvo.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę naudotis esančiais pastatais tokiam pačiam terminui, kaip ir žemės sklypais - 99 metams.Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal Taisyklių 28 punktÄ , valstybinė žeme gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama asmeniui, kuris ne tik pastatus valdo nuosavybės teise, bet ir nuomojasi. Kaip matyti iÅ¡ taikos sutarties 1 ir 2 punktų, pirmiau nurodyti ir taikos sutarties 3 punkte nurodyti nekilnojamojo turto objektai yra pastatai. Tačiau taikos sutarties punkte jiems įvardyti panaudoti skirtingi terminai - vienur jie laikomi pastatais, o kitur patalpomis.

Akivaizdu, jog tai buvo raÅ¡ymo klaida. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose minėti objektai įvardyti pastatais (pavyzdžiui, 2013 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡rašė pastatas garažas yra pažymėtas lGlp). Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovas UAB „Tomis“ turi naudojamų nuomojamų pastatų žemės sklypuose. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuomos sutartys negalėjo bÅ«ti nutrauktos CK 6.564 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 28 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Akcentuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad nuomos teisė į pastatus nėra įregistruota valstybiniuose registruose, tačiau Å¡alims apie tai žinoma, nes joms buvo žinoma apie 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintÄ taikos sutartį. Registravimas nebuvo atliktas todėl, kad pastatų nuomos sutartimis buvo pripažintos nuomos sutartys, kurios jau buvo įregistruotos valstybės registruose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-367/2010 ieÅ¡kovė iÅ¡ pastatų buvo iÅ¡keldinta ne kaip nuomininkė, bet kaip pastatų savininkė.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui ir atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 28 punktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, nesant panaikintai ar pripažintai negaliojančia taikos sutarčiai, pagal nuomos sutartis ir jÄ papildančiÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovė laikytina ir žemės sklypuose esančių pastatų nuomininku.Atsakovė, nutraukdama sutartis, rėmėsi ir CK 6.564 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau tik ta apimtimi, kad ieÅ¡kovė neturi nuosavybės ar nuomos teise valdomų pastaru žemės sklypuose, todėl žemės sklypais naudojasi ne pagal paskirtį.

Apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovė nuo pat sutarčių sudarymo žemės sklypuose vykdė veiklÄ . UAB „Tomis“ investavus dideles lėšas į žemės sklypuose esančių pastatų griovimo ir rekonstrukcijos darbus, kurį laikÄ UAB „Tomis“ užteko naudotis ir žemės sklypuose esančiais pastatais, ypač atsižvelgiant į tai, jog potvarkiais jai buvo suteikta tokia teisė, tuo pačiu toliau kaupiant kapitalÄ Ä¯ naujų statinių statybas. UAB „Tomis“ ketinimÄ statyti statinius patvirtina ir UAB „Tomis“ 2013 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tas dėl sutikimo iÅ¡davimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose A.

Juozapavičiaus pr. 19B ir Suomių g. 9, Kaune, kuris buvo pateiktas atsakovei iki sutarčių nutraukimo. Atsižvelgus į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtÄ nuomos mokestį, taip pat į tai, jog statybos darbai turėjo bÅ«ti atidėti dėl atliktų archeologinių tyrinėjimų, tai, kad UAB „Tomis“ buvo leista naudotis jau esamais statiniais, be to, ilgÄ ir dažnÄ bylinėjimÄ si su atsakove ir trečiaisiais asmenimis, galima teigti, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės žemės sklypuose pastatyti naujų statinių.

Byloje atsakovė tuo nesirėmė, be to, neįrodė, jog bÅ«tų patyrusi kokios nors žalos dėl ieÅ¡kovės veikimo ar neveikimo, todėl nuomos sutartys nutrauktos nepagrįstai.Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad praneÅ¡imai nesukelia ieÅ¡kovei jokių pasekmių. PraneÅ¡imų apie nuomos sutarčių nutraukimÄ kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas ne remiantis administracinių teismų praktika ir taikant administracinės teisės normas, bet remiantis CK ir bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ .

Jos nuomone atsakovės praneÅ¡imai apie sutarčių nutraukimÄ turi bÅ«ti vertinami remiantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.217 straipsniu. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kokias pasekmes sukelia praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ , todėl turėtų bÅ«ti remiamasi ir CK 6.218 straipsniu, reglamentuojančiu praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ pateikimo tvarkÄ ir pasekmes. CK 6.218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai sutartį iÅ¡ esmės pažeidusi Å¡alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiÅ«liusi jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is pasiÅ«lymas buvo pareikÅ¡tas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi Å¡alis praranda teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingÄ terminÄ nepraneÅ¡a kitai Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiÅ«lymÄ Ä¯vykdyti sutartį, arba toks pasiÅ«lymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.

Kaip matyti, praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ turi dvejopÄ funkcijÄ - įspėjamÄ jÄ ir įvykdymo trÅ«kumų Å¡alinimo. Tai reiÅ¡kia, kad sutartį pažeidusi Å¡alis turi teisę paÅ¡alinti per įspėjime numatytÄ terminÄ sutarties vykdymo trÅ«kumus. Jei tokie trÅ«kumai paÅ¡alinami, sutarties nutraukti nebegalima, iÅ¡skyrus įstatymuose numatytus atvejus. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė, žemės sklypuose pastačiusi statinius, bÅ«tų įgijusi į juos nuosavybės teisę sutarties galiojimo laikotarpiui.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų buvę paÅ¡alinti tariami sutarties vykdymo trÅ«kumai. Tačiau atsakovė to net neapsvarstė ir tokiu bÅ«du nebendradarbiavo su ieÅ¡kove. Tokiu bÅ«du atsakovė pažeidė CK 6.218 straipsnio 2 dalies ir CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ pateikimo tvarkos ir sutarties vykdymo trÅ«kumų paÅ¡alinimo, o pirmosios instancijos teismas, nevertinęs atsakovės praneÅ¡imų apie sutarties nutraukimÄ , pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus be netinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas.

Apeliantės manymu praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ sukuria teisines pasekmes, kadangi, panaikinus įsakymus dėl sutarties nutraukimo, atsakovė, praneÅ¡imų pagrindu, vėl galėtų nutraukti nuomos sutartis.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinių žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisėtumo.

Byloje savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį gina ginčo valstybinių žemės sklypų nuomininkas. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, ieÅ¡kovė pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams iÅ¡sinuomojo 11500 kv. m. ploto žemės sklypÄ , Suomių g. 9, Kaune ir pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams iÅ¡sinuomojo 8500 kv. m. ploto žemės sklypÄ , A. Juozapavičiaus Nr. 19b, Kaune (t. 1, b. l. 15,14).

Žemės sklypų nuomos pagrindu nurodytas Kauno m. Valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v (t. 1, b. l. 13), taip pat ir 1995 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytas susitarimas, kuriuose įvardinti nuomos sutarčių tikslai - gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti, kai nuomininkas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte (t. 1, b. l. 10-12).Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šių sklypų paskirtis nurodyta – kita (t. 3, b. l. 40-43).

Byloje pateikti duomenys, jog 1995 m. sausio 13 d. tarp ieÅ¡kovės ir Kauno miesto Valdybos buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu buvo pakeistos tarp Å¡alių 1993 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 10-12) sudarytos sutarties sÄ lygos. Å iuo susitarimu ieÅ¡kovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d (t. 1, b. l. 21). Byloje taip pat yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. praneÅ¡imu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 informavo ieÅ¡kovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio A.

Juozapavičiaus pr. 19b, Kaune bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 132) ir 2013 m. liepos 17 d. praneÅ¡imu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 informavo ieÅ¡kovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio Suomių g. 9, Kaune taip pat bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 133). IÅ¡ Å¡ių praneÅ¡imų turinio spręstina, kad nuomotoja valstybinės žemės sutarčių nutraukimo pagrindÄ grindžia tuo, jog nuomininkė žemės sklypuose neturi nuosavybės teise valdomų statinių, teisiniu pagrindu nurodant CK 6.564 straipsnį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus per. 19b, Kaune nutraukimo“ ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“ prieÅ¡ terminÄ buvo nutrauktos su ieÅ¡kove valstybinės žemės nuomos sutartys (t. 2, b. l. 169-170).

Nagrinėjamoje byloje yra tikrinamas bÅ«tent Å¡io atsakovės priimtų sprendimų nutraukti valstybines žemės nuomos sutartis teisėtumas.Bendrosios sutarčių pabaigÄ reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimÄ reglamentuoja įstatymai.Vienas iÅ¡ įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiÅ¡kia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimÄ Å¾emės nuomos sutarties esminiu pažeidimu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė praneÅ¡imuose, kuriuose įspėjo apie sutarčių nutraukimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovei nenaudojant žemės sklype esančių statinių yra pagrindas spręsti, kad iÅ¡nuomoti žemės sklypai yra naudojami ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sÄ lygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygas (1994 m. balandžio 26 d.

Nr. I-446 Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 31 straipsnis 5 dalis). Minėta, kad pagal Nekilnojamojo registro duomenis Å¡io sklypo paskirtis yra kita. Kolegija nustačiusi, kad registre žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nenurodytas, daro iÅ¡vadÄ , kad kitos paskirties žemės sklypais yra laikomi sklypai, kurių reikia tiek esamiems, tiek bÅ«simiems statiniams naudoti, t. y. sklypai yra naudojami ne žemės Å«kio veiklai.

Tai reiškia, kad bet kokiems statiniams, naudojamiems ne žemės ūkio veiklai, reikalingas žemės sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagal ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytus susitarimus žemės nuomos tikslas yra gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų nuosavybės teise valdžiusi žemės sklypuose esančius statinius, priešingai, tiek sudarant žemės sklypų nuomos sutartis, tiek vėlesniais susitarimais su statinių valdytoju buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklypuose esančių statinių nugriovimų, jų rekonstrukcijos.

Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tikslus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, jog ieÅ¡kovei nevaldant nuosavybės teise statinių, ieÅ¡kovė žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį, todėl neliko teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei žemės sklypus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir iÅ¡nuomotame žemės sklype ilgÄ laikÄ nevykdant komercinės Å«kinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad natÅ«ralu ir suprantama, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sÄ lygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamoje byloje tai yra susiję su statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla iÅ¡davimu ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad, nuomotojui nevykdant iÅ¡sinuomotame sklype jokios komercinės Å«kinės veiklos kelerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .Nagrinėjamoje byloje atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovė žemės sklypuose nevykdo jokios veiklos, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartys nutrauktinos, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieÅ¡kovė neturi ir atsižvelgusi į teismų priimtus sprendimus, kuriuose buvo sprendžiamas sandorių, kurių pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypuose esančius statinius teisėtumo, vindikacijos ir iÅ¡keldinimo klausimai, nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka, kad atsakovė pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Kolegijos nuomone, valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygų nesilaikymas ir žemės naudojimas ne pagal paskirtį atsakovės buvo nustatytas remiantis vien tik atsižvelgus į teisinius sprendimus, kuriais buvo iÅ¡spręstas ginčas kilęs vykdant sutartį t. y. jau po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, ir kuri nepakeitė situacijos, buvusios ginčo sutarčių sudarymo metu - kaip jau minėta nuosavybės teise statinių ieÅ¡kovė ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu nevaldė, juos buvo įgijusi sutarčių vykdymo metu teisiniu pagrindu, kuris buvo nuginčytas teismine tvarka.

Byloje nustačius, kad teisminiai ginčai dėl statinių įsigijimo teisėtumo baigėsi tik 2010 m. rugsėjo 28 d., yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovė nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar UAB „Tomis“ turėjo realiÄ galimybę suprojektuoti ir ginčo sklypuose pastatyti statinius. Sutarties įvykdymas Å¡iuo atveju yra susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties statinių priklausymu, bet ir su galimybe įvykdyti sutarties sÄ lygas. Byloje pateikti įrodymai, kolegijos vertinimu, patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ieÅ¡kovė UAB „Tomis“ sudarius sutartis ginčo žemės sklypuose vykdė veiklÄ .

IÅ¡ 1994 m. spalio 3 d. pažymos (t.1, b. l. 17-18) turinio spręstina, kad statinių valdytojas pripažino, kad ieÅ¡kovė vykdo veiklÄ : atliko kultÅ«ros paveldo objektų paminklosauginę ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos - atstatymo projektÄ ir jį įgyvendino, sutartyje numatytų menkaverčius statinių nenugriovė paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio. Kaip matyti iÅ¡ Kauno miesto valdybos potvarkių, ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms.

Kilus ginčui dėl statinių nuosavybės, 2001 m. liepos 2 d. teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintas šalių susitarimas, kad statiniais, esančiais išnuomotose žemės sklypuose ieškovė naudosis nuomos sutarties pagrindu. Pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog ginčas dėl nuomininkės iškeldinimo iš Taikos sutartyje nurodytų statinių procesiniais teismų sprendimais nebuvo spręstas, todėl nustatytos aplinkybės įgalina išvadai, kad UAB „Tomis“ naudojosi žemės sklypais ir jais naudojosi pagal paskirtį, o ieškovės siekį statyti statinius patvirtina UAB „Tomis“ 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose A.

Juozapavičiaus pr. 19b ir Suomių g. 9, Kaune, kuris buvo pateiktas atsakovui iki sutarčių nutraukimo (CK 6.217 str. 2 d.).Atsižvelgus į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtÄ nuomos mokestį, taip pat į pateiktus duomenis, jog statybos darbams atlikti buvo bÅ«tini archeologiniai tyrinėjimai, kurių atlikimo bÅ«tinybė paaiÅ¡kėjo po ginčo sutarčių sudarymo, spręstina, kad negalima iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti, kad ji bÅ«tų įvykdžiusi tai, kas nėra įmanoma pagal teisės aktuose numatytas procedÅ«ras.

Ä®vertinus tai, kad statinių valdytoja leido UAB „Tomis“ naudotis jau esamais statiniais, be to, užtrukusį bylinėjimÄ si sprendžiant ginÄÄ dėl nuosavybės teisų įgijimo į žemės sklypuose esančius statinius, negalima sutikti su atsakovės konstatuota aplinkybe, kad ieÅ¡kovė nevykdė sutarties. Pažymėtina, kad ginčo žemės sutartyse nebuvo numatytas terminas kÄ ir iki kada ieÅ¡kovė turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotojas nenustatė terminų pradėti statybas.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sutarties nutraukimas argumentuojamas ne su sutarties netinkamu vykdymu, tačiau su sutarčių ydingumu t. y. jog žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, negali būti išnuomojami ir rėmėsi teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuris priimtas jau po ginčo sutarčių sudarymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimo 2.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti.

Pagal šį teisinį reglamentavimÄ Å¾emės nuomos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu iÅ¡nuomojamose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas UAB „Tomis“ turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdama nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus. Kolegijos vertinimu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 esančios nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, bet ne žemesnės galios teisės aktuose.

Be to, kaip minėta, pirmiau nurodytu pagrindu, jog ieÅ¡kovė UAB „Tomis“ nestato naujų statinių, atsakovė nesirėmė, todėl pripažintina, jog atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdo sutarčių nuostatas (CPK 178 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukÅ«rimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali bÅ«ti vertinamas kaip sutarties sÄ lygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindÄ nutraukti sutartį.

Kolegija, įvertinusi aptartas Å¡ios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip pasyvus. Kolegijos nuomone, egzistuoja ne tik valstybės interesas savo iÅ¡teklius tvarkyti taip, kad jie sukurtų pridėtinę vertę, bet ir laikytis teisės aktuose numatytų procedÅ«rų, esamas teritorijas tvarkyti taip, kad kuriami infrastruktÅ«ros objektai maksimaliai atitiktų visuomenės poreikį.Ä®vertinusi minėtas aplinkybes ir esamÄ teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tas faktas, jog iÅ¡nuomotuose žemės sklype nėra ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių statinių, savaime reiÅ¡kia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimÄ ir yra pagrindas nutraukti sutartį.

Sutartis gali bÅ«ti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali bÅ«ti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs jÄ vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo - laikytinas pats pažeidęs sutartį. Nuomotojui atsiradus poreikiui kitomis sÄ lygomis nuomoti (naudoti) žemės sklypÄ , sutartį Å¡alys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dviÅ¡aliu sandoriu (CK 6.125 str.), bet ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, konstatuojant nuomininkės kaltę. Pažymėtina, kad terminuotas sutartis prieÅ¡ terminÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuomotojas.

Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį Å¡alis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį gali tik Å¡iame straipsnyje nustatytais pagrindais. Kitais, t. y. CK 6.217 straipsnyje nenustatytais, pagrindais sutartį galima nutraukti tik abipusiu susitarimu arba teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).Byloje nesurinkus įrodymų, jog ieÅ¡kovė nenaudojo žemės sklypų pagal tikslinę paskirtį, spręstina, kad nuomotoja neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukė su ieÅ¡kove sudarytas Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis.

Teisines pasekmes sukėlė atsakovės priimti ginčo įsakymai, todėl pripažinus, jog sutarčių nutraukimas prieÅ¡tarauja CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalims, ginčo įsakymai naikintini.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinį skundÄ tenkinus, pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro žyminis mokestis, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 288 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėdama žyminį mokestį už paduodamÄ apeliacinį skundÄ .

Valstybė patyrė 46 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieÅ¡kinį, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-1087.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ (į. k. 133096938) iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (į. k. 188704927) 1 144 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) (atitinka 331,33 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 288 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) (atitinka 373,03 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (į. k. 188704927) valstybei 46 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) (atitinka 13,32 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme iÅ¡ kiekvienos (iÅ¡ieÅ¡kotojas:

Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė                                                                                                                                   ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                   Egidijus TamaÅ¡auskas