30a29d49-e76b-452a-bb63-e404994be29a · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-817-593/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00149-2014-5      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 45.4.5.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas V.

B. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. vasario 17 d. apie 1.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Birštone vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinantiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo bei vengė neblaivumo patikrinimo, tuo V.

B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutarimu V. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 2800 (dviejų aštuonių šimtų tūkstančių ) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.Apeliaciniame skunde V.

B. praÅ¡o panaikinti 2014-06-03 Prienų rajono apylinkės teismo priimtÄ nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių akivaizdu, jog buvo klaidingai nurodyta, jog pro priekines policijos pareigÅ«nų automobilio dureles iÅ¡lipęs pareigÅ«nas nuėjo prie neva V. B. vairuoto automobilio vairuotojo durelių, nes Å¡ias aplinkybes akivaizdžiai paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ tiesų minėtasis policijos pareigÅ«nas nuėjo neva V.

B. vairuoto automobilio dešiniosios pusės, o tuo tarpu kitas policijos pareigūnas nuėjo prie neva V. B. vairuoto automobilio vairuotojo durelių bei jo veiksmų įžiūrėti nėra galimybės. Taip pat, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kokiu atstumu tarpusavio atžvilgiu buvo policijos pareigūnų automobilis ir neva V. B. vairuotas automobilis. Laiko atžvilgiu šiuos automobilius skyrė 20 sek., o policijos automobilio vidutinis greitis, pagal telemetrijos duomenis buvo 18,66 km/h, taigi vidutinis policijos automobilio greitis metrais per sekundę buvo 5,18 m/s (1 km/h=0.2777m/s), kas patvirtina, kad tarp policijos automobilio ir neva V.

B. vairuoto automobilio buvo 93,3072 m. atstumas. Å i pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė paneigia policijos pareigÅ«nų parodymus, jog jie matė, kad automobilį ,,VW Golf“ vairavo V. B., taip pat ir tÄ aplinkybę, kad iki pat sustojimo neva V. B. vairuoto automobilio iÅ¡ akiračio nebuvo paleidę. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo telemetrijos duomenis, kadangi pagal juos 01:22:05 policijos automobilio galinės vairuotojo pusės durys buvo atidarytos, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti, kiek laiko jos buvo atidarytos, kas jas atidarė, ar per jas iÅ¡lipo policijos pareigÅ«nas ar ne.

Be to, atkreipia dėmesį, kad vieÅ¡bučio ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje filmuotoje medžiagoje iÅ¡ viso matyti tik du policijos pareigÅ«nai, t.y. iÅ¡ byloje esančios medžiagos negalima spręsti, kad V. L. davė teisingus parodymus, kadangi nėra matyti, jog jis bÅ«tų apibėgęs vieÅ¡bučio "(duomenys neskelbtini) " pastatÄ . Jei V. L. bÅ«tų bėgęs aplink vieÅ¡bučio "(duomenys neskelbtini) " pastatÄ - jis neabejotinai bÅ«tų sutikęs V. B. sutuoktinę einančiÄ nuo automobilio.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino V. B. padarytų sveikatos sutrikdymų padarymo mechanizmÄ , kadangi kraujosruvos deÅ¡iniame rieÅ¡e ir kairio kelio sužalojimai patvirtina V. B. parodymus, jog jis buvo iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡trauktas vieno policijos pareigÅ«no.Pažymi, kad policijos pareigÅ«nas E. B. yra suinteresuotas V. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn, dėl to, kad V. B. buvo sužalojęs E. B. tarnybos metu, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Å¡io liudytojo ir kitų policijos pareigÅ«nų, kurie yra jo kolegos parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus.

Apelianto įsitikinimu, V. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. nėra įrodyta, byloje nėra jokių objektyviai patikimų duomenų leidžiančių patvirtinti tÄ faktÄ , jog V. B. vairavo transporto priemonę, todėl nutarimas Å¡ioje byloje yra neteisingas bei neteisėtas, todėl panaikintinas, o administracinė byla nutrauktina.Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V.

B. apeliacinio skundo netenkinti.V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dėl V. B. kaltės padarius ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teismo posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, liudytojus Ž. Å ., E. B., V. L. ir E. B., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo iÅ¡vadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors V. B. neigė aplinkybę, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, Å¡i jo versija yra paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma ir pagrįstai pirmos instancijos teismo vertinta kaip gynybinė taktika.

Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai Ž. Å ., E. B. ir V. L. teisme davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, nurodydami tas pačias aplinkybes, kaip ir savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Jie nurodė, kad pastebėjo iÅ¡ priekio įtartinai mažu greičiu atvažiuojantį automobilį, Å¡iam priartėjus, atpažino automobilį vairuojantį V. B., daugiau asmenų automobilyje nesimatė. Patrulis V. L. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, norėdamas jį sustabdyti, tačiau automobilis ,,VW Golf“ staiga pasuko į kairėje pusėje esančiÄ vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, Ž.

Å . su E. B. nuvažiavo paskui šį automobilį. Å ie pareigÅ«nai nuosekliai tvirtino, kad V. B. vairuojamas automobilis visÄ laikÄ buvo jų akiratyje, matė, kaip jis sustojo, iÅ¡ automobilio niekas neiÅ¡lipo, priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo duris, už vairo sėdėjo V. B., kuris atrodė neblaivus, nevykdė nurodymo pateikti dokumentus, tik pasakė, kad jis nevairavo. Kadangi vairuotojas viena ranka bandė užsidaryti automobilio duris, V. B. nevykdant policijos nurodymų, buvo panaudota fizinė jėga ir V.

B. iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio. Jam nepateikus reikalaujamų dokumentų, buvo apžiÅ«rėtas automobilis, V. B. buvo pristatytas į BirÅ¡tono PK, kur tikrintis blaivumÄ jis atsisakė, taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti ant policijos pareigÅ«nų dėl įvykio suraÅ¡ytų dokumentų. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai veiksmus atliko vykdydami savo tarnybines pareigas. Nors jie iÅ¡ matymo pažeidėjÄ pažįsta, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad jie turi tikslÄ apkalbėti apeliantÄ ir nurodyti netikras įvykio aplinkybes, siekti, kad apeliantas bÅ«tų nepagrįstai apkaltintas.

Skunde teigiama, kad policijos pareigūnas E. B. yra neigiamai nusistatęs apelianto atžvilgiu dėl turėto konflikto baudžiamojoje byloje, tačiau iš byloje esančio nuosprendžio nuorašo (92-95 b. l.) matyti, kad V. B. dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu kaltę pilnai pripažino, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl darytina išvada, kad teisingumas buvo įvykdytas ir E. B. nėra jokio objektyvaus pagrindo būti suinteresuotam šios administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi ar juo labiau, turėti kokios nors naudos, kaip teigiama skunde.

Be to, jo parodymų teisingumÄ patvirtina ir kitų policijos pareigÅ«nų analogiÅ¡kai nurodytos Å¡io įvykio aplinkybės, su kuriais apelianto nesieja jokie buvę ar esami konfliktai, o vien tai, kad jie yra E. B. kolegos, taip pat nesuteikia objektyvaus pagrindo jų parodymus laikyti neteisingais. Be iÅ¡dėstytų argumentų, abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais nebuvo pagrindo ir todėl, kad juos patvirtino kiti bylos duomenys. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad į vieÅ¡bučio automobilių stovėjimo aikÅ¡telę įvažiavus ir sustojus automobiliui, maždaug po 5 sekundžių užgesinamos jo Å¡viesos, iÅ¡ jo iÅ¡lipančio jokio asmens nematyti, dar po maždaug 8 sekundžių Å¡is automobilis apÅ¡viečiamas privažiuojančio ir iÅ¡ paskos po 7 sekundžių sustojančio policijos tarnybinio automobilio Å¡viesomis, užfiksuotas po 2 sekundžių pro priekines keleivio dureles iÅ¡lipantis policijos pareigÅ«nas, kuris prieina prie pirmojo automobilio iÅ¡ vairuotojo pusės, netrukus prie Å¡io automobilio iÅ¡ vairuotojo pusės prieina ir antras policijos pareigÅ«nas (49 b. l.).

Iš policijos pateiktų tarnybinio automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys „(duomenys neskelbtini)“ telemetrinių įrangos duomenų (79-91 b. l.) matyti, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje tarnybinis automobilis buvo, jis kelis kartus buvo sustojęs, lėtino ir didino greitį, durelės buvo atidaromos, vėl uždaromos. Visus šiuos duomenimis sugretinus su policijos pareigūnų duotais parodymais, minėta vaizdo įrašo medžiaga, darytina neabejotina išvada, kad šie duomenys patvirtina policijos pareigūnų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad liudytojos E. B. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip jos siekį pagelbėti sutuoktiniui. Å ios liudytojos parodymai iÅ¡imtinai atitinka tik apelianto V. B. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , jų nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga, prieÅ¡ingai, jie, kaip ir pažeidėjo parodymai, paneigti objektyviais bylos duomenimis. Å ių aplinkybių visetas suteikė pirmosios instancijos teismui pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tiek V. B. neigimas padarius inkriminuotus pažeidimus, tiek liudytojos E. B. parodymai yra gynybinė versija.

Apeliantas bando paneigti liudytojo V. L. parodymų teisingumÄ ir apskritai jo buvimÄ Ä¯vykio vietoje, nes vaizdo įraÅ¡e jis nėra užfiksuotas, nesimato, kad jis bÅ«tų bėgęs aplink pastatÄ . Kaip minėta, Å¡ie duomenys yra tik dalis visumos byloje surinktų duomenų. Telemetrinės įrangos duomenys patvirtina, kad tarnybinio automobilio ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galinės vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos nuo 01:22:05 val. iki 01:22:09, tuo laiku automobilio greitis lėtėjo nuo 37 km/val. iki 9 km/val., kas leidžia teigti, kad esant visiÅ¡kai mažam greičiui – per 1 sekundę nuvažiuojant 2 metrus, ant galinės sėdynės sėdėjęs patrulis V.

L. skubiai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio stabdyti pažeidėjo vairuojamÄ ,,VW Golf“, o tai, kad įraÅ¡e Å¡io pareigÅ«no nesimato, nereiÅ¡kia, kad jo įvykio vietoje iÅ¡ viso nebuvo, nes tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.Taigi, pirmosios instancijos teismui abejoti tiesiogiai įvykio vietoje buvusių ir jį fiksavusių policijos pareigÅ«nų parodymais nebuvo jokio objektyvaus pagrindo ir jais, kaip V. B. kaltę patvirtinančiais duomenimis, teismas rėmėsi visiÅ¡kai pagrįstai. VisiÅ¡kai nepagrįstas apelianto skundo argumentas dėl neteisingai įvertino jam padarytų sveikatos sutrikdymų padarymo mechanizmo – kraujosruvos deÅ¡iniame rieÅ¡e ir kairio kelio sužalojimai niekaip nepatvirtina pažeidėjo parodymų, jog jis iÅ¡ maÅ¡inos buvo iÅ¡trauktas vieno policijos pareigÅ«no.Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, jog automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo ne kas kitas, o V.

B.. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas tikrinantiems policijos pareigÅ«nams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, todėl jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. kvalifikuoti teisingai. ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimÄ , taip pat už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tai, kad buvo iÅ¡gėręs neneigia ir pats pažeidėjas, tačiau jis kategoriÅ¡kai neigia vairavęs automobilį bÅ«damas neblaivus. Kadangi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 str. 4 d., jis prilygintinas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N63 -1992/2010, N662-1045/2012). Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos duomenų, V.

B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pažeidėjas ir pats neneigė vartojęs alkoholį, tik kategoriÅ¡kai neigė vairavęs neblaivus, kas paneigta ankščiau aptartais įrodymais. PasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ pažeidėjas tai daryti atsisakė. Å ių duomenų pagrindu apelianto pažeidimas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d. kaip neblaivumo patikrinimo vengimas. Dėl skundo argumentų teismui neteisingai vertinus bylos įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo, o ne Å¡alių prerogatyva, o ta aplinkybė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo iÅ¡vados dėl V. B. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Paminėti įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai, nuobaudos paskirtos ir subendrintos nepažeidžiant ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų, paskirta galutinė nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                           Daiva Jankauskienė