30a23df1-4560-414d-a3da-b60e404b4a7e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-150/2016                            Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00410-2013-0                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7;

                                                                                        1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2; 1.2.18.8;                                                                                                       1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.4.5.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Svajūno Knizlerio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,nuteistiesiems D.

K. ir A. K.,gynėjams advokatams Mindaugui Vaivadai, Algimantui Kliunkai ir Giedriui Danėliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės (toliau – ir prokurorė), nuteistosios D. K. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:– D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį nuteista laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai sutapčiai, subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, o kitos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir D.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. K. konfiskuoti 197 504 Lt (57 201,11 Eur), kaip nusikalstamos veikos rezultatas.D. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.– A. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai sutapčiai, subendrintos bausmių apėmimo būdu, o ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, bei A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad D. K., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, generaline direktore, 2012 m. birželio pabaigoje susitarė su A.

K., jog jis suras bendrovę, kuri, neatlikusi jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų, iÅ¡raÅ¡ys už juos tikrovės neatitinkančiÄ sÄ skaitÄ , ir ne anksčiau kaip 2012-08-23 nenustatytoje vietoje A. K., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o D. K. – kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neįvykdę ir neketindami vykdyti įsipareigojimų, vadovaujamų įmonių vardu suklastojo dokumentus pasiraÅ¡ydami:– 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28 ir 2012-05-28 lokalinę sÄ matÄ 241 482,12 Lt vertės defektų Å¡alinimo darbams atlikti, kuriuose įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija apie sudarymo datÄ , darbų pradžiÄ ir pabaigÄ , rangovo ir užsakovo įsipareigojimus, mokėjimo tvarkÄ , atliktinų darbų apimtį ir įkainius; 2012-08-16 pažymÄ apie 241 482,12 Lt vertės atliktus statybos ir remonto darbus, o įtraukti darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti; 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124, iÅ¡raÅ¡ytÄ 213 008,40 Lt su PVM apmokėti už žinomai neatliktus darbus.Po to Å¡iuos dokumentus D.

K. panaudojo įtraukdama juos į vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , o A. K. – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , tokiu bÅ«du D. K. ir A. K. padarė didelę turtinę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , D. K. nurodymu pagal minėtus žinomai suklastotus dokumentus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos „Nordea“ banke atlikus pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ : 2012-08-30 – 60 000 Lt, 2012-08-31 – 70 000 Lt, 2012-10-11 – 83 008,40 Lt (iÅ¡ viso 213 008,40 Lt), o pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ bendrininkui A.

K. AB „Citadelė“ banke (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos A. K. 2012-08-30 iÅ¡grynino 49 000 Lt, 2012-08-31 – 49 000 Lt, 2012-09-03 – 31 200 Lt, 2012-10-11 – 49 000 Lt, 2012-10-12 – 33 610 Lt, ir nuo 2012-08-30 iki 2012-09-03 per kelis kartus dalį pinigų A. K. asmeniÅ¡kai perdavus D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei 2012-10-14 kitÄ dalį pinigų A.

K. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavus D. K. dukrai D. K., nežinančiai nusikalstamų veikų pobÅ«džio, o D. K. 2012-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavus D. K., D. K., padedama A. K., pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 213 008,40 Lt, iÅ¡ kurių – 36 968 Lt PVM, ir tiksliai nenustatytÄ sumÄ iÅ¡ankstinio susitarimo pagrindu sumokėjo A. K..D. K. tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, o A.

K. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje.D. K. ir A. K. nuteisti ir už tai, kad D. K., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, generaline direktore, veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais bei žinodama, jog bendrovės deklaracijos pildomos pagal jos pateiktus dokumentus ir informacijÄ , įgyvendindama savo nusikalstamÄ ketinimÄ â€“ apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A.

K. suklastotÄ 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28 ir 2012-05-28 lokalinę sÄ matÄ , 2012-08-16 pažymÄ apie atliktus statybos ir remonto darbus bei 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124, iÅ¡raÅ¡ytÄ 213 008,40 Lt su PVM apmokėti už žinomai neatliktus darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 2012-08-23 iki 2012-09-25, tiksliau nenustatytu laiku, pateikė Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančiam vyr. buhalteriui A. M., nežinančiam, kad paslaugos realiai nebuvo suteiktos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkantis vyr. buhalteris A.

M., nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, 2012-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ydamas mokestinio laikotarpio nuo 2012-08-01 iki 2012-08-31 PVM deklaracijÄ , dėl jos ir bendrininko A. K. veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (toliau – ir PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM – 57 497 Lt (į kurį įtrauktas ir pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124 PVM – 36 968 Lt) bei neteisingus duomenis apie grÄ Å¾intinÄ PVM – 23 515 Lt, ir tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2012-09-25 vyr. buhalteriui A.

M. elektroniniu bÅ«du Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, mokesčių administratorius) nustatyta tvarka Å¡iÄ tikrovės neatitinkančiÄ deklaracijÄ pateikus Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), o deklaracijoje įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtinÄ jos vadovaujamos bendrovės PVM už rugpjÅ«tį, nors į pirminę bendrininko vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-24 mokestinio laikotarpio nuo 2012-08-01 iki 2012-08-31 PVM deklaracijÄ , pateiktÄ Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, A.

K. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas kaip pardavimo PVM – 36 968 Lt, nurodytas suklastotoje sÄ skaitoje faktÅ«roje ILM124, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaičius PVM permokÄ , ji tyčia apgaule, padedama A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetÄ 36 968 PVM.D. K. Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, o A. K. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to, D.

K. nuteista ir už tai, kad ji, nesirgdama ir bÅ«dama darbinga, neapsilankiusi pas gydytojÄ ir žinodama, jog jos praÅ¡ymu 2013-01-04 Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje gydytoja G. S. (kuriai ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2013-07-31 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 6 punkte nustatytais pagrindais, jÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę ir D.

K. 2013-01-04 yra iÅ¡duotas suklastotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED5843819, kuriame melagingai konstatuotas jos nedarbingumo laikotarpis dėl Å«minio tracheito nuo 2013-01-04 iki 2013-01-10, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013-01-07, 14.57 val., atsispausdino interneto svetainėje www.sodra.lt duomenis apie iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus, tarp jų ir apie jai iÅ¡duotÄ Å¾inomai tikrovę neatitinkantį nedarbingumo pažymėjimÄ , bei ne anksčiau kaip 2013-01-07, 14.57 val., Å¡iuos duomenis kartu su 2013-01-04 praÅ¡ymu atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, nežinančiam apie jos nusikalstamÄ veikÄ , ir papraÅ¡ydama šį dokumentÄ pateikti adresatui, o Å¡iam asmeniui 2013-01-08 įvykdžius jos praÅ¡ymÄ ir faksu pateikus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ji panaudojo šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ nedarbingumo pažymėjimÄ Nr. ED5843819, kaip dokumentÄ , pagrindžiantį jos negalėjimÄ dalyvauti 2013-01-08, 14.30 val., vyksiančiame teismo posėdyje.D.

K. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.D. K. ir A. K. taip pat buvo kaltinami ir tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, D. K., bÅ«dama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. K. – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , įgyvendindami savo nusikalstamus ketinimus, panaudojo suklastotÄ 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28, 2012-05-28 lokalinę sÄ matÄ , 2012-08-16 pažymÄ apie atliktus statybos ir remonto darbus, 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124, nuo 2012-08-23 iki 2012-09-25, tiksliau nenustatytu laiku, D.

K., pateikdama Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančiam vyr. buhalteriui A. M., o A. K., pateikdamas Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančiai buhalterei A. M., kurie, nesuvokdami nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio dėl D. K. ir A. K. kaltės, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buhalterinėje apskaitoje remiantis jų pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ statybos remonto darbų atlikimÄ , dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio.Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžiu D.

K. ir A. K. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Prokurorė apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžio dalis, kuriomis D. K. ir A. K. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, D. K. nuteisiant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, o A. K. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendį D. K., nuteistai:pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams;pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas idealiai sutapčiai, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, o kitas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir D.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.3) pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendį A. K., nuteistam:– pagal BK 300 straipsnį, paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas idealiai sutapčiai, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, o kitas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir A.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas be pagrindo D. K. ir A. K. iÅ¡teisinto iÅ¡ kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad D. K. ir A. K. nepadarė veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai rėmėsi byloje pateikto Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-06 ekspertizės akto Nr. 11-1551(14) (toliau – ir 2014-11-06 ekspertizės aktas Nr. 11-1551(14)) iÅ¡vadomis, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvaizduotų operacijų galima nustatyti Å¡ių bendrovių veiklÄ , turtÄ ir įsipareigojimų dydį už 2012 m. laikotarpį.

Prokurorė pažymi, kad galimybė nustatyti abiejų bendrovių turtÄ , įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ ir veiklos rezultatÄ atsirado tik 2013-02-07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ius kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KRED Nr. 001 (toliau – ir 2013-02-07 kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra), t. y. jau atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo dokumentų klastojimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, svetimo turto pasisavinimo ir įteikus nuteistiesiems praneÅ¡imus apie įtarimÄ bei pirmÄ dienÄ po D.

K. paleidimo iÅ¡ suėmimo 2013-02-06 prokuroro nutarimu. Tokia aplinkybė, prokurorės nuomone, įrodo, kad buvo siekiama iÅ¡taisyti tyčia 2012 m. padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus ir nuslėpti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, tokios kreditinės sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog jokie statybos ir remonto darbai nebuvo atlikti, o dokumentai iÅ¡raÅ¡yti siekiant pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Prokurorė akcentuoja, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nei PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nei kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad specialistė I. K. paaiÅ¡kino, jog teoriÅ¡kai kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma anuliuojant anksčiau iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kai parduotos prekės grÄ Å¾intos ar sugedusios grįžta atgal, todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡raÅ¡ant tokio pobÅ«džio dokumentÄ jau apskaitoje fiksuotiems, kaip galbÅ«t atliktiems darbams, yra nelogiÅ¡ka. Prokurorė nurodo, kad 2013-02-07 kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra KRED Nr. 001, kaip ir 2012-08-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra ILM Nr. 124, iÅ¡raÅ¡yta pažeidžiant PVM įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, todėl, prokurorės vertinimu, ji (kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra) negali bÅ«ti pripažinta pateisinamu finansiniu dokumentu, Å¡alinančiu atsakomybę už sÄ moningai padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, lėmusius negalėjimÄ nustatyti abiejų bendrovių 2012 m. veiklos rezultatus, turtÄ ir įsipareigojimų dydžius.Prokurorė tvirtina ir tai, kad 2014-11-06 ekspertizės akte Nr. 11-1551(14) nustatyta, jog net ir esant iÅ¡raÅ¡ytai minėtai kreditinei PVM sÄ skaitai faktÅ«rai, iÅ¡vada apie galėjimÄ nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. turto ir įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ ir Å«kinės finansinės veiklos rezultatÄ (pelnÄ ) yra sÄ lyginė, t. y. tik tuo atveju, jeigu Å¡ios bendrovės 2012 m. apskaitos registre „SÄ skaitų likučiai, apyvarta (LTL)“ duomenys atitinka apskaitos dokumentų duomenis.

Be to, pasak prokurorės, specialių žinių reikalaujančiame akte nustatyta, kad nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens A. K. 197 359 Lt sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM kreditinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â KRED Nr. 001 Å«kinę operacijÄ pagrindžiantis dokumentas, negauti aptartų bendrovių 2013 m. pirkėjų ir tiekėjų skolų pagal kiekvienÄ pirkėjÄ (tiekėjÄ ) apskaitos registrai, tokiu bÅ«du pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Todėl, prokurorės įsitikinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad ir 2013 m. tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų.Prokurorė taip pat nesutinka su apygardos teismo argumentais, susijusiais su 2013-02-07 kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros vertinimu, kuriais pripažinta, kad Å¡i aplinkybė nepaneigia, jog nuteistieji suklastojo dokumentÄ ir pasisavino svetimÄ turtÄ . Kita vertus, prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡iais motyvais spręsdamas, ar buvo apgaulingai tvarkoma bendrovių buhalterinė apskaita.

Pasak prokurorės, pirmosios instancijos padarė nepagrįstai nurodė, kad suformuluotame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nenurodytas nė vienas šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis. Prokurorė teigia, kad nuteistųjų kaltės forma – tyčia – aiškiai nurodyta kaltinime aprašant, jog buhalterinė apskaita tvarkyta pažeidžiant tam tikrus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, iš anksto susitarus, įgyvendinant nusikalstamus ketinimus apskaitoje panaudoti suklastotus dokumentus.

Prokurorė pabrėžia, kad susitarti ir įgyvendinti nusikalstamus ketinimus kartu su bendrininkų grupe kitokia kaltės forma, nei tyčia, nėra įmanoma. Prokurorė nepritaria ir teismo padarytai išvadai dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių. Prokurorė mano, kad nuteistiesiems D. K. ir A. K. teismas paskyrė per švelnias bausmes, jų dydžiai yra žymiai mažesni už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius, tokiu būdu teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatos.

D. K. ir A. K. nusikalto veikdami tiesiogine iš anksto apgalvota tyčia, jie savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino siekdami savanaudiškų paskatų. Prokurorė pažymi, nors valstybei sukčiavimu padaryta žala atlyginta, pasisavinti pinigai rasti ir paimti, tačiau nuteistieji sukčiavo stambiu mastu, o valstybei padaryta žala atlyginta ir nusikalstamu būdu gauti pinigai konfiskuoti tik dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apribotos nuosavybės teisės ir imtasi kitų priemonių apginti valstybės interesus.

Byloje nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Prokurorės vertinimu, vien tai, kad nuteistieji nusikalto pirmÄ kartÄ , tai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti žymiai mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai. Anot prokurorės, parenkant nuteistiesiems bausmių dydžius, apygardos teismas netinkamai įvertino kaltės formÄ , jos rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadijÄ bei pavojingumÄ .

Be to, prokurorės įsitikinimu, teismas nuteistajai D. K. paskyrė per Å¡velniÄ ir galutinę subendrintÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėjo iÅ¡ viso 6 mėnesius Å¡velnesnių bausmių. Prokurorė nurodo, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, jog minimali laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti mažesnė nei 3 mėnesiai. Teismas prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėjo vienÄ visÄ Å¡velnesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei dalį – 3 mėnesius – iÅ¡ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nors nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu skiriasi daugiau nei 5 kartus.

Pasak prokurorės, tokia situacija neatitinka proporcingumo principo, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, juolab, kad bendras prie griežčiausios bausmės pridėtų Å¡velnesnių bausmių dydis sudaro tik 1/3 bendro visų Å¡velnesnių bausmių dydžio. Prokurorė pastebi, kad teismas A. K. prie griežčiausios bausmės pridėjo beveik visÄ Å¡velnesnę bausmę (iÅ¡ paskirtų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 5 mėnesiai). Teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi tomis pačiomis baudžiamajame įstatyme reglamentuojamomis taisyklėmis, tačiau neteisingai D.

K. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridėjo žymiai mažesnę dalį Å¡velnesnių bausmių nei A. K..Nuteistoji D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jÄ nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų.Nuteistoji teigia, kad ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje susijusios, tačiau iÅ¡ suformuluoto kaltinimo nėra aiÅ¡ku, kokie jos veiksmai priskirtini konkrečiai nusikalstamai veikai.

Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad tos pačios sumos, tariamai gautos padarant nusikalstamas veikas, inkriminuotos 2 kartus, t. y. neva pasisavinus svetimÄ 213 008,40 Lt sumÄ , kurios dalį sudaro pasisavintas 36 968 Lt PVM, be to, ji tuo pačiu nuteista ir už tai, jog apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – 36 968 Lt PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliantės nuomone, ji yra nepagrįstai du kartus nuteista dėl tapataus dviejų skirtingų nusikalstamų veikų dalyko.

Nuteistoji nurodo, kad teismas, iÅ¡teisinęs jÄ iÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, turėjo įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ tokio sprendimo priėmimas turi visam veiksmų mechanizmui. Anot nuteistosios, apgaulingas apskaitos tvarkymas konkrečiu atveju buvo inkriminuotas dėl neįvykusios Å«kinės operacijos – statybos remonto darbų atlikimo – užfiksavimo, o su Å¡ių darbų neatlikimo aplinkybėmis glaudžiai susijęs kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas konstatavo, kad D.

K. nepadarė tyčinių veiksmų, nesiekė nusikalstamų padarinių įtraukdama dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Tokia aplinkybė, nuteistosios nuomone, pagrindžia jos (apeliantės) tyčios ir sukčiauti nebuvimÄ , nes statybos remonto darbai yra svarbiausias dalykas sukčiavimo mechanizme. Be to, nuteistoji tvirtina, kad teismas, inkriminuodamas jai bendrininkavimÄ su A. K., nenurodė jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, nepagrįstai dirbtinai iÅ¡skaidė bendrininkavimo formas.

Anot apeliantės, inkriminavus jai bendrininkavimo formÄ dėl mažiausiai pavojingos nusikalstamos veikos, teismui atsirado galimybė pripažinti tai ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tokiu bÅ«du neproporcingai pabloginant jos teisinę padėtį.D. K., nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, mano, kad jos veiksmuose nėra Å¡ios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Apygardos teismas nuteistajai sukčiavimÄ susiejo su vieninteliu veiksmu – siekiu iÅ¡vengti prievolės sumokėti PVM, tačiau tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia byloje surinkti įrodymai.

Nuteistosios nuomone, teismas neteisingai įvertino 2013-02-07 kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros KRED Nr. 001 reikÅ¡mę. Paminėtu buhalterinės apskaitos dokumentu iÅ¡taisyta mokesčių deklaravimo klaida, o toks veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip sukčiavimo požymių turinti veika. Å iÄ aplinkybę, pasak nuteistosios, neginčytinai patvirtina ir 2014-11-06 ekspertizės aktas Nr. 11-1551(14), tačiau pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė jame nustatytas aplinkybes. Nuteistoji akcentuoja, kad iÅ¡raÅ¡ant kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , buvo realizuota įstatymo nustatyta teisė iÅ¡taisyti bendrovės buhalteriniuose dokumentuose esančius netikslumus, sutarties Å¡alių laisvė atsisakyti sandorio bei jo pasekmių, t. y. nutrÅ«kus tarp Å¡alių sutartiniams santykiams, mokesčių administratoriui buvo pateikta patikslinta informacija pagal A.

K. iÅ¡raÅ¡ytÄ 2013-02-07 kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , todėl jos veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymio – veikos. Kita vertus, nuteistosios įsitikinimu, tariamas PVM sukčiavimas neatitinka tokios rÅ«Å¡ies sukčiavimo esmės, pagal kuriÄ paprastai galutinis nusikalstamų veiksmų grandinės dalyvis yra fiktyvi bendrovė, kuri apskritai nėra vykdžiusi ir nevykdo jokios veiklos, arba reali bendrovė, kuri tyčia privedama prie bankroto. D.

K. pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, prievolės sumokėti PVM nebuvo iÅ¡vengta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo šį mokestį, nė vienas subjektas nepatyrė jokios žalos, PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , bendrovė buvo deklaravusi padidėjusį mokėtinÄ PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo fiktyvios bendrovės, veikė realiai, turėjo mokestines, veiklos istorijas ir pan.

Kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta tuo metu, kai nebuvo atliekamas joks Å¡ių įmonių mokestinis tyrimas. D. K. 2013-01-07 buvo sulaikyta, o vėliau suimta, 2013 m. vasarį jai buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, ji negalėjo suderinti savo veiksmų su A. K.. Nuteistosios vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas buvo ne pasekmes Å¡alinantis veiksmas, o dėsningas nutrÅ«kusių komercinių santykių įforminimas. Pasak D. K., konkrečiu atveju nebuvo panaudota jokia apgaulė ir nėra nė vieno nukentėjusio asmens, VMI nepateikė jokių pretenzijų nei jai, nei A.

K.. Nuteistoji daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatytas ir kitas bÅ«tinas sukčiavimo požymis – padarymo bÅ«das (apgaulės panaudojimas). Be kita ko, apeliantė mano, kad aptartos aplinkybės taip pat paneigia, jog ji turėjo tyčiÄ padaryti jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kuriais bÅ«tų nustatytas kryptingas jos nusikalstamas elgesys. Poreikis atlikti statybos ir remonto darbus vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo realus. Nepavykus rasti reikiamo skaičiaus ir kvalifikacijos darbuotojų per UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybos darbai vieÅ¡butyje buvo atlikti kitos bendrovės – UAB „Statybos vizija“ – darbuotojų.

Apeliantė nurodo, kad tarp nuteistųjų buvo susiklostę artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai, nes A. K. reikÅ¡mingu laikotarpiu palaikė artimus ryÅ¡ius su nuteistosios dukra D. K.. Nuteistieji tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suras darbuotojus, kurie atliks statybos ir remonto darbus, todėl buvo įforminti sutartiniai santykiai nepaisant to, jog darbai dar nebuvo realiai atlikti. Nuteistoji pastebi, kad ji ir A. K. skolindavo vienas kitam pinigus, kurie visada bÅ«davo grÄ Å¾inami laiku, todėl jie vienas kitu pasitikėjo.

Apeliantės įsitikinimu, vedant buhalterinę apskaitÄ padaryti formalÅ«s netikslumai, kurie vėliau iÅ¡taisyti tvarkant dokumentus, taip pat kiti, su statybos ir remonto darbų atlikimo įforminimu susiję dokumentų suraÅ¡ymo netikslumai, negali bÅ«ti vertinami kaip tyčiÄ sukčiauti pagrindžiantys įrodymai. D. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti avansu už numatomus atlikti darbus, o ne tam, jog juos neteisėtai užvaldyti, patvirtina nuteistojo A.

K., liudytojų A. M. ir M. B. parodymai, specialistų A. V. ir I. K. paaiÅ¡kinimai.Nuteistoji taip pat tvirtina, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Remdamasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais byloje Nr. 2K-P-78/2012, apeliantė laikosi pozicijos, kad veiksmai (pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos pervedimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ ir pinigų grÄ Å¾inimas jai), kuriuos teismas įvertinto kaip turto pasisavinimÄ , yra teisėti turto valdymo veiksmai, kuriuos abu nuteistieji turėjo teisę daryti, veikdami kaip bendrovių vadovai.

Taigi, anot nuteistosios, jos veiksmuose nėra objektyviosios aptariamos nusikalstamos veikos požymių. Be to, byloje nėra ir įrodymų, pagrindžiančių, kad D. K. turėjo tikslÄ pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Bendrovės lėšos nebuvo panaudotos asmeniniam tikslui. Apeliantė sumokėjo pinigus rangovui, o Å¡is ketino panaudoti juos vykdant sutartinius santykius – apmokėti už bÅ«simus UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir remonto darbus, gerinant infrastruktÅ«rÄ , keliant ir užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę.

Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ino lėšas pagal neįvykusius statybos ir remonto darbus, pinigai buvo apskaityti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Å ios lėšos buvo grÄ Å¾intos kartu su kitos klientės K. V. sumokėtais pinigais už vestuves, kurie taip pat buvo paruoÅ¡ti įneÅ¡ti į kasÄ . Tuo tarpu, apskųstame nuosprendyje teismas turto pasisavinimÄ konstatavo, visiÅ¡kai neatsižvelgęs į tai, kad reali žala bendrovei neatsirado. Tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Nuteistoji pažymi, kad pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrįžo anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. jie buvo grÄ Å¾inti, nes nuteistieji turėjo nutraukti sutartinius santykius dėl objektyvios priežasties – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pajėgus atlikti statybos ir remonto darbus vieÅ¡butyje. Taigi nuteistųjų veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pasisavinti bendrovės lėšas. Be to, nukentėjęs asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) byloje nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio.

Nuteistoji nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atvejai, kai bendrovės vadovas laiko bendrovės turtÄ vietoje, kuri nesutampa su bendrovės kasa (net namuose), nereiÅ¡kia bendrovės turto pasisavinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-526/2010). Per ikiteisminiame tyrime atliktÄ kratÄ pinigai buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, fiziÅ¡kai neapsunkinant jų radimo. Faktinė D. K. gyvenamoji vieta inkriminuotų veiksmų padarymo metu buvo kitoje, nei nurodyta nuosprendyje, vietoje.

Vien aplinkybė, kad pinigai nebuvo bendrovės kasoje, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, jog turtas buvo pasisavintas. Apeliantė akcentuoja, kad ji neįnešė lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ dėl didelio užimtumo ir Å¡ventinio laikotarpio, o liudytoja A. P. parodė, jog žala bendrovei nebuvo padaryta ir jos lėšos nepasisavintos.D. K. nesutinka ir su jos nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji pažymi, kad neteisingų duomenų pateikimas VMI buvo iÅ¡taisytas, tikslinant pateiktÄ mokesčių deklaracijÄ , PVM sumokėtas, žala dėl netikslios informacijos pateikimo niekam nebuvo padaryta.

Toks duomenų pateikimas nevertintinas kaip pavojingas veiksmas, o baudžiamosios atsakomybės taikymas už jį aiÅ¡kiai neatitinka ultima ratio principo. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad teismas, inkriminuodamas jai Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai dar kartÄ prieÅ¡ jÄ taikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nepaisydamas to, jog ji dėl tų pačių veiksmų nuteista pagal kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius. Be to, nuteistosios vertinimu, jos iÅ¡teisinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį lemia tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį netenka prasmės. Apskųstame nuosprendyje nurodyta, kad neteisingų duomenų VMI pateikimas betarpiÅ¡kai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimu.

Anot apeliantės, neįrodžius, kad ji padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ veikÄ , jos nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas bei nepagrįstas.D. K. taip pat nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis. Nuteistoji teigia, kad ji nesuklastojo inkriminuotų dokumentų, jos veiksmai nebuvo tyčiniai, ji neturėjo tikslo ir motyvo pasiekti neteisėtÄ rezultatÄ . Nuteistieji tarėsi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks statybos ir remonto darbus objekte. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių svetimo turto pasisavinimÄ , dokumentų klastojimas praranda prasmę.

Teismas neatskleidė, kaip pasireiÅ¡kė didelės turtinės žalos padarymas valstybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojus 2012-05-28 statybos subrangos sutartį. Byloje neįrodyta, kokia žala D. K. veiksmais buvo padaryta, nenustatyta, koks apskritai yra jos dydis. Nenustačius BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos, apeliantė neteisėtai nuteista pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistosios nuomone, teismas, be kita ko, nepagrįstai konstatavo, kad ji suklastojo nedarbingumo pažymėjimÄ .

Nuteistoji tvirtina, kad ji neturėjo tyčios suklastoti šį dokumentÄ . Byloje nepaneigta aplinkybė, kad 2013-01-04 apeliantė blogai jautėsi, apie savo prastÄ sveikatos bÅ«klę ji nurodė A. B., patvirtinusiam Å¡iÄ aplinkybę teisiamajame posėdyje. D. K. teigia, kad ji nebuvo susipažinusi su nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimo tvarka, jai nebuvo žinoma, jog siekiant gauti nedarbingumo pažymėjimÄ , bÅ«tina atvykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , apeliantė neturėjo pagrindo nepasitikėti medicinos darbuotojais.

Anot nuteistosios, esant galimybei nedarbingumo pažymėjimÄ iÅ¡spausdinti per specialiÄ kompiuterinę sistemÄ , ji buvo įsitikusi, kad Å¡is dokumentas gali bÅ«ti iÅ¡duotas ir pasikonsultavus su gydytoju dėl ligos telefonu. Teismas priėjo prie nelogiÅ¡kos iÅ¡vados, kad ji kitÄ dienÄ , kai buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, dirbo, o neva Å¡i aplinkybė paneigia jos ligÄ . Apeliantė nurodo, kad ji dirbo minimaliai ir sirgdama – stengėsi padaryti neatidėliotinus darbus. Taip pat, nuteistoji mano, kad teismas neteisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su tariamai suklastoto dokumento panaudojimo.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių iÅ¡siuntimÄ praÅ¡ymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui atidėti teismo posėdį. Byloje nenustatyta, kad ji prašė kito asmens iÅ¡siųsti tokį praÅ¡ymÄ jos vardu ir pavedimu, ar kas yra asmuo, kuris iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ , taip pat neįrodyta, kokia forma ir kokiu bÅ«du nuteistoji iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ pateikti praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o nenustatytas asmuo veikė nuteistosios interesais. D. K. akcentuoja, kad ji pati neturėjo galimybės iÅ¡siųsti nurodyto praÅ¡ymo, nes 2013-01-07, 18.30 val., buvo sulaikyta, o iki sulaikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekama krata, kuri pradėta 2013-01-07, 8.40 val., ir tęsėsi iki tos pačios dienos, 18.15 val.

Apeliantė dalyvavo Å¡iame procesiniame veiksme. Be to, nuo 6.30 val. krata atlikta nuteistosios gyvenamojoje vietoje. Taigi kaltinime nurodytu laiku (2013-01-07, 14.57 val.) D. K. negalėjo atsispausdinti duomenų iÅ¡ interneto svetainės www.sodra.lt apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ . Tokius veiksmus galėjo padaryti tas pats asmuo, kuris pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad praÅ¡ymo iÅ¡siuntimas gali bÅ«ti nenustatyto asmens ekscesas, apie kurį D.

K. nebuvo žinoma. Nuteistoji nurodo ir tai, kad apygardos teismas be pagrindo tariamo dokumentų klastojimo nepripažino mažareikÅ¡miu nusikaltimu, nes nėra tikslinga taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę vien tik už formaliai nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus. Apeliantė pastebi, kad sumos, nurodytos darbų subrangos sutartyje ir 2012-08-28 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, skyrėsi. Kol sutarties Å¡alys tarėsi dėl remonto darbų, dalį jų atliko kita bendrovė, todėl jie tapo nebeaktualÅ«s. Avansiniu mokėjimu, t. y. 213 008,40 Lt, buvo pervesta mažesnė pinigų suma.

Kita vertus, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai M. B. ir A. M. nuosekliai parodė, kad lokalinė sÄ mata nėra bÅ«tinas dokumentas buhalterijai ar bendrovių kanceliarijai, o specialistė R. P. paaiÅ¡kino, jog tokia sÄ mata gali kisti. Be to, apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasis ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡ esmės pažeistos BPK 242 straipsnio 1 dalies ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nuteistoji nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nebuvo pradėtas, o vėliau padidėjus ikiteisminio tyrimo apimčiai, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 rekomendacijų Nr. I-110 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 23 punkto, tokiu bÅ«du apribojant jos teisę į realiÄ ir efektyviÄ gynybÄ .

Apeliantė pažymi, kad ikiteisminiame tyrime ji nedavė parodymų, o pokalbiai, kuriais jai grindžiami kaltinimai, byloje nebuvo tiesiogiai ištirti, t. y. 2013-01-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolai bei jų priedai, kuriuose užfiksuoti jos telefoniniai pokalbiai su A. K. ir kitais asmenimis, įvykę nuo 2012-09-11 iki 2012-12-10. Todėl, anot apeliantės, teismas nepagrįstai rėmėsi telefoniniais pokalbiais su asmenimis, kurie neturėjo jokio procesinio statuso byloje – G.

F., D. K. ir L. K., o liudytojai A. M. ir M. B. nors ir dalyvavo teisme, tačiau jie nebuvo apklausti apie įraÅ¡uose užfiksuotus telefoninius pokalbius. Apibendrinusi tai, kas pasakyta, nuteistoji praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 d., BK 300 straipsnio 1 dalį.Tuo atveju, jeigu bus nepatenkintas apeliacinis skundas, nuteistoji praÅ¡o prieÅ¡ jÄ taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jai paskirtos bausmės vykdymÄ .

Apeliantė praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija 4 metų, ji teisiama pirmÄ kartÄ , tariamai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iÅ¡ anksto, neteisėti veiksmai padaryti nenustatytos apimties ir pobÅ«džio grupės asmenų, veikos, už kurių padarymÄ ji nuteista, yra ne smurtinio pobÅ«džio, nuteistoji netrukdė nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė paskirtų kardomųjų priemonių sÄ lygų, ilgus metus vadovavo didelei bendrovei.

Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį, nepadarius Å¡ių nusikaltimų.Gynėjas, nesutikimas su A. K. nuteisimu, apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie iÅ¡dėstyti nuteistosios D.

K. apeliaciniame skunde.Papildomai gynėjas pabrėžia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. padėjo D. K. apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Gynėjo nuomone, prieÅ¡ darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas turėjo įvertinti A. K. psichofiziologinę bÅ«senÄ , buvusiÄ 2011–2012 m., t. y. kad jis dėl įtempto darbo ir didelio krÅ«vio 2 kartus buvo gydytas stacionare, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai niekada nebuvo naudojami asmeniniams tikslams, D. K. buvo suteikusi įgaliojimus A.

K. laikinai valdyti pinigus, juos jis ketino panaudoti vykdant sutartinius santykius – apmokėti už bÅ«simus statybos ir remonto darbus, kuriuos turėjo atlikti jo vadovaujama bendrovė. Gynėjas nurodo, kad dar 2013-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijÄ , kurioje buvo praÅ¡oma sugrÄ Å¾inti 54 572,40 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-02-07 kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Pasak gynėjo, Å¡i aplinkybė įrodo, kad tariamai pasisavinta pinigų suma buvo ir yra apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip jos turtas, todėl teismas neteisingai konstatavo, jog buvo padaryta nusikalstama veika.Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, nuteistojo gynėjas praÅ¡o A.

K. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį.Tuo atveju, jeigu nebus patenkintas apeliacinis skundas, gynėjas taip pat praÅ¡o prieÅ¡ nuteistÄ jį A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Gynėjas praÅ¡o įvertinti tai, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija 4 metų, A. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , tariamai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iÅ¡ anksto, neteisėti veiksmai padaryti nenustatytos apimties ir pobÅ«džio grupės asmenų, A.

K. nuteistas padaręs 2 nusikalstamas veikas kaip padėjėjas, bendrininkavimas klastojant dokumentus pripažintas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe formaliais pagrindais, anksčiau nuteistasis vadovavo statybos bendrovei, nebuvo suimtas, nepažeidė Å¡velnesnių kardomųjų priemonių sÄ lygų, netrukdė procesui. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistosios D. K. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistoji D.

K. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Jeigu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi bÅ«ti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ baigiamÄ jį aktÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes bei nustatyti joje tiesÄ , Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nagrinėdamas apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimÄ ir apklausė kaip liudytojus D.

K., L. K. ir G. F., papildomai dar kartÄ iÅ¡tyrė elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo, kaupimo protokolÄ su priedais (1 t., b. l. 34-65, 66-69).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai bei jų visumÄ , sprendžia, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. teismo nuosprendžio dalis, kurioje D.

K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis), o apskųsto nuosprendžio dalys, kuriose D. K. ir A. K. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat D. K. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nedarbingumo pažymėjimo suklastojimo bei jo panaudojimo, panaikintinos ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 bei 2 punktuose įtvirtintais pagrindais dėl jų priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apskųstuoju teismo nuosprendžiu D. K. ir A. K. nuteisti už bendrais veiksmais padarytas nusikalstamas veikas, įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , nuteistoji D. K. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliacinius skundus grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, byloje pateiktus apeliacinius skundus nagrinėja kartu. Dėl D. K. ir A. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentų Apeliantai nuteistieji D. K. ir nuteistojo A. K. gynėjas, skųsdami Å aulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį, D.

K. nuosprendžio dalį, kurioje ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o A. K. gynėjas nuosprendžio dalį, kurioje A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, prašo šias pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto dalis panaikinti ir D. K. bei A. K. iš nurodytų kaltinimų išteisinti.

IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistoji D. K. ir A. K. gynėjas nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis vertinant bylos įrodymus, darant iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, Å¡ių veikų teisinės kvalifikacijos.Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) reguliuoja iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, o A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ , neturi pagrindo formuoti prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl D. K. ir A. K. kaltės pasisavinus svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ pagrįstos pačių nuteistųjų D.

K. ir A. K. (7 t., b. l. 157-158, 159-169), liudytojų A. M., A. M., A. P., A. B. (7 t., b. l. 91-102), specialisčių I. K. ir R. P. (7 t., b. l. 144-151) parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, apžiūros, dokumentų apžiūros, elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, liudytojo A. B. apklausos ir kt.) protokolais, specialistų ir ekspertų išvadomis (4 t., b. l. 17-26, 141-152; 8 t., b. l. 33-57), kita rašytine bylos medžiaga. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys liečiamumo ir leistinumo aspektu teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Tokių įrodymų visuma pagrįstai leido teismui daryti iÅ¡vadas dėl D. K. ir A. K. kaltės bei veikų kvalifikacijos. Pasisavinto turto vertė žymiai virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai: K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, o A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. ir A. K. pripažinti kaltais pagrįstai ir jų nusikalstamoms veikoms baudžiamieji įstatymai taikyti tinkamai.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Be to, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad darant iÅ¡vadÄ dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).Apeliantai teigia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog jie turėjo tikslÄ pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .Tokie apeliantų teiginiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.Nuteistųjų sumanymÄ pasisavinti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , tam panaudojant suklastotus (fiktyvius) dokumentus: 2012-05-28 statybos rangos sutartį ir lokalinę sÄ skaitÄ , 2012-08-16 pažymÄ apie atliktus darbus, 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , įrodo elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys, specialistų ir ekspertų iÅ¡vados.

Be to, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad toks sumanymas ir buvo įgyvendintas. IÅ¡ 2014-11-06 ekspertizės akto Nr. 11-1551 (14) matyti, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sÄ skaitos Nr. 2435 duomenų nustatyta, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos piniginės lėšos – 211 810 Lt buvo paimtos iÅ¡ banko sÄ skaitos A. K. vardu Å«kio reikalams per 5 kartus: 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 49 000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 49 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 3 d.

– 31 200 Lt, 2012 m. spalio 11 d. – 49 000 Lt, 2012 m. spalio 12 d. – 33 610 Lt (8 t., b. l. 39). IÅ¡ 2013-01-07 kratos protokolo matyti, kad D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti 197 504 Lt (5 t., b. l. 167-171). Anot nuteistosios D. K., pinigai buvo rasti bendrovės patalpose, ne jos gyvenamojoje vietoje, o vien ta aplinkybė, jog jie (pinigai) buvo neįneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , neįrodo bendrovės turto pasisavinimo.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo iÅ¡vada dėl nuteistosios D.

K. kaltės pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ pagrįsta bylos įrodymų visuma, iÅ¡samiai ir kruopščiai iÅ¡tyrus byloje nustatytas aplinkybes. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad kratos protokole nurodyta, jog bÅ«tent D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti 197 504 Lt (5 t., b. l. 167-171). Tai, kad D. K. gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vieÅ¡bučio „Rpmantic“, esančio (duomenys neskelbtini), 313 kambaryje, patvirtina ir 2012-12-20 įsakymas „Dėl suteikiamo apgyvendinimo“ (9 t., b. l. 124).

Kita vertus, pati D. K., sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ , nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 125-126, 127-130). Apeliaciniame skunde D. K. irgi nurodo, kad „krata buvo atliekama mano gyvenamojoje patalpoje“. Aplinkybę, kad D. K. gyveno paminėtose patalpose parodė ir kaip liudytoja apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta D. K.. Aplinkybės, kad D. K. faktinė gyvenamoji vieta (ne)buvo (duomenys neskelbtini), nei patvirtina, nei paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktos ir prie bylos pridėtos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys (9 t., b. l. 53-56, 65-67).Apeliantai tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos asmeniniams tikslams.Kaip nurodyta pirmiau, pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. K. pervedė A. K. 213 008,40 Lt, iÅ¡ jų 211 810 Lt paimta grynaisiais pinigais, likusi 1198,40 Lt suma panaudota mokesčiams už iÅ¡gryninimÄ ir kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidoms (4 t., 17-26). Kaip minėta, atliekant kratÄ pas D. K. rasta 197 504 Lt. Taigi aptariamu atveju nusikaltimas buvo baigtas, D. K. gavus A. K. iÅ¡grynintus pinigus, nes, ji gavusi grynuosius pinigus, įgijo realiÄ galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra, ir jais disponavo nuo 2012-10-11 (nuo kada buvo padarytas paskutinis pavedimas) iki 2013-01-07 (jie buvo rasti atliekant kratÄ ).

Tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iÅ¡grynintus pinigus D. K. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia nuteisosios kaltės.Apeliantė D. K. nurodo, kad apygardos teismas neįvertino, jog reali žala bendrovei neatsirado, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inti pinigai buvo apskaityti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų D.

K. ir A. K. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala. Padarytos žalos nepaneigia aplinkybė, kad byloje nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Pinigai iÅ¡ bendrovės buvo paimti. Vertinti aplinkybes kitaip, nei jas įvertino teismas, teisėjų kolegijai neduoda pagrindo prie bylos pridėti buhalteriniai dokumentai, pateikti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (9 t. b. l. 62-64, 74-100).Pasak apeliantų, jų veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Tokie apeliantų teiginiai prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visumai.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo mechanizmas pasireiÅ¡kė tuo, kad Å¡ios bendrovės pinigai buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ pagal fiktyvius dokumentus (sandorius), vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais.

Pinigai buvo iÅ¡gryninami, pasinaudojant bankomatais. IÅ¡ bankomatų paimtus pinigus, A. K. arba tiesiogiai, arba per D. K. perduodavo D. K.. Nuteistieji grynųjų pinigų perdavimo / gavimo fakto neneigia. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti D. K. ir L. K. parodė, kad buvo keletÄ atvejų, kai A. K. perdavė grynuosius pinigus D. K.. Aplinkybė, kad 2013-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė kreditinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (9 t., b. l. 89), pagal kuriÄ Ä¯Â UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ buvo sugrÄ Å¾inta pasisavinta suma, nuteistųjų veikų juridiniam vertinimui neturi jokios reikÅ¡mės, nes pinigai buvo paimti laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2012-10-11, o sugrÄ Å¾inti tik po 4 mėnesių.

Paminėtu laikotarpiu D. K. su pasisavintais pinigais elgėsi kaip su nuosavais.Anot nuteistųjų, apskųstame nuosprendyje neatskleista, kaip pasireiškė didelės žalos padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojus dokumentus.Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka iš dalies. Nors teismo nuosprendyje nėra konkrečiai nurodyta, tačiau iš nuosprendžio, kaip vientiso teismo baigiamojo akto, turinio matyti, kad nuteistiesiems veika, nustatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje buvo inkriminuota dėl to, jog buvo suklastoti anksčiau aptarti 4 dokumentai ir juos panaudojant buvo pasisavinta 213 008,40 Lt, o ši suma yra didesnė nei 250 MGL.Be kita ko, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog jokie statybos darbai nebuvo atlikti, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš apskųstojo nuosprendžio pašalinti D.

K. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, o A. K. – nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes, jog D. K., padedant A. K., pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , apimantį ir 36 968 Lt PVM. Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, o A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs nuteistuosius D.

K. ir A. K., liudytojus A. M., A. M., A. P., A. B., specialistes I. K. ir R. P., iÅ¡tyręs ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, apžiÅ«ros, dokumentų apžiÅ«ros, elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, liudytojo A. B. apklausos ir kt.) protokolus, specialistų ir ekspertų iÅ¡vadas, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , perklausęs garso įrašų, tarp D. K. ir A. K., D. K. ir D. K., A. K. ir D. K., teisingai nustatė, kad D. K. Panevėžio apskrities VMI pateikė neteisingus duomenis, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

K. apgaule, tyčia, padedant nuteistajam A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 36 968 Lt (10 706,67 Eur) PVM (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatuota anksčiau, byloje surinkti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais bÅ«dais.Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl priėjo prie nepagrįstų iÅ¡vadų dėl nuteistųjų kaltės padarius veikÄ , nustatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Å ie apeliantų teiginiai prieÅ¡tarauja bylos duomenims.Remdamasi ikiteisminio tyrimo surinktais, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais bei patikrintais įrodymais, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D.

K. ir A. K. gynėjas be pagrindo reiÅ¡kia nesutikimÄ su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, pagal kurį D. K. ir A. K. pripažinti kaltais dėl PVM sukčiavimo. D. K. ir A. K. kaltę dėl PVM sukčiavimo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, kuriomis D. K., padedant nuteistajam A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 36 968 Lt (10 706,67 Eur) PVM, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s nuteistajai D. K. ir nuteistojo A. K. gynėjui, nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės yra neteisingos. Apeliantai tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-02-07 kreditinę PVM sÄ skaitos faktÅ«rÄ Ä¯vykdė turtinę prievolę valstybei sumokėti 36 968 Lt (10 706,67 Eur) pirkimo PVM, todėl nuteistųjų veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties.Tokie apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl D.

K. ir A. K. kaltės dėl PVM sukčiavimo.Byloje pateikta 2013-05-10 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/37 neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikė neteisingus 2012 m. rugpjūčio PVM deklaracijos duomenis: PVM deklaracijoje deklaravo 36 968 Lt didesnį pirkimo PVM (deklaravo 57 497 Lt, o turėjo bÅ«ti deklaruota 20 529 Lt) ir 36 968 Lt mažesnį PVM mokestį (deklaravo 23 515 Lt grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM, o turėjo deklaruoti 13 453 Lt mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM (23515-36968) (4 t., b. l. 141-152).

Specialistė, pateikusi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad pateiktÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir paaiÅ¡kino, jog jai atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, 2013-02-07 kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra pateikta nebuvo (7 t., b. l. 144-151). Pagal bylos duomenis, į pirminę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriaus pareigas ėjo A. K., 2012-09-24 mokestinio laikotarpio nuo 2012-08-01 iki 2012-08-31 PVM deklaracijÄ , pateiktÄ Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, kaip pardavimo PVM – 36 968 Lt, nurodytas suklastotoje 2012-08-28 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ILM124, nebuvo įtrauktas.

IÅ¡ tiesų Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-06 ekspertizės akto Nr. 11-1551(14) iÅ¡vadose konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ remdamasi 2013-02-07 kreditine PVM sÄ skaita faktÅ«ra KRED Nr. 001 2013-04-05 pateikė 2013-01-01–2013-02-28 PVM deklaracijÄ , sumokėjo deklaruotÄ 51 295 Lt mokėtinÄ PVM į valstybės biudžetÄ ir tokiu bÅ«du atstatė nepagrįstai 2012 m. rugpjÅ«tį PVM deklaracijoje įskaitytÄ 36 968 Lt pirkimo PVM pagal 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM Nr. 124 ir panaikino mokėtino PVM nepriemokÄ valstybės biudžetui (8 t., b. l. 33-57).

Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokia aplinkybė pati savaime neÅ¡alina D. K. ir A. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes veiksmai, susiję su 2013-02-07 kreditinės sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymu, atlikti jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir įteikus D. K. ir A. K. praneÅ¡imus apie įtarimÄ , be to, pirmÄ dienÄ po D. K. paleidimo iÅ¡ suėmimo.BK 182 straipsnyje įstatymo leidėjo uždrausta veika sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

Teisingas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas yra bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga. Kitaip nei nuteistieji apeliantai D. K. ir A. K. nurodo apeliaciniuose skunduose, PVM sukčiavimu pripažįstami ir tie atvejai, kurie susiję su nesÄ Å¾iningais mokesčių mokėtojų veiksmais. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas (kaip ir nagrinėjamu atveju), taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas. Kasacinio teismo praktikoje PVM mokesčio sukčiavimo bylose neteisingų duomenų įraÅ¡ymas į deklaracijÄ ir jos pateikimas VMI traktuojamas kaip apgaulės bÅ«das (kasacinė nutartis Nr. 2K-27/2014).

Be kita ko, pabrėžtina, kad sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad iÅ¡ esmės klaidina kitÄ asmenį (institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinka faktines bylos aplinkybes.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BK 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ , ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. IÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. K. ir A. K. veikė bendrai, patvirtina, jog A. K. suvokė, kad dalyvauja bendrai darant jiems inkriminuotÄ veikÄ . A. K. Klaipėdos apskrities VMI pateikė deklaracijÄ , kurioje tyčia neįtraukė kaip pardavimo PVM 36 968 Lt (10 706,67 Eur) PVM. Taigi A. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas D. K. nusikalstamai veikai netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jos veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai PVM mokesčio sukčiavimas pasireiÅ¡kia neteisingų duomenų įraÅ¡ymu į deklaracijÄ ir jos pateikimu VMI, tokie veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-34/2011). Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, teisėjų kolegijos vertinimu, suvaržė nuteistosios (kaltinamosios) teisę bÅ«ti teisingai nubaustai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ ji yra padariusi.

Todėl apskųstoji Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. teismo nuosprendžio dalis, kurioje D. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jos veika, susijusi su PVM mokesčio sukčiavimu, pasireiÅ¡kusiu neteisingų duomenų įraÅ¡ymu į PVM deklaracijÄ ir pateikimu VMI perkvalifikuotina iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį Teisėjų kolegija nustatė: D. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama ir perduota teismui dėl to, kad ji, nesirgdama ir bÅ«dama darbinga, neapsilankiusi pas gydytojÄ ir žinodama, jog jos praÅ¡ymu 2013-01-04 Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje gydytoja G. S. (kuriai ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2013-07-31 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 6 punkte nustatytais pagrindais, jÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), yra pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę ir D.

K. 2013-01-04 yra iÅ¡duotas suklastotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED5843819, kuriame melagingai konstatuotas jos nedarbingumo laikotarpis dėl Å«minio tracheito nuo 2013-01-04 iki 2013-01-10, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013-01-07, 14.57 val., atsispausdino interneto svetainėje www.sodra.lt duomenis apie iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus, tarp jų ir apie jai iÅ¡duotÄ Å¾inomai tikrovės neatitinkantį nedarbingumo pažymėjimÄ , bei ne anksčiau kaip 2013-01-07, 14.57 val., Å¡iuos duomenis kartu su 2013-01-04 praÅ¡ymu atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, nežinančiam apie jos nusikalstamÄ veikÄ , ir papraÅ¡ydama šį dokumentÄ pateikti adresatui, o Å¡iam asmeniui 2013-01-08 įvykdžius jos praÅ¡ymÄ ir faksu pateikus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ji panaudojo šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ nedarbingumo pažymėjimÄ Nr. ED5843819, kaip dokumentÄ , pagrindžiantį jos negalėjimÄ dalyvauti 2013-01-08, 14.30 val., vyksiančiame teismo posėdyje.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje iÅ¡tirtais liudytojų G.

S. (5 t., b. l. 83-87; 7 t., b. l. 144-151), A. P. (5 t., b. l. 102-106; 7 t., b. l. 159-169), A. B. (5 t., b. l. 71-74; 7 t., b. l. 91-102) parodymais, 2013-01-15 ir 2013-09-04 elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis (5 t., b. l. 30-32, 112-113), 2013-01-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma Nr. N42-10 (5 t., b. l. 38-39), 2013-01-21 ir 2013-08-20 Vilniaus apygardos administracinio teismo raštais Nr. I-1213-168/2013 (5 t., b. l. 43-46, 108), 2013-01-18 J.

P. Å¡eimos klinikos raÅ¡tu Nr. 07 pateiktais kompiuteriniais duomenimis (5 t., b. l. 52-68), D. K. pripažino kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė už tai, kad panaudojo suklastotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ .BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamoji D. K. savo kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ nepripažino. D. K. parodė, kad nedarbingumo pažymėjimo ji niekam neteikė, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl ligos nerašė ir niekam nurodymo tokį praÅ¡ymÄ suraÅ¡yti nedavė, nežino kaip praÅ¡ymas buvo iÅ¡siųstas, nes buvo suimta (7 t., b. l. 157-158, 159-169).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. K. taip pat parodė, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė.Apeliantė nuteistoji D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o jÄ iÅ¡ kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Toks apeliantės praÅ¡ymas pagrįstas, todėl tenkintinas.Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 2 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikaltimo sudėtį.

Nusikaltimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tik nustačius visus asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius (elementus), jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, D. K. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų.

D. K. veikoje nėra jai inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sÄ voka, tačiau pagal teismų praktikÄ , taikant BK 300 straipsnį, dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis 2K-7-175-303/2015).

Kadangi pagal įstatymų leidėjo valiÄ liga yra viena svarbių priežasčių, pateisinančių nedalyvavimÄ teismo procese, nedarbingumo pažymėjimas pripažintinas dokumentu BK 300 straipsnio taikymo kontekste. Aptariamos uždraustos veikos objektyvioji pusė gali pasireikÅ¡ti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: suklastoto dokumento laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad suklastoto dokumento panaudojimas pripažintini tie atvejai, kai kaltininkas neteisėtai suklastotÄ dokumentÄ paleidžia į teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes.

Suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, pareigÅ«nui, tarnautojui ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2008). IÅ¡ D. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad Å¡is jai pareikÅ¡tas bÅ«tent dėl to, kad ji panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ nedarbingumo pažymėjimÄ Nr. ED5843819, kaip dokumentÄ , pagrindžiantį jos negalėjimÄ dalyvauti 2013-01-08, 14.30 val., vyksiančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje.Teisėjų kolegijos vertinimu D.

K. kaltinimai dėl suklastoto nedarbingumo pažymėjimo panaudojimo nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais. Bylos nustatyta, kad iÅ¡ tiesų Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013-01-08 faksu buvo gautas 2013-01-04 D. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį, vyksiantį 2013-01-08 14.30 val., byloje Nr. I-1213-168/2013, prie kurio buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nedarbingumo pažymėjimų sÄ raÅ¡as, suformuotas 2013-01-07 14:57, pagal kurį D.

K. nuo 2013-01-04 iki 2013-01-10 išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED 5843819 (5 t., b. l. 43-46). Vilniaus apygardos administraciniame teismo posėdis, vykęs 2013-01-08 14.30 val., buvo atidėtas būtent dėl to, kad teisme 2013-01-08 faksu buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. K. prašymas atidėti teismo posėdį dėl ligos (5 t., b. l. 108). Tačiau pagal byloje esančius patikimus duomenis D. K. objektyviai 2013-01-08 faksu prašymo atidėti teismo posėdį kartu su prie jo pridėtu nedarbingumo pažymėjimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųsti negalėjo, nes ji 2013-01-07 18.30 val. buvo sulaikyta (8 t., b. l. 96).

Tuo tarpu kitų įrodymų, leidžiančių identifikuoti asmenį, pateikusį D. K. pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, taip pat patvirtinančių, kad jis (nenustatytas asmuo) vykdė bÅ«tent D. K. valiÄ paduoti praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, jog jam bÅ«tent ji perdavė praÅ¡ymÄ kartu su žinomai suklastotu dokumentu – nedarbingumo pažymėjimu Nr. ED5843819, kaip dokumentÄ , pagrindžiantį jos negalėjimÄ dalyvauti 2013-01-08, 14.30 val., vyksiančiame teismo posėdyje, byloje nesurinkta.Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad D.

K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl ji pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, kaip vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kitų D. K. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių (objekto, subjekto ir subjektyviosios pusių) neanalizuoja, jų nagrinėjimas konkrečiu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes, kaip minėta, asmens veikoje nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako.

             Dėl apeliantų argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais Apeliantai teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pradėtas, todėl buvo pažeista jų teisė į gynybÄ nuo jiems pareikÅ¡tų įtarimų. Šie apeliantų teiginiai nepagrįsti.Reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratÅ«roje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimÄ , registruojant jo pradžiÄ ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , reglamentuoja Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos.

Pradedant ikiteisminį tyrimÄ dėl galbÅ«t D. K. ir A. K. padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 4 punktÄ , viena iÅ¡ sprendimų formų pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra tarnybinis praneÅ¡imas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje buvo pradėta 2013-01-14 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 18-09-07 (1 t., b. l. 3).

Sulyginusi nurodytame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų veikų apraÅ¡ymÄ su kaltinamajame akte apraÅ¡ytomis veikomis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptariamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo nustatyta kita veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. D. K. ir A. K. apskųstuoju nuosprendžiu yra nuteisti už tÄ veikÄ , kurios požymiai pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodyti kaip numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau vėliau perkvalifikuoti pagal 183 straipsnio 2 dalį, t. y. patikslinta jų galimai padarytos veikos kvalifikacija.

Rekomendacijų 24 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjus, jog tiriama nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal kitÄ BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktÄ arba kaip idealioji kelių BK specialios dalies straipsniuose numatytų veikų sutaptis, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitÄ BK specialios dalies straipsnį nepriimamas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl D. K. ir A. K. galbÅ«t padarytų pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų buvo laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo, užtikrinta jų teisė į teisingÄ bei teisėtÄ procesÄ , teisę į gynybÄ .Apeliantai taip pat tvirtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiesiogiai iÅ¡tirti 2013-01-14 elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolai su jų priedais.Å ie apeliantų neatitinka tikrovės.Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2014-04-22, buvo tiriama bylos raÅ¡ytinė medžiaga.

D. K., A. K. ir jų gynėjai prašė tik iÅ¡vardyti bylos medžiagÄ , prokurorė – iÅ¡vardyti bylos medžiagÄ ir perklausyti atskirus garso įraÅ¡us, užduodant klausimus kaltinamiesiems (7 t., b. l. 144-169). IÅ¡ protokolo turinio matyti, kad nei D. K., nei A. K., nei jų gynėjai nepageidavo perklausyti kitus garso įraÅ¡us. Todėl teisėjų kolegija BPK 242 straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų konstatuoti neturi pagrindo. Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų Apskųstuoju teismo nuosprendžiu D.

K. ir A. K. iÅ¡ kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o D. K. ir A. K. pripažinti kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Toks prokurorės praÅ¡ymas pagrįstas, todėl tenkintinas.Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos įrodymus ir įvertinusi jų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su galimybe 2012 m. nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ ir veiklos rezultatus, todėl nepagrįstai D.

K. ir A. K. iÅ¡teisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo Teisėjų kolegija nustatė: D. K. ir A. K., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, bÅ«dami atsakingi už teisingÄ apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , D. K., bÅ«dama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. K. – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , įgyvendindami savo nusikalstamus ketinimus, panaudojo suklastotus 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28, 2012-05-28 lokalinę sÄ matÄ , 2012-08-16 pažymÄ apie atliktus statybos ir remonto darbus, 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124, nuo 2012-08-23 iki 2012-09-25, tiksliau nenustatytu laiku, D.

K., pateikdama Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančiam vyr. buhalteriui A. M., o A. K., pateikdamas Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančiai buhalterei A. M., kurie nesuvokdami nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, dėl D. K. ir A. K. kaltės, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buhalterinėje apskaitoje, remdamiesi jų pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ statybos remonto darbų atlikimÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Tokiais veiksmais D. K. ir A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Teisme apklausta kaltinamoji D. K. parodė, kad nors darbai nebuvo atlikti, o ji pasirašė pažymÄ apie atliktus darbus, tačiau, jos nuomone, toks dokumentas buvo reikalingas buhalterijai (7 t., b. l. 157-158, 159-169). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. K. parodė, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti, todėl pinigus jis grÄ Å¾ino D. K.; pripažino, kad Å«kinę operacijÄ pavėluotai įtraukė į buhalterinę apskaitÄ (7 t., b. l. 159-169).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintieji D. K. ir A. K. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ veikÄ nepripažino.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio nuostatų taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalinės Å«kinės finansinės veiklos tyrimai ir pateiktos dvi specialistų iÅ¡vados.IÅ¡ 2013-04-18 specialisto iÅ¡vados Nr. Nr. 5-5/30 (4 t., b. l. 17-26) matyti, kad joje konstatuota, jog įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus ir jeigu liudytojų parodymai teisingi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28, lokalinę sÄ matÄ Nr. 2012 05/28 ir 2012-08-16 pažymÄ statybos remonto darbų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realiai neatliko, tik įformino dokumentus – iÅ¡rašė 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM Nr.124, iÅ¡ viso 213 008,40 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigines lėšas už darbus, kurių realiai neatliko. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:– 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu), nes bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota neįvykusi Å«kinė operacija – statybos remonto darbų atlikimas pagal 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM Nr. 124, iÅ¡ viso 213008,40 Lt;– 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (vienas iÅ¡ privalomų rekvizitų – Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-08-28 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ILM Nr.124 ir 2012-08-16 pažymoje apie atliktus statybos ir remonto darbus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – statybos remonto darbai pagal sutartį Nr.2012/05/28 nebuvo atlikti.

IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad tyrimo metu, įvertinus apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis ir nustatytus pažeidimus, iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio 2012 m. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė I. K., davusi nurodytÄ iÅ¡vadÄ , parodė, kad ji pateiktÄ iÅ¡vadÄ tvirtina, ir paaiÅ¡kino, jog atsižvelgus į tai, kad buvo užfiksuoti neatlikti darbai, todėl negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio 2012 m., kreditinė minusinė sÄ skaita faktÅ«ra tyrimui nebuvo pateikta, jog iÅ¡raÅ¡ant kreditinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jau apskaitoje fiksuotiems kaip atliktiems darbams yra nelogiÅ¡ka (7 t., b. l. 144-151).

IÅ¡ 2013-05-10 specialisto iÅ¡vados Nr. 5-5/37 (4 t., b. l. 141-152) matyti, kad joje konstatuota, jog įvertinus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, UAB „Statybų vizija“ direktoriaus M. B. parodymus, FNTT 2013-04-18 specialisto iÅ¡vados Nr. 5/5-30 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos“ duomenis ir, jeigu liudytojų parodymai teisingi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ defektų Å¡alinimo darbai pagal 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28, lokalinę sÄ matÄ Nr. 2012 05/28 ir 2012-08-16 pažymÄ realiai nebuvo atlikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik įformino dokumentus: iÅ¡rašė 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM Nr. 124 iÅ¡ viso 213008,40 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas už darbus, kurių minėta bendrovė realiai neatliko. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:– 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu), nes bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota neįvykusi Å«kinė operacija – statybos remonto darbų atlikimas pagal 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM Nr.124 iÅ¡ viso 213008,40 Lt;– 13 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes bendrovės apskaitoje užfiksuota operacija pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys – 2012-08-28 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ILM Nr. 124 ir 2012-08-16 pažymoje apie atliktus statybos ir remonto darbus fiksuoti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neva atliktus pagal 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28 defektų Å¡alinimo darbus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butyje realiai neatliko.

IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio.Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė R. P., davusi paminėtÄ iÅ¡vadÄ , parodė, kad ji pateiktÄ iÅ¡vadÄ tvirtina, ir paaiÅ¡kino, jog tiriamuoju laikotarpiu jai jokia kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra nebuvo pateikta, iki 2012-12-31 nebuvo jokių pervedimų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įprastai sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma, kai darbai atlikti, jei darbai neatlikti – neiÅ¡raÅ¡oma (7 t., b. l. 144-151).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi aptartus įrodymus kartu su pirmiau iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, kuriais remiantis byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji D. K. ir A. K. sÄ moningai suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdami pasisavinti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog surinktų įrodymų visuma patvirtina D. K. ir A. K. pateiktus kaltinimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto 2014 11-06 Nr. 11-1551 (14) ekspertizės akto iÅ¡vadose patvirtinta, kad pagal pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų duomenis, atsižvelgiant į tai, jog buvo iÅ¡raÅ¡yta 2013-02-07 kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra KRED Nr. 001 ir pagal jÄ bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atlikti buhalterinių įrašų patikslinimai, ir dėl to galima nustatyti 2012 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ bei nustatyti veiklos rezultatÄ â€“ pelnÄ (nuostolį).

Å io akto iÅ¡vadose taip pat patvirtinta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. apskaitos registre „SÄ skaitų likučiai, apyvarta (LTL)“ duomenys atvaizduoti pagal apskaitos dokumentų duomenis, tai, atsižvelgiant į tai, jog pagal 2013-02-07 kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KRED Nr. 001 bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atlikti buhalterinių įrašų patikslinimai, pagal Apskaitos registro „SÄ skaitų likučiai, apyvarta (LTL)“ ir finansinių ataskaitų duomenis galima nustatyti 2012 m. bendrovės turto ir įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ ir Å«kinės finansinės veiklos rezultatÄ â€“ pelnÄ (nuostolį) (8 t., b. l. 33-57).

Tačiau, kaip minėta, tuo atveju, jeigu analizuojant asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti realios asmens veiklos, jo Å«kinės, komercinės, finansinės bÅ«klės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o tai galima padaryti tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ , prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus ir pan., atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir susiklostė tokia situacija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė nustatyti abiejų bendrovių turto, įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ , veiklos rezultatus atsirado bÅ«tent tik jau atliekant ikiteisminį tyrimÄ , t. y. tik 2013-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ius kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KRED. Nr. 001.Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. ir A. K. veikoje yra visi apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. K. ir A. K., pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnį ir jiems paskyrė per Å¡velnias bausmes, praÅ¡o nuteistiesiems apskųstuoju teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes sugriežtinti.Å is prokurorės praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmestinas.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės dydį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems motyvuotos. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino visas nuteistiesiems bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. tiek kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ .

Byloje neliko neįvertintos nuteistiesiems bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai taikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas, nuteistiesiems D. K. ir A. K., parinkdamas bausmės dydžius, klaidų nepadarė, D. K. už nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , o A. K. už nusikaltimų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra per Å¡velnios, teisingos, proporcingos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

Apeliantai nesutinka su teismo jiems nustatyta sunkinančia aplinkybe, t. y. kad jie veikÄ nustatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe.Tokius apeliantų teiginius teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta.Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas).BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, aki bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimo grupė yra mažiausiai pavojinga bendrininkavimo forma. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui daryti. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos numatytos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai.

D. K. ir A. K. bendras sumanymas pasisavinti svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“– turtÄ , suklastojant 2012-05-28 statybos subrangos sutartį Nr. 2012 05/28 ir 2012-05-28 lokalinę sÄ matÄ , 2012-08-16 pažymÄ , 2012-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ILM124, įrodyta pirmiau aptartais ir iÅ¡tirtais bylos įrodymais. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. K. ir A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jie BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe.Å iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D.

K. ir A. K. pripažinti kaltais padarius veikÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Baudžiamais įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nustato alternatyvias bausmes: baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki 4 metų.Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas D. K. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad D. K. padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta veikiant tiesioginei tyčiai, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, suklastojant ir panaudojant dokumentus nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad D. K. anksčiau neteista, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek kaip visumÄ , teisėjų kolegija D. K. už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parenka bausmę, mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.Teisėjų kolegija, parinkdamas A. K. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad A.

K. padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta veikiant tiesioginei tyčiai, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas (padėjėjas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, suklastojant ir panaudojant dokumentus nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant kartu su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad A. K. anksčiau neteista, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba.

Apibendrinęs paminėtas aplinkybes, įvertinęs tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek kaip visumÄ , apeliacinės instancijos teismas už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parenka bausmę, mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.Å iuo teismo nuosprendžiu D. K. veika, susijusi su neteisingų duomenų įraÅ¡ymu į PVM deklaracijÄ ir pateikimu VMI perkvalifikuota iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat ji iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Todėl apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo D. K. naikintina ir D. K. Šiaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo su šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1–2 dalyje, 4 dalyje ir 5 dalies 1 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles. Taip pat naikintina ir apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo A. K. bei jam Šiaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo su šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1–2 dalyje, 4 dalyje ir 5 dalies 1 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles.Nuteistoji D.

K. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų apeliacinių skundų, dėl juose iÅ¡dėstytų argumentų, praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatas ir atidėti nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymÄ .Tokie praÅ¡ymai tenkintini.Baudžiamojoje byloje yra įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma, suteikianti teisę prieÅ¡ nuteistuosius D.

K. ir A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingÄ dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistosios D. K. ir nuteistojo A. K. padarytomis veikomis, tiek su nuteistųjų asmenybe, visumÄ , konstatuoja, kad aptariamu atveju bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog D.

K. ir A. K. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors D. K. ir A. K. nuteisti už 4 nusikaltimų padarymÄ , tačiau jų padarytos veikos nėra smurtinio pobÅ«džio. Nuteistieji anksčiau neteisti, byloje nėra duomenų, kad po Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo bÅ«tų pažeidę teisės aktus. Nuteistieji turi nuolatines gyvenamÄ sias vietas, D. K. – Å¡eimÄ , A. K. yra jauno amžiaus, abu dirba.

Å ios aplinkybės suteikia pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistųjų D. K. ir A. K. turimus teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Tuo tarpu, bausmė nėra kerÅ¡tas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad D. K. ir A. K. skirtinas įpareigojimas, įtvirtintas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a: pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, ir D. K. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl D.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 5 mėnesiams.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:D. K. iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, D.

K. subendrintos bausmės.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinant veikas padarytas esant nusikaltimų sutapčiai, bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 7 mėnesiams.Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ ir bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ D. K. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:A.

K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 3 mėnesiams.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, A. K. subendrintos bausmės.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. K. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, subendrinant veikas padarytas esant nusikaltimų sutapčiai, bei dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir A.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ ir bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ A. K. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio D. K. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, o A. K. – nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes, kad D.

K., padedant A. K., pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , apimantį ir 36 968 Lt PVM.KitÄ Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                      SvajÅ«nas Knizleris                                                                                                                                                                                                                                    Daiva Pranytė-Zalieckienė