2022-01-20 Nr. BB-399-1-04-0-00044-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas nusikaltimo organizatorius ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – nusikaltimo padėjėju ir nusikaltimo vykdytoja A. A., organizavo labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą ir jomis neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą jas platinti. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
Legislator headnote
AI generated2022-01-20 Nr. BB-399-1-04-0-00044-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Full text
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-511/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00044-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3;
1.2.23.2.2.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis pakeistas.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos kaltinimo dalys, pagal kurias: nuteistasis V. Č. 2018 m. balandžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, organizavo nusikalstamą veiką ir neteisėtai disponavo nenustatytu kiekiu nenustatytos medžiagos; 2018 m. spalio 10 d. kiti nuteistieji V. L. ir R. S. iš A. A. psichotropines ir narkotines medžiagas, slepiamas bulvių maišelyje, paėmė V. Č. nurodymu; nuteistasis V. Č. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas su bendrininkų grupe.
Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis: nuteistojo V. Č. atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį sunkinančia aplinkybe pripažintas veikos padarymas bendrininkų grupe; nuteistajam V. Č. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta parinkta pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteista A. A. Dėl jos nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas nusikaltimo organizatorius ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – nusikaltimo padėjėju ir nusikaltimo vykdytoja A. A., organizavo labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą ir jomis neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą jas platinti. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, V. Č. 2018 m. balandžio mėn. susitarė su laisvėje esančiu tyrimo metu nenustatytu nusikaltimo padėjėju, kad šis laisvėje parūpins labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, juos paslėps jam žinomose vietose, o jis (V. Č.) organizuos jų paėmimą ir įnešimą į pataisos namus. Be to, V. Č. susitarė su pataisos namuose veikiančios UAB „Pontem“ parduotuvės pardavėja A. A., kad ši telefonu gaus informaciją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėpimo ir jų paėmimo vietą bei laiką, sistemingai už piniginį atlygį laisvėje paims ir į pataisos namus slapta įneš bei perduos jam toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.
1.2. A. A. sutikus veikti pagal V. Č. sumanytą nusikalstamos veikos planą, šis gavo iš A. A. jos naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerį ir toliau organizuodamas nusikalstamą veiką 2018 m. balandžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, apie šį susitarimą informavo tyrimo metu nenustatytą bendrininką, perdavė jam A. A. kontaktinius duomenis ir, veikdamas kartu su šiuo nusikaltimo padėjėju, davė nurodymą A. A. SMS pranešimu, nurodydamas, kad paketas su narkotinėmis medžiagomis paslėptas prie Baraginės k., Marijampolės sav., po geležinkelio pervažos ženklu, ir ten yra įdėtas 500 Eur atlygis. A. A. vykdant susitarimą ir kitos dienos ryte, apie 7.00 val., automobiliu „Citroen Evazion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į nurodytą vietą, suradus ir paėmus paketą su milteliais, kuriuose buvo nenustatytas kiekis nenustatytos medžiagos, bei žadėtus 500 Eur, šias medžiagas neteisėtai atgabenus į Marijampolės pataisos namus ir, paslėpus prie kūno, slapta šias medžiagas įnešus į savo darbo vietą, tą pačią dieną UAB „Pontem“ parduotuvės patalpose, esančiose Sporto g. 7, Marijampolėje, apsipirkimo metu V. Č. iš A. A. neteisėtai įgijo šias medžiagas, slepiamas bulvių maišelyje, jas laikė pataisos namuose ir taip jomis neteisėtai disponavo.
1.3. Tęsdamas tą patį nusikalstamą sumanymą ir susitarimą su nusikaltimo vykdytoja A. A. ir nenustatytu nusikaltimo padėjėju, V. Č. 2018 m. spalio 9 d. apie 23.00 val. kartu su šiuo nusikaltimo bendrininku vėl davė nurodymą A. A., SMS pranešimu nurodydamas, kad paketas su narkotinėmis medžiagomis paslėptas prie Baraginės k., Marijampolės sav., po geležinkelio pervažos ženklu, ir ten įdėtas 500 Eur atlygis. A. A. vykdant susitarimą ir kitos dienos ryte, apie 7.00 val., automobiliu „Citroen Evazion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į nurodytą vietą, suradus ir paėmus paketą su milteliais, kuriuose buvo 50,7390 g psichotropinės medžiagos FUB-AMB miltelių, kuriuose yra 45,969 g gryno FUB-AMB, ir 99,3324 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino) masės, kurioje yra 8,1452 g gryno heroino (diacetilmorfino), t. y. labai didelis kiekis psichotropinių ir narkotinių medžiagų, ir žadėtus 500 Eur, šias medžiagas neteisėtai atgabenus į Marijampolės pataisos namus ir, paslėpus prie kūno, slapta įnešus į savo darbo vietą, 2018 m. spalio 10 d. apie 10.00 val. UAB „Pontem“ parduotuvės patalpose apsipirkimo metu V. Č. nurodymu iš A. A. šias psichotropines ir narkotines medžiagas, slepiamas bulvių maišelyje, paėmė kiti nuteistieji – V. L. ir R. S., kurie nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, ir nežinodami apie tarp bulvių slepiamas narkotines ir psichotropines medžiagas jas padėjo 10-ojo būrio nuteistųjų daiktų sandėlyje, tačiau V. Č. šių medžiagų pasiimti nespėjo, nes 2018 m. spalio 10 d. apie 18.50 val. kratos metu jas surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. Č. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, be nuteistosios A. A. parodymų, jokių kitų duomenų, kad V. Č. 2018 m. balandžio mėn. atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama kaltinimo dalis, pagal kurią nuteistasis V. Č. 2018 m. balandžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, organizavo nusikalstamą veiką ir neteisėtai disponavo nenustatytu kiekiu nenustatytos medžiagos.
3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog padarant nusikalstamą veiką V. Č. buvo organizatorius, taip pat joje dalyvavo padėjėjas – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir vykdytoja – A. A. Taigi šioje byloje nustatytas tik vienas vykdytojas, todėl nėra būtinojo bendrininkų grupės požymio. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad nusikalstamą veiką V. Č. padarė veikdamas su bendrininkų grupe, šalinama iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir kartu naikinama nuosprendžio dalis dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupe) pripažinimo.
4. Pažymėjęs, kad pagal nagrinėjamu atveju aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, apeliacinės instancijos teismas panaikino ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismas parinko atlikti pataisos namuose.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Č. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą V. Č. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Priėmus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, įrodyta pripažintos nuteistojo V. Č. veikos apimtis iš esmės pasikeitė ir šis pokytis lėmė, kad BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties teismų nustatytos faktinės veikos aplinkybės nebeatspindi. Taip ne tik pažeista nuteistojo teisė žinoti, už ką jis yra nuteistas, bet ir pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimai, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies turinys rodo, kad šis teismas visus V. Č. inkriminuotus 2018 m. balandžio mėn. atliktus veiksmus (susitarimą su laisvėje esančiu nenustatytu nusikaltimo bendrininku; susitarimą su pataisos namuose veikiančios UAB „Pontem“ parduotuvės pardavėja A. A.; gavimą iš A. A. jos naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio ir jo perdavimą nenustatytam bendrininkui; draudžiamų medžiagų iš A. A. įgijimą) pripažino neįrodytais. Jokie nauji V. Č. veiksmai, kurie galėtų būti pripažįstami nusikaltimo organizavimu, atlikti po 2018 m. balandžio mėn., nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenustatyti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino vienintelį likusį V. Č. ryšį su 2018 m. spalio mėn. A. A. ir nenustatyto bendrininko atlikta nusikalstama veika – nurodymo paimti iš A. A. narkotines ir psichotropines medžiagas davimą bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems V. L. ir R. S. Taigi pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir šio teismo padarytus pakeitimus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebėra jokių sąsajų tarp V. Č. ir nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. spalio mėn. Kartu nebesuprantama, už kokius konkrečius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje V. Č. yra nuteistas.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinęs aplinkybę, kad V. Č. nusikaltimą padarė veikdamas su bendrininkų grupe, ir motyvuodamas šį sprendimą, pripažino, kad jokių objektyviuosius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius atitinkančių veiksmų jis neatliko. Tačiau konkrečių jo, kaip bendrininko, veiksmų, nustatydamas įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, padarytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas neįvardijo. Netikslus kaltinimas ir neaiškios nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrindas pripažinti V. Č. teisės į teisingą teismą pažeidimą.
5.3. V. Č. pripažinimą kaltu nulėmė kitos nuteistosios A. A. parodymai. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aptarti kiti įrodymai irgi patvirtina jos parodymus, teismas nutyli, kad nė vienas kitas byloje esantis įrodymas neturi su V. Č. jokių sąsajų. A. A. parodymų pripažinimas V. Č. kaltę pagrindžiančiais įrodymais ir jų įvertinimas privalėjo preciziškai atitikti nacionalinės teisės (BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių) nuostatas ir nesudaryti jokių prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą procesą pažeidimams. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai A. A. parodymų patikimumo iš esmės nepatikrino, nors tai yra būtina kiekvieno įrodymo vertinimo sąlyga. Teismai taip pat ignoravo baudžiamojoje byloje esančius oficialių kriminalinės žvalgybos veiklą vykdančių teisėsaugos institucijų duomenis ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktus duomenis (pažymas, tarnybinius pranešimus, telefoninių pokalbių išklotines ir kt.), kurie teikia pagrįstą pagrindą abejoti A. A. parodymais apie V. Č. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir dėl šios bylos dalies jos parodymus laikyti nepatikimais. Nė vienos instancijos teismas neanalizavo šių V. Č. teisinančių įrodymų, nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įsakmiai reikalauja ne tik aptarti įrodymus, kurie nepatvirtina apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, bet ir juos motyvuotai paneigti. Pirmiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad draudžiamos medžiagos į Marijampolės pataisos namus galimai patekdavo pagal kitų asmenų sugalvotas ir pritaikytas schemas, o A. A. ilgą laiką buvo tas asmuo, kuris įnešdavo draudžiamus daiktus į pataisos namų teritoriją.
5.4. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl V. Č. kaltės, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančio Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto R. S. 2019 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo, iš kurio matyti, kad pareigūnai disponavo informacija, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimą į pataisos namus organizavo nuteistasis M. G., o šios medžiagos buvo įneštos per parduotuvėje dirbančią pardavėją A. A. Tiek šiame tarnybiniame pranešime, tiek kituose bylos dokumentuose nurodoma, kad A. A. palaiko nedarbinius santykius su nuteistuoju M. G. Ši aplinkybė turėjo turėti įtakos A. A. parodymų patikimumui įvertinti, nes neatmestina tikimybė, kad jos parodymai apie V. Č. vaidmenį tėra bandymas nuslėpti tikrąjį nusikalstamos veikos organizatorių, su kuriuo A. A. sieja artimi ryšiai. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto G. Ž. 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 4 d. tarnybiniuose pranešimuose, 2019 m. sausio 31 d. nutarime sudaryti tyrimo grupę, kituose dokumentuose. Pažymėtina, kad iki pat A. A. apklausos 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo Marijampolės pataisos namuose 2018 m. spalio 10 d. ir daugiau nei vieneriems metams nuo tariamo susitarimo veikti neteisėtai 2018 m. balandžio mėn. (kuris, kaip minėta, iš kaltinimo V. Č. apeliacinės instancijos teismo pašalintas), jokių duomenų apie galimą V. Č. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje nebuvo.
5.5. Tai, kad nuteistoji A. A. dėl draudžiamų medžiagų įnešimo į Marijampolės pataisos namų teritoriją tarėsi su kitais asmenimis, patvirtina byloje esančios telefono pokalbių išklotinės, gautos Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. ir vėlesnėmis nutartimis leidus vykdyti A. A. ir kitų nutartyse paminėtų asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Išklotinėse gauta informacija apibendrinta Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniuose pranešimuose. Iš vyriausiojo specialisto R. S. 2019 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad slapta klausantis A. A. pokalbių gauta duomenų, jog ji palaiko ryšius su D. B. ir telefonu su ja tariasi apie nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų – galimai narkotinių medžiagų – gabenimą į Marijampolės pataisos namus ir perdavimą konkrečiam nuteistajam. Vėliau jos susitinka ir D. B. perduoda A. A. galimai narkotines medžiagas. Iš esmės analogiška informacija užfiksuota ir kituose byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose, telefono pokalbių išklotinėse. Nė vienas iš paminėtų dokumentų nuosprendžiuose neaptartas. Šie dokumentai yra itin svarbūs, sprendžiant apie nuteistosios A. A. parodymų patikimumą, nes byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių V. Č. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nėra. Todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, jų nevertinę, pažeidė BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatas, o A. A. parodymų patikimumas liko nepatikrintas.
5.6. Kaltinimo dalis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2018 m. spalio 9–10 d., kurioje nurodytas V. Č. vaidmuo, prieštarauja tiek byloje surinktiems įrodymams, tiek ir logikos dėsniams. Teismai nustatė, kad paties V. Č. 2018 m. spalio 8–18 d. (t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) Marijampolės pataisos namuose nebuvo, jis etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių. Esant tokioms aplinkybėms, neįtikėtina, kad praėjus pusmečiui nuo 2018 m. balandžio mėn. A. A. gautų SMS žinutę (kurios turinio byloje taip pat niekas, išskyrus pačią A. A., nepatvirtina, pati žinutė nėra išlikusi) nuo su V. Č. susijusio asmens dėl draudžiamų medžiagų įnešimo į pataisos namų teritoriją, juo labiau pasirinkus datą, kai paties V. Č. net nėra pataisos namuose. Tai yra prielaidos, kuriomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.
5.7. V. Č. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje paneigianti aplinkybė yra ir tai, kad įnešusi į Marijampolės pataisos namus draudžiamas medžiagas A. A. jas atidavė kitiems nuteistiesiems (ne V. Č.). Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos V. Č. gynėjo pateiktus dokumentus (tarnybinius pranešimus) apie tai, kad kitoje byloje 2019 m. balandžio 27 d. sulaikyta D. B. su galimai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Remiantis žvalgybiniais duomenimis, D. B. turėjo slaptą romaną su Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiu nuteistuoju V.
R., kuris pataisos namuose buvo atsakingas už narkotinių bei psichotropinių medžiagų patekimą pas nuteistuosius. V. R. prašydavo D. B. iš jo bendrininkų laisvėje perimti siuntas, kurias ši perduodavo savo draugei A. A., kad pastaroji, pasinaudodama savo darbine padėtimi, minėtas medžiagas atgabentų į pataisos namuose esančią parduotuvę, iš kurios nuteistieji jas pasiimdavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo ir pridėti aptartus tarnybinius pranešimus, nes pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau šiuose dokumentuose esanti informacija yra tiesiogiai susijusi su nuteistąja A.
A. ir patvirtina aplinkybę, kad ji gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas į Marijampolės pataisos namų teritoriją nebuvo atsitiktinis asmuo ir galimai veikdavo pagal skirtingų asmenų prašymus. Todėl atmesti prašymą pridėti dokumentus, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, paneigiančio prielaidą, kad 2018 m. spalio 9 d. A. A. draudžiamų medžiagų paprašė paimti nesusijęs su V. Č. asmuo. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų pozicija lėmė, kad V.
Č. buvo priverstas pats įrodinėti savo nekaltumą, rinkti savo kaltę paneigiančius duomenis, kuriuos teismai atsisakė pridėti prie bylos ir įvertinti. Toks teismo procesas nesuderinamas nei su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais, nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, kurį teismai pažeidė.
5.8. Neaišku, kokiais įrodymais remdamiesi teismai nusprendė, kad V. Č. bent bendrais bruožais suvokė, jog A. A. į Marijampolės pataisos namus gabens ne bet kokį, o labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų; kuo remdamiesi teismai nustatė V. Č. ir A. A. susitarimo neteisėtai laikyti, gabenti ir platinti narkotines bei psichotropines medžiagas turinį ir apimtį; kuo remdamiesi teismai konstatavo, kad nenustatytas nusikaltimo bendrininkas (kuris, nežinia kuo remiantis, įvardytas kaip padėjėjas), apie paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas informavęs A. A., tai padarė V. Č. nurodymu. Taigi byloje yra pakankamai abejonių dėl to, ar V. Č. tikrai padarė jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą.
5.9. Nors tiesioginė tyčia yra būtinasis BK 260 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymis, skundžiamuose nuosprendžiuose jam nustatyti skiriama itin mažai dėmesio. Kaltė, kaip ir kiekvienas kitas būtinas BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymis, privalo būti nustatyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui visą 2018 m. balandžio mėn. epizodą iš V. Č. pareikšto kaltinimo pašalinus, nuosprendyje nebeliko jokių motyvų įstatymo reikalaujamai kaltės formai – tiesioginei tyčiai pagrįsti.
5.10. Pirmosios instancijos teismas V. Č. suvokimą ir žinojimą apie BK 260 straipsnyje nustatytą veiką kvalifikuojantį požymį – labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – pagrindė prielaidomis. Nors toks draudžiamų medžiagų kiekis Marijampolės pataisos namuose buvo aptiktas 2018 m. spalio 10 d., nuosprendžiuose nėra pateikta jokių įrodymų, kad apie tokio kiekio, kaip ir apskritai apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymą, gabenimą ir platinimą, bent bendrais bruožais būtų žinojęs V. Č..
5.11. V. Č. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, t. y. nustačius jo, A. A. ir nenustatyto asmens bendrininkavimą. Tokiu atveju nuosprendžiuose privalėjo atsispindėti ne tik konkrečios nusikaltimo sudėties, bet ir bendrininkavimo požymių visuma. Tačiau teismai V. Č. bendrininkavimą su minėtais asmenimis tiesiog preziumavo, nepateikdami nei šią išvadą pagrindžiančių argumentų, nei įrodymų. Susitarimo veikti nusikalstamai apimtis privalo būti nurodyta nuosprendyje, nes nuo jos tiesiogiai priklauso bendrininkų veikos kvalifikacija. Aptariamu atveju visas V. Č. ir kitų bendrininkų susitarimo turinys nustatytas remiantis viena iš A. A. parodymų nustatyta aplinkybe, kad V. Č. jos prašė ir ji jam davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį 2018 m. balandžio mėn. Akivaizdu, kad telefono numerio davimo (gavimo) faktas negali patvirtinti nusikalstamo sumanymo turinio ir nieko nesako apie susitarimo veikti bendrai apimtį. Pabrėžtina, kad A. A. parodė, kad niekada apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą su V. Č. nekalbėjo, ji tik suprato, kad duodama jam savo telefono numerį sutinka atlikti kažką neteisėto, ji nieko nenurodė apie V. Č. suvokimą dėl jo ir kitų bendrininkų veikos bendrumo. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie susitarimo veikti bendrai turinį, skundžiamuose nuosprendžiuose nėra.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. Č. organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir būtent jam buvo skirtas A. A. 2018 m. spalio 10 d. į pataisos namus įneštas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. V. Č. dėl šios veikos buvo įtariamas ikiteisminio tyrimo metu, jos padarymu buvo kaltinamas teisme, o pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu, tokiam sprendimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl kasacinio skundo teiginiai, kad pažeista V. Č. teisė žinoti, už ką jis nuteistas, nepagrįsti.
6.2. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Č. 2018 m. balandžio mėn. atliko neteisėtus veiksmus, neliko sąsajų tarp jo ir nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. spalio mėn., todėl byla nutrauktina. V. Č. tęstinės nusikalstamos veikos atskiri epizodai, dėl kurių jis buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo, kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti kaip dvi atskiros veikos, jungiamos bendro sumanymo. Tačiau pagal suformuluotą kaltinimą ir nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad kiekvienas iš šių epizodų gali būti laikomas ir savarankiška nusikalstama veika. Tai, kad antrasis nusikalstamos veikos epizodas tapo savarankiška veika, patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimai neturi reikšmės V. Č. padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui; jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
6.3. Kasaciniame skunde pakartojamus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios A. A. parodymų vertinimo, V. Č. teisinančių įrodymų nevertinimo, jo narkotinės medžiagos kiekio suvokimo ir kt. apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo, motyvuotai į juos atsakė ir atmetė. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo V. Č. gynėjo advokato S. Juzukonio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų bei BK 24 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad teismai V. Č., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, bendrininkavimą su A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu preziumavo, nepateikdami nei bendrininkavimą pagrindžiančių argumentų, nei įrodymų. Su šiuo kasatoriaus argumentu sutiktina.
9. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.
10. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).
11. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).
12. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, iš naujo įvertinęs įrodymus, pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinimo dalį, kad nuteistasis V. Č. 2018 m. balandžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, organizavo nusikalstamą veiką ir neteisėtai disponavo nenustatytu kiekiu nenustatytos medžiagos, kaltinimo dalį, kad 2018 m. spalio 10 d. kiti nuteistieji V. L. ir R. S. iš A. A. psichotropines ir narkotines medžiagas, slepiamas bulvių maišelyje, paėmė V.
Č. nurodymu, bei kaltinimų dalį, kad nuteistasis V. Č. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, o nuteistoji A. A. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe, jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį liko nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip nusikaltimo organizatorius, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, veikdamas su nenustatytu nusikaltimo padėjėju ir nusikaltimo vykdytoja A. A., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti – 2018 m. spalio 9 d. apie 23.00 val. kartu su šiuo nusikaltimo bendrininku davė nurodymą A.
A. SMS pranešimu nurodydamas, kad paketas su narkotinėmis medžiagomis yra paslėptas prie Baraginės k., Marijampolės sav., prie geležinkelio pervažos po ženklu, ir ten yra įdėtas 500 Eur atlygis; A. A. vykdant šį susitarimą ir kitos dienos ryte, apie 7.00 val., atvykus automobiliu „Citroen Evazion“ į nurodytą vietą, suradus ir paėmus paketą su milteliais, kuriuose buvo 50,7390 g psichotropinės medžiagos FUB-AMB miltelių, kuriuose yra 45,969 g gryno FUB-AMB ir 99,3324 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino) masės, kurioje yra 8,1452 g gryno heroino (diacetilmorfino), tai yra labai didelis kiekis psichotropinių ir narkotinių medžiagų, ir žadėtus 500 Eur bei jas iš šios vietos neteisėtai atgabenus į Marijampolės pataisos namus ir paslėpus prie kūno, slapta šias medžiagas įnešus į savo darbo vietą, 2018 m. spalio 10 d. apie 10.00 val.
UAB „Pontem“ parduotuvės patalpose, esančiose Sporto g. 7, Marijampolėje, apsipirkimo metu šias psichotropines ir narkotines medžiagas, slepiamas bulvių maišelyje, paėmė kiti nuteistieji – V. L. ir R. S., kurie nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, ir jas padėjo 10-o būrio nuteistųjų daiktų sandėlyje, tačiau jis (V. Č.) šių medžiagų pasiimti nespėjo, nes 2018 m. spalio 10 d. apie 18.50 val. kratos metu 50,7390 g psichotropinės medžiagos FUB-AMB miltelių, kuriuose yra 45,969 g gryno FUB-AMB ir 99,3324 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino) masės, kurioje yra 8,1452 g gryno heroino (diacetilmorfino), surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.
13. Išvadas apie tai, kad V. Č. organizavo šią veiką, apeliacinės instancijos teismas grindė A. A. parodymais, kad V. Č. jos paprašė telefono numerio, ji suprato, kad nuteistasis prašys ko nors neteisėto. Gavęs jos telefono numerį, V. Č. nurodė, kad su ja susisieks draugas. Beje, apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu prieštaringos – pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tai įvyko 2018 m. balandžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, o šiuos V. Č. veiksmus apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 9 d. vakare A. A. nuo asmens, pasivadinusio T., gavo SMS žinutę, joje buvo nurodyta vieta, kurioje buvo paliktas paslėptas paketas, ir nurodymas paketą „perduoti draugui“. Kitą dieną į pataisos namų parduotuvę apsipirkti turėjo ateiti 10-as būrys, kuriam priklauso V. Č.. Kitą dieną (t. y. spalio 10 d.) važiuodama į darbą ji nuvažiavo į nurodytą vietą ir paėmė ten paslėptą paketą. Šią vietą A. A. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuvažiavusi į nurodytą vietą ji rado du paketus, kurie buvo apvynioti izoliacine plėvele ir taip sujungti į vieną, taip pat rado ir atlygį – 500 Eur. Šiuos paketus ji įsidėjo prie krūtinės ir taip juos įsinešė į pataisos namų parduotuvę. Tada ji paketus įdėjo į šiukšlių maišą. Į parduotuvę apsipirkti atėjo 10-as būrys, tačiau sąraše V. Č. nebuvo, į parduotuvę jis neatėjo. Visų apklausų metu nuteistoji parodė, kad dėl šios aplinkybės ji supanikavo ir savo iniciatyva paketus su bulvėmis padavė V. L., kuris buvo iš V. Č. būrio ir kartu ateidavo apsipirkti. Šalia V. L. buvo R. S.. Pirmos apklausos metu nuteistoji paaiškino, kad ji galvojo, jog jie, radę paketus, perduos juos V. Č.. Visų apklausų metu A. A. parodė, kad po kurio laiko atėjęs V. Č. paprašė bulvių, o ji nurodė, jog jas padavė V. L.. Tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistoji parodė, kad į tai V. Č. atsakė „blogai padarei“. Iš aptartos įvykių sekos apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad paketai su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo skirti būtent V. Č..
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 24 straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
15. Tinkamu gali būti laikomas tik toks teisinis argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015); priimto sprendimo turinys taip pat negali kelti abejonių dėl jame daromų išvadų pagrįstumo.
16. Nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas, tai, kad V. Č. padarė jam inkriminuotą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką, be kita ko, ir jo kaip organizatoriaus vaidmuo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, neatskleidė, kokiais požymiais grindžiamas ir kokiais įrodymais remiantis V. Č. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmuo, be to, kaip jau aptarta, rėmėsi aplinkybėmis dėl A. A. telefono numerio gavimo aplinkybių, kurias pats iš kaltinimo pašalino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bylą išnagrinėjo iš esmės esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su reikšmingomis bylos aplinkybėmis, patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
17. Dėl kitų nuteistojo V. Č. gynėjo advokato S. Juzukonio kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis