2020-09-16 Nr. AB-16726-3-62-3-02115-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1797-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02115-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn., buvo kalinamas Marijampolės PN pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, tvyrojo drėgmė, blogas kvapas, neįrengtos džiovyklos, neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, priešgaisrinė garso sistema, nebuvo gesintuvų, neįrengti avariniai išėjimai gaisro atveju. Marijampolės PN nėra pakankamai įrengta sanitarinių mazgų, 2 sanitariniais mazgais turėjo naudotis 40 nuteistųjų, tualetai buvo tupiami, tinkamai neįrengtos dušinės, jose nėra pertvarų, grindys slidžios, ant grindų nėra dušo kilimėlių ar medinių grotelių, dušinėse apšvietimas silpnas, nėra ventiliacijos. Pataisos namuose netinkamai įrengtos ilgalaikio pasimatymo patalpos, patalpų durys nesandarios, dėl to pažeidžiama teisė į privatumą, ilgalaikio pasimatymo patalpose yra tik vienas bendras tualetas ir dušas, nėra atskiro pasivaikščiojimo kiemelio. Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN esantys pasivaikščiojimo kiemeliai ir sporto salė per maži. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN 13 būryje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Teigė, kad Marijampolės PN būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Pareiškėjas buvo 13-to būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2, kurios bendras plotas yra 76,20 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2017 m. liepos 27 d. 13-to būrio patalpoje Nr. 2 iš viso buvo iki 24 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam buvo skirta viengulė lova ir viengulė patalynė.

5. Nurodė, kad Marijampolės PN yra galimybė judėti po visą lokalinį sektorių ir ji nėra ribojama nuo pat kėlimosi iki miegui skirto laiko. Teigė, kad 13-tame būryje yra 1 pisuaras ir 3 tupimi tualetai. Vieną tupimą tualetą patys nuteistieji buvo užsidengę skalbimo mašina. Pagal teisinį reguliavimą 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų, klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne mažesnės kaip 1,5 kv. m. Sanitariniais įrenginiais 13-me būryje galėjo naudotis 60 nuteistųjų (4 kietieji įrenginiai x 15 nuteistųjų). Naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas privatumas, nes buvo užtraukiamos užuolaidos.

6. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas visą buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Nuteistieji manydami, kad patalpų būklė neatitinka higienos normų, gali ir net privalo kreiptis į pataisos namų administraciją ar kompetentingas institucijas, tačiau nuo 2012 m. nei vienas 13-to būrio nuteistasis nėra skundęsis dėl patalpų neatitikimo higienos normoms. Pažymėjo, kad visuomenės sveikatos centras periodinių patikrinimų metu pažeidimų nenustatė, Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai nuolatos stebi ir tikrina patalpas, esant poreikiui atlieka einamuosius remonto darbus.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ nuostatomis, dušo patalpoje turi būti kilimėlis arba grotelės, 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos ir, kad persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimos vietos yra medinės grotelės. Patikrinimo metu pažeidimų dėl to nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato nei atskiros kabinos, nei sienelių tarp dušų įrengimo.

8. Marijampolės PN nurodė, kad 13-to būrio nuteistieji turėjo drabužių džiovyklą, buvo sudaryta galimybė rūbus džiovinti lauke. Be to, pataisos namuose veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rūbai, patalynė. Patalynė ir drabužiai skalbiami, priimami ir atiduodami išskalbti nustatytu ir pataisos namų direktoriaus patvirtintu grafiku. Marijampolės PN gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius yra laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Pataisos namų direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą, nuolatos yra atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai. Pataisos namų patalpose, būriuose, koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti rodomieji ženklai, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio dydžių. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo, kitų psichologinių išgyvenimų, nesikreipė, taip pat nėra duomenų apie jo pablogėjusią sveikatos būklę. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą.

9. Atsakovo atstovas ginčo laikotarpiui nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo galimus teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti, kai šie pažeidimai pasireiškė ir būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. Atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Marijampolės PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į teismų praktiką šiuo klausimu, atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir skundo reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. atmetė. Teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl nurodytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos mėn., nes skundas paduotas teismui 2018 m. rugsėjo 24 d.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo nustatė, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 13-to būrio 132 brigados 2-oje gyvenamojoje patalpoje (plotas 76,20 kv. m), kurioje gyveno iki 24 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,175 kv. m gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN nepateikė duomenų apie tai, kiek ploto vienam asmeniui teko laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Įvertinęs nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie ploto normos pažeidimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (15 parų), todėl sprendė, kad pareiškėjo teisė dėl ploto normos neužtikrinimo buvo pažeista.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina ir dėl to, jog gyvenamosiose patalpose neįrengtos džiovyklos, netinkamai įrengtos dušinės ir ilgalaikio pasimatymo patalpos, dušinių grindys slidžios, ant grindų nėra dušo kilimėlių arba medinių grotelių, apšvietimas silpnas, nėra ventiliacijos, o ilgalaikio pasimatymo patalpų durys nesandarios, dėl to pažeidžiama teisė į privatumą, jose yra tik vienas bendras tualetas ir dušas, nėra atskiro pasivaikščiojimo kiemelio. Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 25 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietoje įrengta skalbykla turi atitikti šiuos reikalavimus: 25.1) skalbykloje turi būti įrengtos nešvarių skalbinių patalpa (zona), skalbimo patalpa (zona), lyginimo patalpa (zona), džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona), švarių skalbinių patalpa (zona) ir kt.

Higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas Higienos normos HN 134:2015 18 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) nurodyta, kad dušo patalpoje prie kiekvienos sėdimos vietos turi būti kilimėlis arba grotelės. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 29 punktas numato, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės; sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (Taisyklių 32 punktas). Marijampolės PN nurodė, kad patalpos yra periodiškai tikrinamos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją ar kitas institucijas.

Atsakovo atstovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte (toliau – ir Patikrinimo aktas), konstatuota, kad ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių patalpose ir jose esantys įrenginiai (įranga) yra techniškai tvarkingi, į ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas yra tiekiamas karštas vanduo, todėl nepažeisti Higienos normos HN 134:2015 12, 18 punktai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ilgalaikių pasimatymo patalpose yra vienas bendras tualetas ir dušas, t. y. toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Taisyklių 29 punkto reikalavimus.

Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad prie ilgalaikio pasimatymo patalpų nėra įrengta atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai pasimatymo patalpai įrengti atskirą pasivaikščiojimo kiemelį. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje yra atskira lyginimo/džiovinimo patalpa, todėl nepažeistas Higienos normos HN 134:2015 25.1 punktas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 13-to būrio nuteistieji turėjo drabužių džiovyklą, taip pat buvo sudaryta galimybė rūbus džiovinti lauke.

Patikrinimo akte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje švarykloje įrengtas nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpos. Iš Marijampolės PN pateiktų nuotraukų matyti, kad dušinėse ant grindų yra medinės grotelės, įrengtos sėdimos vietos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų džiovyklų, netinkamai įrengtų ilgalaikio pasimatymo kambarių, dušinių yra nepagrįsti.

14. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl pertvarų dušinėse nebuvimo, teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų dušinių nuotraukų matyti, jog dušinėse nėra pertvarų. Teismas sprendė, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu.

15. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, tvyrojo drėgmė, blogas kvapas, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nepateikė patvirtinančių duomenų apie tai, kad gyvenamosiose patalpose buvo tinkama ventiliacija, nebuvo drėgmės ir netvyrojo blogas kvapas, t. y. nepaneigė šių pareiškėjo nurodomų pažeidimų, todėl sprendė, kad šiuo aspektu nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina dėl to, jog 13-to būrio nuteistųjų, kurių buvo apie 40, turėjo naudotis 2 sanitariniais mazgais, abu tualetai buvo tupiami. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio teisės akto naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina taip pat ir dėl to, kad sporto salė ir pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Teismas nurodė, kad Higienos norma HN 134:2015 ir Taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ir sporto salių dydžių, todėl pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelio ir sporto salės mažo ploto laikė nepagrįstais.

18. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad nėra įrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, priešgaisrinė garso sistema, nebuvo gesintuvų, neįrengti avariniai išėjimai gaisro atveju, teismas nurodė, kad Marijampolės PN Ūkio skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. pažymoje nurodyta, jog pataisos namuose paruoštos ir patvirtintos priešgaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir nuteistųjų mokymas pagal parengtą neformalią mokymo programą gaisrinės saugos klausimais. Marijampolės PN atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai, visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kt. gaisrinis inventorius) įkalinimo įstaigoje dėl darbuotojų saugumo laikomos kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Pastatų pirmuosiuose aukštuose gali ir nebūti pagalbinio evakuacijos išėjimo – žmonių evakuacija gali būti vykdomas per pastato langus. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo nuomone, suteikia teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu jam padaryta neturtinė žala.

19. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su minimalaus gyvenamosios patalpos ploto neužtikrinimu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (15 parų), tinkamos ventiliacijos, drėgmės neužtikrinimu ir privatumo neužtikrinimo pasinaudojant dušu, laikytini įrodytais. Pažeidimai dėl privatumo neužtikrinimo, patalpų drėgmės, ventiliacijos nebuvimo vertintini kaip sisteminiai pažeidimai, kurie tęsėsi visą kalinimo laikotarpį. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, kurie, kaip teigė pareiškėjas, pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl netinkamo gyvenamosios patalpos ploto, dėl ventiliacijos ir drėgmės, privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, kai kurių pažeidimų sisteminį pobūdį, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatęs kitų pažeidimų, į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo galbūt patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 400 Eur, todėl šią sumą pareiškėjui priteisė iš atsakovo.

III. 21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

22. Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiui nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. prašė teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 24 d., todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. taikė ieškinio senatį ir šią reikalavimo dalį atmetė, nagrinėjo ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos mėn. Teigia, kad per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo įkelta tik pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartis, kuria atsakovas įpareigotas teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą, bei buvo pridėtas 2018 m. spalio 10 d. skundas, kurio dešiniajame kampe yra matoma gavimo teisme datos žyma, t. y. 2018 m. spalio 12 d. Todėl atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl senaties termino taikymo ir leidimo pateikti dokumentus, aktualius laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. Kiti dokumentai EPP sistemoje nėra skaitmenizuoti ir atsakovas su jais nėra supažindintas. Taigi nėra aišku, kada pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, t. y., ar 2018 m. rugsėjo 24 d. ar rugpjūčio 23 d., nes būtent iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus.

23. Marijampolės PN pažymi, kad visada pasiruošę pateikti papildomus duomenis, jeigu teismo nuomone trūksta įrodymų ar papildomų duomenų. Šiuo atveju Marijampolės PN, teikdami atsiliepimą į pareiškėjo skundą, buvo įsitikinę, kad duomenų ir įrodymų pakanka teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, nes duomenis pateikė nuo 2018 m. spalio 10 d., t. y. nuo pareiškėjo skundo surašymo dienos. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo, nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų duomenų teisingam, objektyviam ir visapusiškam bylos nagrinėjimui, matydamas, kad atsakovas duomenis teikia ne nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. ar 2015 m. rugpjūčio 24 d., o nuo prašymo leisti duomenis pateikti, t. y. nuo 2015 m. spalio 10 d., atsakovo nuomone, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 10 d. arba 2018 m. spalio 12 d., t. y. nuo pareiškėjo skundo teikimo teismui dienos, kuris yra gautas ir Marijampolės PN, nes su kitu pareiškėjo skundu atsakovas nėra susipažinęs, kitoks pareiškėjo skundas nėra gautas nei Marijampolės PN, nei EPP sistemoje.

24. Marijampolės PN teigia, kad ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 10 d., nuo šios datos atsakovo atstovas yra pateikęs teismui visus dokumentus dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ploto normos pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi vienam asmeniui tenkantis plotas nebuvo pažeistas.

25. Taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimu dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis dušu, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkto nuostatos numato, kas turi būti įrengta dušo patalpoje, atskiros dušo kabinos nei pertvarų įrengimas nėra numatytas. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o pateikta Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių. Pareiškėjui niekaip neįrodžius patirtos neturtinės žalos, t. y., kad tariamai patyrė nepakeliamus išgyvenimus, neturtinė žala negali būti priteista.

27. Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodo, kad neturtinė žala negali būti atlyginta vien už ploto trūkumo faktą. Tam, kad neturtinė žala būtų priteista pinigine išraiška, būtina įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus patirtus išgyvenimus. Neturtinė žala turi būti suprantama ne kaip bet kokia žala, trumpalaikė, vos juntama ar menkavertė, o žala, pasireiškianti asmens fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita. Atsakovo įsitikinimu, nei vienos sąlygos, patvirtinančios patirtos neturtinės žalos dydį, pareiškėjas neįrodė, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (Psichologinės tarnybos pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai liudijantis apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, taip pat ir pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

29. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

30. Pareiškėjas nurodo, kad skundas buvo teismui paduotas 2018 m. rugsėjo 24 d. ir atsakovas pats prašė taikyti 3 metų senaties terminą, teismas tenkino šį prašymą, o atsakovas nesugebėjo paneigti aplinkybių dėl pareiškėjui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 spalio 9 d., todėl teismas pagrįstai šį pažeidimą pripažino. Atsakovas mėgina neigti aplinkybes, kurias galėjo paneigti pirmos instancijos teisme, jeigu tinkamai būtų vykdęs savo pareigą.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas pats prašė taikyti ieškinio senaties terminą iki 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl ir turėjo pateikti įrodymus dėl kalinimo sąlygų nuo šio termino. Ant teismui paduoto skundo buvo nurodyta jo gavimo data, todėl už tą laikotarpį ir turėjo būti teikiami įrodymai dėl pareiškėjo laikymo sąlygų. Teismas nustatė pažeidimą dėl dušinėse neužtikrinamo privatumo nesant pertvarų. Atkreipia dėmesį, kad už šį pažeidimą, kuris truko 3 metus ir 15 dienų, pažeisto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, teismo priteista 400 Eur suma nėra didelė piniginė kompensacija atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį. Mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra jokio pagrindo. Pažeidimas nebuvo trumpalaikis (privatumo pažeidimas truko 3 metus, gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas truko 15 parų), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. dėl to, kad jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. taikė ieškinio senaties terminą ir skundą atmetė. Teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos mėn. ir nustatęs, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (15 parų) neužtikrino pareiškėjui teisės į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, tinkamos ventiliacijos ir drėgmės, privatumo pasinaudojant dušu, konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus nurodytu aspektu, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Atsakovo atstovas Marijampolės PN nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. neužtikrino pareiškėjui teisės į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, kadangi nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo ne nuo 2018 m. spalio 10 d. arba 2018 m. spalio 12 d., t. y. nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos, bet nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., taip pat nepagrįstai konstatavo neteisėtus Marijampolės PN veiksmus neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušu.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundų ribų.

36. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymi, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 24 d., teisme skundas gautas 2018 m. rugsėjo 26 d. Teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį, 2018 m. spalio 10 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą, kuris teisme gautas 2018 m. spalio 12 d.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną.

38. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pradinį skundą teismui padavė 2018 m. rugsėjo 24 d., nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 10 d., todėl šiuo aspektu atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimų daliai taiko laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., tačiau nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus ir pažeidimus vertino laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 2015 m. rugpjūčio 23 d. data laikytina rašymo apsirikimu.

40. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nustatė gyvenamojo ploto normos Marijampolės PN pažeidimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d., Marijampolės PN nepateikus duomenų, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą bei įpareigojo Marijampolės PN per keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo gavimo pateikti teismui raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą, informaciją apie pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN sąlygas, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. (patalpų, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, plotą, kartu su pareiškėju apgyvendintų asmenų (miegamųjų vietų) skaičių, sanitarinių, dušo patalpų, pasivaikščiojimo kiemelių, sporto salių, džiovyklų įrengimą, patalpų atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams, kitas skunde nurodomas sąlygas), informaciją apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus ir psichologus ginčui aktualiu laikotarpiu, bei kitus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Marijampolės PN pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. taikyti ieškinio senaties terminą, taip pat prašė teismo leisti pateikti duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. spalio 10 d. Marijampolės PN apeliaciniame skunde teigia, kadangi teismų informacinėje sistemoje Liteko suskaitmenintas buvo pareiškėjo skundas, paduotas 2018 m. spalio 10 d. (teisme užregistruotas 2018 m. spalio 12 d.), todėl laikė, kad skundą teismui pareiškėjas padavė 2018 m. spalio 10 d., dėl to ir prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir leisti pateikti duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. spalio 10 d.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie gyvenamojo ploto normos pažeidimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (15 parų), todėl sprendė, kad pareiškėjo teisė dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo buvo pažeista.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo apimtyje, konstatuoja, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų duomenų (aplinkybių), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą tinkamai (t. y. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai) išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje, nustatęs, kad šiuo atveju Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo leisti pateikti įrodymus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d., o reikalavimui laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio 10 d. taikyti ieškinio senaties terminą, turėjo pasiūlyti atsakovo atstovui papildomai pateikti įrodymus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d., tačiau to nepadarė. Nesant byloje įrodymų apie tai, kokioje gyvenamojoje patalpoje gyveno pareiškėjas, kokio ploto gyvenamoji patalpa ir kiek asmenų joje gyveno nurodytu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie ploto normos pažeidimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (15 parų), todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.

44. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nustatė privatumo naudojantis dušu (nesant įrengtų pertvarų) pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl šio pažeidimo yra visiškai nemotyvuotas, neanalizuoti teisės aktai, numatantys reikalavimus dušo patalpoms, todėl nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dušo patalpose turi būti įrengtos pertvaros, todėl ši sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019), tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinama kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, tačiau vien pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nepripažintinas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

46. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nenustatyti kiti pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, nenurodo ir jos neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nevertina ir dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai dėl ventiliacijos ir drėgmės gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo, argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio nustatyto pažeidimo nepasisako, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su teisės į gyvenamąjį plotą Marijampolės PN bei privatumo naudojantis dušu pažeidimų ir spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui, turėtų įvertinti ir minėtą pažeidimą.

47. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą Marijampolės PN bei privatumo naudojantis dušu pažeidimų, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, tinkamai motyvavo sprendimą bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su gyvenamojo ploto vienam asmeniui bei privatumo naudojantis dušu pažeidimais. Todėl administracinė byla nurodytoje apimtyje, t. y. dėl pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą Marijampolės PN bei privatumo naudojantis dušu pažeidimų, turi būti išnagrinėta iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo argumentų ir jos neskundžia, pripažintina pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

48. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius