Legislator Case Law & Legislation
30a0e015-3eb7-4aab-9e72-c18fbc09ab3f AI generated

30a0e015-3eb7-4aab-9e72-c18fbc09ab3f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 30a0e015-3eb7-4aab-9e72-c18fbc09ab3f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. G. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 600,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

30a0e015-3eb7-4aab-9e72-c18fbc09ab3f · Vilniaus apygardos teismas: įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. 8.3. Apeliantė sutiko, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu bÅ«du tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos VKÄ® normos. 8.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-915-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24715-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, RÅ«tos Burdulienės ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

G. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. G. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 600,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. liepos 28 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022653, pagal kuriÄ pradinis kreditorius atsakovui iÅ¡nuomojo kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ Denver elektrinį paspirtukÄ SCO-85350 Lime 13051-11/19/00298 25 mėnesių terminui, nustatant dalinius mokėjimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo nuomos įmokų. 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-07/01 pradinis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kovei.

Reikalavimas ieÅ¡kovei buvo perleistas po to, kai pradinis kreditorius praneÅ¡imu nutraukė su atsakovu sudarytÄ sutartį. Atsakovo skola ieÅ¡kovei sudaro: 666,77 Eur nesumokėtų įmokų ir 600,09 Eur delspinigių. Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1535-820/202 ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino 2020 m. liepos 28 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022653 sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); priteisė iÅ¡ atsakovo V. G. ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ naudai 666,77 Eur nesumokėtų įmokų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 666,77 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 79,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

4. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovas įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, todėl ieÅ¡kovė atsakovui už 180 dienų paskaičiavo 600,09 Eur delspinigių.

5. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normÄ , t. y. deÅ¡imt kartų didesnę nei VKÄ® įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis laikytinas ne tik prieÅ¡taraujančiu VKÄ®, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pirmos instancijos teismas, padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį yra nesÄ Å¾ininga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

6. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutarties, sudarytos 2020 m. liepos 28 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sÄ lyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius yra nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis). Teismas pripažinęs sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių negaliojančia, ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 600,09 Eur delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės netenkino.

7. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismas atitinkamai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimÄ už akių dalyje – dėl delspinigių ir priteisti apeliantei 600,09 Eur delspinigių; dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. IÅ¡perkamosios nuomos Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti TurtÄ už 1,00 Eur“.

Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas VKÄ®. 8.2. Pažymėjo, jog iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKÄ® bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. 8.3. Apeliantė sutiko, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos. 8.4.

Apeliantės ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos iÅ¡sipirkti daiktÄ , jam suteikiama tokia teisė; nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtÄ nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sÄ lygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiÅ¡kus noro įsigyti daiktÄ , nuomininkas turi teisę grÄ Å¾inti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtÄ tinkamos kokybės bei galimÄ naudoti, bet kada patikrinti jo bÅ«klę. Akivaizdu, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti.

Dėl Å¡ios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. 8.5. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Nurodė, kad teismas nepriteisdamas mokėtinų netesybų iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 8.6. Nurodė, kad primos instancijos teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų.

Pažymėjo ir tai, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. 8.7.

Apeliantės nuomone, kad jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. liepos 28 d. sudarė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022653 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ pradinio kreditoriaus atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – Denver elektrinis paspirtukas SCO-85350 Lime 13051-11/19/00298 (toliau – Daiktas), nustatant dalinius mokėjimus kas mėnesį 24 mėnesių laikotarpiu. Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (28,99 Eur per mėnesį) bei vykdyti kitus įsipareigojimus.

Su ieÅ¡kiniu pateikta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-07/01 pradinis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 ir PriedÄ Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-01/01, iÅ¡ kurių nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Be kredito“ perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal \ 2020 m. liepos 28 d. sutartį Nr. BK-022653 ieÅ¡kovei; nurodyta bendra skola iki sutarties pabaigos be delspinigių – 666,77 Eur.

Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovas buvo informuotas 2021 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu.

12. Nagrinėjamos apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamas sprendimas už akių, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

13. IeÅ¡kovė ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad sÄ lyga dėl netesybų Sutartyje yra nesÄ Å¾ininga, atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl delspinigių priteisimo, motyvuodama tuo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, kad ginčo sutartis negali bÅ«ti vertinama, kaip vartojimo kredito sutartis ir jai netaikomos VKĮ nuostatos, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ ir tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už Sutarties įvykdymÄ , tačiau laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto.

14. Pažymėtina, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi ji sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktÄ (Å¡iuo DaiktÄ ) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva 93/13/EEB).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad, sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas Å¡alių susitarimui. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

16. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sÄ lygÄ dėl netesybų Sutartyje yra nesÄ Å¾ininga, kad Å¡alių Sutartimi numatytos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino, taikydamas netesybų mažinimo institutÄ . Dėl ginčo vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų.

17. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartimi Å¡alys susitarė, kad nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkei (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje numatytÄ nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį DaiktÄ , o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje Å¡alys taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai vykdžius Sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1 Eur.

18. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamÄ jį daiktÄ laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo Å¡eimos asmeniniams, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratÄ , įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

19. Apeliaciniame skunde ir ieškovė laikosi pozicijos, kad VKĮ nuostatos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

20. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

22. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu Å¡alys Å¡iÄ sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatos sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡ios Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimÄ sutarties objektui (Daiktui) įsigyti. Tai patvirtina Sutarties sÄ lyga, numatanti, kad atsakovės mokėjimai už įsigyjamÄ daiktÄ , kurio vertė sutarties sudarymo dienÄ yra 439,00 Eur, iÅ¡dėstomi 24 mėnesių terminui, mokant 28,99 Eur įmokas. Taigi, pagal tokiÄ sutartį, mokant dalimis už DaiktÄ , per 24 mėnesius jo vertė iÅ¡auga nuo 439,00 Eur iki 695,76 Eur. Minėta, kad Sutartis numato, jog, tinkamai įvykdžius Sutartį, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ â€“ DaiktÄ . Taigi, Å¡iuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti Sutarties objekto. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutarties sÄ lyga, numatanti teisę, bet ne pareigÄ , vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ , už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,6 karto virÅ¡ijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina, kaip formali ir Sutartyje įtvirtinta, siekiant iÅ¡vengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

23. Atkreiptinas dėmesys ir į Sutarties nuostatas, aptartas Sutarties dalyje „Turto grÄ Å¾inimas“, kuriose numatyta, kad, pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto, Å¡ios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus Å¡iÄ Sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančiÄ dienÄ po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sÄ skaita grÄ Å¾ina turtÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , o taip pat visiÅ¡kai sukomplektuotÄ ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimÄ nuomotojui nustatomi grÄ Å¾inamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grÄ Å¾inimo akte. Turto defektai ar gedimai gali bÅ«ti nustatyti ir per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po turto grÄ Å¾inimo akto pasiraÅ¡ymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininkÄ raÅ¡tu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apsunkintos Sutarties objekto grÄ Å¾inimo sÄ lygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sÄ naudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos, kaip siekis įpareigoti vartotojÄ Ä¯sigyti sutarties objektÄ .

24. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties dalis „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, Å¡ioje Sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iÅ¡ esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu. Kaip minėta, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė perduoto daikto negrÄ Å¾ino, tačiau reikalavimo atsakovei grÄ Å¾inti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotÄ daiktÄ , byloje pareikÅ¡ta nėra. Toks ieÅ¡kovės elgesys po Sutarties nutraukimo - siekis prisiteisti įmokas už daiktÄ , o ne jį susigrÄ Å¾inti, taip pat sudaro pagrindÄ laikyti, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovei finansavimÄ Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovė iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi Daiktu, o dėl jo finansavimo sÄ lygų – jo įsigijimo iÅ¡dėstyto mokėjimo bÅ«du, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartis ir Å¡iai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos. Dėl netesybų dydžio proporcingumo.

26. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) Å¡ias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

27. Nutarties 25 pastraipoje konstatuota, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Ginčo sutarties sudarymo metu Å¡is įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo bÅ«ti atsižvelgiama.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 procento delspinigių normÄ , t. y. deÅ¡imt kartus didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas ne tik prieÅ¡taraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas Sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 procento delspinigių dydį, pagrįstai pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

29. Pažymėtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sÄ Å¾iningumo kriterijų ir galėtų bÅ«ti vertinamas, kaip atitinkantis Å¡alių valiÄ , o tik numato maksimalų galimÄ taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 procento). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl nesÄ Å¾iningos sÄ lygos sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Europos Sajųngos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieÅ¡ JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu, tokia sÄ lyga iÅ¡ viso negali bÅ«ti atsakovei taikoma ab initio (nuo sudarymo momento).

Taigi, pripažinus Sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ji netaikytina, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstÄ (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Dėl procesinės bylos baigties.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

31. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ už akių, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija nesprendžia ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjos Loreta Bujokaitė RÅ«ta Burdulienė Rosita Patackienė