N-575-1261-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-1261/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00742-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.; 3.4.; 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant L. Z. atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimo L. Z. (L. Z.) administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnams (duomenys neskelbtini) pareigūnai perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį L. Z. (toliau – ir užsienietis), kuris (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas už neteisėtą atvykimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), be būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) bei Europos Sąjungoje. Tą pačią dieną užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareigūnų sprendime nurodytas 113 straipsnio 2 punktas, tačiau teisėjų kolegija tai laiko rašymo apsirikimu) ir 114 straipsnio 1 dalimi, buvo sulaikytas iki 48 valandų kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2012 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su teikimu sulaikyti ir pasiųsti užsienietį į Užsieniečių registracijos centrą, kuriuo prašoma sulaikyti 3 mėnesiams (duomenys neskelbtini) pilietį L. Z. Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (teismas sprendime nurodė 113 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija tai laiko rašymo apsirikimu) bei 114 straipsnio 2 dalimi, nusprendė L. Z. sulaikyti apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad užsienietis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, su kuriais galėtų teisėtai būti šalyje ir išvykti iš šalies.

Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 22 d. Užsieniečių registracijos centro Štabo tyrimo skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. gegužės 21 d. užsienietis nurodė, kad jis raštu kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei kad šis prašymas buvo gautas.

2012 m. birželio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. Z. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2012 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) piliečio L. Z. skundas dėl Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimo, kuris teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi priimtas nagrinėti.

2012 m. liepos 2 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas L. Z. prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo, kuriame prašoma panaikinti teismo sprendimą dėl L. Z. sulaikymo. Prašyme L. Z. nurodė, kad jis apskundė Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimą, jo skundas priimtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl Migracijos departamento sprendimo vykdymas yra sustabdytas iki byla bus išnagrinėta teisme. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jis yra prieglobsčio prašytojas bei kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 79 punkto antra pastraipa. Pažymėjo, kad nėra nei vienos iš Įstatymo 112 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Iš byloje esančio 2012 m. Užsieniečių registracijos centro Operatyvinės veiklos grupės tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrinant užsieniečių valgyklą po praustuve buvo rastos replės ir atsuktuvas – daiktai, kurie turėjo būti naudojami pabėgimui iš Užsieniečių registracijos centro sulaikytų užsieniečių bendrabučio. Pranešime taip pat nurodyta, jog minėti daiktai buvo skirti L. Z. ir dar porai (duomenys neskelbtini) piliečių.

2012 m. liepos 11 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Užsieniečių registracijos centro atsiliepimas į 2012 m. birželio 29 d. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl L. Z. sulaikymo, kuriame prašoma L. Z. prašymą atmesti bei palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą. Atsiliepime pažymi, kad prašyme panaikinti teismo sprendimą pareiškėjas nenurodė prašomo panaikinti teisės akto, jo priėmimo datos bei jį priėmusios institucijos, taip pat, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar patvirtinančių dokumentų kopijų apie jo skundo dėl Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimo priėmimą. Užsieniečių registracijos centras cituoja 2005 m. gruodžio 1 d. Europos Tarybos direktyvos, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse Nr. 2005/85/EB (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) 28 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 25 straipsnį, 2003 m. vasario 18 d. Europos Tarybos reglamento, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus Nr. 343/2003 (toliau – ir Reglamentas 343/2003) 2 straipsnio c punktą, pažymi, kad Europos Vadovų Tarybos priimto Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto Nr. 13440/08 (toliau – ir Paktas) IV dalies c punktas įpareigoja šalis nares užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio sistemomis ir tuo remiantis teigia, kad L. Z. nėra prieglobsčio prašytojas. Nurodo, kad jo pateiktas prašymas Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimu buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir kad kol šis Migracijos departamento sprendimas nėra panaikintas, minėtas prašymas negali būti laikomas prieglobsčio prašymu. Taip pat nurodo, kad L. Z. negali naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, nes jis jam nebuvo suteiktas minėtu Migracijos departamento sprendimu, be to, asmuo tokios teisės neturėjo ir iki šio sprendimo priėmimo. Pabrėžia, kad tai yra teisminio ginčo objektas, kuris negali būti išspręstas iki teismo sprendimo, suteikiant užsieniečiui jo prašomą teisę (kurios jis neturėjo) iki teisės akto, kuriuo atsisakoma ją suteikti, panaikinimo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. Z. prašymą, 2012 m. liepos 25 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 12 dalimi ir 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelikus sulaikymo pagrindų, nusprendė L. Z. prašymą patenkinti, panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. Z. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre. Teismas nurodė, kad, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį. Darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti dėl prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo ar nepagrįstumo kol nėra galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl šio prašymo, nes Įstatymas neapibrėžia užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį padavimo formos ir turinio, svarbu, kad jis būtų pateiktas Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įvardintai institucijai raštu ar žodžiu, šios institucijos negali atsisakyti priimti tokio prašymo, be to, tik priėmus ir nustatyta tvarka išnagrinėjus prašymą nustatoma ar jis yra pagrįstas, ar akivaizdžiai nepagrįstas. Konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimas apskųstas teismui, skundas priimtas nagrinėti ir byla neišnagrinėta, minėtas sprendimas nelaikytinas galutiniu sprendimu Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme ir užsienietis L. Z. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs, todėl darytina išvada, kad L. Z. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs ir jo judėjimo laisvės riboti negalima. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietį būtų galima sulaikyti kitais Įstatymo 113 straipsnio numatytais pagrindais.

II. Apeliaciniu skundu Užsieniečių registracijos centras prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą.

Pateikia tuos pačius argumentus kaip ir 2012 m. liepos 11 d. atsiliepime į L. Z. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo. Papildomai pažymi, kad Direktyva 2005/85/EB bei joje minima 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų Nr. 2004/83/EB (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, vienas iš kurių yra ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas“. Nurodo, kad iš Reglamento 343/2003 2 straipsnio c punkte pateiktos „prieglobsčio prašymo“ sąvokos akivaizdu, kad prieglobsčio prašymas turi jo vertinimo ir priėmimo nagrinėti stadijas ir nepakanka vien pavadinime parašyti „Prieglobsčio prašymas“, kad jis būtų tokiu pripažintas. Pažymi, kad pagal Įstatymo 67 straipsnio 4 dalį, tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras. Pabrėžia, kad Aprašo, kurio įgyvendinama minėta Įstatymo nuostata, 7 punktas numato, kad: „Prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte.“, kas akivaizdžiai parodo, kad pateiktas prašymas jokiu būdu negali būti laikomas priimtu prieglobsčio prašymu ir suteikti asmeniui prieglobsčio prašytojo statusą. Teigia, kad tik nustačius Aprašo 16 punkte išvardintas aplinkybes ir priėmus vieną iš 17 punkte nurodytų sprendimų asmuo įgyja ar neįgyja prieglobsčio prašytojo statusą.

L. Z. atsiliepimu į Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo 2012 m. liepos 25 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad remiantis Direktyvos 2005/85/EB 2 straipsnio c punktu, nurodančiu, kad „prašytojas“ arba „prieglobsčio prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs prieglobsčio prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) preambulės 9 punktu, nurodančiu, kad pagal Direktyvą 2005/85/EB, trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo bei Įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, įtvirtinančiu, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas ir atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. birželio 21 d.

Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą yra priėmęs, darytina išvada, kad galutinis sprendimas vis dar nėra priimtas ir L. Z. turi būti pripažįstamas prieglobsčio prašytoju ir teisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas patenkino užsieniečio prašymą dėl jo sulaikymo panaikinimo, o ne dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, taigi teismui nustačius, kad nebeliko L. Z. sulaikymo pagrindų ir pripažinus, jog jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nustatyta, kad jam neturi būti taikomas laisvės apribojimas, tačiau jokiu būdu nėra išspręstas klausimas dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo L.

Z.. Pažymi, kad remiantis Direktyvos 2005/85/EB 7 straipsniu, 39 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies a punktu bei Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įgyvendinant minėtos direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta, kad asmenys, pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikę skundus dėl sprendimų, kuriais jiems prieglobstis nebuvo suteiktas, gali pasilikti Lietuvos Respublikoje laukiant rezultatų bei kad nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta, kad apskundus atitinkamą sprendimą, asmuo, iki kol yra priimamas galutinis sprendimas, Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, daro išvadą, kad L. Z. yra laikytinas prieglobsčio prašytoju Lietuvos Respublikoje ir yra išnykęs Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos teisėje su prieglobsčio suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei jo pagrindu 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas“. Kaip matyti iš Įstatymo priedo, juo įgyvendinamos ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatos.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma, grindžiamas aplinkybe, jog L. Z. prašymas pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu bei neatitinkančiu prieglobsčio prašymui keliamų reikalavimų, todėl užsienietis negali būti laikomas prieglobsčio prašytoju.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde minimame Direktyvos 2005/85/EB 28 straipsnyje kalbama apie nepagrįstus prašymus, tačiau šio straipsnio nuostatos tik atskleidžia tai, jog L. Z. prašymas gali būti laikomas nepagrįstu, tačiau jose nėra nurodyta, kad prieglobsčio prašymui esant nepagrįstam, jį padavęs asmuo nėra laikytinas prieglobsčio prašytoju. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.

Pažymėtina, kad minėtos direktyvos 25 straipsnyje „Nepriimtini prašymai“ nurodomos sąlygos, kurioms esant, užsieniečių prieglobsčio prašymai gali būti nepriimami, tačiau iš bylos medžiagos galima spręsti, kad neegzistuoja nei viena šio straipsnio 2 dalies punktuose nurodyta sąlyga, dėl kurios L. Z. prašymas galėtų būti laikomas nepriimtinu, maža to, tai nuspręsti turėtų valstybės įgaliota institucija – Migracijos departamentas, kuris L. Z. atveju priėmė kitą sprendimą – nustatė, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Toks Migracijos departamento sprendimas yra numatytas Aprašo 17.3 punkte, tad apeliacinio skundo argumentas, kad tik nustačius Aprašo 16 punkte išvardintas aplinkybes ir priėmus vieną iš 17 punkte nurodytų sprendimų asmuo įgyja ar neįgyja prieglobsčio prašytojo statusą, šiuo atveju tampa neaktualiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentui nustačius, kad užsieniečio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, šis prašymas negali būti laikomas nepriimtinu, nes jis jau buvo priimtas ir pradėta jo nagrinėjimo procedūra.

Direktyvos 2005/85/EB 2 straipsnio c punktas numato, kad „prieglobsčio prašytojas“ – trečiosios šalies palietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs prieglobsčio prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, o to paties straipsnio d punktas numato, kad „galutinis sprendimas“ – sprendimas, kuriam daugiau netaikomos teisės gynimo priemonės pagal šios direktyvos V skyrių, nepriklausomai nuo to, ar dėl tokios teisės gynimo priemonės poveikio prašytojams leidžiama likti atitinkamose valstybėse narėse laukiant sprendimo. Pagal šios direktyvos 39 straipsnio 1 dalies a punktą, šią teisės gynimo priemonę turi būti galima panaudoti teisme, apskundžiant sprendimą, priimtą dėl prieglobsčio prašymo. To paties straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad „prireikus valstybės narės numato taisykles pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, taikomas nagrinėjant klausimą, ar dėl 1 dalyje numatytos teisės gynimo priemonės prašytojams būtų leista pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų“. Tai reiškia, kad valstybės pačios nusprendžia, ar leisti prieglobsčio prašytojui likti jose iki galutinės Direktyvoje 2005/85/EB numatytos veiksmingos teisės gynimo priemonės išnaudojimo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti prieglobstį, nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jis grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją arba kilmės šalį, taigi, šiuo atveju, L. Z. apskundus Migracijos departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimą, minėto sprendimo vykdymas yra sustabdytas, o L. Z. nėra praradęs prieglobsčio prašytojo statuso. Toks nacionalinis reglamentavimas atitinka ir Direktyvos 2008/115/EB preambulės 9 punkto nuostatą, kad pagal Direktyvą 2005/85/EB, trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento nustatyta aplinkybė, kad L. Z. prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas nėra pagrindas teigti, jog L. Z. nėra prieglobsčio prašytojas tol, kol vyksta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.

Kita aplinkybė, kuria grindžiamas apeliacinis skundas yra tai, kad L. Z. negali naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, nes jis jam nebuvo suteiktas. Be to, tai – teisminio ginčo objektas, kuris negali būti išspręstas iki teismo sprendimo, suteikiant užsieniečiui jo prašomą teisę iki teisės akto, kuriuo atsisakoma ją suteikti, panaikinimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad užsieniečio sulaikymo pagrindų buvimas arba nebuvimas neturi įtakos jo teisės naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu turėjimui arba neturėjimui. Tačiau, kaip jau minėta, pagal Direktyvos 2008/115/EB preambulės 9 punktą, kol neįsigaliojo sprendimas netenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo asmuo netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo, jis neturi būti laikomas neteisėtai valstybėje esančiu asmeniu. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, taip pat į Įstatymo 2 dalies 12 punktą, kuriame nurodyta, kad laikinas teritorinis prieglobstis – užsieniečiui šio įstatymo nustatyta tvarka sutikta teisė būti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį, į Aprašo 17.3 ir 29 punktus bei į tai, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimas dar nėra baigtas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nebuvo priimtas atskiras Migracijos departamento sprendimas suteikti L. Z. laikiną teritorinį prieglobstį, tačiau laikinas teritorinis prieglobstis jam garantuojamas pagal Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų priegobščio prašymų nagrinėjimo tvarką, todėl negalima teigti, jog nutraukus užsieniečio sulaikymą bus išsprendžiamas teisminio ginčo objektas ir suteikiama neturėta teisė, nes jos galiojimą užsieniečiui garantuoja ne teismo sprendimas, o Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išaiškino bylos aplinkybes ir tinkamai vertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas