Legislator Case Law & Legislation
2013-04-03 Nr. AB-993-3-61-3-01798-2012-3 AI generated

2013-04-03 Nr. AB-993-3-61-3-01798-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-04-03 Nr. AB-993-3-61-3-01798-2012-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Esminis materialiosios teisės normų pažeidimas buvo padarytas neteisingai kvalifikuojant Vyriausybės atliktą teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano – tvirtinimo funkciją. Tai, kad tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo funkcija buvo pavesta tokiai institucijai kaip Vyriausybė, negali panaikinti suinteresuotų asmenų teisės ginti savo pažeistas teises pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį.

Legislator headnote

AI generated

2013-04-03 Nr. AB-993-3-61-3-01798-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P520-102/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-1798-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1; 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kristiana“ (toliau – ir UAB „Kristiana“, Bendrovė, pareiškėjas) 2012 m. liepos 5 d. teismui padavė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėta ir panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 (toliau – ir Nutarimas) ir juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano grafinės dalies – brėžinio „Juodkrantė“ – dalį – sprendinį, kuriuo numatyta, jog objektai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), yra likviduojami; 2) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūrą, numatant statiniams reg. Nr. 50/122194 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti skirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priskyrimą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai – NRu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas UAB „Kristiana“ padavė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Kristiana“ atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra sprendęs klausimą dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702, kuriuo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS822-630/2012 bei AS552-631/2012). Darė išvadą, kad nagrinėjama byla iš esmės yra identiška aptartoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloms, kuriose buvo padaryta išvada, jog Nutarimo bei juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano teisėtumo vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis, todėl pagrįstai jį atsisakė priimti. Darė išvadą, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

III. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Esminis materialiosios teisės normų pažeidimas buvo padarytas neteisingai kvalifikuojant Vyriausybės atliktą teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano – tvirtinimo funkciją. Tai, kad tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo funkcija buvo pavesta tokiai institucijai kaip Vyriausybė, negali panaikinti suinteresuotų asmenų teisės ginti savo pažeistas teises pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį.

2) Teismai netinkamai pritaikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-486/2012 pateiktais išaiškinimais.

3) Esminis materialiosios teisės normų pažeidimas pasireiškė neteisėtai ir nepagrįstai apribojant pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys). Esminis materialinės teisės normų pažeidimas taip pat pasireiškė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimais (6, 13, 17 straipsniai, 1 protokolo 1 straipsnis).

4) Nepagrįsta yra 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, nenagrinėjus bylos iš esmės, daroma išvada, kad pareiškėjui kreipusis dėl nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių derinimo stadijoje jo skundas buvo netenkintas.

5) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje vadovaujamasi tuo, kad analogiškas klausimas buvo sprendžiamas ir 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-630/2012, tačiau nurodytoje ir šioje byloje iš esmės skiriasi situacija. Šiuo atveju buvo visiškai neatsižvelgta į kitą paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą – 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-486/2012.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nagrinėta iš esmės, ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, o tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012 negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas dėl nutarties reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012 netenkintinas, procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė