309cf468-e121-4fc7-ab9c-12e3fc51555a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-567/2011                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1, 35.3.1, 36.2 (S)                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. S. ir J. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-598-123/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB bankas ieÅ¡kinį atsakovams A. S. , J. B. , V. B. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Krater“, dėl tinkamo prievolės vykdymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų A. S. ir J. B. 978 090,30 Lt už laiduotos ir negrÄ Å¾intos paskolos dalį, priskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius, banko turėtas žyminio mokesčio iÅ¡laidas – 13 781 Lt, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007-05-23 ieÅ¡kovas su UAB „Krater“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0460711010102-5 bei 2 laidavimo sutartis Nr. 04/07161 ir 04/07162 tarp AB SEB banko ir laiduotojų J.

B. ir A. S. , kuriomis laiduotojai laidavo už kreditavimo sutarties prievolės įvykdymÄ â€“ kredito grÄ Å¾inimÄ ir įsipareigojo iÅ¡ karto, ne ginčo tvarka, atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas visu savo esamu ir bÅ«simu turtu. Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-05 nutartimi įmonei UAB „Krater“ iÅ¡kelta bankroto byla ir nuo tos dienos įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Å iuo metu, BUAB „Krater“ ieÅ¡kovui skolinga 978 090,30 Lt už suteiktos paskolos dalį, 43 201,91 Lt palÅ«kanų, 888,49 Lt delspinigių.

Atsakovė V. B. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-05-23 laidavimo sutarties Nr. 04/07161 dalį dėl laiduotojo t. y. J. B. sutuoktinės V. B. patvirtinimo, kaip sudarytÄ suklydimo įtakoje. Nurodė, jog gavusi ieÅ¡kinį iÅ¡ pridėtų dokumentų pamatė, kad ant 2007-05-23 laidavimo sutarties Nr. 04/07161 yra jos paraÅ¡as. Atsakovė Å¡iÄ sutartį pasirašė suklydimo įtakoje, kadangi atsakovas J. B. , parnešęs Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti namo, paaiÅ¡kino, jog atsakovei nebus jokių pasekmių ir kad tai yra tik formalumas, nes paskolÄ ima bendrovė.

AB SEB bankas neiÅ¡aiÅ¡kino atsakovei laidavimo sutarties turinio ir pasekmių, jokios piniginės naudos ar kitokio intereso dėl UAB „Krater“ banko suteiktos paskolos atsakovė neturėjo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jai priklausančio turto už UAB „Krater“ negrÄ Å¾intÄ bankui paskolÄ prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ atsakovų J.

B. ir A. S. 934 000 Lt už laiduotos ir negrÄ Å¾intos paskolos dalį, 43 201,81 Lt priskaičiuotas palÅ«kanas ir 888,49 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 978 090,30 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2009-07-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13 781 Lt žyminio mokesčio, ieÅ¡kovui AB SEB bankui; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad J. B. ir A. S. laidavo už kreditavimo sutarties Nr. 0460711010102-5 prievolės įvykdymÄ â€“ kredito grÄ Å¾inimÄ .

Taip pat įsipareigojo iÅ¡ karto, neginčo tvarka, atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas – UAB „Krater“, visu savo esamu ir bÅ«simu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2007 m. gegužės 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0460711010102-5. Taip pat pagal minėtų laidavimo sutarčių 4.2. punktÄ , kredito gavėjui negrÄ Å¾inus kredito ar jo dalies, sutiko banko reikalavimus tenkinti pirmumo tvarka. CK 6.80 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kreditoriaus ir laiduotojo santykius, laiduotojai atsisakė savo teisės reikalauti, kad bankas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausia nukreiptų į konkretų kredito gavėjo turtÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi UAB „Krater“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Šiuo metu UAB „Krater“ ieÅ¡kovui skolinga 978 090,30 Lt už suteiktÄ paskolÄ , palÅ«kanos sudaro – 43 201,81 Lt, delspinigiai už laiku nesumokėtas palÅ«kanas sudaro – 888,49 Lt. Teismas nurodė, kadangi paskolos ir kreditavimo sutartyje nustatytu terminu atsakovų prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminÄ , taip pat neįvykdė prievolės per ieÅ¡kovo nustatytÄ terminÄ , tokiu bÅ«du pažeidė prievolę (CK 6.63 str.). Teismas nurodė, jog tai, kad J. B. pardavė savo akcijas, nėra pagrindas atleisti jį nuo laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo. Teismo teigimu, remiantis solidariosios atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CK 6.81 straipsnyje, neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, o laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ ir už netesybų sumokėjimÄ .

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidusi Å¡alis privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys tenkintinas. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė reikalavimo iÅ¡ atsakovės V. B. priteisti reikalaujamÄ grÄ Å¾inti paskolos dalį, todėl V. B. procesinė padėtis Å¡ioje byloje yra nustatyta netinkamai ir ji nėra laikytina atsakove, todėl Å¡ioje byloje V. B.

įtrauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu (CPK 45 str. 1 d.).Dėl V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas nurodė, kad V. B. teigė, jog su J. B. santuoka yra nutraukta 2009-03-10, po santuokos nutraukimo nebėra sutuoktinių bendro turto, kadangi turtas buvo padalintas. Taip pat nurodė, jog minėtÄ laidavimo sutartį pasirašė suklydimo įtakoje. Teismo teigimu, iÅ¡ V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmių jÄ suklaidino ne ieÅ¡kovas, o jos buvęs sutuoktinis J.

B. . Sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja, jog suklydimas buvo esminis. Å i norma nustato dvi sÄ lygas, kurioms esant ji gali bÅ«ti taikoma. Pirma, bÅ«tina konstatuoti patį suklydimo faktÄ . Antra, konstatavus suklydimo faktÄ , bÅ«tina įvertinti ar suklydimas buvo esminis. Tik pripažinus esant abi Å¡ias sÄ lygas, sandorį galima pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad V. B. nepateikė patikimų įrodymų, jog patyrė realų banko spaudimÄ pasiraÅ¡yti jai nenaudingomis sÄ lygomis laidavimo sutikimÄ , pasiraÅ¡yta sutartis nėra iÅ¡skirtinio turinio, todėl laikytina, kad V.

B. neįrodė dėl kokių banko veiksmų ji suklydo pasiraÅ¡ydama bankui sutikimÄ , o tai, kad jÄ suklaidino buvęs vyras ir jis veikė taip, kad tik gautų paskolÄ ir žmonos nesupažindino su kredito, laidavimo sutartimi, jos nepaaiÅ¡kino, nėra pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti jos nurodytų motyvų pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai A. S. ir J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimo neteisėtumÄ lėmė tai, kad BUAB ,,Krater“ byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Sprendimas solidariai priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ vien tik iÅ¡ laiduotojų priimtas neįvertinus tokių reikalavimų įvykdymo pirmiausia iÅ¡ pagrindinio skolininko BUAB ,,Krater“ galimumo. Teismo priimtas sprendimas tiesiogiai susijęs su BUAB ,,Krater“ materialiosiomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl bendrovė byloje privalėjo bÅ«ti įtraukta atsakove.

2. BUAB ,,Krater“ turėjo bÅ«ti suteiktas bendraatsakovio statusas įvertinant ir tai, kad vienoje iÅ¡ Å¡alių esant asmenų daugetui, t. y. solidariesiems bendraatsakoviams, byloje atsirado procesinio bendrininkavimo institutas, todėl vienodu statusu byloje turėjo dalyvauti visi tapačius reikalavimus privalantys vykdyti asmenys – visi AB SEB bankas bendraskoliai. Pagal laidavimo sutarčių 4.2 punktÄ , kredito gavėjui negrÄ Å¾inus kredito ar jo dalies, laiduotojai sutiko banko reikalavimus tenkinti pirmumo tvarka. Tačiau ieÅ¡kovas jau pasirinko, kad pirmiausia tenkins savo reikalavimus iÅ¡ bendraskolio BUAB ,,Krater“, nes reikalavimai įmonei jau pareikÅ¡ti bankroto byloje. Teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimÄ .

3. IeÅ¡kovas kaip prievolių užtikrinimo priemonę tračiajam asmeniui suteikiant kreditÄ , užtikrino BUAB ,,Krater“ priklausančio turto hipoteka. Tačiau iki Å¡iol turtas nėra parduotas. Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus iÅ¡ atsakovų turto, BUAB ,,Krater“ turtas liktų ieÅ¡kovo žinioje ir tai sudarytų galimybę jam praturtėti atsakovų ir trečiojo asmens BUAB ,,Krater“ sÄ skaita. Nepadengus dalies reikalaujamos skolos iÅ¡ BUAB ,,Krater“ turto nukentės atsakovų interesai ir bus pažeistas ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai. Taip pat tokiu atveju solidarÅ«s atsakovai – laiduotojai negalės pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir pagal CK 6.84 straipsnį iÅ¡reikalauti minėtos sumos iÅ¡ BUAB ,,Krater“. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 34 straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo ieÅ¡kovui reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ laiduotojų, kol nėra iÅ¡naudota tokio reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinio skolininko galimybė.

4. Teismas neįvertino atsakovo J. B. paaiÅ¡kinimų dėl laidavimo sutarties ir akcijų pardavimo sutarties santykio, kuris Å¡iuo atveju svarbus, nes tokiu bÅ«du atsakovas J. B. tampa atsakingas didesnėje prievolių apimtyje nei įsipareigojo pagal laidavimo sutartį. IeÅ¡kovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali bÅ«ti sprendžiami tik bankroto byloje.

Tačiau tai neatima kreditoriaus teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojams, kaip solidariems skolininkams, CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Laidavimo sutarčių 6.4 punktuose nurodyta, kad laidavimo sutartis galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo. Kadangi prievolė, kylanti iÅ¡ 2007-05-23 kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir UAB ,,Krater“, iki Å¡iol nėra įvykdyta, laidavimai galioja. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas prievolės įvykdymÄ yra užtikrinęs hipoteka ir skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ skolininko įkeisto turto. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobÅ«dį, savo poreikius, finansinį pajėgumÄ , verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir Å¡ioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei neprieÅ¡taraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus.

Taip pat Å¡ie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vienÄ Ä¯vykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , o tokių bÅ«dų daugetÄ . Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininkÄ laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobÅ«dį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtÄ asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v.

R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovas AB SEB bankas ir UAB „Krater“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0460711010102-5 (b. l. 9-21) su vėlesniais pakeitimais. IeÅ¡kovo AB SEB banko prievolių pagal minėtÄ kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Krater“ turto įkeitimu (b. l. 19-21). Taip pat 2007 m. gegužės 23 d. buvo sudarytos 2 laidavimo sutartys Nr. 04/07161 ir 04/07162 tarp AB SEB banko ir laiduotojų J.

B. ir A. S. , kuriomis laiduotojai laidavo už kredito gavėjÄ (UAB ,,Krater“) ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies savo prievolių, numatytų kreditavimo sutartyje, taip pat laiduotojai įsipareigojo patenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka (b. l. 27-34). Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB ,,Krater“ kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Krater“ bankroto bylÄ , o 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko               978 090,30 Lt kreditorinį reikalavimÄ UAB ,,Krater“ bankroto byloje. Byloje esantys įrodymai bei aplinkybė, jog buvo iÅ¡kelta UAB ,,Krater“ bankroto byla, kurioje patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas, patvirtina, kad pagrindinis skolininkas savo prievolių ieÅ¡kovui neįvykdė, todėl atsirado ieÅ¡kovo teisė reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ laiduotojų.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra užtikrinti BUAB ,,Krater“ priklausančio turto hipoteka, todėl pirmiausia turėtų bÅ«ti realizuojama ieÅ¡kovui priklausanti daiktinė teisė į įkeistÄ turtÄ ir tik po to iÅ¡ laiduotojų turto. Ä®statymas numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.).

Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 str. 2 d.), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v.

R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Kaip minėta, Å¡iuo atveju, kai pagrindinio skolininko UAB ,,Krater“ prievolės, kilusios iÅ¡ kreditavimo sutarties, įvykdymas yra užtikrintas bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovų J. B. ir A. S. laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančiÄ jų solidariÄ jÄ prievolę (Laidavimo sutarčių 2.1 p.), laidavimo sutartyse yra nustatyta, kad laiduotojai įsipareigoja patenkinti banko reikalavimus pirmumo eile, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojai.

Dėl Å¡ių aplinkybių atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo UAB ,,Krater“ į bylÄ Ä¯traukti bendraatsakoviu.Ä®statymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ , tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba jie visi bendrai (CK 6.6 str. 4 ir 5 d.).

Jeigu solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę. Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimus patenkinus iÅ¡ laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininkÄ UAB ,,Krater“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus iÅ¡ atsakovų turto, BUAB ,,Krater“ turtas liktų ieÅ¡kovo žinioje ir tai sudarytų galimybę jam praturtėti atsakovų ir trečiojo asmens BUAB ,,Krater“ sÄ skaita.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino atsakovo J. B. paaiÅ¡kinimų dėl laidavimo sutarties ir akcijų pardavimo sutarties santykio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovas J. B. pardavė savo akcijas, nėra pagrindas atleisti jį nuo laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo.Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininkÄ ir kreditorių, bei Å¡ios prievolės akcesorinė (papildoma, Å¡alutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotojÄ (CK 6.76 str. 2 d.). Laidavimo akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga.

Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis AB „Swedbank“ v. T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kinio solidariosios atsakomybės institutÄ ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau atsižvelgiant į minėtus argumentus dėl laidavimo akcesoriÅ¡kumo, teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, kad iÅ¡ atsakovų J. B. ir A. S. solidariai su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB Krater“ priteistina negrÄ Å¾inta paskolos dalis, palÅ«kanos, delspinigiai, procesinės palÅ«kanos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:,,Priteisti iÅ¡ atsakovų J. B. ir A. S. (solidariai su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB Krater“, kurios bankroto byloje patvirtintas AB SEB banko 978 090,30 Lt finansinis reikalavimas) 934 000,00 Lt už laiduotos ir negrÄ Å¾intos paskolos dalį, 43 201,81 Lt priskaičiuotas palÅ«kanas ir 888,49 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 978 090,30 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2009-07-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti po 6 890, 50 Lt žyminio mokesčio, ieÅ¡kovui AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius.

Priešieškinį atmesti.“ Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė                                                                                                      Kazys Kailiūnas                                                                                                                                                                                                           Donatas Šernas