3094de94-0f05-43b3-bd1e-4f61d3b85967 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1572-331/2011                                                                                                                   Proceso Nr. 3-61-3-03687-2010-0                                                                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant atsakovės Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovei Danguolei Kurčikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :

      pareiÅ¡kėjas D. Å . skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ už priedus ir priemokas darbo užmokesčio dalį 2 047,73 Lt. PaaiÅ¡kino, kad dirba Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ TelÅ¡ių Apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio vyriausiuoju patruliu. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.

Be to, VTÄ® 25 straipsnyje bei 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį ar tarnybinį rangÄ bei mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, nevirÅ¡ijant 55 procentų pareiginės algos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nuo 2008-06-01 iki 2009-01-01 buvo neiÅ¡mokėta 2 047,73 Lt priemokų ir priedų.Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, jog valstybės tarnautojui, dirbančiam poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sÄ lygomis, atliekant įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, už atliekamÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę darbÄ bÅ«tų nemokamas atlyginimas ar Å¡is darbas bÅ«tų apmokamas neteisingai.

VTÄ® bei Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančių priemokų už darbÄ aukščiau minėtomis iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo. Skirtingai nuo Darbo kodekse (toliau ? DK) įtvirtinto reguliavimo, VTÄ® 23 str. 2 d. apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Ir nors valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, pažymi, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Remiasi 2009-12-11 Konstitucinio teismo nutarimu, pagal kurį VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Vyriausybė. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo neturi (juridinio asmens statuso). Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.Kita vertus, Å¡iuo atveju atsakovo Lietuvos VieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, kaip darbdavio, netinkamas pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio apskaičiavimas, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visÄ darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Todėl Lietuvos VieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ taip pat gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, prieÅ¡ teismo posėdį pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 40).Atsakovė Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 10?14) paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-13 įsakymu Nr. 5-V-594 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, Viešosios policijos apsaugos tarnyba nuo 2010-01-01 reorganizuota. Visas Viešosios policijos apsaugos tarnybos teises ir pareigas perėmė Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“.Dėl pareiškėjo skundo nurodė, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Kadangi Viešosios policijos apsaugos tarnyba nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdama priedus ir priemokas pareiškėjui, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jai yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniu 70 procentų ribojimo atveju lėšos (tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ , todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.Atsiliepimu prašė, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nuspręs, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka ir jÄ priteis, remiantis LR civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. prašė teismo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, nes valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi bÅ«ti numatomos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti reikalingos lėšos.Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 32?34) paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Lietuvos VieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003).

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 straipsnio nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ .

Remiantis Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalimi, Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalis).

Todėl darytina išvada, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Lietuvos VieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s i š  d a l i e s. Šioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, viso – 2 047,73 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-01-01, kai atsakovas nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? Įstatymo) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. Å . dirba Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ TelÅ¡ių Apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio vyriausiuoju patruliu ir laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėjo viso – 2 047,73 Lt (b. l. 4, 15). Už 2008 m. birželio mėn. – 906,88 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 52,52 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 835,49 Lt, už 2008 m. lapkričio mėn. – 239,71 Lt, už 2008 m. gruodžio mėn. – 13,13 Lt.Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas jam buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Ä®statymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.      Šiuo klausimu pirmiausia pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2011 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) jau yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Kadangi Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbÄ ) kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, užkertančių (ribojančių) galimybę realizuoti aptariamÄ teisę, taip pat paisant iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. PareiÅ¡kėjas to reikalauja, bet iki Å¡iol tai neatlikta, todėl pažeista jo teisė Å¡iuo atveju turi bÅ«ti ginama, teismui priimant sprendimÄ .

PažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi – asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Juk iš tiesų, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Be to, Å¡i Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principÄ , – vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, – kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-575-1831/2011 apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ teisę yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, kad anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai nuosekliai vysto ir plėtoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ . Toks poreikis ir bÅ«tinybė nagrinėjamu atveju iÅ¡kilo siekiant atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 4), dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta 2 047,73 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Å iuose dokumentuose pareiÅ¡kėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neiÅ¡mokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose pažymose pateikta informacija. Reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip minėta, yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta ir į Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjui pritaikytÄ 70 proc. priedų ir priemokų ribojimÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina 2 047,73 Lt.Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktine „Vytis“, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“.Atsakovė Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepime nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde tokio reikalavimo – įpareigoti skirti reikalingus asignavimus – nepareiÅ¡kė, atitinkamai nėra jokio pagrindo dėl jo pasisakyti.

Teismui patenkinus skundo reikalavimus, priteisus pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, atsakovas prašė taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir sprendimo įvykdymÄ atidėti, esant sunkiai finansinei padėčiai. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų finansiniams sunkumams pagrįsti, todėl teismas šį jo praÅ¡ymÄ atmeta.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė :

        D. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti D. Å . iÅ¡ atsakovės Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ 2 047,73 Lt (du tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt septynis litus ir septyniasdeÅ¡imt tris centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje D. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                               Henrikas Sadauskas