308c560c-734d-4af7-89f9-4e4c2f0976b2 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                            Civilinė byla Nr. 2-62-752/2015        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00349-2014-7                    Procesinio sprendimo kategorijos: 38;                                                         44.5.2.8; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 13 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant atsakovo įgaliotam asmeniui Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui J. V., ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui J. V. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : 2014-04-10 Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas AB „Lietuvos draudimas“ skundas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1302,42 Lt turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014-04-02 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas bylÄ perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 11-12, 6-7 l).

Perdavus bylÄ bendrosios kompetencijos teismui, AB „Lietuvos draudimas“ patikslino savo procesinį dokumentÄ , analogiÅ¡kus reikalavimus suformuluodamas ieÅ¡kinyje (b.l. 42-44). IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose (skunde ir ieÅ¡kinyje) nurodė, kad 2011-03-22 trečiojo asmens J. V. vairuojama transporto priemonė „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) Tunelio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ä®važiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, transporto priemonė buvo apgadinta. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Policijos pareigÅ«nai nustatė, kad kelyje esanti duobė buvo nepažymėta kelio ženklais, todėl duobės vairuotojui buvo neįmanoma pastebėti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadinta: keičiamos dalys - dvi padangos.

Transporto priemonės apžiÅ«rÄ atliko UAB „Veho“ atstovas. Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 16 punktÄ , vykdydamas užsakymus transporto priemonių vertintojas turi teisę pasitelkti kitus specialistus, pasinaudoti autoservisų turima technine informacija. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30 redakcija, galioja nuo 2009-10-12) II dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.1. punktÄ , nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį.

Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal taisyklių 9.4. punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė.

Nagrinėjamu atveju draudėjas pateikė ieÅ¡kovui transporto priemonės sugadinimų remontÄ (atkÅ«rimÄ ) patvirtinančiÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija V11 Nr. 960246. Pagal šį dokumentÄ transporto priemonės remonto kaina 1302,42 Lt. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo įvykio metu padarytus nuostolius -1302,42 Lt, bei juos atlygino. Ä®vykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. Šį argumentÄ pagrindžia transporto priemonės registracijos liudijimas.

PVM sÄ skaita - faktÅ«ra serija V11 Nr. 960246 pagrindžia, kad pakeistoms dvejomis padangoms buvo suteikta nuolaida. Dėl Å¡ių priežasčių pakeistos padangos nebuvo nuvertintos dėl nusidėvėjimo. IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį (CK 6.1015 str.). Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 punktu, Kaune, esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis kelias bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir žalos atsiradimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Darytina iÅ¡vada, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovas pretenzija ragino atsakovÄ atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Turtinė žala iki dabar neatlyginta, todėl priteistina.CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 dalimi; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l.42-43). IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PraÅ¡yme nurodė, kad su ieÅ¡kiniu pateikė visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Todėl byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Atitinkamai įvertinus draudimo rizikÄ , yra apskaičiuojama ir draudimo įmoka, kuri turėtų bÅ«ti panaudojama rizikos dengimui. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Transporto priemonių draudimo liudijimo Serija LD Nr. 92829733, Å¡iuo atveju iÅ¡ draudimo santykių ieÅ¡kovas yra gavęs 3805 Lt draudiminę įmokÄ , įmokų rizikos dengimui. Vadinasi, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ padengia iki tol gautos įmokos, nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra mažesni, nei reikalaujama.

Bet kuriuo atveju, reikalauti tariamos žalos, ypač 100 proc. ir jÄ gauti, draudimo bendrovė negalėtų, kadangi tokiu bÅ«du ji pataptų jau nebe verslo rizikos subjektu, nes jokios rizikos nebelieka ir tai tampa pelno gavimu, o ne rizika už prisiimto draudimo objekto galimai kylantį pavojų. Byloje nėra pateikta jokios turto vertinimo ataskaitos. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Be to, tariamas eismo įvykis įvyko apie 14:15 val., kuomet yra Å¡viesu ir ne piko metas, t. y. eismas nėra intensyvus Kauno miesto gatvėse. Todėl mano, kad vairuotojas, bÅ«damas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių ir vadovaudamasis jų 4, 9 punktais, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl bÅ«tent pats už jį ir yra atsakingas. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali bÅ«ti atlyginama tik nustačius visas Å¡ias vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio. Be to, nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama priteisti 1302,42 Lt turtinė žala.

Taip pat pažymėtina, kad tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiÅ¡kinimais. Tomis pačiomis Kauno miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai, o tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Vairuotojas, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į gatvės iÅ¡dauÅ¾Ä , o LR civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas“. Be to, kaip yra įtvirtinta LR civilinio kodekso 6.270 str. 1 d., transporto priemonė - didesnio pavojaus Å¡altinis.

Todėl nemano, kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga, neatsižvelgiant į tai, ar automobilio sugadinimams atsirasti turėjo įtakos ir kiti veiksniai. Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti sugadinimai nežinia kada atsiradę.

Ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Vien tai, kad vairuotojas teigia, kad įvažiavo į duobę Kauno mieste, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti reikalaujamÄ Å¾alÄ .

Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietÄ , nei į automobilio apžiÅ«rÄ , t. y. atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamÄ Å¾alÄ . LR civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. LR civiliniame kodekse (6.253 str. 1 d.) numatyta ir tai, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų.

Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti virÅ¡ijant leistinÄ greitį, įpareigoja vairuotojÄ atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas).

Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais.Atsakovas taip pat nurodė, kad duobės atsiradimas - Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų.

Skiriamas finansavimas iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra nepakankamas, o pati Kauno miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti gatves taip, kad jos bÅ«tų be menkiausių trÅ«kumų.  Į ieÅ¡kovo reikalavimÄ visiÅ¡kai nepagrįstai yra įtrauktas PVM. IÅ¡ esmės, AB „Lietuvos draudimas“, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ yra PVM mokėtojas.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad, „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkinio PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Atsakovas nesutiko ir su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovo nuomone, LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6210 straipsnio I dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos.

Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiÅ«ra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų, tačiau Å¡io įstatymo normos nenumato palÅ«kanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl mano, kad tokios palÅ«kanos Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti priteisiamos (b.l.33-38).Teismo posėdyje atsakovo atstovė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus palaikė.

Taip pat nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė yra iÅ¡siuntusi ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl taikos sutarties sudarymo, sutikdama atlyginti dalį praÅ¡omos priteisti žalos, tačiau atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nesulaukė, o terminas atsakymui pateikti yra pasibaigęs. Trečiasis asmuo J. V. paaiÅ¡kino, kad jokio suinteresuotumo byloje neturi, nes autoįvykio metu patirta žala jam yra atlyginta. Autoįvykis įvyko Tunelio g. tarp geležinkelio stoties ir viaduko. Ten didelis judėjimas. Priekyje važiavo troleibusas, Å¡one kita maÅ¡ina, duobės nesimatė.

Duobė buvo labai aštri. Abu dešinės pusės ratai buvo prakirsti. Kelių policija vietoje apžiūrėjo automobilį, tada draudimo specialistas apžiūrėjo. Mano, kad pagrįstai draudimas netaikė nusidėvėjimo. 2010 m. balandį pirktas automobilis, lapkričio mėnesį naujos padangos buvo uždėtos. Visos keturios padangos buvo vienodos. Padangos buvo pakeistos Vilniuje, UAB „Vecho“. Ieškinys tenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilio Honda Acccord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2010-04-12, savininkas trečiasis asmuo J. V. 2010-04-12 apdraudė Å¡iÄ transporto priemonę AB „Lietuvos draudimas“ savanoriÅ¡ku transporto priemonių draudimu, dviejų metų laikotarpiui (nuo 2010-04-14 iki 2012-04-13). Draudėjas pasirinko draudimÄ nauja verte, neiÅ¡skaitant nusidėvėjimo (b.l. 27, 13-14). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011 m. kovo 22 d. minėtas automobilis, vairuojamas trečiojo asmens J. V., Kauno m., Tunelio gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ ir jokiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėtÄ duobę, dėl Å¡ios priežasties transporto priemonė buvo apgadinta: IÅ¡ 2011-03-22 Kauno apskrities VPK patrulio E. J. tarnybinis praneÅ¡imo matyti, kad patruliuodamas su patruliu A.

Č., 14.45 val. gavo VPK budėtojo praneÅ¡imÄ , kad Tunelio g. 1 automobilis į kelio duobę prakirto ratus. Nuvykę į įvykio vietÄ , rado automobilį Honda Acccord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojÄ J. V., kuris paaiÅ¡kino, jog važiavo Tunelio gatve link Čiurlionio gatvės, pirma eismo juosta ir įvažiavo į duobę, prakirto deÅ¡inės pusės priekinį ir galinį ratus. Patrulis E. J. nurodė, kad duobė yra matoma, neapsemta. Kartu patruliavęs A. Č. nubraižė eismo kad įvykio vietos schemÄ bei nurodė, kad 2011-03-22 15.05 val. automobilis Honda Acccord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas Tunelio gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, netoliese esančios kelio duobės, kurios ilgis 10 m., plotis 40 cm., duobės gylis 12 cm. Taip pat nurodyta, kad sužaloti automobilio deÅ¡inės pusės priekinis ir galinis ratai. (b.l. 17, 18, 19).Tos pačios eismo įvykio detalės nurodytos ir J. V. pareiÅ¡kime Kauno m. VPK. Matyti, kad eismo įvykis įvyko dienÄ , apie 14.15 val., kai eismas buvo intensyvus. J. V. važiavo paskui troleibusÄ , maždaug 5-7 metrų atstumu, ruošėsi jį lenkti.

Stebėdamas už jo esančiÄ situacijÄ , žvilgterėjo į veidrodėlį ir tuo momentu deÅ¡inės pusės ratais pervažiavo giliÄ duobę su aÅ¡tria briauna. Buvo prakirstos abi deÅ¡inės pusės padangos. Duobė nebuvo paženklinta (b.l. 20-21). AnalogiÅ¡kai įvykio aplinkybės apraÅ¡ytos ir 2011-03-22 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ -kad eismo įvykio vietoje Kaune, Tunelio g. Nr. 1, buvo rastas apgadintas automobilis Honda Accord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (sugadinti abu deÅ¡inės pusės ratai), kurio vairuotojas J. V. paaiÅ¡kino, kad 2011-03-22 apie 14:15 val., vairuodamas automobilį įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ nepaženklintÄ kelio ženklais, neaptvertÄ duobę, kuriÄ pastebėti iÅ¡ anksto neturėjo galimybės, nes priekyje ta pačia kryptimi apie 5 m. atstumu važiavo troleibusas. IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi surinktÄ medžiagÄ , Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nenustačius administracinio teisės pažeidimo (b.l. 16).

IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų ir byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad apgadinta transporto priemonė buvo remontuojama UAB „Vecho“, su kuria AB „Lietuvos draudimas“ yra sudaręs visų rÅ«Å¡ių apdraustų transporto priemonių remonto paslaugų sutartį (b.l. 124-127). Apgadintos transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ atliko UAB „Vecho“ atstovas 2011-03-22 ( t.y. eismo įvykio dienÄ ). Nustatyti jau minėti transporto priemonės sugadinimai, keičiamos dalys - 2 vnt. padangų.

ApžiÅ«ros metu užfiksuota transporto priemonės rida – 825,3 km. (b.l. 22). Nustatyta, kad 2011-05-03 UAB „Vecho“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija V11, Nr. 860245, pagal kuriÄ trečiasis asmuo J. V. už 2 vnt. padangų „Brigestone LM35 225/50R17 98HT, ratų geometrijos reguliavimÄ , padangų montavimÄ bei papildomas medžiagas, turėjo sumokėti 1302,42 Lt (su PVM). MinėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ trečiasis asmuo pateikė draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, kuri 2011-05-07 priėmė sprendimÄ sumokėti UAB „Vecho“ 1302, 42 Lt sumÄ (ekvivalentas – 311,20 EUR), (25 b.l.), o 2011-05-09 Å¡iÄ sumÄ sumokėjo (26 b.l.).

IÅ¡ J. V. iÅ¡siųsto praneÅ¡imo apie nuostolių atlyginimÄ bei akto prie žalos bylos Nr. 1160974 matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ nutarė sumokėti ir sumokėjo UAB „Vecho“ visÄ nuostolio sumÄ -1302,42 Lt (su PVM), netaikant naujų detalių nusidėvėjimo ir besÄ lyginės (procentinės) iÅ¡skaitos (b.l. 24).2011-07-12 ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (28 b. l.). Tačiau atsakovas gera valia nuostolių neatlygino, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ .CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. IÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia žalos atlyginimo santykio Å¡alys, t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens atlyginti žalÄ .

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos ir kad ieÅ¡kovo nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra mažesni. Santykio Å¡alių pasikeitimas (draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų teisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka situacija, jog atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens padarytus nuostolius (ar jų dalį, patenkančiÄ Ä¯ draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sÄ lygas Å¡iam iÅ¡vengti atsakomybės. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija" reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas" reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir 1.t, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6,248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, - medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.Atsakovas neneigė, kad Tunelio gatvė, esanti Kaune, priklauso jam nuosavybės teise.

Atsakovas, bÅ«damas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiÅ«rÄ , taisymas, saugos eismo sÄ lygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų bÅ«klės apžiÅ«ras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos bÅ«klės pokyčius bei užkirsti keliÄ tolimesniam kelio dangos irimui.

Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos schemoje esančius duomenis apie kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės parametrus (10 m. ilgis, 40 cm. plotis, 12 cm gylis) akivaizdu, kad duobė negalėjo atsirasti staiga, todėl turėjo bÅ«ti pastebėta, o kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta įspėjamaisiais ženklais ar atitvarais, užpilta stambia skalda. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Taip pat nepateikė duomenų, kad iki įvykio (2010-2011 metų žiemÄ ar ankstyvÄ pavasarį) ėmėsi Tunelio gatvėje buvusių duobių ar iÅ¡daužų remonto darbų, ar laikinų priemonių sustabdyti iÅ¡daužų plėtimÄ si.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų aktų, atsakovo rangovas UAB „Kelių remonto grupe“ taisyti iÅ¡daužas asfalto dangoje Tunelio gatvėje ėmėsi tik įvykus nagrinėjamam įvykiui (b.l. 65, 74, 76,88,92-100, 105, 107, 112, 113-115). Tai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos bÅ«klę, ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Tunelio gatvės bÅ«klei pataisyti ir suremontuoti. IÅ¡ aptartų byloje esančių duomenų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtÄ kelio duobę ir bÅ«tent dėl to atsirado deÅ¡inės pusės ratų padangų nepataisomi sugadinimai.

Nors atsakovas teigia, kad nėra patikimų įrodymų apie transporto priemonės apgadinimų pobÅ«dį ir mastÄ , tačiau teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, praneÅ¡imas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie automobilio sugadinimus, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, UAB „Vecho“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neabejotinai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimÄ ir Å¡io įvykio kilimo aplinkybes.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti faktu, kad 2011 m. kovo 22 d. trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Tunelio g., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ , atitinkamais kelio ženklais nepažymėtÄ duobę ir kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo apgadintos (prakirstos) apdrausto automobilio deÅ¡inės pusės abiejų ratų padangos, kurias teko keisti, reguliuoti ratų geometrijÄ , naudoti papildomas medžiagas. Atsakovas, neigdamas Å¡ias aplinkybes, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktÄ .Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. IÅ¡ eismo įvykio medžiagos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. kovo 22 d. apie 14. 15 val., t.y. dienos metu, kai eismas Tunelio gatvėje itin intensyvus. Esant intensyviam eismui, vairuotojo galimybė iÅ¡vengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės buvo apsunkinta.

Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, kad vairuotojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti Tunelio gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ .

Dėl atsakovo neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju - neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, gatvę prižiūrėjo netinkamai, iki nagrinėjamo įvykio gatvės nesuremontavo ir nesiėmė laikinų priemonių asfalto išdaužai užpilti, o taip pat įspėjamaisiais ženklais nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė.

Å iuo ginčo atveju, yra visos trys sÄ lygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pripažintina, kad atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų paskirstymo teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšį ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Nagrinėjamu atveju draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 bei draudėjo pasirinktÄ transporto priemonių draudimo sÄ lygų variantÄ (draudimas neiÅ¡skaitant nusidėvėjimo). Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį.

Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, pateikė trečiajam asmeniui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ jis pateikė draudikui, o draudikas dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio iÅ¡mokėjo 311,20 EUR (1302,42 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ draudimo iÅ¡mokos pagrįstai nebuvo iÅ¡skaičiuota PVM suma. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitÄ (PVM atskaita pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetÄ ar padidinama grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto PVM suma).

Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rÅ«Å¡ių draudimo ir perdraudimo paslaugos, iÅ¡skyrus nurodytÄ sias Å¡io Ä®statymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai.

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovo – draudimo įmonės – už trečiojo asmens automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM negalės bÅ«ti susigrÄ Å¾intas iÅ¡ biudžeto, todėl pripažintinas jo patirtu nuostoliu ir turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo. Atsakovo argumentai, kad dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti.

Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ . Å io įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str. 7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ .

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

PraneÅ¡imas apie nuostolių atlyginimÄ ir aktas prie žalos bylos Nr. 1160974 patvirtina, kad ieÅ¡kovas, spręsdamas dėl draudimo iÅ¡mokos, vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir remonto sÄ matoje užfiksuoti analogiÅ¡ki transporto priemonės sugadinimai. Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus.

Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų iÅ¡laidas, nenustatyta.IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad keičiamoms detalėms (padangoms) nusidėvėjimo procentas nebuvo taikytas, kadangi automobilis faktiÅ¡kai naujas, padangų nusidėvėjimo nebuvo. Å iÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę pagrindžia byloje pateiktas automobilio registracijos liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio pirmos registracijos data – 2010-04-14, t.y. iki įvykio automobilis eksploatuotas mažiau kaip vienerius metus, jo rida - 825,3 km. (transporto priemonės apžiÅ«ros metu užfiksuoti ridos duomenys), (b.l. 22, 27). Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir ginčydamas ieÅ¡kovo nustatytos ir praÅ¡omos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t.y. kad atsiradę apgadinimai yra nebÅ«dingi nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniÅ¡kai bÅ«tini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbų kaina buvo mažesnė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 str.). Kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , teismas vertina, kad ieÅ¡kovas teisingai apskaičiavo nuostolio dydį ir pagrįstai UAB „Veho“ iÅ¡mokėjo nuostolio dydžio - 1 302,42 Lt (ekvivalentas – 311,20 EUR) draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas iÅ¡mokėjo pagrįsto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kad atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.1015 str.).

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas iÅ¡mokėjo teisingai apskaičiuoto nuostolio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. IeÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas" iÅ¡ atsakovo priteistina 311,20 EUR (1302,42 Lt) turtinės žalos atlyginimas. (CK 6.1015 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.

įtvirtintomis nuostatomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 311,20 EUR (1302,42 Lt) sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-04-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IÅ¡ byloje esančių iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ , advokato Tado Dumbliausko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas" sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ 200 Lt už atstovavimÄ Å¡ioje byloje (b.l. 30).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 57,92 Eur (200 Lt) išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d.) ir 15,64 Eur (54 Lt) žyminis mokestis, iš viso 73,56 Eur (254 Lt) (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismasnusprendžia:ieškinį tenkinti visiškai.Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas", į. k. 110051834, buveinė:

J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 311,20 EUR (1302,42 Lt) (tris Å¡imtus vienuolika eurų ir 20 euro centų (arba 1302,42 Lt ) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (311,20 EUR, arba 1302,42 Lt ) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-04-10) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 73,56 Eur (septyniasdeÅ¡imt tris eurus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus, arba 254 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                         Vida Agurkienė