Legislator Case Law & Legislation
2017-12-20 Nr. AB-24292-3-61-3-02023-2016-9 AI generated

2017-12-20 Nr. AB-24292-3-61-3-02023-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-12-20 Nr. AB-24292-3-61-3-02023-2016-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-12-20 Nr. AB-24292-3-61-3-02023-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2896-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d. buvo laikomas perpildytoje LAVL palatoje Nr. 24 antisanitarinėmis sąlygomis: nuo lubų byrėjo tinkas, langai buvo išdužę, kameroje buvo dulkių, lubomis bėgo vanduo, baldai buvo seni ir sulūžę, o tualetas buvo įrengtas palatoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad lovos buvo per trumpos ir nepatogios, o išduota patalynė prasmirdusi prakaitu. Pirties patalpose buvo nešvaru, tamsu, nebuvo veidrodžio ir lentynų higienos priemonėms susidėti. LAVL taip pat nebuvo priešgaisrinės sistemos bei mygtuko pareigūnui iškviesti. Dėl tokių sąlygų LAVL pareiškėjas jautėsi kankinamas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d. buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 4 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų (suimtųjų), nevedama, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, LAVL pateikti negali. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į asmeniui rekomenduojamą ploto normą. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Sanitarinio mazgo įrengimas palatose atitinka teisės aktų reikalavimus. Palatos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, o patalynė skalbiama. Visose kamerų tipo palatose įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, be to, visą parą budi medicinos personalas, apsaugos pareigūnai ir nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, todėl išsikviesti pagalbą nėra jokių kliūčių. LAVL atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas įrodymais, o apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų (neveikimo) ir pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 54–58) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m., 4 lovos).

7. LAVL teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtoje palatoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, buvo asmenų. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiškėjo naudai ir pareiškėjui tenkantį palatos plotą skaičiuoja pagal jose buvusį lovų skaičių. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas kamerų tipo palatoje, kurios minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m – pareiškėjui buvo užtikrintas, net ir preziumuojant, kad visos kameroje buvusios lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė šių aplinkybių nepaneigė, tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo gydomas keturiese). Taigi ploto reikalavimas kameroje buvo užtikrintas.

8. Dėl sanitarinio mazgo atskyrimo nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara teismas pažymėjo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Į šią aplinkybę atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kameros (palatos) Nr. 24 langai buvo sudužę, nuo lubų krito tinkas, per lubas į kamerą bėgo vanduo, teismas nurodė, jog iš byloje pateikto 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 24 2016 m. kovo 14 d. (prieš patalpinant pareiškėją į šią kameros tipo palatą) atlikus patikrinimą higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kameros Nr. 24 sienų, grindų paviršiai lygūs, vizualiai švarūs, sanitariniai įrengimai tvarkingi, kamera vėdinama natūraliai per langą, higienos normų reikalavimai pažeisti nebuvo. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjo argumentus apie sudužusius langus, krentantį tinką nuo lubų, per lubas į kamerą bėgantį vandenį vertinti kaip atitinkančius tikrovę. LAVL taip pat nurodė, kad kameros (palatos) yra minimaliai aprūpintos baldais, baldai remontuojami ir keičiami pagal poreikį ir galimybes, o pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad baldai seni ir nėra kur susidėti daiktų, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečiai baldų trūko.

10. Pareiškėjas skunde taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad lovos trumpos, nepatogios, patalynė prasmirdusi prakaitu. Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjas taip pat privalo pateikti detalų, jo nuomone, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo aspektu pareiškėjas savo teiginių nedetalizavo (pvz., nurodant, kad lovos trumpos, nenurodė, koks yra jo ūgis ir kokio ilgio buvo lova, ar pan.), o pateikė tik savo subjektyvią nuomonę (lovos trumpos, nepatogios, čiužiniai prasmirdę prakaitu), todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindas neturtinei žalai konstatuoti. Iš esmės tais pačiais argumentais pasisakytina ir dėl pareiškėjo motyvų, kad dušo patalpa netvarkinga.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameroje Nr. 24 nebuvo mygtuko pagalbai išsikviesti bei priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo nebuvimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi LAVL paaiškinimais, kad visose kamerų tipo palatose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, visą parą budi ir dirba medicinos personalas, apsaugos pareigūnai, todėl išsikviesti pagalbą nėra problema. Pareiškėjas tik bendrai nurodydamas, kad tokių priemonių (pagalbai išsikviesti) nėra, šių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, ar tokia būtinybė jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. Nesant tokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, pareiškėjo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors galėjo nutikti, vertintina kaip nepagrįsta.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, kad naudojimasis atviru sanitariniu mazgu padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus trumpą pareiškėjo buvimą LAVL (6 paros), kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisiant 30 Eur kompensaciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Pareiškėjas Ž. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65–67), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad LAVL palatoje jam nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui turintis tekti plotas, be to, lovose teko miegoti susirietus, o patalynė buvo susidėvėjusi ir prasmirdusi prakaitu, palatos lango stiklai buvo išdužę, tualetas nebuvo atitvertas, buvo nesandarus, lubomis tekėjo vanduo, pareiškėjas neturėjo kur susidėti daiktų, nebuvo kur atsisėsti pavalgyti, nebuvo avarinio iškvietimo mygtuko. Dušo patalpa taip pat buvo netvarkinga, joje nebuvo kur susidėti higienos priemonių. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šiuos pareiškėjo nusiskundimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog sąlygos LAVL yra netinkamos, todėl šių aplinkybių jau nebereikia įrodinėti.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 74–75) prašė jį atmesti, nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, priteisimo.

18. Pareiškėjas nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes ir tai turėjo įtakos atlygintinos žalos dydžiui. Todėl prašo pakeisti sprendimą ir priteisti 1 000 Eur dydžio žalos atlyginimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo laikomas 6 paras, tačiau pagal gydymo stacionare istoriją pareiškėjas LAVL buvo 5 lovadienius (b. l. 13). Ši aplinkybė pripažintina įrodyta ir konstatuojama, kad pareiškėjas LAVL buvo kalinamas penkias, o ne 6 paras.

21. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAVL atsiliepime nurodyta informacija, kad palatoje Nr. 24 yra įrengtos 4 lovos. Analogiška informacija buvo pateikta ir 2016 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. BD-406 (b. l. 23), kurioje nurodyta, kad 21,25 kv. m ploto palatoje Nr. 24 yra įrengtos 4 vieno aukšto lovos. Šiuos duomenis paneigia byloje pateiktos palatos Nr. 24 fotonuotraukos (b. l. 32–38), iš kurių matyti, kad šioje palatoje yra įrengtos 2 vieno aukšto ir 3 dviejų aukštų lovos, t. y. iš viso 8 miegamos vietos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi fotonuotraukomis kaip patikimesniais įrodymais.

22. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuotas faktas, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog palatoje buvo laikomi tik keturi asmenys, kadangi pareiškėjo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad palatoje Nr. 24 buvo laikomas su dar keturiais asmenimis, t. y. penkiese. Šie argumentai nėra paneigti, todėl teismas jais remiasi ir daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 4,25 kv. m ploto, taigi mažiau nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytas minimalus 5,1 kv. m LAVL palatos plotas vienam asmeniui.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustačiusi, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą 5 paras kalint LAVL nuo 2016 m. kovo 18 d. ir iki 2016 m. kovo 23 d., taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, daro išvadą, kad dėl šių pareiškėjo teisių pažeidimo jis galėjo patirti neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl priteista 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka pareiškėjo patirtos žalos apimties ir atlygintinos žalos dydis keistinas.

24. Nustatydamas žalos atlyginimo piniginę išraišką, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 000 Eur žala yra nepagrįsta ir per didelė. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi nurodyti apeliaciniame skunde argumentai buvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo ir į juos atsakyta, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies išvadomis, jų nekartoja ir palieka teismo sprendimą nepakeistą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui Ž. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaro Kryževičiaus