3087a615-9bc9-4ffe-a297-3cf46367bcd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-2318-968/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00306-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. P., pareiÅ¡kėjos atstovui G. K., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. P. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, patikslintu skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-2318-968/2017 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–15, 63–77), praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017-01-02 sprendimÄ Nr. S-1(7234/2016) (toliau – Komisijos Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-09-22 sprendimÄ Nr. 68-274 (toliau – VMI Sprendimas), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2016-06-22 sprendimÄ Nr. (4.65)FR0682-403 (toliau – Vilniaus AVMI Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas (toliau – VGTDÄ®) suteikia teisę asmenims nedeklaruoti sumų mažesnių nei 50 000 Lt ir jomis grįsti patirtas iÅ¡laidas, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai reikalauja pagrįsti, kad ji mažesnę nei nurodytoji sumÄ buvo sukaupusi ir nurodyti tokių lėšų Å¡altinius. Mokesčių administratoriaus nustatytas 18 metų iÅ¡laidų ir pajamų vertinimo laikotarpis grynųjų pinigų likučiui tikrinamojo laikotarpio pradžiai nustatyti iÅ¡ esmės ir lėmė pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotas mokestines prievoles.

Komisijos dviprasmiÅ¡ka pozicija iÅ¡ dalies pripažįstant tokį laikotarpį neteisėtu, bet Å¡ios aplinkybės neanalizuojant kaip galėjusios nulemti pareiÅ¡kėjai be teisinio pagrindo apskaičiuotas mokestines prievoles, turi bÅ«ti pripažinta nemotyvuota. Nėra žinomas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo pasirinkta tokia nepagrįstai ilga tikrinamojo laikotarpio apimtis. Mokesčių administratorius, savavaliÅ¡kai, nesant teisinio pagrindo, nustatydamas tokį ilgÄ iÅ¡laidų ir pajamų vertinimo laikotarpį pažeidė teisinio apibrėžtumo, protingumo ir teisingumo principus.

PareiÅ¡kėjos atžvilgiu atliktas 1994–2004 m. iÅ¡laidų ir pajamų vertinimas turi bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu, pažeidžiančiu lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios galios) principÄ . PareiÅ¡kėjai be teisinio pagrindo buvo priskirti statistiniai vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, lėmę papildomų mokestinių prievolių apskaičiavimÄ . Toks iÅ¡laidų metodas buvo nustatytas tik 2004 m., tuo tarpu jis pritaikytas pareiÅ¡kėjos vartojimo iÅ¡laidoms nuo 1994 m., taip pažeidžiant įstatymo galiojimo principÄ .

Pareiškėja 1994 – 2007 m. nevedė atskiro savarankiško ūkio, buvo išlaikoma tėvų bei dalinai R. Š. piniginėmis lėšomis. Nepagrįstai nuo 1998 m. vidutinių statistinių išlaidų rodikliai taikyti ir pareiškėjos vaikams, nors jų poreikiai buvo patenkinti iš pašalpų bei tėvo pervedamų piniginių lėšų. Pareiškėjos atžvilgiu buvo taikyti per dideli statistiniai rodikliai, jos vartojimo išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos nuo pagal tuo metu nustatyto MGL dydžio.

Komisija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjos nuoseklius parodymus, prieÅ¡taringus R. Å . parodymus, pateiktus netiesioginius įrodymus bei abejotinÄ mokesčių administratoriaus sprendimÄ neatlikti R. Å . mokestinio patikrinimo, turėjo pripažinti R. Å . pareiÅ¡kėjai suteiktÄ 86 400 Lt paskolos gavimo faktÄ . PareiÅ¡kėja nei karto nebuvo informuota apie netinkamÄ jos mokestinių pareigų įgyvendinimÄ ar pasyvų bendradarbiavimÄ , ji vykdė visas prievoles, todėl nėra pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsnį.

Nors Komisija atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 proc. jai priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir privalomojo socialinio draudimo įmokų (toliau – PSDÄ®) delspinigių, tačiau pareiÅ¡kėja turėtų bÅ«ti iÅ¡ viso atleista nuo delspinigių mokėjimo. Delspinigių dydį lėmė ne pareiÅ¡kėja ir jos neteisėti veiksmai, o mokesčių administratoriaus veiksmai bei atlikto mokestinio patikrinimo trukmė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti.

3. VMI atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 145–151) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja grynųjų pinigų likučio 2008-01-01 ne banke neturėjo. Jis įvertino, kad pareiÅ¡kėja 1994-01-01 turėjo 3 100 Lt grynųjų pinigų likutį, nuo 1994 m. iki 2007 m. ji gavo 68 232,75 Lt pajamų ir patyrė 320 234,68 Lt iÅ¡laidų, taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2007-12-31 turėjo 1 252 Lt pinigų likutį banko sÄ skaitose.

Taip pat buvo vertinama aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja 2008-01-01 teiktuose paaiÅ¡kinimuose nenurodė turėto turto ir piniginių lėšų, jų pagrindimo Å¡altinių. Mokesčių administratorius, įvertinęs R. Å . parodymus, ir atsižvelgęs į tai, kad baudžiamojoje byloje jis nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimÄ , kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjos teiginius, kad R. Å . jai suteikė 86 400 Lt paskolÄ ir pagrįstai nepripažino Å¡ių pareiÅ¡kėjos pajamų.

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl 2003-12-31 turėtos 49 999 Lt sumos, kadangi pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji Å¡iuos pinigus turėjo. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių patikimų ir pakankamų įrodymų, kad jos vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos neteisingai. PareiÅ¡kėjos atleisti nuo delspinigių mokėjimo nėra pagrindo, kadangi nebuvo ir nėra nustatyta mokesčių administratoriaus neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, t. y. sÄ moningas vengimas vertinti gautÄ informacijÄ , mokestinio patikrinimo vilkinimas.

Teismo posėdyje VMI atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai (e. bylos 1 t., b. l. 161–162, 175).

5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos byla Nr. 6.11-(7-234/2016) (toliau – Komisijos byla). Teismas k o n s t a t u o j a :

6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuoti GPM ir PSDĮ, GPM ir PSDĮ delspinigiai ir baudos, taip pat dėl VMI ir Komisijos Sprendimų, kuriais ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundai, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 2013-05-21 praneÅ¡imu apie mokestinį patikrinimÄ Nr. (4.65)-88-42 (Komisijos bylos 4 t., b. l.

96) pareiÅ¡kėja informuota apie 2013-05-21 pavedimÄ Nr. 83-38 tikrinti pareiÅ¡kėjos GPM ir PSDÄ® apskaičiavimÄ , deklaravimÄ bei sumokėjimÄ už 2008-01-01 iki 2011-12-31 (Komisijos bylos 4 t, b. l. 97–98); iÅ¡nagrinėjusi mokestinio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , Vilniaus AVMI surašė 2016-04-15 patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-276 (toliau – Patikrinimo aktas) (Komisijos bylos 3 t., b. l. 4–16), kuriame, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjos 2008 m. bei 2009 m. iÅ¡laidos (45 804 Lt ir 327 680 Lt) virÅ¡ijo pajamas grynais pinigais ir iÅ¡laidų sumai padengti pareiÅ¡kėja galėjo naudotis kitas įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, kurių nedeklaravo, pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 16 904,25 Eur GPM už 2008–2009 m. ir 5 694,22 Eur PSDÄ® už 2009 m.; nesutikdama su Patikrinimo akto iÅ¡vadomis, pareiÅ¡kėja Vilniaus AVMI pateikė pastabas (Komisijos bylos 2 t., b. l. 174–181); iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ , pareiÅ¡kėjos pastabas, Vilniaus AVMI priėmė skundžiamÄ SprendimÄ (e. bylos 1 t., b. l. 79–92), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktÄ ir jame pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 16 904,25 Eur GPM ir 5 694,22 Eur PSDÄ®, apskaičiavo 10 562,97 Eur GPM delspinigių ir 3 800,04 Eur PSDÄ® delspinigių, skyrė 1 690 GPM baudÄ ir 569 Eur PSDÄ® baudÄ ; pareiÅ¡kėja, nesutikdama ir su Vilniaus AVMI Sprendimu, su 2016-07-18 skundu (Komisijos bylos 1 t, b. l. 46–57) kreipėsi į VMI;

VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė skundžiamÄ VMI SprendimÄ (e. bylos 1 t., b. l. 111–116), kuriuo Vilniaus AVMI SprendimÄ patvirtino; pareiÅ¡kėja, nesutikdama su VMI Sprendimu, su 2016-10-17 skundu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 2–18) kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydama panaikinti VMI SprendimÄ ; Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamÄ Komisijos SprendimÄ (e. bylos 1 t., b. l. 122–139), kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – nors VMI SprendimÄ patvirtino, tačiau atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 proc. delspinigių, t. y. nuo 5 281,48 Eur GPM delspinigių ir 1 900,02 Eur PSDÄ® delspinigių mokėjimo.

8. Pareiškėja yra nepatenkinta ir teismui skundžia Vilniaus AVMI, VMI ir Komisijos Sprendimus, kuriais jai papildomai apskaičiuota 16 904,25 Eur GPM, 5 281,49 Eur GPM delspinigių, 1 690 GPM bauda, 5 694,22 Eur PSDĮ, 1 900,02 Eur PSDĮ delspinigių, 569 Eur PSDĮ bauda. Teigia, kad ji faktiškai galėjo turėti 49 999 Lt ne banke ir jų nedeklaruoti, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai reikalauja pagrįsti turėtas pajamas; mokestinis patikrinimas truko nepagrįstai ilgai, dėl ko pareiškėjai buvo apskaičiuotos papildomos mokestinės prievolės; be teisinio pagrindo ir nepagrįstai jos vartojimo išlaidos apskaičiuotos remiantis statistiniais duomenimis; mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jai R.

Å . suteiktos paskolos gavimo fakto; pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikyti MAÄ® 70 straipsnio nebuvo pagrindo ir ji turėtų bÅ«ti atleista nuo delspinigių mokėjimo dėl ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Tuo tarpu VMI nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių 49 999 Lt sumos turėjimÄ pagrindžiančių įrodymų, taip pat ji nepateikė jokių argumentų dėl vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo pagrįstumo, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino R.

Å . suteiktos paskolos kaip pareiÅ¡kėjos pajamų, o nenustačius neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo.

9. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo metu Å¡alių pateiktus argumentus matyti, kad, pareiÅ¡kėja neginčija aritmetinio mokesčių, įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir Komisijos iÅ¡vadomis iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos skundÄ . Todėl, siekiant iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar tinkamai nustatė pareiÅ¡kėjos 2003-12-31 turėtų piniginių lėšų likutį, ar pagrįstai, nustatinėdamas grynųjų pinigų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai (t. y. 2008-01-01), atliko nuo 1994 m. iki 2007 m pareiÅ¡kėjos turėtų pajamų ir iÅ¡laidų vertinimÄ , ar tinkamai apskaičiavo pareiÅ¡kėjos vartojimo iÅ¡laidas, ar nustatinėdamas pareiÅ¡kėjos pajamas ir iÅ¡laidas už 2008 metus pagrįstai į pareiÅ¡kėjos gautas pajamas neįtraukė R.

Å . pareiÅ¡kėjai suteiktos paskolos, ir ar pagrįstai, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo trukmę, apskaičiuoti delspinigiai. Dėl MAÄ® 70 straipsnio taikymo 10. PareiÅ¡kėja teigia, kad ji nei karto nebuvo informuota apie netinkamÄ jos mokestinių pareigų įgyvendinimÄ ar pasyvų bendradarbiavimÄ , todėl mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAÄ® 70 straipsnį.

11. MAÄ® (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2122 redakcija) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir, prireikus, parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka yra nustatyta VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėse (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2004-05-29). Taisyklių 4, 4.1 punktai numato, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.

Remiantis Taisyklių 15 punktu, vertinimas taikant iÅ¡laidų metodÄ , atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – LVAT) laikosi nuoseklios pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1542/2010, 2014-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1219/2014, 2016-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).

12. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2008 m. ir 2009 m. pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėja turėjo 373 484 Lt Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. PareiÅ¡kėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių visų piniginių lėšų, panaudotų 2008 m. ir 2009 m. iÅ¡laidoms padengti, t. y. nebuvo pateikti faktiniai duomenys, pagrindžiantys visas pareiÅ¡kėjos turėtas pinigines lėšas.

Pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė jai įstatymų nustatytas pareigas, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtinti konkrečiais įrodymais šiame mokestiniame ginče. Be to, iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pati pareiškėja yra patvirtinusi, jog neturi dokumentų, pagrindžiančių vertinamas aplinkybes.

13. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo abi bÅ«tinosios sÄ lygos MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę ir pareigÄ už 2008–2009 metus pareiÅ¡kėjai priklausiusias sumokėti GPM ir PSDÄ® sumas apskaičiuoti pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir, prireikus, parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl pareiÅ¡kėjos 2003-12-31 turėtų piniginių lėšų likučio 14. PareiÅ¡kėjos nuomone, VGTDÄ® jai suteikė teisę nedeklaruoti sumų mažesnių nei 50 000 Lt ir jomis grįsti patirtas iÅ¡laidas, todėl mokesčių administratorius ir Komisija nepagrįstai reikalauja iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pagrįsti, ar tikrai ji turėjo 49 999 Lt ir iÅ¡ kokių Å¡altinių galimai Å¡iÄ sumÄ buvo sukaupusi.

15. VGDTÄ® 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003-12-31 pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt. Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai. LVAT formuojamoje teismų praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas laikomasi pozicijos, kad net, jeigu asmuo 2003-12-31 ir bÅ«tų turėjęs jo nurodomÄ piniginių lėšų sumÄ , tačiau nustačius, kad ji nebuvo deklaruota, asmuo negali nurodyta pinigų suma pagrįsti kito turto įsigijimo pajamų Å¡altinio (žr., pvz., 2010-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja Vienkartinės gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracijos nėra pateikusi ir turėtų lėšų ne banke (49 999 Lt) 2003-12-31 nėra deklaravusi. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pagal VGDTÄ® 3 straipsnio 1 dalį ji neturėjo imperatyvios pareigos 2003-12-31 deklaruoti 49 999 Lt dydžio pinigų sumÄ . Tačiau, pareiÅ¡kėjos pozicija, kad VGDTÄ® leidus nedeklaruoti sumų mažesnių nei 50 000 Lt, pareiÅ¡kėja atleidžiama nuo mažesnės sumos nei 50 000 Lt turėjimo pagrindimo, vertintina kritiÅ¡kai.

Teismo nuomone, tai, kad VGDTÄ® nustatė pinigų sumÄ , kuriÄ virÅ¡ijus yra privaloma jÄ deklaruoti, nereiÅ¡kia, jog mokesčių mokėtojams suteikiama teisė turėti nepagrįstų piniginių lėšų, kurios yra neapmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad, atliekant mokestinį patikrinimÄ ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, nebuvo surinkta (pateikta) jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja jos nurodomÄ pinigų sumÄ (t. y. 49 999 Lt) sukaupė (sutaupė) ar tokiÄ pinigų sumÄ 2003-12-31 turėjo.

PareiÅ¡kėja 49 999 Lt turėjimÄ grindžia niekuo nepatvirtina VGDTÄ® nuostatų interpretacija ir abstrakčiais teiginiais, nepateikdama jokių Å¡iÄ pozicijÄ pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl jos iki mokestinio tyrimo pradžios (t. y. iki 2008-01-01) tariamai turėtų pinginių lėšų (49 999 Lt) vertintini kritiÅ¡kai. Dėl principo lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) pažeidimo ir vartojimo iÅ¡laidų paskaičiavimo 17.

IÅ¡ skundo turinio ir pareiÅ¡kėjos, jos atstovo teismo posėdyje teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad, pareiÅ¡kėjos nuomone, mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti iÅ¡laidų ir pajamų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai (t. y. 2008-01-01), nepagrįstai vertino jos patirtas iÅ¡laidas ir gautas pajamas nuo 1994 m. iki 2004 m., ir kad toks iÅ¡laidų ir pajamų vertinimas turi bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu, atliktu pažeidžiant lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) principÄ .

Taip pat pareiškėja teigia, kad dėl tokio ilgo išlaidų ir pajamų vertinimo laikotarpio jai buvo apskaičiuotos per didelės vartojimo išlaidos, ir kad mokesčių administratorius neatsižvelgė, jog ji nuo 1994 m. iki 2007 m. nevedė atskiro savarankiško ūkio, buvo išlaikoma tėvų bei dalinai R. Š. piniginėmis lėšomis, taip pat nepagrįstai nuo 1998 m. vidutinių statistinių išlaidų rodikliai taikyti ir pareiškėjos vaikams, nors jų poreikiai buvo patenkinti iš pašalpų bei tėvo pervedamų piniginių lėšų.

18. Ä®vertinęs skundžiamų sprendimų turinį visų surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjai papildomus mokesčius apskaičiavo tik už 2008 m. ir 2009 m. todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeista MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies nuostata pagal kuriÄ mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius tik vertino ankstesniais laikotarpiais pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis, kiek tai susiję su atliekamu mokestinių patikrinimu už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31. Å iame kontekste pažymėtina, kad LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui, apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrÄ mokestinį laikotarpį, remtis (vadovautis) papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui.

Tokiais atvejais, vertinant Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei nustatant jos reikÅ¡mę, vadovaujamasi ne MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrÄ sias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama ar Å¡i medžiaga atitinka įrodymų sampratÄ , nustatomas įrodymų leistinumas, sÄ sajumas ir pan. aplinkybės) (žr., pvz., administracines bylas Nr. A8-693/2007, A442-206/2009, A556-1073/2010). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjos piniginių lėšų likutį patikrinimo laikotarpio pradžiai (t. y. 2008-01-01), pagrįstai vadovavosi ankstesnių laikotarpių pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis apie faktines iÅ¡laidas, deklaracijas ir savo surinkta informacija.

Mokestinio ginčo metu pareiÅ¡kėja nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad mokesčių administratoriaus atliktas ankstesnių faktinių aplinkybių, svarbių teisingam mokesčio apskaičiavimui, vertinimas neatitinka tikrovės, todėl yra atliktas pažeidžiant bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles.

19. Atsakant į pareiškėjos argumentus dėl apskaičiuotų jos vartojimo išlaidų, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja papildomų pajamų nedeklaravo ir nuo jų mokesčių nesumokėjo. Nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jos ir jos šeimos patirtas vartojimo išlaidas. Vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, išlaidų metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas.

Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, Taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (16 punktas). Pareiškėja skunde tvirtina, jog jos patirtos išlaidos turėjo būti vertinamos ne vadovaujantis statistiniais dydžiais, o kitomis aplinkybėmis, tačiau jokių savo paskaičiavimų, pagal kuriuos būtų nustatyta, kad pareiškėja patyrė mažesnes vartojimo išlaidas, nepateikė.

Tuo tarpu Komisija, įvertinusi tai, kad mokesčių administratorius, nustatydamas pareiÅ¡kėjos Å¡eimos iÅ¡laidas, atsižvelgė į Å¡eimoje nepilnamečių vaikų skaičių, iÅ¡ statistinių duomenų atėmė duomenis apie nepilnamečiams vaikams tenkančias tabako ir alkoholinių gėrimų iÅ¡laidas, bei tai, kad pareiÅ¡kėjos turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ , keliones į užsienį ir kt., padarė iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratoriaus pasirinktas vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo bÅ«das atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėja nekelia ginčo dėl vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo teisingumo, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai nėra objektyvÅ«s duomenys, o prieÅ¡ingai, tai yra pareiÅ¡kėjos subjektyvÅ«s teiginiai, kurie nėra pagrįsti absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais. Å iuo atveju konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžia savo teiginius, teisės aktų nustatyta tvarka neįrodė.

20. PareiÅ¡kėjos argumentus dėl lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimo teismas vertina kritiÅ¡kai. Pirmiausia, pažymėtina, kad pagal nurodytÄ principÄ Ä¯statymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-03-25 nutarimas, 2011-01-11 nutarimas, 2004-12-13 nutarimas, 2006-01-16 nutarimas, 2007-11-29 nutarimas). PareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu tikrintinas mokestinis laikotarpis yra nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31.

Patikrinimo akte nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu GPM nuo kitų pajamų už 2008 m. ir 2009 m. apskaičiuotas taikant specialius mokesčių apskaičiavimo bÅ«dus, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Vadinasi, pareiÅ¡kėjai papildomos mokestinės prievolės apskaičiuotos taikant MAÄ® nuostatas, kurios galiojo po 2008 m. ar 2009 m. Å iame kontekste teismas pažymi, kad mokesčių administratoriaus atliktas pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų ir pajamų vertinimas už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2007 m. neturėjo jokios neigiamos įtakos jos papildomų mokestinių prievolių apskaičiavimui, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad mokesčių administratoriaus atliktas jos iÅ¡laidų ir pajamų vertinimas 1994 – 2004 m. pažeidė lex retro non agit (lot.

įstatymas atgal negalioja) principÄ vertintinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas sprendžiant kilusį ginÄÄ . Dėl R. Å . 86 400 Lt paskolos 21. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija nepagrįstai nesivadovavo pareiÅ¡kėjos pateiktais netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais, kad R. Å . paskolino pareiÅ¡kėjai 86 400 Lt.

22. MAÄ® nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (10 straipsnis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (67 straipsnio 1 ir 2 dalys). AiÅ¡kindamas Å¡ių MAÄ® nuostatų turinį bei taikymÄ , LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad administracinėse bylose dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017). Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2010-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010).

Taigi pagal MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka bÅ«tent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2009-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1024/2009, 2010-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-862/2010, 2010-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-863/2010). IÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (žr., pvz., LVAT 2011-04-14 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

Be to, LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl gautų paskolų realumo, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui, nes mokesčio mokėtojas pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (žr., pvz., 2013-04-15 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-602-27-13; 2013-01-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2010-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).

23. Ä®vertinęs mokestinį ginÄÄ ir tai, kad 2008 m. ir 2009 m. pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, nuo kurių mokesčių administratorius apskaičiavo papildomas mokestines prievoles, teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 2008 m. pareiÅ¡kėjos gautomis pajamomis jai 2008 m. R. Å . suteiktÄ pinigų sumÄ nekilnojamo turto įsigijimui.

24. IÅ¡ Patikrinimo akto matyti, kad pareiÅ¡kėjos 2008 m. iÅ¡laidas inter alia (lot. be kita ko) sudarė 48 145,97 Lt sumokėtos įmokos už nekilnojamÄ turtÄ Bulgarijoje. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iki mokestinio patikrinimo pradžios, t. y. 2008-01-01, atsiskaitė už nekilnojamÄ turtÄ Bulgarijoje, nuo Å¡ių iÅ¡laidų papildomos mokestinės prievolės pareiÅ¡kėjai nėra apskaičiuotos. Papildomos mokestinės prievolės pareiÅ¡kėjai nėra apskaičiuotos ir nuo iÅ¡laidų, patirtų 2010 m. tęsiant atsiskaitymus už minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ Bulgarijoje (Patikrinimo akto 6 puslapis). Vadinasi, mokestines teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukelia minėtos 48 145,97 Lt sumos mokestinis-teisinis vertinimas.

25. Mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių objektyvų 48 145,97 Lt pajamų gavimo faktÄ . IÅ¡ Patikrinimo akto matyti, kad pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui nurodė, jog nekilnojamÄ turtÄ Bulgarijoje įsigijo savo bei savo tėvo santaupomis, o likusi suma buvo apmokėta R. Å . piniginėmis lėšomis, kurias pareiÅ¡kėja jam grÄ Å¾ino ir jis tai patvirtino teisme (žr.

Patikrinimo akto 9 puslapį). Teismas pažymi, jog iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį matyti, kad nors R. Å . teisme nurodė, jog pareiÅ¡kėja yra grÄ Å¾inusi visus už butÄ Bulgarijoje jo sumokėtus pinigus, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nepagrindžia pareiÅ¡kėjos pozicijos, kadangi R. Å . parodymai duoti ne apie ginčo nekilnojamo turto objektÄ , o apie kitÄ butÄ , už kurį jis buvo sumokėjęs (žr. Patikrinimo akto 7 puslapį).

Tai patvirtina ir R. Å . 2016-03-02 paaiÅ¡kinimas Nr. (4.65)-339-537 (Komisijos bylos 3 t., b. l. 52–53), kuriame jis nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nesuteikė paskolos nekilnojamo turto Bulgarijoje pirkimui (žr. Patikrinimo akto 9 puslapį). Mokesčių administratoriui praÅ¡ant pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jai suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ (žr. Patikrinimo akto 10 puslapį). Be to, 2015-01-20 paaiÅ¡kinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ (Komisijos bylos 4 t., b. l. 74–76) pareiÅ¡kėja nenurodė jokių duomenų apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ R.

Å ..

26. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu nepateikė tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų piniginių lėšų iÅ¡ R. Å . gavimo ar tokių lėšų jam grÄ Å¾inimo faktÄ . Dėl delspinigių 27. PareiÅ¡kėjos skunde taip pat nurodoma, kad ji turi bÅ«ti iÅ¡ viso atleista nuo delspinigių mokėjimo, nes delspinigių dydį lėmė ne pareiÅ¡kėja ir jos neteisėti veiksmai, o mokesčių administratoriaus veiksmai bei atlikto mokestinio patikrinimo trukmė.

28. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja MAĮ, kurio 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ mokesčių mokėtojas taip pat gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius MAÄ® Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

29. Komisija skundžiamame sprendime, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl VMI Sprendimo, atkreipė dėmesį į neiÅ¡samų ir neinformatyvų mokestinio patikrinimo sustabdymų, atnaujinimų, pratęsimų (žr. Komisijos Sprendimo 17 puslapį) įforminimÄ ir jų tikslingumÄ , todėl pripažino, kad pareiÅ¡kėjos, kaip vieno fizinio asmens mokestinio patikrinimo trukmė – 3 metai yra akivaizdžiai per didelė ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo bei gero administravimo principais, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 proc. delspinigių.

30. Atsižvelgiant į tai, taip pat į sprendime teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, patvirtinančias, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota 16 904,25 Eur GPM už 2008–2009 m. ir 5 694,22 Eur PSDÄ® už 2009 m. yra teisėti ir pagrįsti, darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad mokesčių administratorius atliko neteisėtus veiksmus. Minėta, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos veiksmai (2008 – 2009 m. nedeklaruotos gautos pajamos ir nuo jų neapskaičiuotas bei nesumokėtas GPM) lėmė papildomos mokestinės prievolės apskaičiavimÄ . Taigi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies punktuose nustatytų sÄ lygų, dėl kurių pareiÅ¡kėja galėtų bÅ«ti atleista 100 proc. nuo delspinigių mokėjimo.

31. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas. Netenkinus skundo, atmestinas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos N. P. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Rytis Krasauskas