3085ef9a-d021-46b8-aa85-4b24ff2aef30 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-100/2012 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00609-2009-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1.; 36.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-595-125/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mėnulė“, D. M..Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 268 406,81 Lt skolÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Mėnulė“ 2006 m. liepos 1 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-046951-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė UAB „Mėnulė“ 421 200 Lt kreditÄ . Kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti ieÅ¡kovas ir atsakovė (UAB „Mėnulė“ vienintelė akcininkė ir direktorė) 2006 m. liepos 1 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-0469551-LA1, kuria atsakovė laidavo, kad UAB „Mėnulė“ įvykdys visus savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui pagal kredito sutartį.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Mėnulė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Mėnulė“ bankroto administratorių dėl kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo. Be to, ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei (laiduotojai) pretenzijÄ dėl priimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įvykdymo, tačiau atsakovė pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdė. Nors pagrindinis skolininkas UAB „Mėnulė“ ir laiduotoja yra solidariai atsakingi ieÅ¡kovui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pagrindiniam skolininkui tvirtinami bankroto byloje, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje prašė priteisti skolÄ tik iÅ¡ laiduotojos, t. y. atsakovės.             Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pagal kredito sutartį yra užtikrinti daiktiniais prievolių užtikrinimo bÅ«dais.

IeÅ¡kovui yra įkeistas 497 000 Lt vertės turtas, kurio pakaktų ieÅ¡kovo reikalavimams patenkinti. IeÅ¡kovas, turėdamas įkeitimo teisę, laikytinas prioritetiniu kreditoriumi, nes savo reikalavimus gali patenkinti iÅ¡ įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Atsakovės tvirtinimu, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Nėra žinoma, koks ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bankroto byloje atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo.

Atsakovės nuomone, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas negalimas iki kol įsiteisės teismo sprendimas pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 268 406,81 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ gali patenkinti iÅ¡ pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ įkeisto turto, nurodė, jog kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, gali reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ įkeisto turto, tačiau CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų savo teisių gynimo bÅ«dų ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę bÅ«tinai iÅ¡ įkeisto turto.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 268 406,81 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės, kaip laiduotojos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Be to, teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes atsakovė pateikė duomenų, patvirtinančių sunkiÄ jos turtinę padėtį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė L.

T. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvykdė teisingumo, neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę. Be to, teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ ir perduoti jÄ pagrindiniam skolininkui UAB „Mėnulė“ bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teisėjui.

Kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių įvykdymas ieÅ¡kovui buvo užtikrintas ir turto hipoteka (įkeitimu), todėl ieÅ¡kovas gali savo reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ jam įkeisto turto. Apeliantės nuomone, Å¡ioje byloje esminę reikÅ¡mę turi laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės, akcesoriÅ¡kumas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bankroto bylÄ ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Kadangi laiduotojas atsako už pagrindinį skolininkÄ , o pasibaigus bankroto procedÅ«rai ir pagrindinį skolininkÄ likvidavus, baigiasi pagrindinė prievolė, todėl baigiasi ir Å¡alutinė akcesoriÅ¡ka laiduotojo prievolė.

Apeliantės nuomone, šios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Šiuo metu nėra žinoma, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje, pagrindinis skolininkas dar nėra likviduotas, todėl nagrinėjamoje byloje priimtas ir vėliau įgyvendintas sprendimas gali pažeisti atsakovės teises ir atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.2.

Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija. Kiti bankai taip pat yra kreipęsi į teismÄ su apie 2,5 mln. dydžio reikalavimais apeliantei. Visas apeliantės turtas yra areÅ¡tuotas. Be to, teismo sprendimo vykdymas galimas tik pardavus ieÅ¡kovui įkeistÄ pagrindinio skolininko turtÄ , nes nežinant, kokio dydžio ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko bankroto byloje, atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apeliantė padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp nagrinėjamos bylos ir bankroto bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedÅ«ra, yra prejudicinis ryÅ¡ys, nes tik pardavus įkeistÄ turtÄ , paaiÅ¡kės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ia apeliantės iÅ¡vada, nes nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu yra prieÅ¡pastatoma viena prievolės užtikrinimo priemonė kitai. IeÅ¡kovo nuomone, tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo priemonės. Ä®statymas nenumato jų tarpusavio konkurencijos, todėl apeliantė nepagrįsta sieja galimÄ laiduotojo atsakomybę su įkeisto turto pardavimo momentu.

Tokia nuostata iÅ¡kreipia solidariosios atsakomybės sampratÄ ir laidavimo institutÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistÄ turtÄ , neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad teismai nepagrįstai stabdė bylos dėl laiduotojui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ . Tokia pat nuostata turėtų bÅ«ti taikoma ir sprendimo vykdymo atidėjimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB ir UAB „Mėnulė“ 2006 m. liepos 1 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-046951-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė UAB „Mėnulė“ 421 200 Lt kreditÄ (b. l. 6-11).

TÄ pačia dienÄ , t. y. 2006 m. liepos 1 d., ieÅ¡kovas ir atsakovė, kuri tuo metu buvo UAB „Mėnulė“ vienintelė akcininkė ir direktorė, pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-0469551-LA1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria atsakovė laidavo už kredito gavėjÄ UAB „Mėnulė“ ir įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys ieÅ¡kovui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (b. l. 12-14). Be to, kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir lėšų kredito gavėjo sÄ skaitoje įkeitimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Mėnulė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 15). Kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ skola ieÅ¡kovui pagal kredito sutartį teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ buvo 268 406,81 Lt (b. l. 18). IeÅ¡kovas UAB „Mėnulė“ bankroto byloje pareiÅ¡kė 268 406,81 Lt kreditorinį reikalavimÄ ir kreipėsi į laiduotojÄ (atsakovę), kad Å¡i sumokėtų UAB „Mėnulė“ 268 406,81 Lt įsiskolinimÄ (b. l. 16, 17).

Laiduotojai (atsakovei) nesumokėjus įsiskolinimo, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .             Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nurodyto įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ laiduotojos yra nepagrįstas, nes kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių tinkamas įvykdymas ieÅ¡kovui yra užtikrintas turto įkeitimu, todėl ieÅ¡kovas visų pirma gali patenkinti savo reikalavimÄ pardavus įkeistÄ turtÄ pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje.

Be to, apeliantės nuomone, Å¡iuo metu iÅ¡vis nėra žinoma, kokio dydžio ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas UAB „Mėnulė“ bankroto byloje, todėl nesulaukus bankroto bylos baigties iÅ¡ atsakovės gali bÅ«ti priteistas neegzistuojantis įsiskolinimas. Teisėjų kolegija su Å¡ia apeliantės pozicija nesutinka.             Pažymėtina, kad CK nuostatos nedraudžia kreditoriui prievolių užtikrinimui taikyti ne vienÄ Ä¯vykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , o tokių bÅ«dų daugetÄ .

Nagrinėjamoje byloje kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių tinkamas įvykdymas ieÅ¡kovui yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu) ir laidavimu. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).             Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl įsiskolinimo gali patenkinti pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje realizavus ieÅ¡kovui įkeistÄ turtÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK normos laidavimÄ ir įkeitimÄ reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam neprieÅ¡pastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.

Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarÅ«s skolininkai.

Tokiu atveju laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) arba į pagrindinio skolininko kreditoriui įkeistÄ turtÄ . PrieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra teisinio pagrindo laukti, kol kreditorius patenkins savo reikalavimÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto turto, ir tik nepavykus patenkinti reikalavimo iÅ¡ įkeisto turto, reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui.

Apeliantė nepagrįstai laiduotojo prievolę susiejo su įkeisto turto pardavimu, taip iÅ¡kreipdama solidariosios prievolės sampratÄ ir sumenkindama laidavimo institutÄ . Laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, pagrindiniam skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, jog kreditorius gali iÅ¡ karto reikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikÅ¡ti pagrindinio skolininko bankroto byloje.

Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos iÅ¡plaukianti teisė atskiroje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Dėl Å¡ios priežasties atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais, dėl ko bÅ«tina Å¡iÄ civilinę bylÄ stabdyti ir perduoti pagrindinio skolininko bankroto bylÄ nagrinėjančiam teisėjui.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ jos bÅ«tų priteistas įsiskolinimas, vykdymas galimas tik pardavus ieÅ¡kovui įkeistÄ pagrindinio skolininko turtÄ , nes, apeliantės teigimu, nežinant, kokio dydžio ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko bankroto byloje, atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus. Minėta, kad nagrinėjamos bylos atveju kreditorius (ieÅ¡kovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotoja (atsakovė).

Kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis (atsakovė) įvykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Jeigu iki teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ laiduotojos priteistas įsiskolinimas, įvykdymo kreditorius savo reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ spėtų gauti iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto turto, tai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojos mastas gali ir turėtų bÅ«ti kontroliuojamas vykdymo procese.

Situacija, kai kreditoriaus reikalavimas patenkinamas ir iÅ¡ įkeisto turto, ir iÅ¡ laiduotojo, turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiama taikant nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas.Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad už pagrindinį skolininkÄ prievolę įvykdžiusi laiduotoja (atsakovė) galėtų perimti ir gyvendinti kreditoriaus teises į skolininkÄ (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Siekdama pasinaudoti perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotoja turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui.

Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso no paties laiduotojo elgesio vykdant savo, kaip laiduotojo, prievolę. PrieÅ¡ingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo             Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nes, apeliantės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Apeliantė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo grindžia savo bloga finansine padėtimi.

Nors apeliantė teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, iÅ¡skyrus turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, jog apeliantės turtas yra areÅ¡tuotas užtikrinant ne tik ieÅ¡kovo, bet ir dar vieno kreditoriaus reikalavimus (b. l. 135-137). Apeliantei neįrodžius savo sunkios finansinės padėties, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja iÅ¡imtinis atvejis, kuriam esant bÅ«tų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ .

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi apeliantei atidėjo 6 368 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 139). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 4,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 149). Nepatenkinus apeliacinio skundo, valstybei iÅ¡ apeliantės priteisiamos 6 372 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 84, 92 ir 93 straipsniai).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 372 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. TeisėjaiDanutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis