30856c47-09e0-452f-bfcd-e40ca87f3856 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3815-815/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03932-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai F. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos F.

Č. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja F. Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama (b. l. 1–5): 1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2015 m. liepos 15 d. sprendimÄ Nr. (6.5) I-4803 „Dėl 2015-06-05 ir 2015-06-29 praÅ¡ymų“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-4803); 1.2.

įpareigoti Fondo valdybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ ir priimti vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų.

2. PareiÅ¡kėja skunde remiasi Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas), skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pareiÅ¡kėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir pensija) ribota pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, nes paskirta pensija virÅ¡ijo 650 Lt ribinį dydį ir pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija mažinta 2 kartus. 2.2.

PareiÅ¡kėja apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbus NutarimÄ . PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos K. T. įstatymo 72 straipsniu, kuriuo remiantis teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojama ir mokama pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , jog pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį prieÅ¡tarauja Konstitucijai. 2.3.

PareiÅ¡kėja, siekdama susigrÄ Å¾inti neteisėtų įstatymo leidėjo veiksmų pagrindu kilusius praradimus, 2014 m. rugsėjo 24 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyriaus RokiÅ¡kio skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡duoti pažymÄ apie neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, ir su 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymu nurodyti, kokiu pagrindu mažinta paskirtoji pensija, perskaičiuoti pensijos dydį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ .

VSDFV Panevėžio skyriaus RokiÅ¡kio skyrius 2014 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡te Nr. (10.1) 3-56562 pateikė duomenis apie nuo 2010 m sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal LaikinÄ jį įstatymÄ neiÅ¡mokėtos pensijos dydį, o 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymÄ persiuntė Fondo valdybai, kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka institucijai teritorinių skyrių sprendimams, veiksmams neveikimui apskųsti. Fondo valdyba 2015 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-4148 (toliau – ir sprendimas (6.5) I-4148), be kita ko, nurodė, kad pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl pareiÅ¡kėja, į VSDFV skyrių dėl sumažintos pensijos kreipdamasi su 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymu, praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatytÄ 3 m. terminÄ , ir atsisakė nagrinėti praÅ¡ymÄ .

AnalogiÅ¡kas sprendimas priimtas 2015 m. liepos 15 d., atsakant į pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ . 2.4. PareiÅ¡kėja sutinka, kad, vadovaujantis suformuota teismų praktika, apie pensijos sumažinimÄ ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, kai gavo pirmÄ sumažintÄ pensijÄ , tačiau tai, jog teisės pažeistos, pareiÅ¡kėja suvokė tik po Nutarimo paskelbimo. Laikantis pozicijos, kad terminas skundui paduoti turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo apie jo teisių pažeidimo faktÄ , skundo padavimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl Å¡is terminas nepraleistas.

Be to, pareiÅ¡kėjos kreipimasis į valstybės institucijas dėl Å¡ių institucijų neteisėtais veiksmais kilusių praradimų kompensavimo buvo apsunkintas, neaiÅ¡kus ir dviprasmiÅ¡kas dėl valstybės institucijų elgesio, per žiniasklaidos priemones skelbiant apie greitÄ neiÅ¡mokėtų pensijų grÄ Å¾inimÄ , taip pat Nutarime nustatant įstatymų leidėjo pareigÄ parengti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. pareiÅ¡kėja įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami, iÅ¡vengiant teisminės valdžio.

Taigi, pareiÅ¡kėja ilgÄ laikÄ tikėjosi, jog neiÅ¡mokėta pensijos dalis bus kompensuota, tačiau Å¡ie lÅ«kesčiai nepasiteisino, todėl, gindama savo pažeistas teises, pareiÅ¡kėja buvo priversta imtis priemonių ir kreiptis tiek į Fondo valdybos teritorinį skyrių, tiek į Fondo valdybÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patirtus praradimus, tačiau ir Å¡is procesas buvo itin apsunkintas: dėl pareiÅ¡kėjos pensijos sumažinimo nebuvo priimtas joks Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis sprendimas, kas objektyviai apribojo pareiÅ¡kėjos galimybę, gavus sumažintÄ pensijÄ , suvokti apie savo teisių pažeidimÄ , teisines ginčo dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo inicijavimo prielaidas ir paties skundo pateikimo tvarkÄ .

Pažymėtina, kad teisių dėl pensijos nepriemokos sugrÄ Å¾inimo realizavimo tvarka buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tik Lietuvos administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013. 2.5. Dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, vienodos teismų praktikos nebuvimo pareiÅ¡kėjai, kaip asmeniui, neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo, teisė per įstatyme nustatytÄ terminÄ apginti pažeistas turtines teises buvo sunkiai įgyvendinama. Nors LVAT praktikoje akcentuojama, jog bendriausiu atveju praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tačiau taip pat konstatuota iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, taikoma, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymo leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (LVAT 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 ir kt.).

Nurodytoje LVAT byloje ginčas buvo kilęs dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos grÄ Å¾inimo, tačiau nurodytoje byloje teismui konstatavus galimybę atnaujinti kreipimosi terminÄ dėl pensijos grÄ Å¾inimo valstybinių pensijų gavėjams, pareiÅ¡kėjos atveju, atsisakius šį terminÄ atnaujinti, bÅ«tų nepagrįstai diskriminuojami senatvės pensijas gaunantys asmenys, apribojant jų teisę į jų turtinių teisių gynybÄ . 2.6. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4803 neatsižvelgė ir neįvertino paminėtų termino praleidimo aplinkybių, neatsižvelgė į sudėtingÄ ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , į pareiÅ¡kėjos, kaip pensininkės, socialinį statusÄ , pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , ginčo santykius reguliuojančias teisės aktų nuostatas taikė vienpusiÅ¡kai ir netinkamai.

Fondo valdybos nurodyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinimo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir nemotyvuoti, iÅ¡ sprendimo negalima daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės apskritai buvo vertinamos. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiÅ¡kėja nepateikė termino praleidimÄ pateisinančių įrodymų, tačiau tokie įrodymai ir negalėjo bÅ«ti pateikti, kadangi teisių pažeidimas kilo dėl Nutarime antikonstituciniu pripažinto teisės akto taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiÅ¡kėjos pensijos nebuvo priimti atskiri sprendimai, nebuvo nustatyto aiÅ¡kaus teisinio reguliavimo, tai laikytina objektyviomis termino praleidimo priežastimis, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjai paduoti skundÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ , todėl atsakovės reikalavimas pateikti Å¡io termino praleidimo priežastis pagrindžiančius įrodymus yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Taigi, sprendimas Nr. (6.5) I-4803 pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas. Fondo valdybai atsisakius nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundus privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiÅ¡kėja neteko galimybės ginti savo teisėtus interesus dėl neiÅ¡mokėtos pensijos atgavimo, įvertinus nurodytÄ aplinkybę bei siekiant visapusiÅ¡kai apginti pareiÅ¡kėjos teisėtus interesus, atsakovė įpareigotina iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ ir priimti vienÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų II Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad sutinka su sprendime Nr. (6.5) I-4803 nurodyta pozicija, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 21–24).

1. Remiantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d., ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 103 punktu, LVAT administracine byla Nr. A552-432/2013, asmuo dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010 m.–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo iÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises galėjo apginti per 3 m. terminÄ .

Pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta pensija, pareiÅ¡kėja sužinojo 2010 m. Sausio mėn., tačiau į VSDFV Panevėžio skyriaus RokiÅ¡kio skyrių kreipėsi tik 2015 birželio 5 d., t. y. praleidusi imperatyvų teisės aktuose įtvirtintÄ 3 m. (pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcijÄ ) veiksmų apskundimo terminÄ . Teisinės pasekmės pareiÅ¡kėjai kilo po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

įstatymų leidėjui nustačius laikinÄ pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , kuriÄ realizavo VSDFV Panevėžio skyrius, kiekvienÄ mėnesį mokėdamas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotÄ pensijÄ . PareiÅ¡kėja privalėjo savo teises ginti nuo atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų įsigaliojimo per Pensijų įstatyme nustatytÄ apskundimo terminÄ , tačiau ji į Fondo valdybÄ kreipėsi praleidusi teisės aktuose įtvirtintÄ skundo padavimo terminÄ , todėl VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai dėl pareiÅ¡kėjos pensijos perskaičiavimo yra galutiniai ir visiÅ¡kai įvykdyti.

2. PareiÅ¡kėja, siekdama inicijuoti ginÄÄ dėl atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtų veiksmų, perskaičiuojant pensijÄ pagal LaikinÄ jį įstatymÄ ir jÄ iÅ¡mokant, skundÄ padavė ne ginÄÄ nagrinėti įgaliotam subjektui – Fondo valdybai, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A143-816/2014), tokiu atveju, kai pareiÅ¡kėjas kreipiasi pirma į Fondo valdybos teritorinį skyrių, o tik vėliau į Fondo valdybÄ laikoma, jog kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių diena yra kreipimosi į Fondo valdybÄ diena.

PareiÅ¡kėjos kreipimasis į VSDFV Panevėžio skyriaus RokiÅ¡kio skyrių dėl pensijos, negautos dėl Laikinojo įstatymo taikymo, iÅ¡mokėjimo 2015 m. birželio 5 d. laikytinas pareiÅ¡kėjos kreipimusi į Fondo valdybÄ Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Akivaizdu, kad Pensijų įstatyme nustatytas 3 m. terminas buvo praleistas.

3. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A602-752/2014, teismas vertina, ar institucijos veiksmai yra teisėti. Pensijos mokėjimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektams, t. y. valstybinio socialinio draudimo atitinkamiems subjektams, priskirta funkcija, todėl pensijos mokėjimo / nemokėjimo klausimÄ pirmiausiai turi spręsti kompetentingi subjektai, o ne teismas. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 m. kreipimosi į Fondo valdybÄ terminas ir Å¡i institucija yra įgaliota vertinti, ar terminas nebuvo praleistas, o teismas vertina, ar institucijos veiksmai yra teisėti, ar Fondo valdyba veikė teisės aktuose nustatyta tvarka.

4. Remiantis LVAT praktika, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę, laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Teisė kreiptis į administracinį teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymuose nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų kreipimosi į teismÄ terminų.

Taigi, pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti, tačiau pareiÅ¡kėja jokių veiksmų dėl sumažintos pensijos iki apskundimo termino pabaigos nesiėmė. Apskundimo terminui pasibaigus, kreipdamasi į Fondo valdybÄ , pareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindÄ praleistam terminui atnaujinti, todėl Fondo valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

III Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiÅ¡kėjos yra nepagrįsti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 39–44).

1. Dėl proceso šalių VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyrius (toliau – ir Skyrius) yra VSDFV Panevėžio skyriaus struktūrinis padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 2 dalį nėra juridinis asmuo, todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti VSDFV Panevėžio skyrius.

2. Dėl ginčo dalyko 2.1. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nurodyti, kokiu pagrindu jai buvo sumažinta ir neiÅ¡mokėta pensija, perskaičiuoti pensijos dydį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, su 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Skyrių, kuris praÅ¡ymo dalies dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo nenagrinėjo ir persiuntė praÅ¡ymÄ nagrinėti pagal kompetencijÄ Fondo valdybai. 2.2. Fondo valdyba, įvertinusi, kad Skyrius pirmÄ sumažintÄ pagal LaikinÄ jį įstatymÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie Skyriaus sprendimÄ mokėti ne visÄ paskirtÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjo sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į Skyrių su 2015 m. birželio 5 d praÅ¡ymu dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytÄ Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminÄ .

Fondo valdyba dėl Å¡ios priežasties 2015 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-4148, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iki 2015 m. liepos 24 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad pareiÅ¡kėja terminÄ Skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, kurių pagrindu praleistas terminas bÅ«tų atnaujintas. 2.3.

PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ 3 m. terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies pateikti ir įpareigoti Skyrių iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai 2010 m.–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, su 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Fondo valdybÄ , nurodė, kad Fondo valdyba turėtų atsižvelgti į sudėtingÄ ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , į jos, kaip pensininkės, socialinį statusÄ , pažeistos teisinės vertybės svarbÄ ir atnaujinti praleistÄ 3 m. terminÄ .

Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme pateiktus paaiÅ¡kinimus ir argumentus dėl praleisto termino, nustatė, kad pareiÅ¡kėja Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 m. terminÄ praleido ne dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl, remdamasi Taisyklių 31 punktu, sprendime Nr. (6.5) I-4803 atsisakė atnaujinti praleistÄ terminÄ sprendimui apskųsti ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymų tiek, kiek juose praÅ¡yta iÅ¡mokėti (įpareigoti Skyrių iÅ¡mokėti) 2010 m.–2011 m. sumažintos pensijos dalį, kaip paduotų praleidus nustatytÄ 3 m.

TerminÄ . 2.4. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A143-816/2014, ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo teisiniams santykiams taikytina Pensijų įstatymo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 45 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodytas 3 m. sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedÅ«rinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, Å¡io termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiÅ¡ko iÅ¡mokėjimo (pervedimo į pensijÄ gaunančio asmens sÄ skaitÄ ) diena, kai pensijÄ gaunantis asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtÄ (jo manymu, neteisėtÄ ) sprendimÄ .

Nežinojimas apie teisių pažeidimÄ iki Nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiÅ«riu negali bÅ«ti pripažintas (laikomas) termino praleidimÄ pateisinančia priežastimi (LVAT administracinės bylos Nr. A30-822/2015, Nr. A168-143/2015 ir kt.). Taigi, terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ , paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo. 2.5.

PareiÅ¡kėja skundÄ teismui grindžia LVAT praktika bylose dėl valstybinių pensijų dalies, negautos pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , ir daro neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir vienodos teismų praktikos nebuvimo jai buvo apsunkinta teisė per įstatyme nustatytÄ terminÄ apginti pažeistas teises, tačiau Fondo valdyba, spręsdama dėl praleisto termino atnaujinimo, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Vertinant nurodytÄ pareiÅ¡kėjos pozicijÄ dėl teisinio neaiÅ¡kumo ir neapibrėžtumo situacijos, svarbu atsižvelgti į LVAT praktikÄ (administracinę bylÄ Nr. A870-146/2015), pagal kuriÄ teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, kuris apsunkino teisę į teisminę gynybÄ , atitinkamÄ laikÄ (iki teismų praktikos suformavimo administracinėse bylose Nr. A444-2232/2013, Nr. A552-519/2013) buvo aktualus pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, tuo tarpu valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams Å¡iuo aspektu teisinio neaiÅ¡kumo nebuvo.

Remiantis LVAT administracine byla Nr. A143-816/2014, valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimus reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, t. y. specialusis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuriame ginčui aktualiu 2010 m.–2011 m. laikotarpiu buvo aiÅ¡kiai reglamentuota (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis) ginčų valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais iÅ¡kėlimo tvarka ir kreipimosi į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ procedÅ«rinis terminas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ LVAT pozicijÄ , į tai, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos nepriemokos, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl to, kad neva dėl vyravusio teisinio neaiÅ¡kumo, neapibrėžtumo ir nevienodos teismų praktikos jos teisė apginti per įstatyme nustatytÄ terminÄ savo pažeistas turtines teises buvo sunkai įgyvendinama, yra nepagrįsti. 2.6. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad ji negavo VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus atitinkančio sprendimo dėl pensijos dalies mažinimo, todėl jos galimybės suvokti apie savo teisių pažeidimÄ ir inicijuoti ginÄÄ dėl pensijos dalies grÄ Å¾inimo buvo objektyviai apribotos Remiantis K.

T. 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, sprendimu laikytinas vadovaujantis teisės aktu priimtas valinis aktas, kuriuo sukeliamos įvairios teisinės pasekmės (sukuriamos, pakeičiamos, nesuteikiamos (apribojamos) ar panaikinamos konkretaus asmens teisės, pareigos, teisinis statusas). Sprendimas gali bÅ«ti ne vien raÅ¡ytinės formos administracinis individualus teisės aktas, bet ir institucijos valinis aktas (veiksmas), priimtas vadovaujantis norminiu teisės aktu. RaÅ¡ytinių sprendimų mokėti pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu Å¡iuo atveju laikytinas Skyriaus valinis aktas (veiksmas), priimtas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, t. y. pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimas 2010 m. sausio mėnesį.

Dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010 m. buvo perskaičiuotos beveik visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos ir valstybinės pensijos, todėl išsiųsti visiems pensijų gavėjams rašytinius sprendimus Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo galimybių, be to, Laikinasis įstatymas to daryti neįpareigojo. Pagal VAĮ 14 straipsnio 3 dalį asmenų skundai gali būti paduodami ir dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų / neveikimo, ne tik dėl rašytinių administracinių sprendimų.

Taigi, aplinkybė, jog pensija pareiÅ¡kėjai buvo perskaičiuota Skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimu, iÅ¡reikÅ¡tu valiniu aktu (veiksmu), negalėjo užkirsti kelio pareiÅ¡kėjai laiku skųsti Fondo valdybai Skyriaus sprendimÄ (valinį veiksmÄ , aktÄ ) mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį perskaičiuotÄ pensijÄ . 2.7. Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad ji tikėjosi, jog neiÅ¡mokėta pensijos dalis bus kompensuota, tačiau Å¡ie lÅ«kesčiai nepasiteisino Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymÄ (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), įsigaliojusį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., kuriame nustatyta, be kita ko, senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, kompensavimo 2016 m.–2018 m. tvarka, dydžiai ir terminai.

Taigi, pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negauta pensijos dalis (pensijos kompensuojamoji suma) bus išmokama Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka.

3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo į Fondo valdybÄ kreipėsi praleidusi 3 m. terminÄ , konstatuotina, jog sprendimas Nr. (6.5) I-4148, kuriame nustatyta, kad praleistas kreipimosi į Fondo valdybÄ terminas ir pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjai pateikti įrodymus, kurių pagrindu terminas bÅ«tų atnaujintas, ir sprendimas Nr. (6.5) I-4803, kuriame atsisakyta šį terminÄ atnaujinti ir nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymų dalis dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ skundo padavimo terminÄ atnaujinti, yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 20 ir 31 punktais, taip pat LVAT praktika.

IV Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja F. Č. rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. paskirta 1 233,09 Lt dydžio pensija (VSDFV RokiÅ¡kio skyriaus 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 21P-2453 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo F. Č.“ (b. l. 26)) (mokėjimas atnaujintas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. (VSDFV RokiÅ¡kio skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 41P-3992 „Dėl F. Č. senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo“ (b. l. 27))), kuri nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. buvo perskaičiuojama pagal įgytÄ papildomÄ staÅ¾Ä , atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos turėtas draudžiamÄ sias pajamas (VSDFV RokiÅ¡kio skyriaus sprendimai (b. l. 29, 30, 32, 34–35)).

PareiÅ¡kėjai paskirta pensija nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio buvo perskaičiuota (mažinta) pagal Laikinojo įstatymo nuostatas (Skyriaus atsakymas į pareiÅ¡kėjos 2014 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymÄ , t. y. Skyriaus raÅ¡tas Nr. (10.1) 3-36562 „Dėl informacijos apie pensijos iÅ¡mokėjimÄ 2010–2011 metais“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. (10.1) 3-36562 (b. l. 14–15))).

2. Skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos 2014 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡yta iÅ¡duoti pažymÄ apie tai, kiek buvo mažinta pareiÅ¡kėjos, kaip dirbančios pensininkės, pensija 2010 m.–2011 m. (b. l. 37), raÅ¡te Nr. (10.1) 3-36562 pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjos pensijos dydžius 2010 m.–2011 m. (pensijos mažinimÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas) (b. l. 14–15).

3. PareiÅ¡kėja 2015 m. birželio 5 d. pateikė Skyriui praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama nurodyti, kokiu pagrindu 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo sumažinta ir neiÅ¡mokėta pensija, perskaičiuoti pensijos dydį už minėtÄ laikotarpį bei iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 16–18, 47–49).

4. Skyrius su 2015 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. (10.1) 3-21645 „Dėl F. Č. praÅ¡ymo persiuntimo“ persiuntė Fondo valdybai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tiek, kiek pareiÅ¡kėja prašė iÅ¡mokėti pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijos dalį, nagrinėti pagal kompetencijÄ , taip pat nurodė, kad duomenys apie pensijos iÅ¡mokėjimÄ 2010 m.–2011 m. pateikti raÅ¡te Nr. (10.1) 3-36562, jame nurodytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis pensija buvo perskaičiuota (Å¡is Nr. (10.1) 3-21645 iÅ¡siųstas ir pareiÅ¡kėjai) (b. l. 50).

5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymÄ , 2015 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-4148 „Dėl 2015-06-05 praÅ¡ymo“, remdamasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. AS438-818/2013, Nr. A602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014), atsižvelgdama į tai, kad pirmoji pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažinta pensija pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie Skyrius sprendimÄ mokėti ne viso dydžio paskirtÄ pensijÄ pareiÅ¡kėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymas dėl 2010 m.–2011 m. sumažintos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo praėjus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytam 3 m. terminui, taigi, pareiÅ¡kėja praleido terminÄ Skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ apskųsti, o todėl Å¡is Skyriaus sprendimas yra įvykdytas, taip pat vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 20 punktu, pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iki 2015 m. liepos 24 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminÄ Skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pareiÅ¡kėjai pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti terminÄ , nurodė, kad galutinis sprendimas dėl 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymo, kuriame pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡mokėti 2010 m.–2011 m. sumažintos pensijos dalį, bus priimtas, kai pareiÅ¡kėja pateiks nurodytus įrodymus arba jų nepateiks iki nurodyto termino (b. l. 12–13, 45–46).

6. PareiÅ¡kėja pateikė Fondo valdybai 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriame nurodė, jos nuomone, aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti 3 m. terminÄ skundui dėl 2010 m.–2011 m. negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo paduoti, atsižvelgdama į sudėtingÄ ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų( aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , į savo kaip pensininkės socialinį statusÄ , pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, prašė atnaujinti įstatyme nustatytÄ skundo dėl neiÅ¡mokėtos pensijos grÄ Å¾inimo padavimo terminÄ ir įpareigoti Skyrių iÅ¡mokėti 2010 m.–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, t. y. 21 901,16 Lt (b. l. 8–10, 53–55).

7. Fondo valdyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymus, 2015 m. liepos 15 d. sprendime Nr. (6.5) I-4803 „Dėl 2015-06-05 ir 2015-06-29 praÅ¡ymų“, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika (2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014), taip pat Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistÄ terminÄ Skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiÅ¡kėjai pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 5 d. praÅ¡ymÄ tiek, kiek praÅ¡oma iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, ir 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ tiek, kiek praÅ¡oma įpareigoti Skyrių iÅ¡mokėti 2010 m.–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kaip paduotus praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ (b. l. 6–7, 51–52).

Sprendime Nr. (6.5) I-4803, be kita ko, nurodyta: 7.1. LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje A143-816/2014, kurioje ginčas kilo dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies, iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymai nustato aiÅ¡kiÄ sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarkÄ bei įtvirtina pakankamai ilgÄ terminÄ sprendimams pensijų klausimais apskųsti, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundÄ Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmos pensijos iÅ¡mokėjimu.

Remiantis K. T. 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, sprendimu laikytinas vadovaujantis teisės aktu priimtas valinis aktas, kuriuo sukeliamos įvairios teisinės pasekmės: sukuriamos, pakeičiamos, nesuteikiamos (apribojamos) ar panaikinamos konkretaus asmens teisės, pareigos, teisinis statusas. Taigi, sprendimas gali būti ne vien rašytinės formos administracinis individualus teisės aktas, bet ir institucijos valinis aktas (veiksmas), priimtas vadovaujantis norminiu teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos argumentas, kad neva nebuvo priimtas joks sprendimas dėl paskirtos pensijos sumažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. 7.2.

Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai nustatyti Pensijų įstatymo 45 straipsnyje, pagal kurio nuostatas, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d., Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti skundžiami Fondo valdybai; pagal Å¡io straipsnio 2 dalį Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali bÅ«ti apskundžiami teismui. Pensijų įstatymas, kaip ir kiti norminiai teisės aktai, buvo oficialiai paskelbtas.

Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad neva jos teisė ginti savo pažeistas teises per nustatytÄ terminÄ buvo žymiai apsunkinta dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, vienodos teismų praktikos nebuvimo, atmestinas kaip nepagrįstas. 7.3. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo lÅ«kesčių ir tikėjo, kad krizės metu neiÅ¡mokėta pensijos dalis bus kompensuota, yra abstrakčios ir gali bÅ«ti bÅ«dingos ne tik pareiÅ¡kėjai, bet daugeliui kitų pensijų gavėjų, todėl negali bÅ«ti laikomos svarbiomis, ekstraordinariomis priežastimis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiÅ¡kėjai per įstatyme nustatytÄ 3 m. terminÄ pateikti skundÄ Fondo valdybai.

Remiantis LVAT praktika (pavyzdžiui, administracine byla Nr. A870-146/2015), skundo padavimo termino svarbiomis praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažintos individualaus pobÅ«džio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ , atsižvelgiant į tai, bendro pobÅ«džio teiginiai praleisto termino atnaujinimo požiÅ«riu termino praleidimÄ pateisinančia priežastimi nepripažįstami. PareiÅ¡kėja jokių individualaus pobÅ«džio priežasčių, kurios pateisintų jos delsimÄ kreiptis į Fondo valdybÄ dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo, 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡yme nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė.

Sprendime Nr. (6.5) I-4803 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos F. Č. skundÄ , be kita ko, sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4803 „Dėl 2015-06-05 ir 2015-06-29 praÅ¡ymų“ (b. l. 6–7, 51–52) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Å ioje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad Å¡is terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieÅ¡kinio senaties terminas, nes praleidus šį terminÄ , net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu.

Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad Å¡is terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieÅ¡kinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieÅ¡kinio senaties terminas reiÅ¡kia, kad asmuo gali visada, neribotÄ laikÄ , kreiptis į teismÄ ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, Å¡io materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiÅ¡kinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikÅ¡mė ir pan.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjai F. Č. pirmoji sumažinta pensijos iÅ¡moka iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėn. Vadinasi, pareiÅ¡kėja, su skundu kreipdamasi į VSDFV tik 2015 m. birželio 5 d. (b. l. 47-49), praleido minėtÄ terminÄ . Konstatuotina, kad VSDFV 2015 m. liepos 15 d. sprendime Nr. (6.5)I-4803 „Dėl 2015-06-05 ir 2015-0629“ (b. l. 6–7, 51-52) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl VSDFV sprendimo Nr. (6.5)I-4803 nėra teisinio pagrindo naikinti.

3. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Ä¯pareigoti Fondo valdybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ ir priimti vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų.

4. Šiame kontekste paminėtina, jog iš esmės identiškos šiai bylai aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-64-143/2015, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2101-143/2015, todėl teismas, sekdamas konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai (žr. Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), vadovaujasi, be kita ko, minėtosiomis nutartimis.

5. Å iame kontekste ypač pabrėžtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymui, pareiÅ¡kėjai jos skunde praÅ¡oma priteisti senatvės pensijos dėl draudžiamųjų pajamų gavimo negauta suma bus kompensuota minėtame įstatyme nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymÄ pareiÅ¡kėjai jos skunde praÅ¡oma priteisti senatvės pensijos likusi suma kompensuojama Å¡iame įstatyme nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Administraciniai teismai negali ignoruoti tokių įstatymų, juose nustatytų tvarkos ir sÄ lygų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos F. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Rytis Krasauskas E. S. Margarita Stambrauskaitė