308506d8-5fde-421c-b2e1-b3da5cff8984 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-39-320-2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00251-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 38.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2014 m. sausio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl darbo užmokesčio nepriemokos už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis priteisimo, n u s t a t ė:

Å¡alys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjas ir atsakovas pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 40, 41).PareiÅ¡kėjas D. J. teismui pateiktu skundu (b. l. 2-6) praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo atlyginimÄ už 24 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis 2012 – 2013 m., budint pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus – 1469,20 Lt;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra Panevėžio miesto apylinkės teismo (toliau – ir Teismas) teisėjas ir 2012 – 2013 m. laikotarpiu pagal Teismo pirmininkės patvirtinus grafikus budėjo Å¡venčių bei poilsio dienomis, tačiau atsakovas už atliktÄ darbÄ pareiÅ¡kėjui nėra sumokėjęs priklausančio darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjas nurodo 2013-06-17 kreipęsis į atsakovÄ dėl atlyginimo už budėjimus poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡mokėjimo, tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, nevirÅ¡ijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui (6 straipsnio 1 dalis), o priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba (6 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarime Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) reglamentuota teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarka. Pagal Nutarimo 3 punktÄ , Å¡venčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ , pagal 4 punktÄ , teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, poilsio ir Å¡venčių dienomis gali, laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus);

Nutarimo 5-6 punktuose iÅ¡dėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. PareiÅ¡kėjai reikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ atlyginimo dalį už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 2011-02-14 nutarimu, kuriame konstatuota, jog Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas dar 2009-12-11 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad Å¡is atlyginimas bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Tokia nuostata kildinama ir iÅ¡ Konstitucijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies, numatančių teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei teisėjo socialines garantijas, atitinkančias jo statusÄ ir užtikrinančias jo nepriklausomumÄ , įskaitant ir ekonominį.

Pasak pareiÅ¡kėjo, atsižvelgiant į ginčo esmę bei skunde teismui formuluojamus reikalavimus, į tai, jog specialiame įstatyme apmokėjimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nereglamentuotas, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Teisėjų taryba, pagal Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, atsakinga už priemokų nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ , 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomendavo teismams taikyti DK normas, apmokant teisėjų virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o taikant teisės analogijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo skundo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurių mokėjimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 ir 6.210 str.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-25) prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, kadangi teisėjai į užimamas pareigas yra skiriami Prezidento dekretu ir teismas neturi galimybės tartis su teisėju nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nepaisant jo darbo rodiklių, kadangi tai yra nustatyta iÅ¡ anksto žinomuose norminiuose aktuose.

BÅ«tent valstybė, skirdama teisėjÄ Ä¯ užimamas pareigas ir atlikdama darbdavio vaidmenį, yra atsakinga už tinkamÄ jo darbo apmokėjimÄ bei už darbo apmokėjimÄ reglamentuojančių įstatymų priėmimÄ . Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas yra biudžetinė institucija, iÅ¡laikoma ir finansuojama iÅ¡ valstybės skiriamų lėšų, už kurių paskirstymÄ yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, todėl nagrinėjamoje byloje bÅ«tent Å¡ios institucijos turėtų bÅ«ti laikomos atsakovėmis, o Teismas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsakovas sutiko, jog Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisėjų apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis minėtu įstatymu nėra sureguliuotas, todėl reikalinga taikyti DK nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimÄ darbuotojams už virÅ¡valandinį darbÄ bei už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistino darbo užmokesčio dydžio, nurodė, kad, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo parengtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiÅ¡kėjas pagal nustatytÄ grafikÄ budėjo namuose, todėl nustatant apmokėtinÄ laikÄ , bÅ«tina vadovautis DK 155 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau pusei laiko.

PraÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų procesines palÅ«kanas laiko nepagrįstu ir atmestinu, nes pareigos mokėti palÅ«kanas atsiradimas sietinas su atsakovo (skolininko) kalte, todėl mano, jog sprendžiant palÅ«kanų už darbo užmokesčio (jo dalies) mokėjimo pavėlavimÄ priteisimo klausimÄ , kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio pavėlavimo kalta darbo užmokestį iÅ¡mokanti institucija. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui atlyginimo dalis nemokėta dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, be to, po Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimo įsigaliojimo Teismui papildomas finansavimas neskirtas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 30-31), atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nurodė, jog tinkamu atsakovu turėtų bÅ«ti laikomas Panevėžio miesto apylinkės teismas, t. y. nesant Å¡ių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, Å¡ie santykiai prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 straipsnis), o administracinių teismų praktikoje tokia situacija suponuoja atsakovo – teismo (DK taikymo prasme darbdavio) – tinkamumÄ tokio pobÅ«džio administracinėse bylose.

Todėl tik Panevėžio miesto apylinkės teismas yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ bei tokio darbo apmokėjimÄ . Pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, teisėjams turi bÅ«ti teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio ir Å¡venčių dienomis tik tada, kai jie privalo vykdyti BPK, CPK bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas po darbo valandų, tuo tarpu Å¡iuo atveju prie skundo pridėtų įrodymų nepakanka teigti, kada pareiÅ¡kėjas budėdamas atliko aukščiau nurodytas funkcijas.

Be to, pabrėžė, jog pagal Teisėjų tarybos 2013-06-28 nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 15 punktÄ , vienkartinė priemoka už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti iÅ¡mokama kalendorinių metų gruodį, todėl pareiÅ¡kėjas gali reikalauti atlyginimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis 2013 metais tik tuo atveju, jei Teismas jo nesumokės iki 2013-12-31.

Taip pat nurodė, jog palÅ«kanos neturėtų bÅ«ti priteisiamos, kadangi pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , o praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, kuris Å¡ioje byloje netaikytinas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo, pirmosios instancijos teismo teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo funkcijas Å¡venčių bei poilsio dienomis, darbo apmokėjimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2006-05-17 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini).Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo 2011-11-07 įsakymu Nr. TV-101 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-01-25 įsakymu Nr. TV-16 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio – birželio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-05-07 įsakymu Nr. TV-64 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. liepos – rugpjūčio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2013-02-25 įsakymu Nr. TV-32 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. balandžio – birželio mėn., grafiko patvirtinimo“, buvo patvirtinti teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjo, budėjimo grafikai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. (b. l. 16-19).

Pateiktų 2012-2013 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2012-2013 metais budėjo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės patvirtintus grafikus poilsio ir Å¡venčių dienomis (b. l. 11-15).Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas. Å io įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat, jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.

Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä â€œ (toliau – ApraÅ¡as), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

ApraÅ¡o 3 punkte numatyta analogiÅ¡ka Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitos, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .

Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ , o 4 punktu nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus).

Nutarimo 5 ir 6 punktuose nustatė ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarkÄ , pagal kuriÄ teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti; informacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įraÅ¡o teisėjas.

Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>„ konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.Teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamo ginčo metu teisėjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarka nebuvo pakeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokioje situacijoje, kai taikytinos viena Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o kita nuostata dėl tokio apmokėjimo ribojimo – pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir kai įstatymų leidėjas nėra paÅ¡alinęs Konstitucinio Teismo nurodyto Å¡ios teisės normos trÅ«kumo, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi, bÅ«tina tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panaÅ¡ius teisinius santykius (LVAT 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).

Å ioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Teismų įstatymas teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo klausimo nereguliuoja, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytÄ teisėjų atlyginimo sampratÄ apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nepatenka, todėl apskaičiuojant teisėjams priklausantį atlyginimÄ už jų dirbtÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, taikytinos DK 194 straipsnio nuostatos dėl darbo poilsio arba Å¡venčių dienomis apmokėjimo.

Taigi atsižvelgus į Teismų įstatyme, Teisėjų atlyginimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie teisės aktai teisėjų budėjimo namuose nereglamentuoja. Todėl ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos DK 155 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų budėjimÄ namuose. DK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarkÄ ar garantuoti, kad bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas budėjimas yra papildomas darbas įmonės interesais, už jį darbo sutartyje nenustatytas apmokėjimas, todėl jis teisiÅ¡kai reguliuojamas kaip faktiÅ¡kai dirbtas darbas DK 155 straipsnio nustatyta tvarka (2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010). Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas pagal nustatyta tvarka patvirtintus darbo grafikus poilsio ir Å¡venčių dienomis privalo bÅ«ti namuose bei įpareigojimas bÅ«ti pasiekiamam, kad esant reikalui galėtų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas, atitinka budėjimo namuose sÄ vokÄ .Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti atlyginimÄ už budėjimus namuose Å¡ventinėmis ir poilsio dienomis.DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje.

DK 155 straipsnio 3 dalis numato, kad už budėjimÄ namuose apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , o pagal DK 193 straipsnį už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priklausančio atlyginimo už budėjimus namuose Å¡venčių ir poilsio dienomis dydžio, teismas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-28 parengtos pažymos Nr. F3-326 „Darbo užmokesčio paskaičiavimas teisėjui už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“, pareiÅ¡kėjui pateiktos 2013-06-25 pažymos „Dėl vidutinio valandinio atlyginimo“ duomenimis (b. l. 10, 26).

PareiÅ¡kėjas Teismo pateikto apskaičiavimo neginčija ir su juo sutinka (b. l. 41). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pažymoje pateiktu apskaičiavimu apie pareiÅ¡kėjui priklausantį atlyginimÄ už budėjimus namuose Å¡venčių ir poilsio dienomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo patvirtintų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. birželio mėn. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas budėjo Å¡iomis poilsio ir Å¡venčių dienomis: 2012 m. sausio 1 d., birželio 30 d., liepos 1 d., rugpjūčio 25-26 d. ir 2013 m. birželio 24 d., viso 24 val. (b. l. 11-15).

Byloje duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sumokėta darbo užmokesčio nepriemoka, nėra.Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo skyrimÄ atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Å¡venčių ir poilsio dienomis, atsakovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjui apskaičiuotÄ priklausantį gauti atlyginimÄ , remiantis tuo, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymų leidėjui nepriėmus atitinkamų pataisų, kurios nustatytų teisėjams teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis bei vadovaujantis aukščiau įvardintomis DK 194 straipsnio 2 dalies, 155 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio ir 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis, daroma iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjo teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ pažeidimÄ ir 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. birželio mėn. laikotarpiu už budėjimus namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis pareiÅ¡kėjui priteisti 1469,20 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs teisėjų darbo teisinių santykių, kurių reglamentavimui taikomos DK nuostatos, srityje, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palÅ«kanos taikomos civilinių teisinių santykių srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl palÅ«kanų priteisimo nuo piniginių sumų, kurių mokėjimas kyla iÅ¡ teisėjo darbo santykių, nėra pagrįstas teisės normomis, todėl netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismasn u s p r e n d ž i a:skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D.

J. iÅ¡ atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 1469,20 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis Lt 20 ct) už budėjimÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. birželio mėn. laikotarpiu.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Irena Varžinskienė