2021-02-05 Nr. AB-2952-4-45-3-00377-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2671-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00377-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (I. K.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Janinai Brovko,

vertėjams Rauf Mohammad Sakhizada, Viktorijai Tiulenevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietį I. K. (I. K.) (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. kovo 18 d.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis I. K. pirmą kartą į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas 2019 m. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kuri Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti. Užsienietis buvo sulaikytas, vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. I. K. 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Užsieniečiui ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. I. K. buvo supažindintas su Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. jo atžvilgiu priimtu sprendimu, kuri jis pageidavo apskųsti teismui. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2020 m. liepos 1 d. raštu I. K. kelią rimtą grėsmę valstybės saugumui, jis Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašto duomenimis yra ieškomas Interpolo informacinėje sistemoje suėmimo ir ekstradicijos tikslu. Kadangi Užsienietis nevykdė alternatyvios sulaikymui priemonės, išvyko pažeidęs nustatytą tvarką, atsižvelgus į VSD raštą, jog I. K. kelia grėsmę valstybės saugumui, Užsieniečių registracijos centro vertinimu, yra pagrindas jį sulaikyti.

3. Užsienietis I. K. su sulaikymu nesutiko.

4. Užsienietis paaiškino, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikoje, sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) susirgo jo vaikai, suprato, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje, todėl, nenorėdamas būti išsiustu į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). Užsienietis teigė, kad nežino dėl kokių priežasčių yra pripažintas pavojingų Lietuvos Respublikai ir prašė jo nesulaikyti.

5. Užsieniečio atstovas advokatas prašė užsieniečio nesulaikyti, nes nėra sulaikymo pagrindų. Užsienietis dėl suprantamų priežasčių – vaikų ligos – išvyko į (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių įrodymų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atstovas prašė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino, nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. kovo 16 d.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas 2019 m., pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kuri Migracijos departamentas priėmė nagrinėti. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. I. K. 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnio, 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punkto, 5 dalies 6, 7, 10 punktų pagrindais ir aptarė šias Įstatymo nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-97 prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs. Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. I. K. 2020 m. gruodžio 15 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 48 val. Teismas sprendė, kad toks Užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Galutinis sprendimas byloje dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti.

10. Teismas akcentavo, kad nors Užsienietis nurodė, jog išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes (duomenys neskelbtini) susirgo jo vaikai, jis taip pat nurodo, kad suprato, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje, todėl, nenorėdamas būti išsiustu į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini).

11. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. N822-92/2014, kurioje pažymėta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ( toliau – ir Direktyva 2005/85/EB ) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir, kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

12. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis 2 kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, po sulaikymų jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis jos sąlygas pažeidė, išvyko iš Lietuvos ir vėl pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžinamas į Lietuvos Respubliką. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

13. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 14. Užsienietis I. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

15. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis du kartus buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) ir šie faktai nepagrįstai vertinami jo nenaudai. Užsienietis nurodo, kad prašymą suteikti jam prieglobstį pateikė (duomenys neskelbtini). Nusprendus, kad atsakingoji valstybė – Lietuvos Respublika, jis 2019 m. spalio 24 d. buvo perduotas Lietuvai, kuri pagal kompetenciją turėjo nagrinėti (duomenys neskelbtini) jo pateiktą prašymą suteikti prieglobstį. Šis perdavimas – standartinė procedūra, kuri negali būti vertinama Užsieniečio nenaudai ir niekaip nerodo jo siekio piktnaudžiauti procedūra, nes jis pirmą kartą į Lietuvą atvyko būtent 2019 m. spalio 24 d. ir buvo perduotas, o ne grąžintas. Todėl šios procedūros negalima vertinti kaip kartotinio pažeidimo.

16. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tačiau nesigilino į pažeidimo reikšmę, sunkumą, priežastis. Užsienietis teigia į (duomenys neskelbtini) išvykęs dėl to, kad ten liko jo šeima, o vaikai susirgo. Alternatyvi sulaikymui priemonė buvo pritaikyta 2020 m. birželio 4 d., o į (duomenys neskelbtini) jis išvyko 2020 m. liepos 17 d., t.y. po pusantro mėnesio nuo jos pritaikymo. Tai, jo teigimu, iš esmės patvirtina, jog pažeisti taikytas sąlygas nebuvo jo tikslas. Jei Užsienietis būtų norėjęs tiesiog išvykti, jis tai būtų įvykdęs nedelsiant pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju I. K. kaip šeimos tėvas ir galva privalėjo pasirūpinti sergančiais vaikais ir dėl to savo interesus paaukojo šeimos gerbūviui bei turėjo vykti padėti sergantiems vaikams.

17. Užsienietis pažymi, kad jo atžvilgiu Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. liepos 20 d., t. y. po to, kai jis išvyko į (duomenys neskelbtini) (2020 m. liepos 17 d.), o apie šio sprendimo turinį sužinojo tik 2020 m. gruodį. Užsienietis negalėjo žinoti, koks sprendimas jo atžvilgiu bus priimtas, o teisme tiesiog netinkamai išdėstė savo įsivaizdavimą apie procesą. Suprantama, kad I. K. nenorėjo ir nenori būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nes ten jam gresia persekiojimas, dėl to jis ir prašėsi prieglobsčio. Vien tokio nenoro, kuris suprantamas, išdėstymas negali būti pagrindu konstatuoti, jog Užsienietis siekė pasislėpti ar sąmoningai pažeisti sąlygas. Užsieniečio tikslas nebuvo išvykti siekiant išvengti sprendimo dėl jo išsiuntimo priėmimo ir įvykdymo, o tik padėti susirgusiems vaikams.

18. Užsienietis nurodo, kad bendrai jo sulaikymas trunka daugiau nei 6 mėnesius. Šiuo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Be to, pirmosios instancijos teismas ir netinkamai taikė teismo praktiką byloje, kurios faktinės aplinkybės buvo kitokios (nėra duomenų, kad apeliantas anksčiau kitose valstybėse prašėsi prieglobsčio, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo po to, kai buvo sulaikytas dėl kitų priežasčių).

19. Užsienietis teigia, kad motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, yra išaiškinti, Migracijos departamentas yra atlikęs tyrimą. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas ir gali būti priimtas tik esant Įstatymu nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams. Šiuo atveju pakankama ir proporcinga priemone laikytina apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo ribojimų.

20. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Ši išvada prieštarauja objektyvioms aplinkybėms. Išvykimas į (duomenys neskelbtini) buvo vienkartinis pažeidimas ir tik dėl to, kad sirgo Užsieniečio vaikai. Lietuvoje šio metu yra įvesti itin griežti judėjimo ribojimai, todėl prielaida, kad Užsienietis išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis nėra tikėtina. Be to, Užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą ir laukia bylos nagrinėjimo. Todėl atmestina prielaida, kad I. K. galėtų pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad vertinant Užsieniečio perdavimo klausimą, reikia atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis jis pirmą kartą buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 2019 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą buvo planuota grąžinti (duomenys neskelbtini) šeimą: F. N. ir I. K. kartu su jų nepilnamečiais vaikais: O. H., Z. H., I. H., Z. K., užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriaus buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) piliečių šeima, prieš išvykstant užsakomuoju reisu į Lietuvos Respubliką paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė. Todėl Lietuvos Respublikai buvo perduotas tik vienas I. K.. Užsienietis tyčiniais veiksmais sutrukdė (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą, taip pat atsisakė atskleisti savo dukros buvimo vietą, pasirašyti paaiškinamajame dokumente. Toks užsieniečio elgesys laikytinas nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Migracijos departamento žiniomis, iki šios dienos Užsieniečio sutuoktinė visais įmanomais būdais vengia ir trukdo (duomenys neskelbtini) institucijoms įvykdyti jos ir jos nepilnamečių vaikų perdavimą Lietuvai. Todėl Užsieniečio sulaikymas yra būtinas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, kad jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Dėl neteisėtų Užsieniečio veiksmų, Europos Sąjungos valstybės narės patiria lėšų švaistymą perduodant jį atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą šaliai.

23. Pareiškėjas nurodo, kad vaikų liga neturėtų pastūmėti tėvų daryti teisei priešingas veikas, negalima pateisinti tokių veikų atlikimo prisidengiant vaikų liga. 2020 m. liepos 17 d., prieš išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis žinojo, kad jam uždrausta atvykti į (duomenys neskelbtini) bei įvestas perspėjimas dėl jo neįsileidimo į Šengeno erdvę, galiojantis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d., tačiau draudimo nepaisė, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus (Įstatymo 135 str. 3, 4 p.) ir neteisėtai išvyko. Užsienietis žinojo, kad negali išvykti, pirmiausia todėl, kad jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, bei dėl to, kad jo atžvilgiu teismas taikė apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Jis, kaip prieglobsčio prašytojas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, iš kurių viena yra laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų priimtus sprendimus. Išvykimo laiko aspektas neturi jokios teisinės reikšmės.

24. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečio 6 mėnesių sulaikymo terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl jo išsiuntimo ir yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas). Šiuo atveju Užsienietis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo teisinę padėti Lietuvos Respublikoje, trukdė priimti bei vykdyti sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d., priimdamas nutartį, kuria nutarta apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nedisponavo informacija apie šio asmens pavojingumą, pateiktą VSD 2020 m. liepos 1 d. išvadoje Migracijos departamentui, o Užsieniečio nebendradarbiavimas buvo siejamas tik su įvykiais, įvykusiais iki jo perdavimo Lietuvai. Todėl buvo konstatuota, kad nesant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų ilgesnio, nei 6 mėnesių sulaikymo termino pratęsimo pagrindų, nėra pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą. Tačiau šiuo metu sulaikymo ilgiau nei 6 mėnesių laikotarpiui pagrindai yra.

26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino poreikį taikyti sulaikymą, siekiant nustatyti motyvus, kai motyvų negalima būtų išnagrinėti ir priimti galutinį sprendimą nesulaikius Užsieniečio, kadangi jis trukdo šiam procesui, bei tinkamai vertino aplinkybes, kurios pagrindžia, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo. Užsieniečio atžvilgiu negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis kompetentingos institucijos yra pripažintas keliančiu rimtą grėsmę valstybės saugumui. Taikomi judėjimo ribojimai yra laikina priemonė, o kelionės dokumentų neturėjimas nesudarė kliūčių Užsieniečiui 2020 m. liepos 17 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos, sėkmingai kirsti tranzitines šalis bei pasiekti (duomenys neskelbtini). Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išnagrinėti, kadangi dar nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, tačiau atsižvelgus į byloje esančias faktines aplinkybes, yra didelė tikimybė, kad jis imsis visų įmanomų veiksmų, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdys jo išsiuntimą, arba neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kur gyvena jo žmona ir vaikai. Užsieniečio sulaikymas yra teisiškai pagrįstas, remiantis Įstatymu (113 str. 4 d. 2, 5 p., 5 d. 6, 7 ir 10 p., 114 str. 5 d.) bei tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečių registracijos centro teikimo sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 kovo 18 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6–10 punktų nuostatomis, pareiškėjo teikimą tenkino, nusprendė sulaikyti I. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. kovo 16 d.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. I. K. 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui. Minėtas Migracijos departamento sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino, nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. kovo 16 d. Užsieniečių registracijos centro į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašto duomenimis, Užsienietis yra ieškomas Interpolo informacinėje sistemoje suėmimo ir ekstradicijos tikslu (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro byla Nr. 21.22; b. l. 81). Be to, VSD 2020 m. liepos 1 d. išvadoje Migracijos departamentui, nagrinėjančiam Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pateikė informaciją apie Užsieniečio keliamą pavojų valstybės saugumui.

30. Byloje nustatyta, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-97 apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. galutinis sprendimas prieglobsčio byloje dar nepriimtas.

31. Sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019 ir kt.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

32. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

33. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

34. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

35. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

36. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

37. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismo posėdis šioje administracinėje byloje paskirtas 2020 m. vasario 23 d. Taigi, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Užsienietis nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4363-502/2020 paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Šių, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytų aplinkybių egzistavimas suponuoja išvadą, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

38. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Pagal šio straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 4 d., vėliau buvo sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kai buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Taigi, bendras Užsieniečio sulaikymo laikas viršija 6 mėnesių terminą.

40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5915-415/2019, kurioje buvo spręstas to paties Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsienietis, bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis ir jo žmona yra pateikę prieglobsčio prašymus (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjas ir vyko maršrutu (duomenys neskelbtini), jo šeima likusi (duomenys neskelbtini), į jo elgesį (duomenys neskelbtini), kai turėjusio įvykti šeimos grąžinimo į Lietuvą dieną paslėpė vieną iš vaikų ir atsisakė atskleisti jo buvimo vietą, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą (už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuva, šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvą prieglobsčio procedūrai vykdyti), tokį Užsieniečio elgesį vertino kaip nebendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) kompetentingais pareigūnais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatęs, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ilgisi savo šeimos ir vaikų, todėl gali pasislėpti, taip pat konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 27 d. nutarimu pagrįstai nusprendė taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą. Faktinės aplinkybės dėl Užsieniečio šeimos buvimo (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra pasikeitę, Užsienietis ir pats patvirtino, kad pažeidė paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir išvyko į (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos mėnesį pas šeimą susirgus vienam iš vaikų (duomenys neskelbtini) (duomenų apie vaiko susirgimą (duomenys neskelbtini) nepateikė).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 aiškindama Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį (šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 114 straipsnio 5 dalis), konstatavo, kad į nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val., Įstatymo 114 str. 1 d.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Antra, maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams <...>“ ir šioje normos dalyje nėra išskiriami užsieniečiai pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Trečia, šis 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas Užsienietį sulaikyti ilgiau, nei 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nustatytas sulaikymo terminas – iki 2021 m. kovo 16 d., šiuo atveju neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto papildomo 12 mėnesio termino.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų Užsieniečio apeliacinio skundo argumentų dėl jo vienkartinio išvykimo pobūdžio, siekio rūpintis šeimos narių sveikata, pažymi, kad vertindamas panašius apelianto argumentus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5179-822/2020 pažymėjo, jog tai, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nusveria užsieniečio keliamus argumentus dėl jo prastėjančios sveikatos bei šeimos gerovės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečio nepilnamečiais vaikais rūpinasi ir su jais gyvena motina (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad jiems grįžus į Lietuvą, ką iš esmės jie ir turėtų padaryti pagal šeimos atžvilgiu priimtus kompetentingų institucijų sprendimus, jiems nebūtų sudarytos sąlygos bendrauti, gyventi kartu, gauti būtiną medicininę ir kt. pagalbą. Todėl Užsieniečio sulaikymas, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybes, kad užsienietis neteikia tikslios informacijos apie savo sutuoktinės buvimo vietą, jis gali pasislėpti, nelaikytinas neproporcinga priemone.

44. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai jį sulaikyti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė