307f38f7-682c-41be-b62e-9d2d9d3a06e6 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Skundas Nr. II-531-298/2019 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00818-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.10.4 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Irenai Adamovič, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant pareiškėjai J. J., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ (ROIK (duomenys neskelbtini)), n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 1 veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas H. F. priėmė nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J.

J. pareiÅ¡kimÄ , dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), J. J. priklausančiame nuosavybės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas G. M. ganė savo avis be J. J. leidimo, todėl buvo praÅ¡oma pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. PareiÅ¡kėja J. J. pateikė PareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H.

F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , kuriame nurodė, kad laukiant atsakymo į jos pareiÅ¡kimÄ (2019 m. rugpjūčio 9 d.), ji sužinojusi, jog žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas A. Z., be jos leidimo leido naudotis sklypu. Sklypas nepadalintas. Nurodo, kad A. Z. jai pranešęs, jog jis nežinojęs, kad reikia jos, kaip bendrasavininko, sutikimo. Todėl parašė pareiÅ¡kime jai ir G. M., jog daugiau neduoda naudotis žemės sklypu be J.

J. sutikimo. Nurodė, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. įžūliai elgdamasis jai grasino, sakant rusiÅ¡kai „(duomenys neskelbtini)“, lietuviÅ¡kai – sužaloti su kažkuo jai veidÄ . G. M. atsakyme policijai paaiÅ¡kino, kad ji skundžia jį ir kvietinėja policijÄ be reikalo. Todėl, kad ji be reikalo ne kviečia policijos, siunčia 2 kopijas nutarimų; iÅ¡ to matosi, jog G. M. meluoja. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK)Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau - Vilniaus r. PK) gavo pil. J. J.pareiÅ¡kimÄ , registruota Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),priimto Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ajame veiklos skyriuje, kuriame vadovaujantis LietuvosRespublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 518 straipsniu, 591 straipsniu buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos G.

M.atžvilgiu. PareiÅ¡kėjos J. J. manymu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas J. J. pareiÅ¡kimas, registruotas Nr. ROIK(duomenys neskelbtini), kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jai bendra nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas G. M. ganė savo avis be jos leidimo. Pasiteiravus, kodėl jis taip daro, kaimynas elgėsi agresyviai ir pasakė, kad darys kÄ nori. Patikrinimo metu J.

J. paaiškino, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jai bendra nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis priklauso bendrasavininkui A. Z.. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. einant iš autobuso sustojimo pastebėjo, kad jai priklausančiame sklype kaimynas G. M. gano savo avis. Su kaimynu santykiai yra įtempti, dėl ankstesnių konfliktų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ji pareiškė kaimynui pretenzijas, tarp jų įvyko žodinis ginčas.

J. J. turi pretenzijų, kad G. M. be jos sutikimo gano savo avis jos sklype. Apie tai, kad sklypo bendrasavininkas A. Z. leido naudotis G. M. sklypu nieko nežinojo, sklypas yra nepadalintas. G. M. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis ganė savo avis A. Z. žemės sklype, nes turėjo jo leidimÄ naudotis sklypu, o su J. J. nuolat konfliktuoja, ji turi jam pretenzijų dėl laikomų avių ir nuolat ji skundžia bei nepagrįstai kviečia policijÄ . G. M. pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ A. Z. leidimÄ naudotis žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Z. paaiÅ¡kino, kad jis leido naudotis G. M. jam priklausančiu sklypu, o bendrasavininkei J. J. jis siÅ«lė padalinti bendrÄ sklypÄ , bet jį atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. avis žemės sklype ganė nesavavaliÅ¡kai, o turėdamas vieno iÅ¡ sklypo savininkų A. Z. raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ , veikoje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, numatytų LR ANK 518 straipsnyje, todėl nenustačius G. M. veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties vadovaudamasis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. 2019 m. spalio 16 d.

Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK gavo J. J. pareiÅ¡kimÄ Nr. 10-AP-9828, kuriame J. J. teigia, kad nežinojo, kad jos bendrasavininkas be jos leidimo leido naudotis žemės sklypu. Jos manymu, sklypas nėra padalintas ir G. M. savavaliÅ¡kai leido avis ganytis visame sklype. Taip pat J. J. nurodė, kad A. Z. nežinojo, kad duoti leidimÄ naudotis bendru turtu reikalingas ir bendrasavininko sutikimas, todėl raÅ¡tiÅ¡kai informavo J. J. ir G. M., kad daugiau neleidžia G. M. naudotis sklypu be bendrasavininkės J. J. sutikimo.

Iš to, kas išdėstyta matyti, kad faktinės aplinkybes nusižengimo byloje surinktos remiantis gautais asmenų parodymais ir paaiškinimais. 2019 m. spalio 16 d. J. J. pateiktame pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pridėtas pareiškimas, kad nuo 2019 m. spalio 10 d. bendrasavininkas A. Z. draudžia G. M. naudotis sklypu neturi jokio pagrindo keisti ar naikinti 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iki nutarimo medžiagoje priėmimo dienos, G. M. vienas iš bendrasavininkų A. Z. leido naudotis sklypu (ganyti avis), t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad jis naudojosi sklypu savavališkai.

Atsižvelgdami į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡o Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ; pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėja J. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji gavo nutarimÄ , jog nebus nagrinėjama byla, nebuvo paraÅ¡yti straipsniai. Skambino policininkui D., norėjo sužinoti, kÄ tai reiÅ¡kia, bet neprisiskambino. Paskambino telefonu, kuris buvo nurodytas apačioje ir paklausė, koks buvo pritaikytas straipsnis.

Mergaitė pažadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir po pusvalandžio paskambino, pasakė, kad jai duotas neteisingas atsakymas, todėl nuspręsta atiduoti Å¡iÄ bylÄ Ä¯ teismÄ . Skambino dar kartÄ policininkui D., jis pasakęs kad Departamente nurodė iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl skundo. Jai buvo suraÅ¡yta, kad kviečia policijÄ be reikalo, tačiau to nedarė. Nekvietė policijos be reikalo. Neteisybė paraÅ¡yta, kad nenorinti dalintis sklypu, ji nori juo dalintis, tik ne žodžiu, o teisiÅ¡kai. Gavo Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ .

D. pasakė, kad juos irgi kviečia į teismÄ . Niekada nekvietusi policijos be reikalo. Atsiliepime paraÅ¡yta: „jos manymu sklypas nėra padalintas“. Tai ne jos manymu. Turi dokumentus, kuriuose paraÅ¡yta, kad jie yra bendrasavininkai, nieko negali daryti be bendrasavininko sutikimo. O jis (G. M.) paleido 350-400 avių, paklaususi jo, kodėl paleido. Jis atsakė, kad kÄ nori tÄ daro. Jis turi gerų draugų policininkų, su kuriais valgo Å¡aÅ¡lykus. Žmogus gali jÄ primuÅ¡ti, todėl kvietė policijÄ .

Kvietė policijÄ kai pamatė, kokia jos sklype yra daroma betvarkė. Kvietė policijÄ ir dėl avių, ir dėl įžeidimo. Policija daug ko neraÅ¡o, vienÄ straipsnį tik raÅ¡o, o kito neraÅ¡o. Sakė, kad jis (G. M.) jai grasina, įžeidinėja ir paleido avis. Jis įžeidinėjo gestais, necenzÅ«riniais žodžiais. Jis pasakė, kad trenks į veidÄ . Nerašė visų žodžių. Norėjo, kad policija jai atsakytų, kodėl kartoja, kad kviečia ji policijÄ be reikalo. Nežino, kodėl policija neparašė apie grasinimus.

Kai kvietė policijÄ , ji neatvažiavo, reiÅ¡kia policija nenori suteikti pagalbos. Policija pasakė nufotografuoti, pridėti dokumentus ir siųsti. Policija nevažiuoja, žmogus daro kÄ nori. PraÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti policijai, tegu užraÅ¡o, kad jai grasino. PraÅ¡o grÄ Å¾inti policijai tirti iÅ¡ naujo. Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneÅ¡tos, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.

J. J. skundas netenkintinas. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y.

įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 569 straipsnis). Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog G. M. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, patraukti G.

M. administracinėn atsakomybėn iÅ¡ esmės praÅ¡oma tik nukentėjusiosios J. J. pareiÅ¡kimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui bei fotonuotrauka. Teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėja J. J. teigia, kad laukiant atsakymo į jos pareiÅ¡kimÄ , ji sužinojusi, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas A.

Z., be jos leidimo leido naudotis sklypu G. M., bei tai, kad A. Z. jai pranešęs, jog jis nežinojęs, kad reikia jos, kaip bendrasavininko, sutikimo. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog G. M. tyčia, pažeisdamas J. J. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piktnaudžiauja savo teisėmis ir jis savavališkai naudojosi minėtu, jam nepriklausančiu, žemės sklypu, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš rašytinės bylos medžiagos bei pareiškėjos J.

J. paaiÅ¡kinimų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. G. M., naudojosi minėtu žemės sklypu turėdamas A. Z. leidimÄ , kuris yra sklypo bendrasavininkas su pareiÅ¡kėja J. J., taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. M. bÅ«tų atlikęs kažkokius aktyvius veiksmus, kuriais galėtų pažeisti J. J. teises į jos turimÄ Å¾emės sklypo dalį. Be kita ko, pareiÅ¡kėja J. J. pareiÅ¡kimu teigia, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. įžūliai elgdamasis jai grasino, o teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji kvietė policijÄ ir dėl avių, ir dėl įžeidimo.

Taip pat nurodė, kad G. M. jai grasina, įžeidinėja gestais, necenzÅ«riniais žodžiais, kad jis pasakęs, jog trenks į veidÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog tyrimo metu pareigÅ«nams apklausus G. M., Å¡is neigė grasinus J. J. susidorojimu. Taigi J. J. teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais ar papildomai pateiktais įrodymais. Be to, J. J. nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti faktÄ , jog G. M. jai grasino susidorojimu. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiÅ¡kimas ar praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalis).

BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ :

1) kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalies nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iÅ¡ kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra iÅ¡imtinė prokuroro kompetencija.

Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau, priimdamas sprendimus, tarp jų ir nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma.

Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja J.

J. bÅ«tų pateikusi skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie G. M. nusikalstamÄ veikÄ arba prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas pats bÅ«tų nustatęs G. M. nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. M. padarytÄ administracinį nusižengimÄ byloje nėra, o kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog G. M. turėjo tyčiÄ padaryti ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje, teismas sprendžia, kad administracinė teisena G.

M. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjos J. J. skundas netenkintinas (ATPK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-642 straipsniais, teismas n u t a r i a : J. J. skundÄ atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis