Legislator Case Law & Legislation
2022-08-29 Nr. BB-5221-1-01-1-46497-2019-5 AI generated

2022-08-29 Nr. BB-5221-1-01-1-46497-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-08-29 Nr. BB-5221-1-01-1-46497-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2022-08-29 Nr. BB-5221-1-01-1-46497-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-4088/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46497-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus bei pagrįstus sprendimus.

Nuteistajam inkriminuota veika neįrodyta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis liudytojų parodymais, nes jie yra prieštaringi, netikslūs, nevisapusiškai atitinka liudytojo A. J. P. pateiktą įvykio versiją. Nuteistojo veiksmai nepagrįstai kriminalizuoti, padaryti teisės pažeidimai (jeigu tokie buvo) nėra tokio sunkumo, kad dėl jų būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. P. nurodė, kad jokių pretenzijų automobilį apgadinusiam asmeniui neturi, prašė tyrimo nebetęsti. Tai reiškia, kad 2020 m. balandžio 20 d. R. B. įteikiant pranešimą apie įtarimą, nebuvo nukentėjusio asmens ar jo atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, neaišku, kokiais įrodymais nustatyta 500 Eur žala, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nėra, kaltinamojo akto surašymo momentu ir bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu UAB „G“, draudimo bendrovė civiliniais ieškovais į bylą nebuvo įtraukti, civilinis ieškinys nepareikštas. Bylą nagrinėjant teisme automobilis dar nebuvo suremontuotas. Taigi kaltinamasis aktas dėl kaltinimo neapibrėžtumo neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Nuo tokio žodiniu prašymu de facto pakeisto kaltinimo R. B. tapo neįmanoma gintis, nes buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Nors paduotame kasaciniame skunde nurodomi kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tai pagrindžiančių teisinių argumentų nepateikta. Kasacinio skundo teiginiai subjektyviai ginčijant teismų išvadas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties R. B. veiksmuose buvimo, savaip interpretuojant bei vertinant įrodymus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški argumentai, kuriais buvo keliamos abejonės dėl veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos nustatymo, įrodymų vertinimo, ikiteisminio tyrimo teisėtumo, kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nuteistojo teisės efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo užtikrinimo, buvo pateikti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į visus šiuos apeliacinio skundo argumentus išsamiai atsakė, pateikdamas teisinius argumentus. Dėl apeliacinėje nutartyje padarytų išvadų kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, nenurodoma, kokias konkrečiai baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateikti abu alternatyvūs prašymai – panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams –BPK 382 straipsnio nuostatų neatitinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas