2019-11-27 Nr. CB-11453-2-68-3-19066-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1837/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19066-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. lapkričio 21 d. gautu ieškovės B. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai priteisti ieškovei iš Lietuvos valstybės 4763,67 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, atmesti, peržiūrėjimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veikla negali būti laikoma teisėta, nes jos metu buvo pažeistas esminis baudžiamojo proceso principas – draudimas versti duoti prieš save parodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės išteisinimą lėmė byloje surinktų įrodymų (nustatytų aplinkybių atitikimo baudžiamajam įstatymui) vertinimas, nes baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017 kasacinio teismo yra nustatyta, kad ieškovė išteisinta dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė prisidėjo prie esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią baudžiamojo proceso išlaidos yra atlygintinos netgi tuo atveju, kai teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai buvo pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti, ir kt.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Tais atvejais, kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, CK 6.272 straipsnio 1 dalies, BPK 10 straipsnio, 21 straipsnio, 44 straipsnio 7, 8 dalių, 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai, kasaciniame skunde neišdėstyti teisės taikymui ir aiškinimui aktualūs klausimai. Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, tačiau paaiškinimais iš esmės nepagrindžiama, kad teismai būtų nuo jos nukrypę priimdami procesinius sprendimus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas