2023-02-22 Nr. AB-4269-3-61-3-01781-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-164-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01781-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Duku“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Duku“ patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus atviras jaunimo centras „Mes“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Duku“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 30-1250/21 „Dėl negyvenamųjų patalpų Bitėnų g. 3E-101 suteikimo pagal panaudos sutartį Vilniaus atviram jaunimo centrui „Mes“ (toliau – ir Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas) ir juo be konkurso įkuriant naują socialinę paslaugą – atvirą jaunimo centrą, kaip nurodoma pirmame ir antrame Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo punkte.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. elektroninį laišką Nr. A50-5466/21 „Dėl VšĮ „Duku“ prašymo skelbti viešą konkursą steigiant naują atvirą jaunimo centrą Pilaitėje atmetimo teisinių argumentų“, patvirtino, kad ieško patalpų savo steigiamam jaunimo centrui ir kvietė pareiškėją aptarti bendradarbiavimo galimybes. Pareiškėjas su Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) atstovais susitiko 2021 m. kovo 25 d., kurio metu Savivaldybės atstovai sutarė steigti naują socialinę paslaugą Pilaitėje. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Administracijos Jaunimo skyrių dėl Pilaitės seniūnijoje patalpų atviram jaunimo centrui, nes pareiškėjas teikia socialines paslaugas, tarp kurių – atviras darbas su jaunimu. Tokią pačią socialinę veiklą vykdo Administracijos Jaunimo skyriui pavaldi biudžetinė įstaiga Vilniaus atviras jaunimo centras „Mes“ (toliau – ir Atviras jaunimo centras „Mes“). Administracija, suteikdama išimtines teises Atviram jaunimo centrui „Mes“ steigti Jaunimo centrą Pilaitėje – kaip padalinį be konkurso ir esant pareiškėjo iniciatyvai organizuoti konkursą, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatas.

2.2. Savivaldybė, piktnaudžiaudama savo padėtimi, nepagrįstai atsisakydama organizuoti konkursą dėl naujo atviro jaunimo centro Pilaitėje steigimo, suteikdama privilegijas Atviro jaunimo centrui „Mes“, teikti atviro darbo su jaunimu socialinę paslaugą steigiant padalinį, kai buvo inicijuotas konkursas dėl socialinės paslaugos teikimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

2.3. Savivaldybės įstaigos padalinio atidarymas nepagrįstas, nes Savivaldybė naujas socialinių paslaugų įstaigas steigia tik tokiais atvejais, kai kitos tokių paslaugų kitos socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai, ar negali teikti (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 5 d.). Šiuo atveju pareiškėjas gali suteikti atviro darbo su jaunimu socialinę paslaugą. Todėl Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu priimtas sprendimas steigti savo socialinę įstaigą per padalinio atidarymą – Atviras jaunimo centras „Mes“ – yra neteisėtas, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7, 4 straipsnius ir Socialinių paslaugų įstatymo 8 ir 13 straipsnius.

2.4. Viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Administracija), vykdydamas tam tikroje srityje komercinę veiklą, negali kontroliuoti kitų ūkio subjektų, vykdančių veiklą toje pačioje srityje, ar sukurti išskirtinių sąlygų verstis tam tikra veikla, nes toks veikimas skatina susiformuoti konkurencijos sąlygų skirtumams, neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės. Atviras jaunimo centras „Mes“ vykdo tokią pačią veiklą kaip pareiškėjas, tačiau Atviras jaunimo centras „Mes“ yra biudžetinė įstaiga, kuri priklauso Savivaldybei. Skundžiamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Atviro jaunimo centrui „Mes“ suteikiama teisė vykdyti atviro jaunimo centro veiklą, leidžiant steigti padalinį, taip šiam centrui suteikiant išskirtines sąlygas ir privilegijas. Šiuo atveju būtent pareiškėjas inicijavo procesus, susijusius su atviro darbo su jaunimu paslauga, tačiau skundžiamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nepagrįstai ši paslauga buvo suteikta ne pareiškėjui.

2.5. Savivaldybė, kuri kontroliuoja ir finansuoja ūkio subjektus socialinių paslaugų teikimo srityje, palaikydama savo pavaldume esantį Atvirą jaunimo centrą „Mes“, akivaizdžiai diskriminuoja pareiškėją.

2.6. Pareiškėjas teikia paslaugas, priskirtas prie socialinių paslaugų pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 patvirtinto Socialinių paslaugų katalogo 5.9 punktą ir 14.7.3 punktą. Todėl Savivaldybė nepagrįstai pareiškėjo teikiamas atvirojo darbo su jaunimu paslaugas nevertino kaip socialinių paslaugų ir laikė nereikalingomis.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Administracija atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Savivaldybė nusprendė steigti savo atvirą jaunimo centrą. Savivaldybė atsižvelgė į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1–5 punkto nuostatas. Ji nustatė, kad pareiškėjas atlieka ne atvirąjį darbą su jaunimu, bet darbą su jaunimu gatvėje, o pareiškėjo Įstatuose nėra konkrečiai numatyta, kad pareiškėjas užsiima atvirojo darbo su jaunimu veikla. Be to pareiškėjas nėra pateikęs Administracijai konkrečių duomenų, kokį konkrečiai darbą ir su kiek jaunimo pareiškėjas atlieka, ir nepagrindė kaip aptariamą paslaugą galėtų teikti. Taip pat Savivaldybė įvertino tai, kad Vilniaus Pilaitės mikrorajone yra didelis atviro darbo su jaunimu poreikis, o pareiškėjas, veikdamas šio mikrorajono pakraštyje, šio poreikio nepatenkina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nenustatyta, kad savivaldybė pirmiausia privalo organizuoti viešuosius pirkimus socialinėms paslaugoms pirkti ir, kad tik nenupirkus jų viešųjų pirkimų būdu, gali steigti savo socialinių paslaugų įstaigas. Savivaldybė taip pat atsižvelgė į tai, kad atviro jaunimo centro (t. y. naujo juridinio asmens) steigimas yra sudėtingesnis, brangesnis ir ilgiau trunkantis procesas nei naujos atviros jaunimo erdvės įkūrimas, o atviro darbo su jaunimu poreikis atėjus pavasariui ir mažėjant karantino ribojimams neabejotinai išaugs. Savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimo Jaunimo skyriaus klausimais 2021 m. balandžio 22 d. vykusiame posėdyje buvo nutarta ne steigti naują atvirą jaunimo centrą, o įkurti Atvirą jaunimo erdvę Pilaitėje ir priskirti ją administruoti jau esamam Atviro jaunimo centrui „Mes“, kurio veikla apima atvirą darbą su jaunimu.

3.2. Joks biudžetinės įstaigos padalinys nei Savivaldybės, nei Administracijos sprendimais Pilaitėje nebuvo įsteigtas. Vilniaus Pilaitės mikrorajone nebuvo įkurtas biudžetinės įstaigos Atviro jaunimo centro „Mes“ padalinys – šiai įstaigai, kaip turinčiai visus reikalingus resursus ir pavaldžiai Administracijos Jaunimo skyriui, buvo skirta administruoti atviro jaunimo erdvę, t. y. Savivaldybės nuomos pagrindais valdomą patalpą, kurioje vykdoma atitinkama jaunimui skirta veikla. Todėl pareiškėjo skunde dėstomi argumentai apie tariamą biudžetinės įstaigos padalinio atidarymą Pilaitėje nepagrįsti.

3.3. Savivaldybė nedaro kliūčių pareiškėjui steigti savo atvirą jaunimo centrą, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas nepaaiškino, kokį savo atvirą jaunimo centrą norėjo steigti, ir kokias kliūtis Savivaldybė tam sudarė.

3.4. Viešas skelbiamų derybų būdas sudarė sąlygas visiems suinteresuotiems subjektams, įskaitant ir pareiškėją, kreiptis į Savivaldybę su siūlymais dėl patalpų, kurias Savivaldybė galėtų išnuomoti ir perduoti subjektui, galinčiam vykdyti atvirą darbą su jaunimu – steigti atvirą jaunimo centrą arba kurti atvirą jaunimo erdvę, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo.

3.5. Kadangi atviras jaunimo centras nebuvo įkurtas, o įsteigtos atviros jaunimo erdvės veikla savo esme negali būti laikoma ūkine veikla, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 punkte ir nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. kovo 2 d. rašte Nr. (2.11Mr-45)6V-252 „Dėl Jūsų rašto“, šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos įkuriant atvirą jaunimo erdvę Pilaitėje esančiose Savivaldybės išsinuomotose patalpose nebuvo pažeistos.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Atvirtas jaunimo centras „Mes“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas su 2020 m. gruodžio 22 d. prašymu „Dėl konkurso skelbimo steigiant naują Atvirą Jaunimo Centrą Pilaitėje“ (reg. Nr. A50-39687/20) kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas Vilniaus mieste steigiant naują socialinę paslaugą – Atvirą Jaunimo Centrą Pilaitės mikrorajone, skelbti viešą konkursą paslaugai teikti, kad būtų įgyvendinta Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis (toliau – ir pareiškėjo 2020 m. gruodžio 22 d. prašymas).

6.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. A104-1-797 „Dėl nuomos teisių įsigijimo skelbiamų derybų būdu“ (toliau – ir Tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas). Šiuo sprendimu Taryba įpareigojo Administraciją skelbiamų derybų būdu Pilaitės seniūnijoje įsigyti patalpų, kurių bendrasis plotas būtų nuo 80 kv. m iki 120 kv. m, ir kurios atitiktų reikalavimus Pilaitės atvirojo jaunimo centro funkcijoms ir veikloms vykdyti, nuomos teisę 5 metams su galimybe nutraukti nuomos sutartį pirma laiko arba pratęsti iki 5 metų tomis pačiomis sąlygomis. Taip pat šiuo sprendimu Taryba pavedė Administracijos direktoriui sudaryti Administracijos Pilaitės seniūnijoje atvirojo jaunimo centro patalpų nuomos teisių įsigijimo skelbiamų derybų būdu komisiją, kuriai pavedė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visas reikalingas patalpų nuomos teisių įsigijimo skelbiamų derybų būdu procedūras.

6.3. Administracijos Jaunimo skyrius 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. A51-162752/20(3.3.2.26E-AD16) „Dėl atsakymo į prašymą dėl konkurso skelbimo steigiant naują atvirą jaunimo centrą Pilaitėje“ (toliau – ir Administracijos Jaunimo skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. raštas) atsakė į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 22 d. prašymą. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas, kad viešo konkurso pirkimo būdu šiuo metu Savivaldybėje nėra ieškomos jokios socialinės paslaugos ir kad konkurso būdu bus ieškomos tik patalpos Pilaitės Atviro jaunimo centro veiklai vykdyti. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad Taryba 2020 m. gruodžio 23 d. vykusio tarybos posėdžio metu pritarė klausimui „Dėl nuomos teisių įsigijimo skelbiamu derybų būdu“.

6.4. Administracija 2021 m. vasario 1 d. internetiniame puslapyje paskelbė informaciją apie planuojamą įsigyti patalpų nuomos teisę skelbiamų derybų būdu Pilaitės seniūnijoje (nuoroda: https://vilnius.lt/lt/jaunimas/vilniaus-miesto-savivaldybes-administracija-planuoja-isigyti-patalpu-nuomos-teise-skelbiamu-derybu-budu-pilaites-seniunijoje/).

6.5. Pareiškėjas su 2021 m. vasario 3 d. prašymu „Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo laikymosi steigiant naują Atvirą Jaunimo Centrą Pilaitėje“ (reg. Nr. A50-3561/21) (toliau – ir pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. prašymas) kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas nepažeisti Socialinių paslaugų įstatymo steigiant naują socialinę paslaugą – atvirą jaunimo centrą Pilaitės mikrorajone, ir skelbti viešą konkursą šiai paslaugai teikti. Pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. prašyme pažymėta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. sausio 9 d. kreipimąsi, ar atviras jaunimo darbas yra socialinė paslauga, kuri teikiama atvirame jaunimo centre, išaiškino, kad atviras darbas su jaunimu yra socialinė paslauga, teikiama atvirame jaunimo centre bei jam turi būti taikomos Socialinių paslaugų įstatymo nuostatos.

6.6. Administracijos Jaunimo skyrius 2021 m. vasario 23 d. rašte Nr. A121-4939/21(2/1/19-AD16) „Dėl atsakymo į raštą „Dėl AJC Pilaitėje kūrimo“ (toliau – ir Administracijos Jaunimo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. raštas) nurodė, kad Savivaldybėje yra didžiausias jaunų žmonių skaičius. Savivaldybėje veikia daugiausiai tokio tipo įstaigų kaip atviras jaunimo centras ar atviros jaunimo erdvės, nepatenkinamas darbo su jaunimu poreikis. Todėl Savivaldybė planuoja steigti naują Atvirą jaunimo centrą Pilaitės mikrorajone, kurio pagrindinis tikslas – atvirasis darbas su jaunimu. Pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą darbu yra laikomas darbas su jaunimu atviruosiuose centruose ir (ar) erdvėse, vykdomas darbo su jaunimu principais. Administracijos Jaunimo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. rašte nurodoma, kad pareiškėjo vykdomos darbo su jaunimu gatvėje paslaugos yra aukščiausios kokybės, tačiau Pilaitės mikrorajone nėra teikiama atvirojo darbo su jaunimu paslauga.

6.7. Administracija 2021 m. kovo 24 d. internetinėje svetainėje paskelbė informaciją apie planuojamą įsigyti patalpų nuomos teisę skelbiamų derybų būdu paskelbė antrą kartą (nuoroda: https://vilnius.lt/lt/jaunimas/vilniaus-miesto-savivaldybes-administracija-planuoja-pilaites-seniunijoje-isigyti-patalpu-nuomos-teise-skelbiamu-derybu-budu/).

6.8. Pareiškėjas, reaguodamas į skelbimą, su 2021 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos planuojamų Pilaitės seniūnijoje įsigyti patalpų nuomos teisę skelbiamų derybų būdu – Atviram Jaunimo Centrui“ kreipėsi į Administraciją. Jis pasiūlė Nadruvos parke pastatyti patalpas (modulines erdves), kurioje veiklą galėtų vykdyti pareiškėjas.

6.9. Administracija gavo vieną skelbimą atitinkantį pasiūlymą, kuris Administracijos Pilaitės seniūnijoje atvirojo jaunimo centro patalpų nuomos teisių įsigijimo skelbiamų derybų būdu komisijos 2021 m. balandžio 14 d. posėdyje įvertintas kaip tinkamas.

6.10. Administracijos direktorius 2021 m. balandžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1078/21 „Dėl nuomos teisės į patalpas Bitėnų g. 3E-101 skelbiamų derybų būdu pirkimo“, kuriuo leido pirkti nuomos teisę į 84,58 kv. m ploto patalpas (unikalus Nr. 4400-5005-4249:9413), adresu: Vilnius, Bitėnų g. 3E-101 5 metams su galimybe nutraukti nuomos sutartį pirma laiko arba pratęsti iki 5 metų tomis pačiomis sąlygomis atviro jaunimo centro – erdvės veiklai vykdyti už nuomos kainą, suderėtą su patalpų savininkais – 12 Eur už vieną kv. m per mėnesį, įskaitant mokesčius, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, išskyrus nekilnojamojo turto mokestį.

6.11. Administracijos direktorius priėmė skundžiamą Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, kuriuo iki 2026 m. balandžio 30 d. pagal panaudos sutartį suteikė Atviro jaunimo centrui „Mes“, kaip subjektui, įgyvendinančiam atvirojo darbo su jaunimu funkciją, Savivaldybės nuomos teise valdomas 84,58 kv. m negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. 4400-5005-4249:9413) adresu: Vilnius, Bitėnų g. 3E-100 naudoti atviro jaunimo centro veiklai, neįrengiant gyvenamųjų patalpų, Atviro jaunimo centro „Mes“ nuostatuose numatytai veiklai vykdyti.

7. Teismas, vadovaudamasis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalimis, 7 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad skundžiamo Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo priėmimo metu Pilaitės mikrorajone nebuvo vykdomas atviras darbas su jaunimu, kaip tai apibrėžta Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o pareiškėjas vykdė darbą su jaunimu gatvėje. Dėl to Jaunimo skyriui buvo pavesta registruoti jaunimo erdvę Pilaitėje ir priskirti ją jau veikiančiam Atviram jaunimo centrui „Mes“, t. y. naujas atviras jaunimo centras Pilaitėje nebuvo įkurtas. Skundžiamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Administracijos direktorius pagal panaudos sutartį suteikė negyvenamąsias patalpas, esančias Bitėnų g. 3E-100 naudoti Atviro jaunimo centro „Mes“ veiklai. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įsteigtas naujas atviras jaunimo centras, o buvo sukurta nauja atvira jaunimo erdvė.

8. Vadovaudamasis Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi ir remdamasis aplinkybe, kad naujas atviras jaunimo centras ar jo padalinys ginčo atveju nebuvo įsteigtas, teismas konstatavo, kad Savivaldybė negalėjo pažeisti ir nepažeidė Socialinių paslaugų įstatymo 8 ir 13 straipsnių reikalavimų.

9. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies pažeidimų, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, todėl negali būti pažeistos.

10. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo, ginant savo galimai pažeistas teises teisme, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad ginčijamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokią įtaką patalpų perdavimas panaudos sutartimi Atviro jaunimo centrui „Mes“ daro pareiškėjo vykdomai veiklai. Teismo vertinimu, Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas neužkerta kelio pareiškėjui steigti atvirą jaunimo centrą ar kitokia forma vykdyti darbą su jaunimu, šio įsakymo panaikinimas niekaip nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų, tokios aplinkybės nenustatytos ir pažymėdamas, kad kiti proceso dalyvių išdėstyti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą.

12. Pareiškėjas, kartodamas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, išsamiai neįvertino socialinių paslaugų ir paslaugų teikimą reglamentuojančio teisinio reglamentavimo.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ūkinės veiklos požymių, rėmėsi išskirtinai tik Konkurencijos įstatymo teisės normomis, tačiau neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, kurioje ne kartą buvo aptariama ūkinės veiklos samprata, pagal kurią ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos, o tokią veiklą gali vykdyti bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (1991 m. balandžio 23 d. sprendimas Höfner ir Elser, C‑41/90, ECLI:EU:C:1991:161; 1998 m. birželio 18 d. Komisija prieš Italiją, C‑35/96, ECLI:EU:C:1998:303; 2000 m. rugsėjo 12d. sprendimas Pavlov ir kt., C‑180/98, C‑184/98, ECLI:EU:C:2000:428; 2004 m. kovo 16 d. sprendimas AOK Bundesverband ir kt., C‑264/01, C‑306/01, C‑354/01, C‑355/01, ECLI:EU:C:2004:150).

12.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad skundžiamas Savivaldybės veikimas sudaro pagrindą neracionaliam lėšų švaistymui t. y. Savivaldybė, suteikdama Atviro jaunimo centrui „Mes“ vykdyti atviro jaunimo centro veiklą, neįvertino, jog, įsigydama tokias pačias paslaugas iš nevyriausybinių viešųjų įstaigų, būtų sutaupiusi mokesčių mokėtojų lėšas ir būtų užtikrinusi tinkamą savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą. Todėl aptariami Savivaldybės veiksmai ne tik pažeidė visuomenės interesus, bet ir galimai sudarė prielaidas formuotis visuomenės nuomonei apie netinkamą biudžeto lėšų panaudojimą. Šiuos argumentus patvirtina 2021 m. lapkričio 18 d. publikuotas straipsnis apie tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Pilaitėje ir Antakalnyje bus uždaryti 2 vaikų dienos centrai dėl per didelių kaštų.

12.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog infrastruktūros valdymas tais atvejais, kai jis yra naudojamas ūkinei veiklai vykdyti, yra laikytinas ūkine veikla (2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-527-629/2021). Vertinant, ar buvo ūkio subjektų privilegijavimas, diskriminavimas bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas, nebuvo būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, nes pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti. Šiuo atveju pareiškėjas įrodė, jog rodė iniciatyvą teikti socialinio darbo su jaunimu paslaugas Pilaitėje. Tik suorganizavusi konkurencingą procedūrą Savivaldybė būtų sužinojusi, ar pareiškėjas, ar Atviras jaunimo centras „Mes“ apskritai būtų dalyvavę šioje procedūroje dėl aptariamų paslaugų teikimo. Todėl niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vykdoma veikla nėra ūkinė ir kad pareiškėjo veiklai nebuvo taikytos nevienodos konkurencijos sąlygos.

12.5. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir nesiaiškino bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdžiu ir vieta. Teismas negerai nustatė, kad pareiškėjas vykdo tik darbą gatvėje ir neteikia darbo su jaunimu paslaugų Pilaitėje. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nėra apibrėžiamas atviras darbas su jaunimu, šis nurodomas tik kaip viena iš darbo su jaunimu formų. Pareiškėjo Įstatai patvirtina, kad pareiškėjo vykdomo darbo su jaunimu pobūdis yra platesnis nei tik atviras darbas su jaunimu, nes vykdomas darbas su jaunimu apima ne tik atvirą darbą su jaunimu, bet ir kitas darbo su jaunimu formas. Tai buvo nurodyta ir teismui paduotame pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. rašte. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi išaiškinimą, kad pareiškėjas dirba su jaunimu Pilaitėje. Tai, kad pareiškėjas teikia darbo su jaunimu paslaugas Pilaitėje žinoma ir Administracijai. Be to, tai, kad pareiškėjas vykdo darbo su jaunimu veiklą Pilaitės mikrorajone įtvirtinta ir Tarybos patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės 2021 metų socialinių paslaugų plane. Tačiau teismas, remdamasis Savivaldybės teiginiais, padarė nepagrįstas ir realybės neatitinkančias išvadas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdžio, kas patvirtina, kad teismas nesivadovavo tyrimo ir betarpiškumo principais.

12.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Pilaitėje nebuvo įkurtas naujas atviras jaunimo centras. Tai, kad toks centras buvo įkurtas, patvirtina byloje pateikti Administracijos Jaunimo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. raštas, Tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas, Administracijos Jaunimo skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. raštas, Administracijos 2021 m. kovo 15 d. raštas Nr. A51-22784/21(3/3/13/1E-AD24) „Dėl VšĮ Duku įtraukimo į Atviro Jaunimo Centro Pilaitėje steigimo procesus“ (toliau – ir Administracijos 2021 m. kovo 15 d. raštas), Administracijos Jaunimo skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. raštas „Dėl atsakymo į raštą „Dėl Pilaitės seniūnijoje patalpų Atviram Jaunimo Centrui“.

12.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingai vertina Administracijos jaunimo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. rašte ir Administracijos 2021 m. kovo 15 d. rašte vartojamas sąvokas „atviras jaunimo centras“ ir „atvira jaunimo erdvė“, neišaiškinęs šių sąvokų prasmės ir tapatumo. Administracijos jaunimo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. rašte ir Administracijos 2021 m. kovo 15 d. rašte šios sąvokos vartojamos kaip tapačios, turinčios vienodą reikšmę. Atitinkamai Socialinių paslaugų kataloge abi sąvokos įvardijamos vienodai, t. y. kai vieta teikti „atviro darbo su jaunimu“ socialinę paslaugą. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje atviruoju jaunimo centru laikomas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė. Šiuo metu ginčo patalpose jau veikia Savivaldybės įsteigta nauja įstaiga, vadinama „Atvirąja jaunimo erdve“, kuri turi savo atskirą pavadinimą, logotipą ir kontaktinius duomenis. Tai įrodo, kad ginčo atvira jaunimo erdvė (centras) turi autonomiją nuo Atviro jaunimo centro „Mes“, dėl ko turi būti laikoma kita organizacija, filialu, atstove ar padaliniu. Administracijos naujai įsteigtos atviros jaunimo erdvės (centro) veiklos pobūdis ir tikslai atitinka atvirojo jaunimo centro apibrėžimą, nurodytą Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl steigiant atvirą jaunimo erdvę (centrą) turėjo būti vadovaujamasi Socialinių paslaugų įstatymu ir tokiu atveju turėjo būti organizuojamas konkursas tokių paslaugų teikimui.

13. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Administracija, kartodama argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, byloje nustatytas aplinkybes, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reglamentavimą.

13.2. Pareiškėjas nepagrindė apeliacinio skundo argumento dėl netinkamai išaiškintos ūkinės veiklos sampratos. Pareiškėjas nepaaiškino kaip aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos ESTT praktikos pagrindžia Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo prieštaravimą Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas skunde neginčijo to, kad Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas pažeidė ESTT suformuotą praktiką. Šiuo atveju, net jeigu pareiškėjo veikla būtų pripažinta ūkine veikla, pirmosios instancijos teismas vis tiek pagrįstai įvertino tik tai, ar Savivaldybė, išnuomodama, atitinkamas patalpas jaunimo paslaugoms teikti, kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo ir kad jo teisės ir įstatymų saugomi interesai ginčo atveju skundžiamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nebuvo pažeisti. Pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė ir nepaaiškino, kokias kliūtis priimtas Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas pareiškėjui sukūrė steigti savo atvirą jaunimo centrą Pilaitėje ar kitame rajone. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ir prisidėti prie Administracijos planuoto steigti atviro jaunimo centro ar erdvės Pilaitės mikrorajone.

13.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netaupomų mokesčių mokėtojų lėšų nepagrįsti, nes nei Savivaldybė, nei Administracija jokių socialinių paslaugų neįsigijo. Pareiškėjas, dėstydamas deklaratyvius teiginius apie tariamai galėtas sutaupyti lėšas, klaidingai interpretuoja faktinę situaciją.

13.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju nebuvo įsteigtas joks atviro jaunimo centras ar jo padalinys, yra pagrįsta ir teisėta, o priešingas pareiškėjo situacijos vertinimas yra klaidingas. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi.

13.5. Pareiškėjas, teigdamas, kad Administracija nepagrįstai neorganizavo konkurso, nepagrindžia šios pozicijos teisės aktais, kuriuose tokia pareiga Administracijai būtų nustatyta. Sprendimai dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų steigimo yra išimtinė Tarybos kompetencija, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 21 punkte, ir šios kompetencijos įgyvendinimui viešųjų konkursų skelbimas nėra numatytas.

13.6. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Atviro jaunimo centro „Mes“ padalinio atidarymo Pilaitėje ir dėl to neskelbto viešo konkurso nepagrįsti ir dėl to, kad atvira jaunimo erdvė yra laikoma patalpa, kurioje vykdomas darbas su jaunimu, o atviras jaunimo centras yra juridinis asmuo, vykdantis darbą su jaunimu. Kaip minėta, ginčo atveju Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Vilniaus Pilaitės mikrorajone nebuvo įkurtas Atviro jaunimo centro „Mes“ padalinys – naujas atviras jaunimo centras. To nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėti Administracijos raštai, nurodyta informacija apie dabar veikiančią atvirą jaunimo erdvę.

13.7. Nepriklausomai nuo to, kokią ir kur veiklą vykdo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas to nenagrinėjo pagrįstai, kilusio ginčo kontekste.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Atvirtas jaunimo centras „Mes“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1250/21 „Dėl negyvenamųjų patalpų Bitėnų g. 3E-101 suteikimo pagal panaudos sutartį Vilniaus atviram jaunimo centrui „Mes“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 24 d.) 2.1 punktu (Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybės biudžetinėms įstaigoms) ir 5.2 punktu (sprendimą dėl Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Administracijos direktorius įsakymu Nuostatų 2.1 punkte nurodytiems subjektams) ir atsižvelgdamas į Administracijos 2021 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. A466-32/21, be kita ko, suteikė iki 2026 m. balandžio 30 d. pagal panaudos sutartį Atviram jaunimo centrui „Mes“ Vilniaus miesto savivaldybės nuomos teise valdomas 84,58 kv. m negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. 4400-5005-4249:9413) adresu: Vilnius, Bitėnų g. 3E-100 naudoti atvijo jaunimo centro veiklai, neįrengiant gyvenamųjų patalpų. Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Jaunimo skyrius įpareigotas parengti šių patalpų panaudos sutartį su Atviro jaunimo centru „Mes“ bei perdavimo ir priėmimo aktą, nurodant, kad šios patalpos turi būti naudojamos Atviro jaunimo centro „Mes“ nuostatuose numatytai veiklai vykdyti. Be to Jaunimo skyriaus vedėja įgaliota pasirašyti šių patalpų panaudos sutartį ir perdavimo ir priėmimo aktą. Taip pat Jaunimo skyriaus vedėjui pavesta kontroliuoti, kaip vykdomas Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas.

17. Nuostatai patvirtinti Tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291. Pastarasis Tarybos sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija), kuris, be kita ko, nustato savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (1 str. 1 d.), ir atsižvelgiant į Tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-443 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo strategiją.

18. Pareiškėjas, paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, siekė, kad Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas būtų panaikintas. Šį reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Administracija, pareiškėjo vertinimu, visiškai nepagrįstai be konkurso ir esant pareiškėjo iniciatyvai organizuoti konkursą negyvenamas patalpas, esančias adresu Vilnius, Bitėnų g. 3E-101 (unikalus Nr. 4400-5005-4249:9413), pagal panaudos sutartį suteikė Atviram jaunimo centrui „Mes“, kad jis jose vykdytų jo nuostatuose numatytą atviro jaunimo centro veiklą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

20. Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatyme nustatyta, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t. y. pareigų nevykdymo) nagrinėti įsteigti specializuoti administraciniai teismai (1 str. 1 d.), jų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ir kiti įstatymai (1 str. 2 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 2 straipsnio 17 dalyje viešasis administravimas apibrėžtas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas, kas atitinka to paties įstatymo 6 straipsnyje išvardytoms viešojo administravimo sritims. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Tačiau bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

21. Bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas reglamentuojamas ABTĮ 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (1 d.); bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (2 d.); kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (3 d.).

22. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, yra ne kartą konstatavusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius, taigi ir subjektines civilines teises bei pareigas (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį Nr. TK-2004-7; 2022 m. spalio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2022 ir joje nurodytas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019). Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., 2005 m. vasario 3 d. nutartį Nr. T-2005-10; 2022 m. spalio 3 d. nutartį Nr. T-48/2022 ir joje nurodytas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-115/2015 ir joje nurodytą praktiką).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Administracija, priimdama ginčijamą Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės turto, t. y. išsinuomotų 84,58 kv. m negyvenamųjų patalpų, adresu: Vilnius, Bitėnų g. 3E-100 (unikalus Nr. 4400-5005-4249:9413) perdavimo panaudos pagrindais ne pareiškėjui, o Atviro jaunimo centrui „Mes“, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o ne kaip viešojo administravimo subjektas, veikiantis viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 d., 6 str.).

24. Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundu pareiškėjas siekė, kad būtų priimtas naujas sprendimas dėl patalpų perdavimo naudotis panaudos pagrindais pareiškėjui, kad keliamas ginčas yra susijęs su panaudos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio, o priimdama ginčijamą Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Administracija veikė ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

25. Administraciniame procese apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str.).

26. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra, kai byla išnagrinėta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

27. Tikrinamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme pažeidus bylų rūšinio teismingumo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pagal išimtinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 22 str. 1 d., 146 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Duku“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pagal išimtinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė