2026-01-22 Nr. AB-1692-4-16-3-00731-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1709-442/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00731-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S., jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

vertėjams A. M. A. K., O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S., alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S. (toliau – ir Užsienietis), alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2025 m. spalio 2 d. su kitais užsieniečiais vyko per Lietuvos Respubliką automobiliu, kuris buvo sustabdytas. Nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtu būdu, neturėdamas jokių dokumentų. Užsienietis būdamas sulaikytas išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Centro įsitikinimu, prieglobsčio prašymo pateikimas nebuvo jo tikslas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi prieglobsčio prašymą jis galėjo pateikti ir ankščiau, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, o pateikęs prieglobsčio prašymą piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procedūra.

3. Centras nurodė, kad 2025 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

4. Užsienietis 2025 m. spalio 8 d. pateikė prieglobsčio prašymą, buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje. Centras pažymėjo, kad Užsieniečiui gali būti pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Centras teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

5. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su teikimu. Užsienietis teikė prašymus dėl galimybės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos, bet jo ir kitų užsieniečių neišleidžia, nors Užsienietis laikosi visų taisyklių. Užsienietis pažymėjo, kad jis neturi kuo užsiimti, nori turėti galimybę laisvai judėti. Užsieniečio atstovė nurodė, kad, atsižvelgusi į Užsieniečio poziciją, su teikimu nesutinka, prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečiui judėjimo apribojimai taikomi ilgą laiką, jis nebuvo pažeidęs apgyvendinimo tvarkos, institucija nenurodo priežasčių, dėl kurų Užsieniečiui negalėtų būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. 6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2026 m. sausio 2 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.).

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl teismas nurodė, kad taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

8. Teismas analizavo faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio vykimu per Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymo pateikimu, ir pažymėjo, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 5 d. sprendimu, nustačius Užsieniečio sulaikymo pagrindus (Įstatymo 113 str. 4 d. 1–2 p.) Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d.

9. Teismo įsitikinimu, nuo minėto teismo sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė – užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, taip pat nepasikeitė sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai – asmens tapatybė nenustatyta ir šiuo metu aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis, atvykęs į Šengeno erdvę, iš karto prieglobsčio nepasiprašė, taip pat nepateikė prašymo suteikti prieglobstį ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, iki kol nebuvo sulaikytas.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą ir jį įvykdyti, todėl vertinama, kad išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose.

11. Teismo vertinimu, nebuvo pasikeitę ir aplinkybės, kurių pagrindu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – nors byloje nebuvo duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau jis su kitais asmenimis neteisėtai vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, todėl išlieka pagrindas manyti, kad sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir jo įvykdymas šiuo metu gali būti užtikrinti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvę, t. y. paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 2 d. sprendimą ir skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais ir 115 straipsniu. Tačiau Užsieniečio laisvė yra apribota pritaikius vieną griežčiausių priemonių jau daugiau nei 3 mėn. (t. y. nuo 2025 m. spalio 2 d.), ribojimas taikomas remiantis tuo, jog reikia išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, taip pat kad nėra nustatyta Užsieniečio tapatybė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą.

14. Užsienietis pabrėžia, kad jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui. Apeliantas išvyko iš savo valstybės ir atvyko į Europą, nes siekė gauti tarptautinę apsaugą, kai tik turėjo galimybę, pateikė prieglobsčio prašymą. Nors prieglobsčio prašymas buvo registruotas 2025 m. spalio 8 d., iki šiol jo laisvės ribojimas grindžiamas tuo, kad reikia išsiaiškinti motyvus.

15. Užsieniečio įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog Centro teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo. Taip pat teikime nėra argumentų, kodėl vis dar reikalinga taikyti ribojimą, kokie Migracijos departamento veiksmai buvo atlikti. Pažymėtina, jog Užsieniečio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, tokio prašymo nagrinėjimui yra nustatytas 10 darbo dienų terminas (Įstatymo 81 str. 2 d.), tačiau Migracijos departamentas šį terminą jau seniai yra praleidęs.

16. Apeliantas nurodo, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, o sąlyga, kad siekiama išsiaiškinti tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus, negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai neapibrėžtam laikotarpiui. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti ir tai yra pagrindas tęsti suvaržymus, yra nepagrįsti.

17. Apelianto įsitikinimu, nebuvo jo sulaikymo taikymo sąlygų, nustatytų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, o rėmėsi tik tuo, kad asmuo atvyko į Lietuvos teritoriją neteisėtai ir neturi jokių dokumentų, leidžiančių teisėtai būti, bei jo asmens tapatybė nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę ir nebendradarbiauja. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad griežtas laisvės suvaržymas taikomas jau daugiau nei 3 mėnesius, Užsieniečiui turėtų būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Centras pažymi, kad apeliantas nesikreipė į Lietuvos institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai, t. y. neteisėtai, atvyko į Europos Sąjungos valstybę. Apeliantas neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, kad jis didelėje asmenų grupėje vyko per Lietuvą tranzitu ir ateityje gali įgyvendinti savo kelionės tikslą, vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kirsdamas jų vidines valstybių sienas neteisėtu būdu, tuo kelti neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, o prieglobsčio prašymą pateikė, kai pareigūnų buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu sprendimu.

20. Centro įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, tikėtina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Pirmosios instancijos teismo apeliantui pritaikyta teisinė priemonė laikytina būtina, kad institucija galėtų išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir pakankama, kad užtikrinti apelianto buvimą Lietuvoje.

21. Centras atkreipia dėmesį, kad apeliantas pateikė paso foto nuotrauką, tačiau jo asmens duomenys nesutampa su duomenimis, kuriais jis prisistatė pareigūnams, originalių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų apeliantas nepateikė, todėl negalima teigti, kad Užsieniečio asmens tapatybė iki galo yra nustatyta.

22. Centras pažymi, kad apeliantas teikė 14 prašymų (nuo 2025 m. spalio 8 d.) dėl leidimo išeiti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, iš kurių 10 buvo tenkinti, 4 netenkinti (trys iš jų dėl vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, vienas dėl išvykimo pagrindo nebuvimo). Todėl byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu jam taikomas apgyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų judėjimo laisvę. Siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti sprendimą prieglobsčio byloje, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui pratęstas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminas, teisėtumas ir pagrįstumas. Šios priemonės taikymo terminas nustatytas iki 2026 m. balandžio 4 d., bet ne ilgiau, kol išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko, tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išaiškinti, o Užsienietis per Lietuvą vyko tranzitu, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįsta taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, susietą su judėjimo laisvės apribojimais.

25. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo pagrindo jį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, jo judėjimo laisvė nepagrįstai varžoma jau ilgiau nei 3 mėnesius, Migracijos departamentas nepriima sprendimo dėl pateikto prieglobsčio prašymo, todėl, jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

27. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, kai tokios informacijos negalima gauti prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Be to, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, gali būti daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Be kita ko, tai gali būti atvejai, kai užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja nustatant jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, pavyzdžiui, atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ar pateikia suklastotus dokumentus (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat reikšminga, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 punktas), ar, būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo tvarką (7 punktas), ar prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (10 punktas), taip pat ar bandė neteisėtai vykti arba vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 punktas).

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vertina kriterijus, be kita ko: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar bendradarbiauja su teismu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017).

30. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 5 punkte – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 7.02 val., Druskininkų sav., Leipalingio sen., VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože, kartu su kitais asmenimis, neteisėtai, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos ar kito teisėto leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, neleistinoje vietoje, ne per pasienio ar muitinės kontrolės punktus, Nemuno upe dviem guminėmis valtimis perplaukė Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsienietis 2025 m. spalio 1 d., apie 21 val. Sangrūdos sen., Vaiponiškių kaimo ribose buvo sulaikytas kartu su kitais užsieniečiais, kurie vyko automobiliu. Užsienietis neturėjo jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat teisėtą buvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 5 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis 2025 m. spalio 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, galutinis sprendimas dėl pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nėra priimtas, Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsieniečio nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, automobilyje, kuriame vyko 7 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu, Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog jis gali pabėgti, pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sutrukdyti kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

33. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę (alternatyvią) sulaikymui priemonę, kadangi užsieniečio elgesys (anksčiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio.

34. Kartu pažymėtina, kad užsieniečiui yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis teise išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos naudojasi.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys