307ac2ff-fce7-41d2-9064-eec8a182e841 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-69-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.4.1; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Ž. R. projektavimo biuro apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2231-918/2012 pagal ieÅ¡kovo Ž.

R. projektavimo biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo (tretieji asmenys: V. Z. ir G. L.) ir n u s t a t ė:Ginčo esmėIeškovas ieškiniu (1 t., b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovo 2 695,92 Lt nuostolių atlyginimo, 197 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu susidūrė jam priklausantis trečiojo asmens G.

L. vairuojamas automobilis Hummer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis FORD Transit. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino eismo įvykio deklaracijoje (1 t., b. l.

12) pasirašęs trečiasis asmuo V. Z., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės. Pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitÄ ieÅ¡kovas patyrė 3 563,08 Lt nuostolį (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio), iÅ¡ kurio minusavus atsakovės per kelis kartus sumokėtÄ 867,16 Lt iÅ¡mokÄ , reali ieÅ¡kovo žala yra 2 695,22 Lt. Byloje kilo ginčas atsakovei atsisakius ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykyje apgadintÄ automobilį, nes, atsakovės nuomone, transporto priemonės kairės pusės veidrodėlis, už kurį praÅ¡oma priteisti ginčo nuostolius, buvo sugadintas ankstesnio draudiminio įvykio metu, be to, transporto priemonės Ford Transit, kuriÄ vairavo įvykio kaltininkas, kėbulo aukÅ¡tis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu (t. 1, b. l. 214-220) ieškinį atmetė šiais motyvais:1. Trečiųjų asmenų pasirašytoje ir atsakovei pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje neužpildytos 10 ir 11 grafos (nenurodyti transporto priemonių sugadinimai, nenurodyta pradinio smūgio į transporto priemones vieta). Išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimus, akivaizdu, kad eismo įvykio deklaracijoje netiksliai užpildyta ir 12 grafa, t. y. aplinkybės, kuriomis įvyko eismo įvykis, įvardintos neišsamiai, nurodant, kad eismo įvykis įvyko stabdant trečiojo asmens G.

L. vairuojamÄ automobilį Hummer. Tačiau tretieji asmenys G. L. ir V. Z. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad transporto priemonės susidÅ«rė, kai automobilis Hummer stovėjo, o automobilis Ford Transit, bandydamas pradėti važiuoti, dėl slidaus kelio ir sniego slydo, nubraukdamas automobilio Hummer Å¡onÄ . Teismo posėdyje G. L. paaiÅ¡kino, kad tiksliai nematė, kuria dalimi automobilis Ford Transit atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį, V. Z. teismo posėdyje bei 2011-01-19 praneÅ¡ime draudikui nurodė, kad automobilį Hummer kliudė savo vairuojamo automobilio kairės pusės galiniu kampu (t. 1, b. l. 76).

Pažymėtina, kad eismo įvykio kaltininkų deklaracijoje nubraižytoje eismo įvykio schemoje (t. 1, b. l.

12) pažymėti automobilių Ford Transit ir Hummer sÄ lyčio taÅ¡kai susidÅ«rimo metu. IÅ¡ schemos matyti, kad automobilis Ford Transit į automobilį Hummer atsitrenkė galine dalimi, į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokius automobilių sÄ lyčio taÅ¡kus. Teismo posėdyje apklausus trečiuosius asmenis teismas nustatė, kad jų nurodomos eismo įvykio aplinkybės skiriasi. G. L. nurodė, kad susidÅ«rimo metu jo vairuojamas automobilis Hummer stovėjo pakrypęs, t. y. deÅ¡iniaisiais ratais buvo užvažiavęs ant pusnies, tuo tarpu V.

Z. nurodė, kad automobilio Hummer deÅ¡inės ir kairės pusės ratai buvo vienoje plokÅ¡tumoje. Vertinant ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens G. L. pateiktÄ versijÄ dėl eismo įvykio aplinkybių, pažymėtina, trečiasis asmuo apie tokiÄ aplinkybę, kad jo vairuojamos transporto priemonės deÅ¡inės pusės ratai eismo įvykio metu stovėjo ant pusnies ir dėl to buvo pasvirusi, nurodė tik teisme, duomenų, kad tokia aplinkybė bÅ«tų buvusi atskleista draudikui iÅ¡ karto po įvykio, byloje nėra.

2. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodytais argumentais, kad atsakovės darbuotojai, tyrę žalos bylÄ , elgėsi neatidžiai, nenuvykdami į eismo įvykio vietÄ ir neįvertindami eismo įvykio vietos sÄ lygų. Tačiau eismo įvykio dalyviai G. L. ir V. Z. po eismo įvykio taip pat nesielgė apdairiai, tinkamai neužpildė eismo įvykio deklaracijos. PraneÅ¡imuose apie eismo įvykį nėra minimas galimas G. L. vairuojamos transporto priemonės pasvirimas. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių eismo įvykio deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, nenurodyta, kokie transporto priemonių apgadinimai buvo padaryti.

Eismo įvykio kaltininkas nėra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, jo, kaip automobilio Ford Transit valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, tiek po eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio veidrodėlio apgadinimų nepastebėjo, susidūrimo metu smūgis nebuvo stiprus, be to, veidrodėlio negalėjo kliudyti vien dėlto, kad jo vairuojamos transporto priemonės priekaba, kuri ir atsitrenkė į automobilį Hummer, yra žemesnė.

3. Transporto priemonės susidÅ«rė dienÄ , Å¡viesiu paros metu, eismo įvykio dalyviai turėjo visas sÄ lygas atidžiai apžiÅ«rėti transporto priemonių apgadinimus ir juos tinkamai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad automobilio veidrodėlio sugadinimai yra žymÅ«s, akivaizdÅ«s, todėl, jei buvo apgadintas susidÅ«rimo metu, tai turėjo bÅ«ti pastebėta iÅ¡ karto apžiÅ«rint transporto priemones. Nors ieÅ¡kovo atstovas ir trečiasis asmuo G.

L. nurodė, kad deklaracija buvo netinkamai užpildyta dėl eismo įvykio dalyvių nepatyrimo, šį argumentÄ teismas atmetė kaip neturintį teisinės reikÅ¡mės. Abu tretieji asmenys nėra nepatyrę vairuotojai (G. L. teisė vairuoti suteikta 1976-01-17 (t. 1, b. l. 53), V. Z. - 1997-04-05 (t. 1, b. l. 79)), informacija apie tai, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , jiems turėjo bÅ«ti žinoma. Å iÄ aplinkybę patvirtina eismo įvykio deklaracijos blankas (t. 1, b. l. 153), kurio antroje pusėje yra smulkiai apraÅ¡yti nurodymai, kaip teisingai ir tiksliai užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

Pažymėtina ir tai, kad privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo procesas, pakeisti teisės aktai, susiję su galimybe pildyti eismo įvykio deklaracijÄ nekviečiant į eismo įvykio vietÄ policijos, įtraukė daugumÄ Lietuvos žmonių, apie šį procesÄ ir jo sÄ lygas visuomenė buvo Å¡viečiama ir per masines informavimo priemones, taigi tretieji asmenys, bÅ«dami atidÅ«s, apdairÅ«s, rÅ«pestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, eismo įvykio dalyviai, netinkamai užpildę eismo įvykio deklaracijÄ , neįraÅ¡ydami joje reikalingų duomenų, turėtų prisiimti iÅ¡ to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.4.

Viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , susijusiÄ su veidrodėlio apgadinimu, buvo nurodyta tai, kad žala dėl kairės pusės veidrodėlio sugadinimų minėtam automobiliui buvo atlyginta pagal 2009-08-18 eismo įvykį byloje Nr. 2009/208913. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iuo pagrindu. IÅ¡ nuotraukų po 2011-01-13 ir 2009-08-18 eismo įvykių teismas nustatė, kad Å¡ių eismo įvykių metu veidrodėliai apgadinimai nėra tokie patys.

Ištyręs nuotraukas (t. 1, b. l. 201-202) teismas nustatė, kad patys veidrodėliai yra skirtingi: akivaizdžiai skiriasi jų korpuse esančios kreipiančiosios dalys. Nors ši atsakovės versija paneigta byloje esančiais įrodymais, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, pati savaime nepaneigia kito esminio atsakovės argumento, susijusio su automobilio Ford Transit maksimaliu galimu apgadinimų aukščiu. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad automobilio Hummer durelių apgadinimo apatinė riba yra maždaug 88-90 cm aukštyje (t. 1, b. l. 67).

Tretieji asmenys nurodė, kad automobilis Hummer buvo kliudytas automobilio Ford Transit priekabos galine dalimi. Iš automobilio Ford Transit nuotraukų, darytų po eismo įvykio, teismas nustatė, kad šio automobilio priekabos pagrindo apatinė riba yra apytiksliai 86 cm aukštyje, priekabos bortų apatinė riba yra 94 cm aukštyje, viršutinė riba – 131 cm (t. 1, b. l. 86). Automobilio Hummer veidrodėlio korpuso apatinė riba yra 138 cm aukštyje (t. 1, b. l. 91-92), veidrodėlio apgadinimų centras yra apytiksliai 141-147 cm aukštyje (t. 1, b. l. 98).

Teismo vertinimu, jei automobilis Hummer, kaip kad nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo G. L., būtų stovėjęs dešiniaisiais ratais aukščiau ir pasviręs taip, kad automobilio Ford Transit priekaba būtų galėjusi kliudyti veidrodėlį, tokiu atveju automobilio Hummer apgadinimų žemutinė riba taip pat būtų aukščiau, t. y. visi apgadinimai būtų aukštesniame lygyje. Aplinkybę, kad tuo atveju, jei automobilis Hummer būtų buvęs pasviręs, nebūtų buvę įmanomi automobilio Hummer užfiksuoti durelių apgadinimai, patvirtino ir liudytoju apklaustas A.

G..5. IeÅ¡kovo pareigÄ pateikti draudikui įrodymus dėl žalos dydžio reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis. IeÅ¡kovas teigia Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdęs, pateikdamas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 21105022 (t. 1, b. l. 15-29). IÅ¡analizavęs Å¡ios ataskaitos turinį, teismas nustatė, kad buvo vertinama neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė vertinimo dienÄ , numatomos atkÅ«rimo sÄ naudos ir orientacinis autoįvykio metu patirtas nuostolis (t. 1, b. l. 15).

Akivaizdu, kad vertinimo ataskaitoje, atliktoje 2011-04-14, nebuvo vertinama tai, ar automobiliui Hummer žala padaryta to paties eismo įvykio, įvykusio 2012-01-13, susidÅ«rus vertinamam automobiliui ir automobiliui Ford Transit, metu. VertinimÄ atlikęs ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A. S. turi turto vertintojo kvalifikacijÄ , yra iÅ¡laikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminÄ (t. 1, b. l. 31). Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, patvirtinančių A.

S. kvalifikacijÄ atlikti autotechnines ekspertizes. Taigi, vertinimo ataskaitoje padaryta iÅ¡vada bei liudytoju apklausto A. S. parodymai gali bÅ«ti vertinami tiek, kiek tai susiję su padarytos žalos dydžiu, t. y. kilnojamojo turto (Å¡iuo atveju – transporto priemonės) verte, jo atkÅ«rimo sÄ naudomis, tačiau, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimų kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali bÅ«ti atsižvelgiama. Nenustačius aplinkybės, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu susidÅ«rus automobiliams Ford Transit ir Hummer buvo apgadintas automobilio Hummer veidrodėlis, nėra tikslinga svarstyti Å¡alių argumentų dėl padarytos žalos, susijusios su veidrodėlio apgadinimu bei jo pakeitimo aplinkybėmis, dydžiu.6.

Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, paštu gautas atsakovės paruoštas kompaktinis diskas, kuriame įrašytos 2011-01-13, 2011-03-14, 2009-08-10 darytų fotonuotraukų, kuriuose fiksuoti automobilio Hummer apgadinimai, skaitmeninės kopijos, kurios teismo nelaikytos naujais įrodymais byloje. Šių nuotraukų popierinės kopijos buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 59-70, 91-100, 106-108), skaitmeninės nuotraukų kopijos yra geresnės kokybės nei popierinės, be to, šių nuotraukų skaitmeninės kopijos buvo pateiktos elektroniniu paštu 2012-06-01 (t. 1, b. l. 200), ieškovui skaitmeninių nuotraukų kopijų turinys taip pat yra žinomas, jam buvo sudarytos visos galimybės dėl jų pasisakyti teismo posėdyje (CPK 220 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju įrodymai yra pačios fotonuotraukos, nepriklausomai nuo jų pateikimo formos (popierinės ar skaitmeninės).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-11) praÅ¡o panaikinti 2012-06-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti žemiau nurodytais motyvais:1. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne dėl kokių nors kitų eismo įvykio aplinkybių, bet tik dėl to, kad transporto priemonės kairės pusės veidrodis buvo sugadintas ankstesniame eismo įvykyje (užfiksuotas 2009-08-18), o ne Å¡iame 2011-01-12.

Atsakovė, siųsdama ieÅ¡kovui raÅ¡tus (2011-01-18, 2011-06-06, 2011-03-17), nenurodė jokių kitokių priežasčių iki ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas teismui. Å iuo atveju pripažintina, kad atsakovė pareigÄ iÅ¡stirti įvykio aplinkybes ir įvertinti žalÄ atliko netinkamai ir nenurodė trečiajam asmeniui visų pagrindų, kuriais siekia iÅ¡vengti įvykdyti prievolę, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas privalėjo įvertinti tai, kad atsakovė nenurodė ieÅ¡kovui aplinkybės, kad atsisakymas iÅ¡mokėti grindžiamas kitu motyvu, nei atsakovės ieÅ¡kovui atsiųstuose raÅ¡tuose, t. y. dėl to, kad transporto priemonės Ford Transit kėbulo aukÅ¡tis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio.2.

Teismas atsakomybę dėl netinkamai ištirto eismo įvykio nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė tretiesiems asmenimis, t. y. trečiajam asmeniu (nukentėjusiam eismo įvykio metu) ir apdraustajam (eismo įvykį sukėlusiam asmeniui). Teismas privalėjo pripažinti, kad atsakovė, kaip draudimo bendrovė, turėjo kruopščiai ir rūpestingai ištirti eismo įvykio aplinkybes, ir negali remtis tuo, kad nebuvo tinkamai ištirtas eismo įvykis, įskaitant ir tai, kad nebuvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, nebuvo atkurtos eismo įvykio aplinkybės, transporto priemonių padėtis viena kitos atžvilgiu eismo įvykio metu, kaip tai nustato LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktas.3.

Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta įvykio vietoje, nors ne visai tiksliai, ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo kreipėsi į atsakovės atstovus kitÄ dienÄ po eismo įvykio, transporto priemonė apžiÅ«rai buvo pateikta taip pat kitÄ dienÄ , atsakovei buvo pateikti visi dokumentai, suraÅ¡ytas papildomas paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio. Tačiau atsakovė nesielgė rÅ«pestingai ir tik formaliai tyrė eismo įvykį, nepraneÅ¡dama ir nekviesdama trečiojo asmens į visus atliekamus veiksmus, automobilių aukščiau matavo savo buveinės vietoje ir trečiojo asmens buvimo vietoje, tačiau neatliko eismo įvykio vietos apžiÅ«ros, nenustatė tikslios transporto priemonių padėties viena kitos atžvilgiu eismo įvykio metu, nenurodė tretiesiems asmenimis, kad jiems kyla abejonės dėl transporto priemonių buvimo viena kitos atžvilgiu, nesukvietė eismo įvykio dalyvių į eismo įvykio vietÄ ir neatliko eksperimentinio tyrimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pažeidė sutarčių vykdydavo principus.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė dėl atsakovės veiksmų vykdant draudimo sutartį ir neįvertino, kad atsakovė privalėjo bendradarbiauti ir su trečiuoju asmeniu, ir atlikti visus įmanomus veiksmus siekiant išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes bei teikti visus argumentus, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo CK 6.200 straipsnio aiškinimo ir taikymo.4. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškinio aplinkybes patvirtinančio įrodymo - transporto priemonė vertinimo ataskaitos.

Teismas privalėjo įvertinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, kuri priteistina ne pagal atsakovės apskaičiuotus nuostolius, o pagal pateiktÄ ataskaitÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas turėjo nustatyti, kokiÄ Å¾alÄ yra nustačiusi žalÄ atlyginusi atsakovė, kokia žala nustatyta ir kaip apskaičiuota autotransporto priemonės ataskaitoje. Teismas, tik formaliai nurodęs, kad Hammer kairės pusės veidrodėlis nebuvo sugadintas, neatskleidė ginčo esmės, nenurodydamas, kodėl pateikta ataskaita yra neteisinga, kodėl laikytina, kad atsakovė teisingai nustatė žalÄ ir nuostolius.

Apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti pateiktÄ UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ suraÅ¡ytÄ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 20110522, kaip pagrindžiantį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kad eismo įvykio metu atsiradusių nuostolių dėl sugadintų kairės pusės automobilio Hammer veidrodėlio, kairės priekinių durų ir rankenos, kairės pusės galinių automobilio durų ir rankenos, suma yra 3 563,08 Lt.5. Apeliantas nesutinka su teismo nurodymu, kad „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A.

S. turi tik turto vertintojo kvalifikacijÄ , yra iÅ¡laikÄ s kilnojamojo turto vertintojo egzaminÄ , todėl, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimo kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali bÅ«ti atsižvelgiam. Atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl automobilio kairės pusės veidrodžio sugadinimo todėl, kad automobilio veidrodžio sugadinimai, užfiksuoti dėl 2011-01-13eismo įvykio, sutampa su sugadinimais, nustatytais po eismo įvykio 2009-08-18. Automobilio veidrodžio sugadinimų, užfiksuotų atsakovės darbuotojų, įvertinimas ir pateikiamų sugadinimų tapatumas galėjo bÅ«ti nustatytas tik autoekspertui pateikiant iÅ¡vadas.

Teismas, atsisakydamas vertinti ataskaitÄ ir A. S. duotus paaiÅ¡kinimus, nukrypo LAT suformuotos teisminės praktikos. LAT iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ekspertizės iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, todėl ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais Ä®rodymais (CPK 218 str.) (LAT 2001-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73312002; 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (LAT 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002).

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡is ekspertas specializuojasi transporto priemonių žalų įvertinime, turi tam tikrÄ patirtį nustatant transporto priemonių apgadinimo mastÄ ir pobÅ«dį. Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad, apžiÅ«rėjęs transporto priemonės sugadinimus, nustatė 3563,08 Lt nuostolių dydį, o ne 867,16 Lt. Tačiau teismas nepasisakė dėl Å¡io eksperto nustatyto transporto priemonės sugadinimo masto, nepalygino su atsakovės nustatytu sugadinimo mastu ir visiÅ¡kai nepasisakė, dėl ko neturėtų bÅ«ti nustatoma draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io eksperto iÅ¡vadÄ .

Be to, teismas neįvertino, kad ekspertas A. S., turėdamas turto vertintojo kvalifikacijÄ , galėjo įvertinti sugadinimų pobÅ«dį ir apimtis tiek dėl eismo įvykių, užfiksuotų 2012-01-13 ir 2009-08-18. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kviesdamas šį asmenį į teismo posėdį, nelaikė jo asmeniu, neturinčiu tinkamos kvalifikacijos. Å is asmuo apklausiamas teismo posėdyje motyvuotai nurodė, kad Hammer kairės pusės veidrodėlio sugadinimai užfiksuoti skirtingu laikotarpiu, t. y. 2009-08-18 ir 2012-01-13, nėra identiÅ¡ki.

Å is ekspertas nurodė ir paaiÅ¡kino, kuo jie skiriasi bei patvirtino, kad pasvirus automobiliams, keičiasi jų aukÅ¡tis.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 23-28) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti Å¡iais motyvais:1. 2011-03-17 atsakovės praneÅ¡ime Nr. S04-85340 labai aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog ,,...iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2011-01-12 susidÅ«rimo metu veidrodėlis negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes kaltininko transporto priemonės maksimalus galimas apgadinimu aukÅ¡tis yra mažesnis nei aukÅ¡tis, kuriame yra automobilio Hummer, v/n (duomenys neskelbtini), veidrodis, jo įvykio metu kaltininkas negalėjo kliudyti, tÄ jis pats patvirtina dviejuose skirtinguose paaiÅ¡kinimuose.

Taip pat apgadinimai nėra suraÅ¡yti ir eismo įvykio deklaracijoje. Be to, pažymėta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ negali atlyginti už apgadintÄ veidrodį, nes jis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu...“.

2. Apeliantas nepagristai nurodo, kad atsakovė pareigÄ iÅ¡tirti įvykio aplinkybes ir įvertinti žalÄ atliko netinkamai, o teismas nepagrįstai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Minėta įstatymo nuostata yra skirta supaprastinti procedÅ«rÄ tiek eismo įvykio dalyviams, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek draudimo bendrovėms. Esant aiÅ¡kioms eismo įvykio aplinkybėms patys eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaracijÄ , kuria remiantis yra nustatomos eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu patirta žala. Po eismo įvykio bei deklaracijos užpildymo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra paÅ¡alinamos iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl įvykio vietos apžiÅ«ra nėra tikslinga.

Jei dėl įvykio aplinkybių kyla neaiÅ¡kumų, tokiu atveju yra remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovė nepagrįstai neapžiÅ«rėjo įvykio vietos bei taip pažeidė prievolių vykdymo principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas.3. Gavus trečiojo asmens G. L. nesutikimÄ su priimtu sprendimu, 2011-02-23 buvo atlikta eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit apžiÅ«ra ir 2011-03-14 atlikta papildoma ieÅ¡kovo automobilio Hummer apžiÅ«ra.

Taip pat gautas trečiojo asmens V. Z. 2011-02-02 paaiškinimas/pranešimas (t. 1, b. l. 90), kuriame paaiškinta, jog automobiliai susidūrė šonais bei kad jis veidrodėlio sugadinimo po minėto eismo įvykio nematė. Šias aplinkybes V. Z. patvirtino ir teismo posėdyje, taip pat paaiškino, jog su mašinos galu atsirėmė tik į dureles ir rankenėlę, veidrodėlio tikrai negalėjo kabinti. Be to, nurodė, jog Hummer vairuotojas G. L. prašė V. Z. parašyti, jog buvo sugadintas ir veidrodėlis, tačiau šis atsakė, kad nerašys, kadangi veidrodėlio sugadinti buvo neįmanoma.

Atitinkamai, įvertinus gautÄ G. L. nesutikimÄ su sprendimu, atliktų papildomų apžiÅ«rų rezultatus, taip pat pateiktus papildomus paaiÅ¡kinimus ir kitus byloje pateiktus dokumentus bei informacijÄ , buvo pakartotinai nustatyta, kad nėra pagrindo keisti priimto sprendimo, kadangi kairės pusės veidrodis negalėjo bÅ«ti apgadintas 2011-01-12 eismo įvykio metu. Apie priimtÄ sprendimÄ bei jo argumentus ieÅ¡kovas buvo iÅ¡samiai informuotas draudiko 2011-03-17 raÅ¡tu Nr. S04-85340. Atitinkamai, 2011-05-11 gavus G.

L. pakartotinį praÅ¡ymÄ bei Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 21105022, minėti dokumentai buvo įvertinti bei 2011-06-06 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta papildoma 173,76 Lt draudimo iÅ¡moka (t. y. papildoma draudimo iÅ¡mokos suma pagal ekspertų paskaičiuotus remonto darbų/detalių įkainius už automobilio dalis, kurios buvo apgadintos 2011-01-12 eismo įvykio metu). Atitinkamai, likusioje dalyje (dėl detalių/darbų, nesusijusių su 2011-01-12 įvykiu) buvo nurodyta, jog minėta draudimo iÅ¡moka Å¡ioje dalyje yra mažinama bei draudikas Å¡ioje dalyje neturi pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Akivaizdu, jog atsakovė išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes bei pasekmes (atliko net tris eismo įvykio dalyvių transporto priemonių apžiūras, gavo papildomus paaiškinimus ir kitus žalos bylai reikalingus bei būtinus dokumentus ir juos išsamiai įvertino) ir pagrįstai neišmokėjo draudimo išmokos už papildomus ieškovo nurodomus Hummer apgadinimus.4. Aplinkybę, kad minėti apgadinimai atsirado ne 2011-01-12 dėl įvykio, patvirtina atsakovės eksperto 2011-01-13 ir 2011-03-14 atliktos Hummer apžiūros bei 2011-02-23 atliktos eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit apžiūros rezultatai.

Palyginus atliktų apžiūrų metu padarytas fotonuotraukas buvo nustatyta, kad 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes kaltininko automobilio Ford Transit maksimalus galimas apgadinimų aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra Hummer veidrodis. Be to, vadovaujantis eismo įvykio mechanizmu/eismo įvykio schema, pranešimu apie įvykį, nustatyta, jog minėto įvykio metu nebuvo apgadinta/negalėjo būti apgadinta ir transporto priemonės kairės pusės galinių durelių rankenėlė.

Aplinkybę, kad kairės pusės veidrodėlis ir kairės pusės galinių durelių rankenėlė nebuvo apgadinti 2011-01-12 eismo įvykio metu, patvirtina ir eismo įvykio kaltininko praneÅ¡ime apie įvykį nurodomos aplinkybės apie tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos Hummer kairės pusės vairuotojo durelės ir durelių rankenėlė. Tai dar kartÄ patvirtina ir papildomas eismo įvykio kaltininko vairuotojo V. Z. 2011-02-02 praneÅ¡imas bei Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į tai laikytina, jog minėtos aplinkybės yra įrodytos ir nenuginčytos.5. Eismo įvykio vietos apžiūra, kuomet transporto priemonės yra pašalintos iš eismo įvykio vietos, nėra tikslinga, nes tokiu atveju vis tiek turėtų būti remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Vadovaujantis V. Z. paaiškinimais, automobiliai eismo įvykio metu stovėjo horizontaliai, ant kelio viename lygyje/vienoje plokštumoje. Minėtos aplinkybės yra nenuginčytos ir galiojančios.

Pažymėtina, jog V. Z. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra objektyvÅ«s, nuoseklÅ«s bei nekeliantys abejonių. Tuo tarpu V. L. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes bÅ«tent jam, kaip minėto automobilio naudotojui, tektų atlyginti ieÅ¡kovui (apeliantui) ne 2011-01-12 eismo įvykio metu automobiliui Hummer padarytÄ Å¾alÄ . Be to, minėtas aplinkybes, kad automobiliai stovėjo ne vienoje plokÅ¡tumoje ir kad automobilis Hummer stovėjo pasviręs, jis nurodė tik bylos nagrinėjimo metu, o žalos bylos administravimo metu tokių paaiÅ¡kinimų jis draudikui neteikė.

Jei visgi būtų nustatyta priešingai, nei ieškovas bei trečiasis asmuo G. L. teigė teisme, t. y., jog automobilis Hummer stovėjo pasviręs, tokiu atveju ieškovo nurodomi Hummer apgadinimai 2011-01-12 įvykio metu taip pat negalėjo atsirasti. Transporto priemonės veidrodis nėra vienoje plokštumoje su automobilio korpusu. Atitinkamai, automobiliui Hummer esant pasvirus, objektyviai nebūtų buvę įmanomi automobilio Hummer užfiksuoti durelių apgadinimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tiek automobiliui stovint viename lygmenyje/plokštumoje, tiek esant pasvirus, kairės pusės veidrodis negalėjo būti apgadintas 2011-01-12 eismo įvykio metu.6.

„Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaita nepatvirtina, kad nepriklausomas ekspertas užfiksavo 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimus. Pažymėtina, jog minėta ataskaita, kaip ir automobilio Hummer apžiūra atlikta 2011-04-14, t. y. po 2011-01-12 įvykio praėjus beveik 3 mėnesiam, todėl negali būti vertinama, kad minėtoje ataskaitoje yra užfiksuoti 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimai. Minėtoje ataskaitoje nepriklausomas ekspertas fiksavo ir surašė tuo metu esamus minėto automobilio apgadinimus.

Pažymėtina, kad ataskaitoje nėra eksperto išvados, kad užfiksuoti apgadinimai galėjo būti/buvo padaryti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. 2011-01-12 eismo įvykio metu. Todėl, remtis minėta ataskaita, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, jog joje užfiksuoti kairės pusės veidrodėlio bei kairės pusės galinių durelių rankenėlės apgadinimai buvo padaryti 2011-01-12 eismo įvykio metu, negalima, nes minėta ataskaita tokios aplinkybės paprasčiausiai nepatvirtina.7.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl 2 695,92 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Å iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodė, jog tiesiogiai patyrė reikalaujamus atlyginti 2 695,92 Lt nuostolius, t. y. nepateikė teismui jokių Å¡iÄ jo nurodomÄ aplinkybę patvirtinančių dokumentų (remonto darbų sÄ matos, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už atliktus darbus ir pan.).

Dar daugiau, trečiasis asmuo nurodė transporto priemonę tvarkęs Å«kio bÅ«du, pirkęs nenaujas detales, raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių faktiÅ¡kai patirtÄ nuostolį, nėra. Taip pat patvirtino, jog trečiajam asmeniui G. L. ieÅ¡kovas jo patirtų nuostolių už automobilio taisymÄ nėra atlyginęs. Atitinkamai, teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turi tik tokius nuostolius tiesiogiai patyręs asmuo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės, todėl ir Å¡iuo aspektu ieÅ¡kinys bei apeliacinis skundas taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas.Nustatyta, kad 2011-01-12 Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, eismo įvykio metu susidūrė ieškovui priklausantis trečiojo asmens G. L. vairuojamas automobilis Hummer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8, 12, 50, 51, 76, 77). Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino eismo įvykio deklaracijoje (t. 1, b. l. 12, 51, 77) pasirašęs trečiasis asmuo V.

Z., kurio (kaip automobilio Ford Transit valdytojo) civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės bendrovėje pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) sutarties liudijimÄ Nr. LT/AYA 7912955 (t. 1, b. l. 80). 2011-01-13 trečiasis asmuo G. L. pranešė atsakovei apie įvykį (1 t., b. l. 8, 76), pateikė apžiÅ«rai automobilį. Atsakovė surašė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros defektų aktÄ (1 t., b. l. 11), kuriame nurodė, kad apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durys ir tų pačių durų rankenėlė.

G. L. akto nepasirašė. 2011-01-18 raštu (1 t., b. l.

10) atsakovė pranešė, kad sutinka iÅ¡mokėti 693,40 Lt sumÄ , taip atlygindama dalį ieÅ¡kovo patirtos žalos. 2011-03-17 raÅ¡tu (1 t., b. l.

14) atsakovė nurodė, kad negali atlyginti už apgadintÄ veidrodį, nes jis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu. IeÅ¡kovas kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurÄ , kuris 2011-04-14 apžiÅ«rėjęs automobilį HUMMER H2 LE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ataskaitÄ Nr. 21105022 (1 t., b. l. 15-32), kurioje, įvertinus kairės pusės veidrodėlio, kairės pusės priekinių durų iÅ¡orinės rankenos, kairės pusės galinių durų iÅ¡orinės rankenos sugadinimus, nustatyta, kad transporto priemonės atkÅ«rimo sÄ naudos, atskaičiavus dalių nusidėvėjimÄ be pridėtinės vertės mokesčio, yra 3 563,08 Lt.

Atsakovė 2011-06-06 papildomai paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 173,76 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 13). Taigi viso ieÅ¡kovui iÅ¡ jo praÅ¡omos 3 563,08 Lt sumos atsakovė sumokėjo tik 867,16 Lt (693,4 Lt + 173,76 Lt). Atsakovės teigimu, eismo įvykio metu negalėjo bÅ«ti apgadintas Hummer automobilio veidrodėlis dėl skirtingo susidÅ«rusių automobilių aukščių, be to, už veidrodėlio sugadinimÄ jau buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka 2009 metais (t. 1, b. l. 73). Nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar atsakovė turėjo pagrindÄ atsisakyti iÅ¡mokėti apeliantui draudiminę iÅ¡mokÄ už sugadintÄ apdraustos transporto priemonės kairės pusės veidrodėlį, nustačiusi, kad veidrodėlis buvo sugadintas ne 2011-01-12 įvykio metu.

Pažymėtina, jog, kokia apimtimi ir kokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio metu trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato TPVCAPD įstatymas Nr. X-1137 (2007-05-17 redakcija) (toliau - Ä®statymas) bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis įvykio dienai (t. y. 2011-01-12) galiojusio Ä®statymo 19 straipsnio 6 dalimi, atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io Ä®statymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Vadovaujantis Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba - Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais - Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyviu pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo iÅ¡laidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

Esant aiÅ¡kioms eismo įvykio aplinkybėms, patys eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaracijÄ , kuria remiantis yra nustatomos eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu patirta žala, kuri, be abejo (kaip įvykio Å¡alių kompromisas ar pan.), turi didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Po eismo įvykio deklaracijos užpildymo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra paÅ¡alinamos iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl sutiktina su atsakove, jog įvykio vietos apžiÅ«ra tokiu atveju nebėra tikslinga.

Jei dėl įvykio aplinkybių kyla neaiÅ¡kumų, tokiu atveju yra remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apelianto argumentas, kad atsakovė nepagrįstai neapžiÅ«rėjo įvykio vietos bei taip pažeidė prievolių vykdymo principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pabrėžtina, jog civilinėje teisėje egzistuoja sÄ Å¾iningo, protingo ir apdairaus civilinių teisinių santykių dalyvio kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai.

Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, eismo įvykio dalyviai, netinkamai užpildę eismo įvykio deklaracijÄ , neįraÅ¡ydami joje reikalingų duomenų, turi prisiimti iÅ¡ to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.Atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ kairės pusės veidrodėlį, minėtame 2011-03-17 raÅ¡te Nr. S-04-85340 (t. 1, b. l.

14) pažymėjo, jog šis apgadinimas nėra nurodytas eismo įvykio deklaracijoje. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos (t. 1, b. l. 12, 51, 77), būtent kuri 2011-01-13 buvo pateikta atsakovei, joje jokie matomi transporto priemonės Hummer sugadinimai nenurodyti, t. y. 11 skiltis visiškai neužpildyta. Nors trečiojo asmens G. L. 2011-01-13 pranešime apie įvykį (1 t., b. l.

8) skiltyje ,,nukentėjusio turto matomi sugadinimai“ ir buvo nurodyta, kad ,,sugadintas KP PP durelės, KP veidrodis, KP durelių rankenos, GP bamperis“, tačiau, kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens V. Z. 2011-01-13 praneÅ¡imo apie įvykį (1 t., b. l. 76), jame skiltyje ,,nukentėjusio turto matomi sugadinimai“ buvo nurodyta tik ,,kairės pusės vairuotojo durelės ir durelių rankenėlė“, t. y. apie sugadintÄ veidrodį nebuvo nurodyta. Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2011-01-13 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros-defektų akto (1 t., b. l. 11, 54), jame prie sugadinimų nurodyta tik ,,Pr. k. p. durys bei pr. k. p. durų rankenėlė“.

Atsakovės teigimu, 2011-01-13 atlikus automobilio Hummer apžiÅ«rÄ , apžiÅ«ros akte buvo užfiksuoti tik, atsakovės nuomone, pagrįsti minėto 2011-01-12 įvykio metu patirti automobilio sugadinimai. Ä®vertinus atsakovei pateiktÄ eismo įvykio deklaracijÄ , draudėjo V. Z. 2011-01-13 praneÅ¡imÄ apie įvykį bei juose nurodytas eismo įvykio aplinkybes, 2011-01-13 atliktos apžiÅ«ros metu užfiksuotus pagrįstus automobilio Hummer apgadinimus bei padarytas automobilio fotonuotraukas, o taip pat V. Z. 2011-02-02 raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad jis, automobiliams susidaužus Å¡onais, pastebėjo vairuotojo durelių aplankstymus, tačiau veidrodėlio sugadinimų nematė (1 t., b. l. 90), apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog automobilis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu, apie kÄ nurodė 2011-03-17 raÅ¡te (1 t., b. l. 14).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, jog iš karto po įvykio, įvykusio 10.30 val. (t. y. švisiu paros metu) tretieji asmenys galėjo nepastebėti automobilio kairės pusės (t. y. tos pačios pusės, kurioje buvo sugadintos durelės) veidrodėlio sugadinimo, kuris, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra akivaizdžiausiai matomas (1 t., b. l. 98-100). Tai, kad įvykio kaltininkas trečiasis asmuo V. Z., kurio suinteresuotumas ginčo baigtimi nenustatytas (priešingai nei trečiojo asmens V.

L., nes bÅ«tent jam, kaip minėto automobilio naudotojui, tektų atlyginti ieÅ¡kovui ne 2011-01-12 eismo įvykio metu automobiliui Hummer padarytÄ Å¾alÄ ), 2011-02-02 praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip pat paaiÅ¡kino, jog su maÅ¡inos galu atsirėmė tik į dureles ir rankenėlę, veidrodėlio tikrai negalėjo kabinti (t. 1, b. l. 132), apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik patvirtina atsakovės iÅ¡vados (jog automobilis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu) teisingumÄ , tuo labiau, kad nepaneigtas ir teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas V.

Z. argumentas, jog Hummer vairuotojas kelios dienos po įvykio telefonu prašė jo paraÅ¡yti, jog buvo sugadintas ir veidrodėlis, tačiau jis atsisakęs tai padaryti, nes veidrodėlio sugadinti buvo neįmanoma. Nustatyta, jog ieÅ¡kovui per 2011-01-12 eismo įvykį padarytos pagrįstos žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal 2011-01-13 sudarytÄ apžiÅ«ros aktÄ ir jame užfiksuotus apgadinimus, 2011-02-23 atlikus eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ bei 2011-03-14 atlikus papildomÄ ieÅ¡kovui priklausančio automobilio Hummer, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ . Atsakovė nustatė, jog 2011-01-12 susidÅ«rimo metu veidrodėlis negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit maksimalus galimas apgadinimų aukÅ¡tis yra mažesnis nei aukÅ¡tis, kuriame yra automobilio Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti dalį draudimo iÅ¡mokos, savalaikiai (t. y. žalos bylos administravimo metu) nenurodė visų atsisakymo pagrindų, t. y., jog, pasak apelianto, atsakovės raÅ¡tuose nebuvo nurodyta, kad Hummer kairės pusės veidrodėlis negalėjo bÅ«ti sugadintas dėl Ford Transit kėbulo aukščio.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2011-03-17 praneÅ¡imo Nr. S04-85340 (t. 1, b. l. 14), jame aiÅ¡kiai nurodyta, jog, ,,iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2011-01-12 susidÅ«rimo metu veidrodėlis negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes kaltininko a/m maksimalus galimas apgadinimų aukÅ¡tis yra mažesnis nei aukÅ¡tis, kuriame yra automobilio Hummer v/n (duomenys neskelbtini) veidrodis, jo įvykio metu kaltininkas negalėjo kliudyti, tÄ jis pats patvirtina dviejuose skirtinguose paaiÅ¡kinimuose. Taip pat apgadinimai nėra suraÅ¡yti ir eismo įvykio deklaracijoje“.

Pažymėtina ir tai, jog 2011-06-06 atsakovės raÅ¡te, kuriame nuspręsta papildomai iÅ¡mokėti 173,76 Lt žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 13, 128), taip pat buvo priminta, jog aplinkybės, dėl kurių mažinama iÅ¡moka, iÅ¡dėstytos 2011-03-17 praneÅ¡ime, bei papildomai nurodyta, kad iÅ¡moka mažinama dėl dalių, nesusijusių su įvykiu, keitimo (b); dėl darbų, atliktų Å¡alinant sugadinimus, nesusijusius su įvykiu (c); dėl medžiagų sunaudotų Å¡alinant sugadinimus, nesusijusius su įvykiu (d).

Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, akivaizdu, jog minėti argumentai, kad transporto priemonės Ford Transit kėbulo aukÅ¡tis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio, buvo iÅ¡dėstyti atsakovės žalos bylos administravimo metu priimtuose sprendimuose ir jie nebuvo pateikti kaip nauji argumentai bylÄ nagrinėjant teisme. Kita vertus, tas faktas, jog atsakovė neatliko eismo įvykio vietos apžiÅ«ros, nenustatė tikslios transporto priemonių padėties viena kitos atžvilgiu, todėl, pasak apelianto, neiÅ¡tyrė minėto įvykio aplinkybių ir taip pažeidė sutarčių vykdymo principus, nelaikytinas turinčiu esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, nes, kaip jau minėta, pačios įvykio Å¡alys nurodė įvykio aplinkybes įvykio schemoje (t. 1, b. l. 12), iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai matyti, jog automobilis Ford Transit į automobilį Hummer atsitrenkė galine dalimi, o į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokius automobilių sÄ lyčio taÅ¡kus.

Pažymėtina, jog apie tai, jog automobilis Hummer stovėjo pasviręs (užvažiavęs deÅ¡ine puse ant pusnies) ir kad bÅ«tent tai sÄ lygojo Hummer apgadinimus 2011-01-12 įvykio metu, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo G. L. nurodė tik teisme, o žalos bylos administravimo metu trečiasis asmuo draudikui tokios versijos neteikė, kas tik dar kartÄ patvirtina minėtų proceso dalyvių suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teikiant naujas versijas.Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog apylinkės teismas nepasisakė bei nevertino ieÅ¡kinio aplinkybes patvirtinančio įrodymo - transporto priemonės vertinimo ataskaitos, kuriÄ atliko UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“.

Konstatuotina, jog, prieÅ¡ingai tam, teismas įvertino Å¡iÄ ataskaitÄ , pagrįstai nurodydamas, jog Å¡ioje ataskaitoje nebuvo vertinama tai, ar automobiliui Hummer žala padaryta to paties eismo įvykio, susidÅ«rus vertinamam automobiliui ir automobiliui Ford Transit, metu. Be to, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, jog vertinimÄ atlikęs ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertas A. S. turi turto vertintojo kvalifikacijÄ , tačiau į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių A.

S. kvalifikacijÄ atlikti autotechnines ekspertizes, dėl ko vertinimo ataskaitoje padaryta iÅ¡vada bei liudytoju apklausto A. S. parodymai gali bÅ«ti vertinami tiek, kiek tai susiję su padarytos žalos dydžiu, t. y. kilnojamojo turto verte, jo atkÅ«rimo sÄ naudomis, tačiau, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimų kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali bÅ«ti atsižvelgiama. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , minėta ataskaita, kaip ir automobilio Hummer apžiÅ«ra, atlikta 2011-04-14, t. y. po 2011-01-12 įvykio praėjus beveik 3 mėnesiams, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai negali bÅ«ti vertinama, kad minėtoje ataskaitoje yra užfiksuoti tik 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimai, tuo labiau, jog minėtoje ataskaitoje nėra nepriklausomo eksperto iÅ¡vados, kad užfiksuoti apgadinimai galėjo bÅ«ti ar buvo padaryti bÅ«tent 2011-01-12 eismo įvykio metu.

Kita vertus, kaip pagrįstai nurodyta apylinkės teismo sprendime, ekspertas A. S., surašęs vertinimo ataskaitÄ , neturi teisės/kvalifikacijos vertinti žalos atsiradimo priežasčių/kilmės. Atitinkamai, jei minėtas ekspertas ir bÅ«tų padaręs tam tikras iÅ¡vadas dėl apgadinimų atsiradimo pobÅ«džio/kilmės (nors tokių iÅ¡vadų, kaip nurodyta aukščiau, minėtoje ataskaitoje nėra pateikta), minėtos iÅ¡vados neturėtų įrodomosios reikÅ¡mės. Plačiau apie aplinkybes, kad minėti apgadinimai atsiradę ne 2011-01-12 įvykio pasekoje, įvertino pirmosios instancijos teismas, aptaręs atsakovės ekspertų darytas fotonuotraukas, trečiojo asmens V.

Z. praneÅ¡imÄ apie įvykį bei papildomÄ praneÅ¡imÄ , eismo įvykio deklaracijÄ , liudytojų parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs prieÅ¡taravimų, jų nekartoja, plačiau apie jas nepasisako ir neanalizuoja. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantas byloje nepateikė nei veidrodėlio remonto darbų sÄ matos, nei PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, patvirtinančios atliktų darbų vertę ir pan., ir pripažino, jog transporto priemonę trečiasis asmuo tvarkė „ūkio“ bÅ«du, pirko nenaujas detales, todėl raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių faktiÅ¡kai patirtÄ nuostolį, nėra.

IeÅ¡kovui neįrodžius, kad automobilio Hummer veidrodėlis buvo sugadintas bÅ«tent 2011-01-12 eismo įvykio metu ir kad bÅ«tent dėl Å¡io sugadinimo buvo patirti ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos priteisto sumos dydžio nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Kadangi apeliacinis skundas visiÅ¡kai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų, jį atmeta, o teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                   Jolita Cirulienė