2022-06-22 Nr. AB-16859-3-61-3-03249-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2502-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03249-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-511 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui R. S.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos) rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, į švelnesnę tarnybinę nuobaudą; 2) panaikinti Generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. P-512 „Dėl prokuroro R. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 3) grąžinti pareiškėją į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Generalinės prokurorės 2021 m. liepos 26 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, gavus duomenų apie automobilio vairavimą jam esant neblaiviam. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Generalinei prokurorei buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvada VT-351, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir taikyti jam tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą. 2021 m. rugsėjo 13 d. teikimu Nr. VT-362 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Generalinei prokurorei buvo pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (toliau – ir Teikimas).

3. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybinio tyrimo išvada ir Teikimu. Paaiškino, kad jo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, ne tarnybos metu ir nevykdant tarnybinių pareigų, padarytas atsitiktinai, yra vienkartinio pobūdžio, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius pažeidimą ir išreikštas nuoširdus apgailestavimas bei gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, iki šio pažeidimo, kuris teisiškai buvo įvertintas ir kaip administracinis nusižengimas, padarymo administracine tvarka nebuvo nė karto baustas už jokius administracinius pažeidimus ir nusižengimus, todėl yra neproporcinga, neadekvatu bei neteisinga taikyti jam griežčiausią tarnybinę atsakomybę.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra aktualus Teisėjų tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 13P-85-(7.1.2), kuriuo nepatarta Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti neblaivų vairavusį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją M. S. Teisėjų taryba laikė, kad patarimas Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją M. S. iš pareigų būtų per griežta ir neproporcinga priemonė jo padarytiems pažeidimams. Teisėjams, kaip teisminės valdžios atstovams, yra keliami itin aukšti profesinės veiklos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Savo esme jie yra tapatūs ir prokurorams keliamiems reikalavimams, nors ir įtvirtinti skirtinguose norminiuose aktuose. Be to, nagrinėjamo atvejo kontekste yra reikšminga 2014 m. birželio 19 d. Prokurorų etikos komisija išvada „Dėl prokuroro A. V. veiksmų“, kurioje komisija nevertino kaip šiurkštaus pažeidimo prokuroro veikos, vairuojant neblaiviam transporto priemonę, pripažindama, kad prokuroras ne tarnybos metu savo elgesiu pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą, ir siūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, paskiriant jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nebuvo laikomasi nei pačios prokuratūros, nei teismo precedentų parenkant tarnybines nuobaudas, buvo pažeisti bendrieji tarnybinių nuobaudų skyrimo principai bei teisingumo ir protingumo kriterijai, nes neatsižvelgta į tarnybinio pažeidimo aplinkybių visumą, o apsiribota tik paties tarnybinio pažeidimo fakto konstatavimu bei dėl šio pažeidimo kilusiais padariniais, dėl to pareiškėjui buvo paskirta padarytam neproporcinga, per griežta, neadekvati tarnybiniam pažeidimui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, ji turėtų būti pakeista į švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

6. Atsakovas Generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. Atsakovas nurodė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo padaryta esminių ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės.

8. Atsakovas pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo metu duotame paaiškinime pareiškėjas, gailėdamasis ir atsiprašydamas dėl neatsakingo elgesio, pats pripažino, jog šiurkščiai pažeidė prokurorų etikos reikalavimus, atsakomybės principą, pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą, savo elgesiu pakenkė prokuratūros autoritetui (pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimo 2 lapo 2 pastraipa). Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas suprato, jog už tokį pažeidimą jam gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda (pareiškėjo paaiškinimo 2 lapo 3 pastraipa). Pareiškėjo pozicija tarnybinio patikrinimo procese ir šiuo metu (teikiant skundą teismui) skiriasi iš esmės.

9. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo, t. y. prokuroro, davusio valstybei priesaiką, kuria įsipareigojo vykdyti įstatymus ir saugoti gerą prokuroro vardą, taip pat privalančio besąlygiškai laikytis Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų ir normų, elgesys (2021 m. liepos 25 d. 7.53 val. (ankstų rytą savaitgalį), būdamas neblaivus (7.53 val. nustatytas 0,87 prom., tikrinant pakartotinai 8.18 val. – 0,76 prom. girtumas) vairavo automobilį)) patvirtina, kad jis padarė šiurkštų, prokuroro vardą žeminantį tarnybinį pažeidimą. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų (informacija apie įvykį buvo paskelbta ir viešai) buvo diskredituotas prokuroro vardas, sumenkintas prokuratūros įvaizdis, autoritetas bei tarnybos prokuratūroje prestižas, pakirstas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, kaip institucija. Tarnybinio pažeidimo šiurkštumas susijęs su sukeltais padariniais – neigiama visuomenės nuomone apie prokurorus ir neigiamu prokurorų įvaizdžiu, prokuratūros, kaip institucijos, autoriteto ir pasitikėjimo ja sumenkinimu, t. y. atsakovo, kaip institucijos, reputacijai padaryta žala.

10. Atsakovas teigė, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių teisės normų pažeidimų, o prokuroro, kaip valstybės pareigūno (kuris, be kita ko, pagal atliekamas funkcijas apylinkės prokuratūroje organizuoja ir kontroliuoja tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 str.) ir kuriam keliami aukšti profesinės veiklos reikalavimai ne tik tarnyboje)), veiksmai, kai jis, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę, vertintini ne tik kaip smerktini, bet ir kaip akivaizdžiai besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės lūkesčiais, kurių ji tikisi iš prokurorų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas konstatavo, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad, kaip savo paaiškinime nurodė pareiškėjas, alkoholį jis vartojo vakare (iki 2021 m. liepos 25 d. 00.30 val.), o tos pačios dienos ankstų rytą neblaivus vairuodamas automobilį nevykdė bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos ir pasielgė neapdairiai bei nerūpestingai, nors, būdamas prokuroru, reprezentuojančiu prokuratūrą, privalėjo įvertinti, kad jo veiksmai ne tik pažeis teisės aktų reikalavimus, bet ir pažemins pareigūno vardą ir institucijos, kurioje tarnauja, autoritetą, ją kompromituos)), nepaneigia padaryto tarnybinio pažeidimo šiurkštumo ir niekaip neįrodo, kad tokiais neteisėtais veiksmais (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) nebuvo pažemintas prokuroro vardas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijama tarnybinė nuobauda per griežta ir neproporcinga, nes ją skiriant neatsižvelgta į pareiškėjo tarnybos metus, aukštus profesinius pasiekimus, paskatinimus, ankstesnį jo elgesį, padaryto pažeidimo pripažinimą. Tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek Teikime buvo įvertinta ir pareiškėjo tarnyba, ir jo asmuo. Tačiau tarnybinės nuobaudos skyrimą nulėmė tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo įvertintas kaip prokuroro vardą žeminantis poelgis (Prokuratūros įstatymo 391 str. 3 d.). Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nesuderinamas nei su prokurorui keliamais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, nei su prokuroro tarnyba. Todėl ankstesni pareiškėjo nuopelnai negali būti pakankamas pagrindas švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde daug dėmesio skyrė kitų asmenų tarnybinei atsakomybei, tačiau nutylėjo jam nenaudingus, bet reikšmingus teisinius aspektus. Ypač pabrėždamas daugiau nei prieš septynerius metus 2014 m. birželio 19 d. priimtą Prokurorų etikos komisijos išvadą dėl kito prokuroro padaryto tarnybinio pažeidimo, pareiškėjas galimai sąmoningai nutyli, kad tuo metu galiojo kita Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio prokurorams skiriamas tarnybines nuobaudas, redakcija. Nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojančio Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcija) nustatyta, kad atleidimas iš tarnybos kaip tarnybinė nuobauda prokurorui gali būti skiriama už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra (nurodyto straipsnio 2 d. 2 p.), taip pat už kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra (2 d. 5 p.), tai šiuo atveju ir buvo nustatyta. Tokios nuostatos 2014 m. galiojusiame Prokuratūros įstatyme nebuvo. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, parinkdamas jam tarnybinę nuobaudą, nesilaikė savo paties precendento, yra nepagrįsti ir klaidina teismą.

13. Atsakovas nurodė, kad per septynerius metus keitėsi ir pati tarnybinių nuobaudų skyrimo prokuratūroje praktika, pagal kurią šiuo metu už šiurkščius tarnybinius pažeidimus skiriamos griežčiausios tarnybinės nuobaudos (tai nurodyta ir Teikime), o už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pastaruoju laikotarpiu taikyta ir prokuratūros valstybės tarnautojams. Atsakovas nesutiko su tuo, kad, kartą (prieš daugiau kaip septynerius metus) paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą už panašaus pobūdžio pažeidimą, pareiškėjui turėtų būti skiriama analogiška tarnybinė nuobauda.

14. Atsakovas vertino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą, yra adekvati ir proporcinga, ją skiriant atsižvelgta į tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, baigiamuosiuose tarnybinio patikrinimo dokumentuose nurodyti motyvai, kodėl tikslinga skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, o šios tarnybinės nuobaudos pakeitimas švelnesne nuobauda nebūtų adekvatus padarytam pažeidimui ir neturėtų poveikio tokio pobūdžio pažeidimų prevencijai.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

16. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 391 straipsnio 1–3 dalyse, 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) 3 punkte, 5.1.1, 5.2.1 ir 5.9.1 papunkčiuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, iš ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos, Teikimo ir Tarnybinio patikrinimo išvados nustatė, kad pareiškėjui paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda konstatavus, jog jis savo elgesiu pažemino prokuroro vardą.

17. Teismas akcentavo, kad, pagal Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 3 dalį, prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas ne tik nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, bet ir prokuratūros autoritetą bei visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas. Taigi, sprendžiant pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą, taikytinas Prokuratūros įstatymas, kurio 44 straipsnio 2 punkte numatyta, jog pagrindas atleisti prokurorą iš tarnybos yra tuomet, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, vienas iš pagrindų – prokurorui padarius kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra (Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad šis atleidimo iš tarnybos pagrindas Prokuratūros įstatyme nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

18. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos minėtu pagrindu, yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į prokuroro padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt.

19. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. ne tarnybos metu neblaivus vairavo automobilį. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai jo padarytą pažeidimą įvertino kaip šiurkštų pažeidimą, todėl nepagrįstai jam skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

20. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė netinkamu veikimu (transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus). Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Tarnybinio tyrimo išvadoje ir Įsakyme (-uose) nurodytus teisės aktus. Pareiškėjas, būdamas prokuroru ir davęs valstybei priesaiką, kuria įsipareigojo vykdyti įstatymus ir saugoti gerą prokuroro vardą, taip pat privalančio besąlygiškai laikytis Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų ir normų, elgesys, t. y. veika – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – patvirtina, kad jis padarė šiurkštų, prokuroro vardą žeminantį tarnybinį pažeidimą. Tarnybinio pažeidimo šiurkštumas tai pat susijęs ir su sukeltais padariniais – neigiama visuomenės nuomone apie prokurorus ir neigiamu prokurorų įvaizdžiu, prokuratūros, kaip institucijos, autoriteto ir pasitikėjimo ja sumenkinimu, t. y. atsakovui, kaip institucijai, padaryta žala (žala reputacijai), kadangi po pažeidimo žiniasklaidoje buvo publikuotas ne vienas straipsnis apie pareiškėją kaip prokurorą. Taigi dėl pareiškėjo neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės, tai yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Pareiškėjas, būdamas prokuroru yra betarpiškai susijęs su, be kita ko, ir Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų funkcijų vykdymu. Todėl jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su šių funkcijų vykdymu, o tuo pačiu ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų. Pareiškėjas savo veika – vairuodamas automobilį neblaivus – diskreditavo prokuratūros autoritetą, todėl jo atleidimas iš prokuratūros yra adekvati tarnybinės atsakomybės poveikio priemonė, atitinkanti faktines aplinkybes bei teisinės atsakomybės sąlygas, o tuo pačiu pagrįsta ir teisinga. Prokuroras turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą prokuratūrą ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir prokuroro reputacija.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas padarė šiurkštų, prokuroro vardą žeminantį tarnybinį pažeidimą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš prokuratūros nustatytos tvarkos, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikta 2021 m. liepos 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro charakteristika patvirtina, jog pareiškėjas charakterizuojamas tik teigiamai, jis buvo daug kartų skatintas už pavyzdingą tarnybos pareigų atlikimą, paskutinį kartą – 2021 m. kovo 24 d. – pareiškiant padėką, galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek Teikime buvo įvertinta ir pareiškėjo tarnyba, ir jo asmuo. Teismas sutiko su atsakovu, jog vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam niekaip nesuderinamas nei su prokurorui keliamais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, nei su prokuroro tarnyba, todėl pareiškėjo ankstesni nuopelnai negali būti pakankamas pagrindas švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minimu laikotarpiu (2014 m.), kuriuo, pasak jo, atsakovas kitais analogiškų pažeidimų atvejais neskyrė prokurorams ar kitiems prokuratūros darbuotojams griežčiausių tarnybinių nuobaudų – atleidimo iš tarnybos, galiojo kita Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio prokurorams skiriamas tarnybines nuobaudas, redakcija. Nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojančio Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcija) nustatyta, kad atleidimas iš tarnybos kaip tarnybinė nuobauda prokurorui gali būti skiriama už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra (nurodyto straipsnio 2 d. 2 p.), taip pat už kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra (2 d. 5 p.). Tokios nuostatos 2014 m. galiojusiame Prokuratūros įstatyme nebuvo. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas, parinkdamas jam tarnybinę nuobaudą, nesilaikė savo paties precendento, yra nepagrįsti.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas konkretus Teisėjų tarybos nutarimas ir konkrečiam teisėjui paskirta drausminė nuobauda neturi prejudicinės galios nagrinėjant šį administracinį ginčą. Prokurorų ir teisėjų teisinis statusas nėra vienodas, o jų veiklą, taip pat ir tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo tvarką, reglamentuoja skirtingi teisės aktai, be to, kiekvienu atveju yra atliekamas individualus vertinimas.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darė išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

26. Teismas sprendė, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra jokio pagrindo juos naikinti ar keisti. Teismas, atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą, netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

28. Pareiškėjas teigia, kad jo pozicija yra nuosekli, jis neneigia, kad jis pasielgė neatsakingai, nevengia atsakomybės. Mano, jog, atsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes (padarytas tik administracinis nusižengimas, dėl neatsargumo, be jokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims ir kt.), nėra pagrindo padarytą pažeidimą vertinti kaip šiurkštų pažeidimą ir skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančiame Prokuratūros įstatyme nėra nuostatos, kad būtent už aptariamo pobūdžio tarnybinį pažeidimą gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda. Taip pat Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nebuvo ir nėra sąvokos „šiurkštus“ tarnybinis pažeidimas. Ir 2014 metais, ir šiuo metu kiekvienu konkrečiu atveju ši sąvoka yra vertinamasis kriterijus. Pagal 2014 metais galiojusio Prokuratūros įstatymo nuostatas, tarnybinės nuobaudos buvo skiriamos laikantis teisingumo reikalavimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, t. y. buvo atsižvelgiama į konkretaus tarnybinio pažeidimo aplinkybių visumą, pažeidimo sunkumą (šiurkštumą), jį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sukeltas pasekmes, pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančius ir kitus reikšmingus duomenis. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio redakcijai, toks vertinimas nepasikeitė. Įstatymų leidėjas nebuvo ir nėra numatęs, jog būtent už tokio pobūdžio tarnybinį pažeidimą visais atvejais imperatyviai skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas, palaikydamas atsakovo poziciją, kad nuo 2014 metų prokuratūroje pasikeitė tarnybinių nuobaudų skyrimo praktika, pagal kurią šiuo metu už šiurkščius tarnybinius pažeidimus skiriamos griežčiausios tarnybinės nuobaudos, o už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, padarė vertinimo klaidą. Kaip tokios praktikos pasikeitimo pavyzdį teismas nurodė administracinę bylą Nr. eA-4545-438/2018, tačiau akivaizdu, jog teismas nesigilino į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir joje paminėtas aplinkybes (prokuroro padėjėjo transporto priemonės vairavimas būnant sunkaus (2,62 promilės) girtumo, t. y. padarius tyčinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį) ir neatliko lyginamosios analizės pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo kontekste.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo praktika, kai tarnybinės (drausminės) nuobaudos pareigūnui parinkimas yra siejamas su jo teisine atsakomybe, yra naudojama ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir VFR) Federalinio administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo padarymo metu galiojanti bendroji teisinių nuobaudų sistema yra orientyras į pareigūno (įskaitant ir prokurorus bei teisėjus) padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą. Šis esminis suderinimas su teisinių nuobaudų sistema užtikrina suprantamą ir vienodą tarnybinių nuobaudų skyrimo už tarnybinius nusižengimus tvarką ir neleidžia darbdaviui pateikti savo, o ne įstatymų leidėjo vertinimo. Federalinis administracinis teismas yra pasirinkęs sistemą, kuri tarnybinės (drausminės) nuobaudos už ne tarnybos metu elgesį vertinimą gana glaudžiai susieja su Baudžiamojo kodekso vertinimais, kurie išreiškiami bausmių sistemos už atitinkamą nusikaltimo rūšį, dydžiu. Baudžiamasis kodeksas numato vadinamąją orientavimosi sistemą, pagal kurią atskirose tarnybinių nusižengimų bylose turi būti paskirta teisinga tarnybinė nuobauda. Būtent nusikalstamos veikos (vok. Straftat), o ne administracinio nusižengimo (vok. Ordnungswidrigkeit) sunkumas yra vertinimo kriterijaus, skirto nustatyti būtiną tarnybinę (drausminę) priemonę, atskaitos taškas ir kryptis. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama, jei pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra numatyta ne trumpesnė nei 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Tik tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dėl padaryto tarnybinio pažeidimo pareigūnas negrįžtamai prarado darbdavio ir plačiosios visuomenės pasitikėjimą, o vienkartinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam be pasekmių (autoįvykio, pasišalinimo iš autoįvykio vietos, palikimo kito žmogaus pavojingoje gyvybei ar sveikatai būklėje ir pan.), nėra pagrindas taikyti pareigūnui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

32. Pareiškėjas pažymi, kad informacija apie jo padarytą įvykį buvo paskelbta viešai, tai, pasak atsakovo, reiškia, kad buvo diskredituotas prokuroro vardas, sumenkintas prokuratūros įvaizdis, autoritetas bei tarnybos prokuratūroje prestižas, pakirstas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. Ši aplinkybė nurodyta kaip vienas iš pagrindų, dėl kurio skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tuo tarpu informacija apie 2014 metų įvykį su prokuroru A. V. taip pat buvo paskelbta viešai žiniasklaidoje, bet tai nebuvo pagrindas ir motyvas atleisti prokurorą iš tarnybos. Be to, praėjus trims metams po to įvykio 2017 m. balandžio 3 d. viešai paskelbtame straipsnyje generalinės prokuratūros atstovė dienraščiui nurodė, jog Prokurorų etikos komisijos nustatyta faktų visuma leido daryti išvadą, kad prokuroras nusipelnė tik papeikimo.

33. Pareiškėjas pažymi, kad be administracinės bylos Nr. eA-4545-438/2018, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės tapačios ar labai panašios nustatytoms aplinkybėms, atsakovas nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių apie tarnybinių nuobaudų skyrimo prokuratūroje praktikos pasikeitimą. Tai paneigia atsakovo, o kartu ir teismo argumentą apie pasikeitusią praktiką skiriant tarnybines nuobaudas prokuratūroje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo 2014 metais tarnybinės nuobaudos paskyrimo prokurorui A. V. nelaikyti teisiniu precedentu, turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamu atveju. Teismas nesilaikė vienodo požiūrio ir lygybės prieš įstatymą principų.

34. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo nurodytas atvejis apie Teisėjų tarybos atsisakymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl teisėjo M. S. atleidimo už transporto priemonės vairavimą neblaiviam neturi jokios prejudicinės galios šiuo atveju. Teisėjas yra teisminės valdžios atstovas, teisėjui keliami itin aukšti etikos, nepriekaištingo elgesio reikalavimai ir jie tikrai nėra žemesni už prokurorui keliamus reikalavimus. Iki šiol viešoje erdvėje neteko girdėti, kad dėl teisėjo M. S. tolimesnio darbo visuomenėje būtų kilęs pasipiktinimas ar išreikštas nepasitikėjimas. Tiek teisėjas, tiek ir prokuroras yra tos pačios teisinės sistemos dalys. Visuomenei tikrai nėra svarbu, ar teisėjo ir prokuroro veiklą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Tiek teisėjo, tiek ir prokuroro veiksmai viešojoje erdvėje yra vertinami panašiai ir neturi esminių skirtumų. Tuo tarpu teisingumo principas draudžia nustatyti privilegijas konkrečiam asmeniui. Tai reiškia, kad visi yra lygūs prieš įstatymą ir teisė turi būti aiškinama ne formaliai, o siekiant atskleisti tikruosius tikslus ir siekius.

35. Pareiškėjas nesutinka, kad jo tolimesnė tarnyba prokuratūroje keltų pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą dalyvavimu baudžiamajame procese. Akcentuoja, kad po tarnybinio pažeidimo padarymo su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perdavė baudžiamąją bylą dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Be to, jis užbaigė dar 8 ikiteisminius tyrimus, išnagrinėjo 5 prašymus (pareiškimus), pateiktus ikiteisminiuose tyrimuose, dalyvavo teismo posėdžiuose ir atliko kitas prokuroro funkcijas. Proceso dalyviai ar tretieji asmenys neišreiškė pasmerkimo, pasipiktinimo ar nepasitikėjimo dėl priimtų procesinių sprendimų ar kitos prokuroro veiklos

36. Pareiškėjas pabrėžia, kad niekada jokiais savo veiksmais ar neveikimu nesiekė padaryti reputacinės žalos prokuroro vardui, jo įvaizdžiui ar prokuratūrai. Nebuvo sulaukęs jokių nusiskundimų dėl elgesio tiek tarnybos, tiek ne jos metu. Padarytas įvykis iš esmės yra žmogiška klaida – neteisingai įvertinta būklė. Pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, žalos aplinkiniams ir nesudarė prielaidų tokiai žalai atsirasti.

37. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmeti apeliacinį skundą.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad su apeliaciniu skundu pateiktas priedas – administracinėje byloje Nr. 11-156-1112/2021 priimta Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis – nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, jis neturėtų būti vertinamas.

39. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo, tuo metu ėjusio prokuroro pareigas, vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam niekaip nesuderinamas nei su prokurorui keliamais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, nei su prokuroro tarnyba, todėl ankstesni jo nuopelnai (daugiau nei 19 metų tarnybos stažas, teigiama tarnybinė charakteristika, šis vienintelis tarnybinis pažeidimas) nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

40. Atsakovas pabrėžia, kad valstybės pareigūno teisinė atsakomybė atspindi ir jo statuso išskirtinumą – jam keliami didesni nei kitiems asmenims reikalavimai, nes tik taip gali būti užtikrintas institucijos veiklos efektyvumas. Privalu besąlygiškai laikytis nepriekaištingo elgesio standartų. Valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad prokuroras laikysis duotos priesaikos, visų nustatytų teisės aktų, tarp jų ir reglamentuojančių profesinės etikos principus bei normas, reikalavimų ir jo elgesys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu bus nepriekaištingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam pažemino prokuroro vardą, sumenkino prokuratūros, kaip institucijos, autoritetą, pažeidė Prokuratūros įstatymo imperatyvias nuostatas ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus prokurorų profesinės etikos reikalavimus bei principus. Tokiais neteisėtais savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą manyti, kad prokuroras gali nevykdyti galiojančių teisės aktų reikalavimų ir elgtis lengvabūdiškai (7 val. ryto vairavo automobilį, nors maždaug iki 1 val. nakties vartojo alkoholį), ir tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, kaip valstybės institucija, ir joje dirbančiais pareigūnais, menkina jos autoritetą, nes formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie prokurorus kaip apie teisės pažeidėjus. Šie veiksmai niekaip nesuderinami ir su prokuroro priesaika būti ištikimam Lietuvos valstybei, vykdyti jos įstatymus, visada saugoti gerą prokuroro vardą. Būdamas prokuroru pareiškėjas puikiai žinojo, kad galiojantys teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną.

41. Atsakovas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, o valstybės pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetą, ją kompromituoja, daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriu. Ir nėra svarbu, kokio sunkumo laipsnio buvo nustatytas girtumas (pvz., žr. 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-261/2016, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022). Todėl ir nagrinėjamu atveju prokuroro vairavimas esant neblaiviam daro didelę žalą institucijos reputacijai, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir joje sąžiningai dirbančiais bei profesinės etikos normų besilaikančiais kitais prokurorais. Pareiškėjui skirta nuobauda rodo tokio pobūdžio pažeidimų netoleravimą, yra svarbi pažeidimų prevencijai, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

42. Atsakovas pažymi, kad įstatymų leidėjas, 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-898 papildęs Prokuratūros įstatymo 40 straipsnį nauja (antrąja) dalimi, kuri įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d., nustatė (detalizavo) atvejus, kada prokurorui gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina skirtingas – administracinės ir tarnybinės – atsakomybių rūšis, siekdamas joms taikyti analogiškus standartus. Tačiau vien tai, kad jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, veiksmai buvo įvertinti kaip administracinis nusižengimas, neriboja ir nepanaikina Prokuratūros įstatyme įtvirtintos generalinio prokuroro teisės skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą jam, kaip prokurorui, už veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas, kuriuo pažemintas prokuroro vardas. Nustatytas neblaivumo laipsnis negali turėti lemiamos reikšmės vertinant, ar buvo pažemintas prokuroro vardas, diskredituotas prokuratūros autoritetas. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos šios tarnybinės nuobaudos netaikyti praktikoje net ir nustačius teisinius pagrindus griežčiausiai tarnybinei nuobaudai skirti.

43. Atsakovas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra aktuali pareiškėjo nurodyta VFR tarnybinių nuobaudų taikymo teismuose praktika. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvoje prokuroro veiksmų įvertinimas kaip prokuroro vardo pažeminimas nepriklauso nuo to, ar prokuroras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nesutinkama su tuo, kad pareiškėjo akcentuojamas šiuo metu jau buvusio prokuroro A. V. 2014 m. padarytas tarnybinis pažeidimas yra aktualus ir yra šioje byloje taikytinas teisinis precedentas. Atsakovas nemano, kad institucija, kartą (prieš daugiau kaip 7 metus) paskyrusi švelnesnę tarnybinę nuobaudą už panašaus pobūdžio pažeidimą, visais atvejais turėtų skirti analogišką tarnybinę nuobaudą. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Teisėjų tarybos priimtu sprendimu dėl konkretaus teisėjo drausminės atsakomybės. Nepagrįsta teigti, kad konkrečiam teisėjui netaikyta drausminė atsakomybė turi prejudicinę galią sprendžiant dėl prokuroro tarnybinės atsakomybės ar pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą. Be to, tik teismų precedentai yra teisės šaltiniai, kurie privalomi nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepateikta konkrečios teismų praktikos, nuo kurios buvo nukrypta priimant ginčijamą teismo sprendimą. Be to, nesutinka, kad teismas, nurodęs ginčijamame sprendime konkrečią administracinę bylą (Nr. eA-4545-438/2018), padarė vertinimo klaidą. Iš ginčijamo sprendimo akivaizdu, kad šią bylą teismas paminėjo tik kaip pavyzdį, patvirtinantį pasikeitusią (griežtesnę) atsakovo praktiką vertinant savo darbuotojų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, elgesį, o ne kaip teisminį precedentą, kurio ratio decidendi sutampa. Informacija apie prokurorams paskirtas tarnybines nuobaudas už veiksmus, žeminančius prokuroro vardą (ir už vairavimą esant neblaiviam, nepriklausomai nuo nustatyto girtumo laipsnio), buvo ir yra skelbiama viešai.

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti atlikti konkretūs darbai nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo. Pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai, susiję ne su jo paties situacijos, bet su kitų asmenų individualių atvejų ar net kitų valstybių teisinių sistemų aptarimu ir lyginimu, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šį teisinį ginčą.

46. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga, ją skiriant atsižvelgta į visas tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, švelnesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimas nepasiektų tarnybinės atsakomybės taikymo tikslų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo grąžinti pareiškėją į eitas prokuroro pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas padarė šiurkštų, prokuroro vardą žeminantį pažeidimą (ne tarnybos metu neblaivus vairavo automobilį), pagrįstai bei teisėtai nusprendė atleisti pareiškėją iš tarnybos.

49. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad jis neginčija padaryto pažeidimo, nevengia atsakomybės, tačiau nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti šiurkščiu pažeidimu ir skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

50. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorė 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-511 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui R. S.“ konstatavo, kad prokuroras R. S. padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą – būdamas valstybės pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, laikytis profesinės etikos (teisingumo, padorumo ir atsakomybės) principų, 2021 m. liepos 25 d., 7.53 val. (ne tarnybos metu), Telšių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, neblaivus (alkoholio matuokliu 2021 m. liepos 25 d., 7.53 val., nustatytas 0,87 prom., o tikrinant pakartotinai 8.18 val. – 0,76 prom. girtumas) vairavo automobilį, ir tokiais veiksmais pažemino prokuroro vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą ir pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 391 straipsnio 1 dalies ir Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-67 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. i-15 redakcija) 5.1.1, 5.2.1 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus. Dėl pažeidimo kilo neigiami padariniai – buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetas. Tokie neteisėti ir neatsakingi prokuroro veiksmai kenkia nepriekaištingai prokuroro reputacijai, nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš prokuratūros ir joje tarnaujančių pareigūnų, ir formuoja neigiamą, klaidingą visuomenės nuomonę apie prokurorus, kaip teisės aktų pažeidėjus. Kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prokuroro veiksmais. Pripažinta, kad R. S., Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras, padarė tarnybinį pažeidimą (Įsakymo 1 p.) bei jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (Įsakymo 2 p.). Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-512 „Dėl prokuroro R. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ R. S. atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

52. Pareiškėjas neginčija Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis padarė šiame Įsakyme nurodytus veiksmus ir padarė tarnybinį pažeidimą. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, jos proporcingumo padarytam pažeidimui.

53. Ginčui aktualios redakcijos Prokuratūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad prokurorai privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso. Įstatymo 391 straipsnyje įtvirtinta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu (1 d.). Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (2 d.). Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas (3 d.). Pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už: 1) nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties; 2) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešojoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra; 3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą; 4) neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties; 5) kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. Pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

54. Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-67 (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 9 d.), Bendrųjų nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad šio kodekso paskirtis – reglamentuoti prokurorų tarpusavio santykius tarnybos ir ne tarnybos metu, taip pat santykius su teisinio proceso dalyviais, Lietuvos piliečiais ir kitais asmenimis. Prokurorų etikos kodeksas nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis teisingumo principu, privalo visada veikti protingai ir teisingai, priimti apgalvotus ir teisėtus sprendimus, prireikus paskelbti priimamų sprendimų motyvus ir argumentus (5.1.1 p.); prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu, privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas (5.2.1 p); prokuroras, vadovaudamasis atsakomybės principu, privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 p.).

55. Tarnybinių patikrinimų prokurorų atžvilgiu atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtinti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 10 d.) (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliamos realūs neigiami padariniai, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Pagal Nuostatų 6.6 papunktį, jeigu prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4545-438/2018, spręsdamas, ar prokuroro padėjėjas pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos už tai, kad ne tarnybos metu neblaivus vairavo transporto priemonę, nurodė, kad administracinių teismų praktikoje iš esmės analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiami statutinių valstybės tarnautojų atsakomybės klausimai dėl pažeidimų, susijusių su pareigūno vardo „pažeminimu“ ar „diskreditavimu“, padarymo, konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsakomybė už šią veiką galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (be kita ko, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas bylas Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007,Nr. A438-1561/2008) (Nutarties 21 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pabrėžė, kad sąvoka „elgesys, diskredituojantis valstybės institucijos autoritetą“ yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų“ (Nutarties 23 punktas).

57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo veika, dėl kurio jam taikyta tarnybinė atsakomybė, yra padaryta neatsargia kaltės forma. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. liepos 24 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. liepos 25 d. 00.30 val. pareiškėjas vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o 2021 m. liepos 25 d. nuo 7.25 val. vairavo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, nedėjo pastangų neigiamoms pasekmėms išvengti.

58. Pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnį, prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo, kuris eina prokuroro pareigas, padarytas tarnybinis pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vertintinas kaip šiurkštus pažeidimas, žeminantis prokuroro vardą, padaryta veika akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nustato prokurorams aukštesnius drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

59. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas lengvas neblaivumas, dėl to jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota susiklosčius kitokiomis aplinkybėmis, už vairavimą neblaiviam patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybei, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus. Tokia situacija, kai tokio pobūdžio nusižengimą padaro prokuroras, įvertinus tai, kad po jo padarymo žiniasklaidoje buvo publikuojami straipsniai apie pareiškėją, kelia nepasitikėjimą visa prokuratūros sistema ir ją kompromituoja. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad nors pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus, žeminančiais pareigūno vardą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-465/2013), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575/2019; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022).

60. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas – prokuroras – vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir šias aplinkybes paviešinus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veika vertintina kaip šiurkštus pažeidimas, žeminantis prokuroro vardą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savo veika diskreditavo prokuratūros autoritetą bei kad jo atleidimas iš prokuratūros yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė, yra atitinkanti faktines aplinkybes bei teisinės atsakomybės sąlygas.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo akcentuojama kitos valstybės praktika tokio pobūdžio bylose nėra aktuali dėl skirtingo taikytino teisinio reguliavimo ir su tuo susijusios skirtingos teismų praktikos. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad 2014 metais prokurorui už iš esmės analogišką veiką nebuvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, Teisėjų taryba atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl teisėjo, kuris vairavo automobilį neblaivus, atleidimo, neturi prejudicinės galios nagrinėjant šį administracinį ginčą. Akcentuotina, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Be to, teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1622/2012).

62. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, prokurorams taikomiems etikos principams, neteisėti pareiškėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra teisėta ir pagrįsta.

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė