30781ec4-e6d9-4939-bb2a-e3d2b65918b2 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-429-780/2016;proceso Nr. 2-27-3-00335-2016-4;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.1.2.4; 2.6.4; 2.6.4.4.3; 3.2.6.4 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E  N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovui M.

S. ir jo atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, atsakovei K. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei Daliai Kasiulionienei, vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovei K. B.,  n u s t a t ė : Teismo posėdžio metu patikslinęs ieÅ¡kinio 1.3. punkto reikalavimÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkÄ :1.1. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienÄ savaitę darbo dienomis dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas dukrÄ ir iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Apie planuojamÄ susitikimÄ su dukra M. S. bendravimo dienos iÅ¡vakarėse iki 20.00 val. trumpÄ ja žinute informuoja dukros motinÄ K. B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.).1.2.

Tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio kas antrÄ penktadienį pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.1.3. Tėvas su dukra papildomai bendrauja kiekvienais metais po vienÄ savaitę (septynias kalendorines dienas) pavasario, rudens ir žiemos laikotarpiais bei vienÄ mėnesį (trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų) vasaros metu. Nesant galimybės su dukra bendrauti nepertraukiamai visÄ mėnesį vasaros metu, bendravimo laikas vasaros metu iÅ¡skaidomas į du kartus po dvi savaites laiko.

Tėvas pasiima dukrÄ bendravimo savaitės pirmadienį nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę bendravimo savaitės (vasaros metu paskutinę bendravimo mėnesio) dienÄ iki 20.00 val. 1.4. Tėvas savo eilinių atostogų metu turi teisę su dukra papildomai bendrauti dvi savaites savo atostogų laiko nepertraukiamai. Apie planuojamas savo atostogas ir bendravimo su dukra laikotarpį M. S. informuoja vaiko mamÄ ne vėliau kaip prieÅ¡Â dvi savaites iki savo atostogų pradžios. 1.5. Tėvas Å¡venčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka:

Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Å v. Kūčių dienÄ , pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienas, dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ Å¡ventinę dienÄ nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas paskutinę Å¡venčių dienÄ Â iki 20.00 val.Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmadienį iki 20.00 val.

Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dienÄ , dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.Iki vaiko motina K. B. gyvens užsienio valstybėje, tėvas kiekvienais metais bendrauja su dukra jos gimimo dienÄ (liepos 21 d.). Vaiko motinai grįžus nuolat gyventi į Lietuvos RespublikÄ , poriniais metais su dukra gimimo dienÄ bendrauja tėvas, neporiniais metais – motina. Tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dienÄ (liepos 17 d.), pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ ir pristatydamas dukrÄ atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. 1.6.

Vaiko motina (jai esant užsienyje nepilnametę G. S. prižiÅ«rinti N. M.) įsipareigoja nedelsdama ryÅ¡io priemonėmis informuoti M. S. apie nepilnametės dukros G. S. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimÄ . 1.7. Vaiko iÅ¡vykimas į užsienį turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ . K. B. (jai esant užsienio valstybėje nepilnametę G. S. prižiÅ«rinti N. M.) be raÅ¡tiÅ¡ko M. S. sutikimo neturi teisės iÅ¡vežti nepilnametės G.

S. į kitÄ valstybę.1.8. Vaiko tėvas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ jos mokymosi, sveikatos priežiÅ«ros bei kitų įstaigų, lankyti jÄ darželyje ir mokykloje, vaiko motinÄ informavus, vaikÄ pasiimti iÅ¡ Å¡ių įstaigų. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovė nevykdo teismo patvirtintos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygos dėl jo bendravimo su dukra ir riboja jo bendravimÄ su dukra, todėl bÅ«tina teismo sprendimu nustatyti detaliÄ tvarkÄ dėl jo maksimalaus bendravimo su vaiku.

Jis paaiÅ¡kino, kad po jų taikos sutarties sudarymo atsakovė trukdė jam bendrauti su dukra, neatsiliepdavo į jo skambučius ir neįsileisdavo į butÄ , kuriame dukra gyvena, o galiausiai pakeitė durų spynÄ ir jis negali patekti į savo butÄ pas savo dukrÄ be atsakovės ir jos motinos leidimo. IeÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡iuo metu jis gali nevaržomai ateiti pas dukrÄ ir bendrauti su ja bute, kuris priklauso jam ir atsakovei, tačiau atsakovė ir jos motina neleidžia jam iÅ¡eiti pasivaikščioti iÅ¡ buto su dukra vieniems, neleidžia dukters parsivežti į savo namus, kad dukra galėtų pabendrauti ir su jo tėvais.

Jo motina jo dukrÄ G. S. iki bylos iÅ¡kėlimo buvo mačiusi tik vienÄ kartÄ dukters gyvenamojoje vietoje, o bylos nagrinėjimo metu jis vienÄ kartÄ nusivedė dukrÄ pas tėvus į jų namus, kai jam buvo leista pasivaikščioti su dukra. Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje ir į LietuvÄ grįžtai retai, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad jam kaip tėvui nereikia trukdyti dalyvauti vaiko auklėjime. Jis sutiko, kad dukrÄ laikinai prižiÅ«rėtų atsakovės motina kol atsakovės dirbs užsienyje, bet toks susitarimas buvo trims mėnesiams.

Tuo tarpu atsakovė užsienyje gyvena jau virÅ¡ metų laiko. Jis nori bendrauti su dukra net tik bute, kuriame ji gyvena, bet ir už buto ribų, nori bendrauti su ja ir savo namuose, nori, kad dukra pažintų ir kitus senelius, kad bendrautų ir su jo broliu bei seserim. Bendrauti su dukra vien tik jos gyvenamojoje vietoje jis nenori, nes kartu gyvenanti vaiko senelė N. M. su juo dėl vaiko nesikalba, nesitaria, jį ignoruoja, reiÅ¡kia jam priekaiÅ¡tus, o jis nenori Å¡iuos nesutarimus spręsti vaiko akivaizdoje. Pasiėmęs dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ji sugebės pasirÅ«pinti savo vaiku.

Jis savo dukrÄ yra maudęs dar ligoninėje po jos gimimo, moka jÄ perrengti, sauskelnes visada keitė ir keičia dabar, žino kÄ jai duoti valgyti ir dukra kartu su juo pavalgo. Be to, jis rÅ«pinosi savo 15 metų jaunesniu broliu kai Å¡is buvo mažas, o su atsakove ir jos dukra iÅ¡ pirmos santuokos kartu gyveno 5 metus iki dukters G. gimimo ir kartu augino atsakovės pirmÄ jÄ dukrÄ . Jis žino apie savo dukros sveiktÄ , pats buvo gydymo įstaigoje ir gavo pažymÄ apie jos sveiktÄ . IeÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡iuo metu jis neturi teisės vairuoti, kuri jam atimta 4 metams už padarytÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau esant reikalui naudotis automobiliu jį pavežti galės jo Å¡eimos nariai, ar sužadėtinė, kurie turi teisę vairuoti.

Su dukra jis sutaria gerai, ji nori su juo bendrauti ir jo bendravimas su dukra jokios žalos jai negali padaryti.            Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Ji pripažįsta, kad ieÅ¡kovas kaip tėvas turi dalyvauti vaiko auklėjime ir su juo bendrauti, tačiau nori, kad dukrÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ vaiko aplinkos paimti galėtų tik tada kai ji aiÅ¡kiai kalbės ir galės pati pasakyti ar nori su juo važiuoti, ar jai patinka ten, kur ieÅ¡kovas jÄ vežasi, kai galės dukrai paskambinti ir jos pačios paklausti kaip jai sekasi su tėvu.

Atsakovė teigia, kad iÅ¡ pradžių su tokiomis sÄ lygomis sutiko ir pats ieÅ¡kovas, o jo nuomonė pasikeitė tik jai iÅ¡vykus dirbti į užsienį. Tik tuomet jis pareiÅ¡kė norÄ iÅ¡sivežti dukrÄ iÅ¡ jos namų. Atsakovė mano, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka ieÅ¡kovui leidžia bendrauti su dukra tik jos gyvenamojoje vietoje, nes taip jie susitarė. Ji paaiÅ¡kino, kad anksčiau ieÅ¡kovui neatidarydavo durų, nes jis nepraneÅ¡davo apie atvykimÄ prieÅ¡ 24 valandas. Tačiau dabar jos motina N. M. leidžia ieÅ¡kovui ateiti ir be iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo.

Atsakovė patvirtino, kad durų spynÄ pakeitė ir ieÅ¡kovas neturi rakto. Atsakovė pripažino, kad iÅ¡ pradžių ribojo ieÅ¡kovo galimybes ateiti pas dukrÄ iÅ¡ pykčio dėl jo neiÅ¡tikimybės, nes jis iÅ¡davė jÄ su kita moterimi dar prieÅ¡ dukros gimimÄ . Tačiau dabar ieÅ¡kovas gali ateiti pas dukrÄ ir bÅ«ti su ja kiek nori, bet jis pats atėjęs pas vaikÄ iÅ¡bÅ«na tik po 2-3 valandas. Be to, jam buvo siÅ«loma iÅ¡eiti su dukra pasivaikščioti į laukÄ , bet jis pats nenorėjo.

Todėl ieÅ¡kovo noras pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos namų tėra jo principai ir ambicijos. Atsakovė nežino ar dukra gali iÅ¡bÅ«ti ilgiau nei valandÄ su ieÅ¡kovu, nes jis nemoka pavalgydinti dukros, kuri yra nevalgi. Atsakovė nežino ar dažnesnis dukters bendravimas su tėvu gali pakenkti vaikui, tačiau ji nori, kad ieÅ¡kovas dažniau bendrautų su dukra jos namuose ir bendravimas didėtų palaipsniui, o ne iÅ¡ karto vežtųsi vaikÄ Ä¯ svetimÄ aplinkÄ . Atsakovė patvirtino, kad iki dukrai sueis 4 metai nenori iÅ¡leisti dukros iÅ¡ namų su ieÅ¡kovu ilgesniam laikui.

Be to, atsakovė nėra tikra ar ieÅ¡kovas ir su dukra nesielgs taip pavojingai kaip elgėsi nepaklusdamas policijos reikalavimui sustoti, už kÄ jis yra nubaustas.   IeÅ¡kinys tenkintinas.  Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta pagal teismo sprendimu patvirtintÄ tėvų taikos sutartį yra nustatyta su motina K. B.. Å ia taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo netrukdyti tėvui M. S. bendrauti su dukra G. S., dalyvauti dukros auklėjime, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai toks bendravimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi bei pasaulėžiÅ«ros formavimui, tačiau G.

S. tėvui M. S. vaiko motina K. B. neleidžia pasiimti dukters iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė neįrodė, kad tėvo bendravimas su dukra daro žalÄ jų vaikui ir kenkia jo vystymuisi, auklėjimui bei pasaulėžiÅ«ros formavimuisi, todėl nėra pagrindo drausti ieÅ¡kovui bendrauti su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje ir riboti maksimalų tėvo bendravimÄ su vaiku. Šios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais ir argumentais. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-855-743/2014 buvo patvirtinta M.

S. ir K. B. taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo, kuria mažametės dukros G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. B., vaikui priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvo, o vaiko motina įsipareigoja netrukdyti tėvui M. S. bendrauti su dukra G. S., dalyvauti dukros auklėjime, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai toks bendravimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi bei pasaulėžiÅ«ros formavimui, tačiau apie susitikimÄ su dukra tėvas M. S. turi praneÅ¡ti motinai K. B. iÅ¡ anksto, ne mažiau kaip prieÅ¡ 24 val. iki planuojamo susitikimo.

IÅ¡ 2015-01-15 M. S. praÅ¡ymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad jis kreipėsi į Å¡iÄ institucijÄ ir nurodė, kad K. B. nevykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutartie civilinėje byloje Nr.S2-855-743/2014 sÄ lygų ir neleidžia matytis su dukra.Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-01-22 atsakyme M. S. nurodoma, kad K. B. buvo pakviesta pokalbio ir neneigė, jog nesudarė galimybių tėvui pasimatyti su dukra bei įsipareigojo sudaryti sÄ lygas dalyvauti tėvui dukros auklėjime, jeigu jis laiku mokės iÅ¡laikymÄ , lankys dukrÄ ne epizodiÅ¡kai, o nuolat, užtikrins dukros teisę į privatumÄ .IÅ¡ K.

B. 2015-01-19 paaiÅ¡kinimo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ji nurodė nesutarimų su M. S. priežastis ir detaliai paaiÅ¡kino kaip jis iÅ¡davė jÄ su kita moterimi, kaip nesirÅ«pino Å¡eima gimus dukrai. IÅ¡ Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-04 raÅ¡to, iÅ¡ K. B. 2015-08-14 praneÅ¡imo dėl G. S. priežiÅ«ros, iÅ¡ M. S. 2015-08-07 sutikimo dėl G. S. priežiÅ«ros matyti, kad iÅ¡vykdama dirbti į užsienį K.

B. prašė nustatyti Å¡alių dukrai laikinÄ globÄ ir jų dukters laikinÄ jÄ globėja paskirti atsakovės motinÄ N. M., tačiau tai nebuvo padaryta, o vaikas senelės N. M. priežiÅ«rai buvo paliktas vaiko tėvui M. S. sutikus.      IÅ¡ 2016-02-01 ir 2016-02-02 M. S. praÅ¡ymų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad jis kreipėsi į Å¡iÄ institucijÄ praÅ¡ydamas įpareigoti N. M. sudaryti sÄ lygas jo dukrai matytis su jo tėvais ir dukters seneliais bei sudaryti sÄ lygas jam leisti laikÄ su dukrÄ ne tik vaiko namuose, bet ir pasiimti su savimi. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-08 atsakyme M.

S. nurodoma, kad skyriaus darbuotojams K. B. nurodė, jog nesutinka leisti pasiimti dukrÄ tėvui iÅ¡ dukters namų, nes dukra yra per maža ir tai gali pažeisti jos interesus.2016-07-29 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo pateiktame kompaktiniame diske esantys vaizdo įraÅ¡ai ir nuotraukos patvirtina, kad ieÅ¡kovas du kartus negalėjo patekti į butÄ , kuriame gyvena jo dukra, taip pat patvirtina, kad jis su dukra bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje. Matomuose vaizdo įraÅ¡uose vaikas tėvo akivaizdoje jaučiasi gerai ir suvokia, kad Å¡alia yra tėtis.2016-09-30 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo pateiktame kompaktiniame diske esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovas nori iÅ¡eiti į kiemÄ su savo dukra ir Å¡i aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ eiti su tėčiu, o ne su močiute.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tiek vaiko tėvas, tiek senelė klausia su kuo vaikas nori eiti į kiemÄ ir mergaitė ne vienÄ kartÄ patvirtina, kad nori eiti su tėčiu. Taip pat vaizdo įraÅ¡e matyti, kad vaiko senelė nenori leisti ieÅ¡kovo su jo dukra į kiemÄ ir vaiko akivaizdoje reiÅ¡kia tėvui pretenzijas dėl ankstesnio pasivaikščiojimo, vadina vaiko tėvÄ â€žchamu“.     VÄ® Registrų centras duomenys patvirtina, kad butas, esantis Lazdijuse, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena Å¡alių dukra, nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovei, o Kreditavimo sutartis Nr. K-2200-2008-14 patvirtina, kad jie abu yra gavę kreditÄ Å¡iam butui pirki ir abu turi prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ . Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suraÅ¡ytas Å eimos aplankymo aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovo M.

S. gyvenamosios vietos buities sÄ lygos yra geros, yra visi reikalingi baldai, namuose Å¡varu ir tvarkinga.Pažyma apie galiojančias administracines nuobaudas ir 2016-09-02 Kauno apygardos teismo nutartis patvirtina, kad M. S. yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 3 d., 1241 str. 8 d., 125 str., 130 str. 1 d. ir kartu su paskirta bauda jam atimta teisė vairuoti keturis metus du mėnesius.  Byloje pateiktoje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-10 iÅ¡vadoje nurodoma, kad tėvo teisės atsiranda nuo vaiko gimimo momento, todėl mažas vaiko amžius nėra pagrindas tėvui neleisti bendrauti su vaiku.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad nėra pagrindų, kurie leistų manyti, jog ieÅ¡kovo bendravimas su dukra pažeistų jos interesus, todėl turi bÅ«ti užtikrintos sÄ lygos ieÅ¡kovui bendrauti su dukra. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasigenda geranoriÅ¡kesnio ieÅ¡kovo bendravimo su vaikÄ auginančia senele, tačiau patvirtino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos nustatymas ir galimybė jam bendrauti su dukra ne jos namuose vaiko interesų nepažeis.

Liudytoja N. M. patvirtino, kad atsakovė yra jos dukra. Liudytoja parodė, kad 8 metus santykiai su ieÅ¡kovu buvo geri, ji sutarė ir su jo tėvais, kaip motina labai norėjo gražios ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos. Tačiau ieÅ¡kovas pasikeitė kai iÅ¡vyko dirbti į NorvegijÄ , nes atsirado daugiau pinigų, jis susirado kitÄ moterį, nutolo nuo Å¡eimos. IeÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovę su kita moterimi ir gyveno dvigubÄ gyvenimÄ kai atsakovė laukėsi jų dukters. Jos dukra labai dėl to iÅ¡gyveno, dėl Å¡eimos iÅ¡saugojimo bandė ieÅ¡koti pagalbos pas ieÅ¡kovo tėvus, bet jie dėl to nieko nedarė.

Ä® gimdymÄ ligoninėje ieÅ¡kovas atvažiavo po iÅ¡gertuvių, nesiskutęs, nuolat maigė telefonÄ . Gimus dukrai jis net nepasveikino atsakovės su Å¡iuo įvykiu, buvo abejingas. Liudytoja teigia, kad jai buvo gėda dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio. IeÅ¡kovas naktimis buvo ligoninėje, bet dienÄ ji su dukra ir anÅ«ke likdavo viena. IeÅ¡kovo motina nepadėjo rÅ«pintis anÅ«ke, nors dirba toje pačioje ligoninėje. IeÅ¡kovas dukters ir atsakovės iÅ¡ ligoninės nepasiėmė ir pirmaisiais mėnesiais jomis nesirÅ«pino.

IÅ¡ ligoninės atsakovę su dukra pasiėmė liudytoja ir pirmus mėnesius iÅ¡laikė jas pati, mokėjo už butÄ . Dėl to ji turėjo uždaryti savo parduotuvę, o ieÅ¡kovas dukra nesurÅ«pino, jo nebuvo iÅ¡tisom parom. Kai atsakovė negalėjo pragyventi, ji iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Liudytoja teigia, kad ieÅ¡kovas su savo iÅ¡davyste visapusiÅ¡kai sužlugdė tiek atsakovę, tiek ir jÄ . Kai atsakovė iÅ¡vyko į užsienį liudytoja nuolat gyvena su jos dukra ir ja rÅ«pinasi. IeÅ¡kovas pas dukrÄ lankydavosi nuolat, ji palikdavo juos vienus, jis užmigdydavo dukrÄ , kartais jam pavykdavo jÄ pavalgydinti.

Bet bÅ«damas su dukra ieÅ¡kovas nuolat su kažkuo susiraÅ¡inėjo telefonu, todėl jai nepatinka toks jo elgesys. VienÄ kartÄ ieÅ¡kovui bÅ«nant su dukra kitame kambaryje ji iÅ¡girdo vaiko klyksmÄ , o po to iÅ¡ savo dukters sužinojo, kad ieÅ¡kovas sugriebė dukrÄ , kuri vos neiÅ¡krito iÅ¡ lovos. Liudytoja teigia, kad su Å¡alių dukra praleidžia 24 valandas per parÄ , o ieÅ¡kovas atėjęs pabÅ«na po 2-3 valandas. Todėl jÄ piktina, kad jis nejaučia jai pagarbos ir padėkos, kad demonstruoja tik savo kaip tėvo ambicijas.

Ji mano, kad ieÅ¡kovas turi „nusižeminti“ ir pradėti su ja bendrauti normaliai, o ne „pasikėlęs“. IeÅ¡kovas pats nenorėjo vestis dukros pasivaikščioti į laukÄ , nors ji pati jam to taip pat nesiÅ«lė, nes jis jÄ ignoruoja. Žino tik, kad atsakovė buvo siÅ«liusi ieÅ¡kovui vestis dukrÄ Ä¯ Å¡ventę, bet jis atsisakė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė leido ieÅ¡kovui vienai valandai iÅ¡sivesti dukrÄ pasivaikščioti, todėl liudytoja patvirtino, kad juos iÅ¡leido pasivaikščioti.

Tačiau ieÅ¡kovas užtruko dvi valandas, o kai ji sunerimusi jam skambino, ieÅ¡kovas neatsiliepė. Todėl ji ieÅ¡kovui pasakė, kad daugiau jo neleis su dukra į kiemÄ . TÄ naktį mergaitė per miegus spiegė, buvo nerami. Po dviejų savaičių ieÅ¡kovas vėl norėjo iÅ¡sivesti dukrÄ pasivaikščioti, bet ji nenorėjo leisti, nes jis nesilaikė ankstesnio susitarimo. AnÅ«kę iÅ¡leido tik dėl to, kad ji pati pasakė, jog nori eiti su tėčiu. Liudytoja mano, kad ieÅ¡kovas nebuvo geras tėvas nuo dukters gimimo, Å¡iuo metu važinėja neturėdamas teisės vairuoti, todėl jam negalima leisti pasiimti vaiko į svetimÄ vaikui aplinkÄ .

IeÅ¡kovas nebendrauja su ja, dėl nieko nesitaria, nieko neklausia dėl mergaitės. Liudytoja teigia, kad jÄ piktina, kad ieÅ¡kovas su dukra elgiasi tai, kaip nori jis pats. Ji mano, kad ieÅ¡kovui rÅ«pi tik jo, o ne dukros interesai. Liudytoja pripažino, kad ji pyksta ant ieÅ¡kovo dėl jo pasikeitusio bendravimo su ja.      Liudytoja I. M. patvirtino, kad atsakovė yra jos sesuo, o ji pati jau 12 metų gyvena užsienyje. Liudytoja parodė, kad į LietuvÄ ji buvo grįžusi praėjus 2 savaitėms po G.

S. gimimo ir savo seserį rado verkiančiÄ , palūžusiÄ . Tada sužinojo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davė jos seserį ir savo dukrÄ su kita moterimi dar dukrai negimus. Gimus mergaitei ieÅ¡kovas neteikė jai iÅ¡laikymo, o finansiÅ¡kai seserį ir jos dukrÄ iÅ¡laikė ji. Tik praėjus trims mėnesiams ieÅ¡kovas pradėjo teikti iÅ¡laikymÄ dukrai. Per ieÅ¡kovÄ jos ir atsakovės mama turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kad galėtų padėti seseriai, o pastaroji turėjo iÅ¡vykti į užsienį. IeÅ¡kovas sugriovė gyvenimÄ ir jos seseriai, ir jos mamai.

Atsakovė nedraudžia ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, bet ieÅ¡kovas labiau domisi kitais dalykais, neiÅ¡leidžia iÅ¡ rankų telefono, o dukra nesidomi. IeÅ¡kovo tėvai anÅ«ke nesidomi ir mergaitė nepažįsta Å¡ių senelių. Todėl liudytoja nemano, kad mergaitę galima iÅ¡vežti iÅ¡ buto, kuriame ji augo, į svetimÄ aplinkÄ . IeÅ¡kovas neaugino savo dukters nuo jos gimimo, nesupranta jos poreikių, higienos reikalavimų, nesupranta kÄ ji kalba. IÅ¡vežti mergaitę iÅ¡ namų ieÅ¡kovas turėtų tada, kai mergaitė pradės kalbėti.

Tėvas turi pradėti bendravimÄ su dukra nuo mažų žingsnelių, o ne iÅ¡ karto iÅ¡vežti vaikÄ neturėdamas reikiamų socialinių įgÅ«džių. Liudytoja patvirtino, kad pati asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovÄ pas dukrÄ matė tik vienÄ kartÄ . Liudytoja O. S. patvirtino, kad ieÅ¡kovas yra jos sÅ«nus. Ji parodė, kad ieÅ¡kovo santykiai su atsakove yra blogi nuo jų dukros gimimo, tačiau savo dukra ieÅ¡kovas visada rÅ«pinosi. Jis lanko dukrÄ , remia pinigais, tačiau kai atsakovė iÅ¡vyko į užsienį buto spyna buvo pakeista ir dabar kita močiutė sprendžia ar leisti ieÅ¡kovui bendrauti su dukra ar ne.

IeÅ¡kovas jai sako, kad jam neleidžiama parsivežti dukters į savo namus. Liudytoja patvirtino, kad anÅ«kę buvo mačiusi tik vienÄ kartÄ , o bylos nagrinėjimo metu sÅ«nus buvo atsivedęs jÄ vienai valandai į jos namus. Tuo metu anÅ«kė gražiai bendravo su tėvu, jie žaidė, ėjo pas viÅ¡tas. IeÅ¡kovas gyvena jos namuose, kur yra po tris kambarius kiekviename iÅ¡ dviejų aukÅ¡tų. Namuose ji gyvena su sutuoktiniu ir dviem sÅ«numis, todėl vietos yra daug ir anÅ«kei yra atskiras kambarys, kuriame ji galės bÅ«ti viešėdama pas jÄ .

Liudytoja B. M. patvirtino, kad ji yra ieÅ¡kovo sužadėtinė. Ji parodė, kad su ieÅ¡kovu pažįstami nuo 2016-02-14 ir Å¡iuo metu gyvena kartu. IeÅ¡kovas jai sakė, kad turi dukrÄ ir jam sudėtinga su ja bendrauti, nes nesutaria su vaiko motina dėl dukros pasiėmimo ir iÅ¡sivežimo iÅ¡ dukters namų. IeÅ¡kovas pasakojo, kad atėjęs pas dukrÄ praleidžia su ja 3-4 valandas, bet negali iÅ¡eiti su dukra į laukÄ , nes neleidžia vaiko močiutė. Liudytoja patvirtino, kad prieÅ¡ kelias savaites matė ieÅ¡kovÄ bendraujantį su savo dukra jo tėvų namų kieme.

Mergaitė gražiai žaidė, neverkė, norėjo bÅ«ti su tėčiu. Liudytoja patvirtino, kad žino, jog ieÅ¡kovas neturi teisės vairuoti, bet ji turi vairuotojo pažymėjimÄ ir visada padės jam, jeigu jam reikės kur nors važiuoti.  Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ir vertinant aukščiau aptartus įrodymus visų pirma atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės abejonės, kad susiklosčiusioje situacijoje netikslinga nustatyti aiÅ¡kiÄ ir detalizuotÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , nes jos įgyvendinimas galimai ne visada sutaps su vaiko interesais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepaisant sudarytos ir teismo patvirtintos Å¡alių taikos sutarties dėl bendravimo su jų vaiku tvarkos, abu tėvai nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra bÅ«do, vietos ir tokio bendravimo intensyvumo.

Nors atsakovė teigia leidžianti ieÅ¡kovui neribotai bendrauti su dukra, tačiau tÄ ji leidžia daryti tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė pripažįsta, kad neleidžia ieÅ¡kovui dukros iÅ¡sivežti iÅ¡ namų ir nesutinka, kad jis dukrÄ pasiimtų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ilgesniam laikui. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nenori su dukra bendrauti vien tik jos gyvenamojoje vietoje, o nori tÄ daryti ir savo namuose ar kitose vietose. Pažymėtina, kad ir Å¡iuo metu galiojanti pačių tėvų taikos sutartyje numatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka nenumato tokių apribojimų, kokius ieÅ¡kovui taiko atsakovė.

Taikos sutarties 4 punktas nenumato, kad ieÅ¡kovas su dukra privalo bendrauti tik jos gyvenamojoje vietoje ir niekur kitur. Tačiau atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ taikos sutarties sÄ lygÄ ji traktuoja kitaip, nes susitarė su ieÅ¡kovu tik dėl jo bendravimo su dukra vaiko namuose. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad į teismÄ dėl detalesnės bendravimo su dukra tvarkos kreipėsi todėl, kad nenori dukros pasiimti iÅ¡ jos namų prieÅ¡ atsakovės ir jos motinos valiÄ ir tokiu bÅ«du kenkti vaiko interesams.   IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Å¡alims nesutariant ne tik dėl skyrium gyvenančio ieÅ¡kovo bendravimo su dukra bÅ«do ir intensyvumo, bet ir skirtingai traktuojant Å¡iuo metu galiojančiÄ teismo nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ , tokios tvarkos detalesnis reglamentavimas, teismo sprendimu nustatant nesutariančių tėvų tarpusavio teises ir pareigas, yra bÅ«tinas paties vaiko interesais, siekiant užtikrinti jo bendravimÄ su tėvu.

Juk dėl tėvų tarpusavio ginčų labiausiai pažeidžiamos ne jų, o paties vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, jausti jų abiejų dėmesį, meilę ir rÅ«pestį įvairiose gyvenimiÅ¡kose situacijose ir įvairioje aplinkoje, o ne vien tik mažoje erdvėje, kurioje vaikas gyvena. Todėl aiÅ¡kesnės ir detalesnės bendravimo tvarkos nustatymas, siekiant iÅ¡vengti to, kad savo teisę bendrauti su dukra ne tik jos gyvenamojoje vietoje ieÅ¡kovas pagal dabar galiojančiÄ tvarkÄ Ä¯gyvendintų nuolat konfliktuodamas su vaiko motina ir senele, yra bÅ«tinas atsižvelgiant į vaiko interesus. Sprendžiant kokiÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su dukra bÅ«tina nustatyti, pirmiausiai Å¡alys supažindintinos kaip įstatymas reglamentuoja tėvų teises ir pareigas auklėjant savo vaikÄ ir bendraujant su juo.

Ä®statyme yra įtvirtinta, kad: tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams net ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis); tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojamasi prieÅ¡ingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis); vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis); tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o atlikdami Å¡ias pareigas tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis); tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis); tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Be to, taikant Å¡ias įstatymo nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčų dėl vaikų teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad pirmiausiai turi bÅ«ti paisoma vaiko interesų, o ne tėvų ar kitų giminaičių asmeninių norų. Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reglamentavimas visų pirma reiÅ¡kia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar atskirai, ir nepriklausomai nuo to, ar tėvai tarpusavy sutaria dėl atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, nepriklausomai nuo to, koks tėvų elgesys vienas kito atžvilgiu lėmė jų iÅ¡siskyrimÄ ir gyvenimÄ skyrium.

Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugÄ ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iÅ¡ tėvų ar kitų giminaičių norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).Ä®statymas įpareigoja teismÄ nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti, o minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-1176/2003, 3K-3-242/2005, 3K-3-444/2014).

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausiai pabrėžtina, kad skyrium nuo dukters gyvenantis ieÅ¡kovas turi net tik įstatyme numatytÄ teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo dukra maksimaliai, jÄ auklėti, ugdyti, rÅ«pintis jos visapusiÅ¡ku lavinimu, o atsakovė ne tik neturi teisės be pagrindo riboti maksimalaus ieÅ¡kovo bendravimo su dukra, bet ir turi pareigÄ sudaryti ieÅ¡kovui sÄ lygas ir galimybes tokiam maksimaliam bendravimui.

Todėl atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinÄ maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su savo vaiku prezumpcijÄ , vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo civiliniame procese taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), ne ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis turi teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, neribojant vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan., o atsakovė turi įrodyti, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pakenks jų dukros interesams. PraÅ¡ydama atmesti ieÅ¡kinį atsakovė turi įrodyti, kad tėvo bendravimas su dukra tėvo namuose ir jo aplinkoje traumuos vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitiks dukros poreikių ir interesų, darys žalÄ vaiko raidai.

Å iuo atveju, įvertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas riboti ieÅ¡kovo maksimalų bendravimÄ su dukra. Vertinant atsakovės paaiÅ¡kinimus ir jos motinos bei sesers parodymus visų pirma teismas pripažįsta, kad atsakovės ir jos motinos bei sesers nenoras leisti ieÅ¡kovui pasiimti savo dukrÄ iÅ¡ atsakovės namų ir leisti bendrauti su dukra kitoje aplinkoje yra pagrįstas daugiau nuoskaudomis dėl ieÅ¡kovo elgesio su atsakove prieÅ¡ gimstant jų dukrai ir iÅ¡ karto po jos gimimo, o ne ieÅ¡kovo sugebėjimu Å¡iuo metu tinkamai pasirÅ«pinti savo dukra pačiam, be vaiko motinos ar senelės pagalbos.

IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų teisme ir jos 2015-01-19 paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ji jaučiasi įskaudinta ieÅ¡kovo elgesiu kuomet jis paliko jų Å¡eimÄ po dukros gimimo. Atsakovė pripažino, kad pradėjus gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovo ji iÅ¡ pradžių ribojo ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra bÅ«tent dėl pykčio už jo iÅ¡davystę. Atitinkamai ir vaiko senelės N. M. parodymų turinys bei emocijos, kurios apklausos metu jautėsi ir kurios aiÅ¡kiai atsispindi teismo posėdžio garso įraÅ¡e, labiau atspindi ne ieÅ¡kovo tėvystės įgÅ«džius ir tariamÄ jų stokÄ , o liudytojos pyktį ant ieÅ¡kovo ir jo tėvų, ypač motinos O.

S., dėl to, kad ieÅ¡kovas, kaip teigia liudytoja, „sugriovė atsakovės ir jos gyvenimÄ â€œ, nepateisino liudytojos lÅ«kesčių turėti gražiÄ savo dukters (atsakovės) Å¡eimÄ . Å i liudytoja pripažino, kad pyksta ant ieÅ¡kovo dėl jo pasikeitusio bendravimo su ja, dėl nepagarbos ir nedėkingumo jai. Atsakovės sesers I. M. parodymai taip pat labiau atspindi jos pyktį ieÅ¡kovui dėl to, kad jis iÅ¡davė su kita moterimi jos seserį (atsakovę), o ne ieÅ¡kovo tėvystės įgÅ«džius.

Pabrėžtina, kad Å¡i liudytoja pripažino, jog senai gyvena užsienyje, į LietuvÄ grįžta retai ir betarpiÅ¡kai tik vienÄ kartÄ matė ieÅ¡kovÄ pas savo dukrÄ . Todėl akivaizdu, kad visos jos nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra jai žinomos tik iÅ¡ pačios atsakovės ir iÅ¡ su vaiku gyvenančios senelės N. M.. Tai reiÅ¡kia, kad tokie iÅ¡vestiniai liudytojos I. M. parodymai nėra svarus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovo tėvystės įgÅ«džių stokÄ , nes ji apie tai sprendžia tik iÅ¡ kitų artimų asmenų pasakojimų. Tačiau priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje pabrėžtina, kad tokios atsakovės ir minėtų liudytojų emocijos ir jų santykiai su ieÅ¡kovu negali paneigti ieÅ¡kovo kaip tėvo teisės bendrauti su savo dukra maksimaliai ir spręsti ieÅ¡kovui dėl dukters auklėjimo savo, o ne vaiko senelės ar kitų giminaičių nuožiÅ«ra.

Tai, kad ieÅ¡kovas vienaip ar kitaip elgėsi su atsakove praeityje, ir tai kaip tÄ vertina pati atsakovė ir jos artimi giminaičiai, nereiÅ¡kia, kad jis negali nekliudomai bendrauti su savo dukra ir tinkamai vykdyti savo tėvo pareigas gyvendamas atskirai nuo vaiko ir jo motinos. Atsakovė ir jos motina nepagrįstai Å¡ioje byloje akcentuoja ieÅ¡kovo elgesį praeityje ir jo pasirinkimÄ gyventi su kita moterimi, nes ginčo dalykas yra ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka, o ne tėvų tarpusavio santykiai. Praeityje buvę vaiko tėvų tarpusavio santykiai, ir net Å¡iuo metu esantys santykiai, negali bÅ«ti kliÅ«timi vaikui bendrauti su tėvu, nes svarbiausia yra tėvo bendravimas su dukra, o ne tėvų ir kitų suaugusiųjų tarpusavio bendravimas.

Minėtas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek pačius tėvus, tiek ir jų ginčus nagrinėjantį teismÄ atsiriboti nuo tėvų tarpusavio nesutarimų ir nuoskaudų ir nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ užtikrinti vaiko teisę į maksimalų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų.      Nors atsakovė nuogÄ stauja, kad pasiimdamas iÅ¡ jos dukrÄ Ä¯ savo namus ir leisdamas su ja laikÄ vienas, be vaiko mamos ar senelės Å¡alia, ieÅ¡kovas pažeis dukters interesus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius nuogÄ stavimus atsakovė nepateikė.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad bendraudamas su dukra ieÅ¡kovas bÅ«tų kada nors pakenkęs jai, nepasirÅ«pinęs jos poreikiais, aplaidžiai vykdęs savo tėvo pareigas. PrieÅ¡ingai, liudytoja N. M. patvirtino, kad ieÅ¡kovas dukrÄ ir užmigdo, ir kartais jam pavyksta pavalgydinti dukrÄ , o Å¡i su ieÅ¡kovu nori bendrauti. IeÅ¡kovo pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose jis matomas bendraujantis su savo dukra, patvirtina, kad vaikas su tėvu jaučiasi saugus ir bendrauti nori, netgi aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ eiti į kiemÄ ne su močiute, o su tėčiu.

Tai rodo vaiko emocinį ryšį su tėvu ir tai, kad su juo vaikas jaučiasi saugus. Nors atsakovė ir jos motina teigia, kad ieÅ¡kovas nežino kÄ vaikas mėgsta valgyti ir nemokės jo pavalgydinti, o vaikas svetimoje aplinkoje jausis nesaugus, tačiau tai nėra pakankami argumentai riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas dukrÄ , kuriai jau du metai ir du mėnesiai, lanko nuolat ir su ja ne tik bendrauja, bet ir jÄ pamaitina, užmigdo, mato kokį maistÄ jo dukrai gamina jÄ prižiÅ«rinti senelė.

Be to, ieÅ¡kovas su dukra bylos nagrinėjimo metu jau lankėsi savo tėvų namuose ir jo dukra žino kad, turi ir kitus senelius. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad pakankamai subrendęs ir nuo vaiko auklėjimo niekada nenusiÅ¡alinęs ieÅ¡kovas nesugebėtų savo dukros pamaitinti, aprengti, užmigdyti, su ja bendrauti ir jai visokeriopai padėti savarankiÅ¡kai, be vaiko motinos ar senelės N. M. pagalbos. Kita vertus, atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovui negalima patikėti dukters savarankiÅ¡kai prižiÅ«rėti ir bendrauti su ja už vaiko gyvenamosios vietos ribų, nes nežinoma ar jam sklandžiai pavyks tai padaryti, yra iÅ¡ esmės neteisingas atsakovės požiÅ«ris į Å¡io ginčo sprendimÄ , nes tėvystės įgÅ«džiai žmogui yra ne suteikiami, o iÅ¡siugdomi vaiko auklėjimo ir rÅ«pinimosi juo procese.

Nebandydamas daryti to, ko anksčiau nedarė, neturėdamas galimybės mokytis iš savo klaidų, jeigu jų padarytų, ieškovas niekada ir negalėtų išsiugdyti geresnių savo vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo įgūdžių, negalėtų jų tobulinti. Todėl atsakovės deklaruojamas noras, kad ieškovas daugiau bendrautų su dukra ir būtų geras tėvas ir tuo pačiu nenoras neleisti jiems bendrauti ten kur ieškovas gyvena, leidžia laisvalaikį, lankosi ar nori lankytis su dukra, yra tarpusavyje nesuderinami.

Net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia atsakovė, ieÅ¡kovo turimas dukters norų, poreikių ir pomėgių supratimas nėra tokio pat lygmens kaip atsakovės ar vaiko senelės, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturi teisės pradėti daugiau rÅ«pintis dukra savarankiÅ¡kai, nereiÅ¡kia, kad vaikui negalima leisti bendrauti su kitais jo giminaičiais nei jis bendravo iki Å¡iol. PrieÅ¡ingu atveju, remiantis atsakovės argumentacija, ieÅ¡kovas artimiausiu laiku negalės pasiimti dukros į savo namus ilgesniam laikui, kas reiÅ¡kia, kad jis neturės progos geriau pažinti savo vaikÄ , jo poreikius ir iÅ¡mokti juos patenkinti bei užtikrinti pats, o vaikas ir toliau turės galimybę bendrauti tik su giminaičiai iÅ¡ motinos pusės. Tačiau remiantis tokiais motyvais ir vien tik subjektyviomis abejonėmis dėl ieÅ¡kovo gebėjimo pasirÅ«pinti savo dukra, jo teisė bendrauti su vaiku negali bÅ«ti ribojama, nes tėvų teisės ir pareigos savo vaikams atsiranda nuo vaiko gimimo, o ne nuo to momento kol kas nors nusprendžia, kad tėvui jau galima patikėti vaikÄ jo paties atsakomybei.

Jeigu tėvui su dukra nebus leidžiama nevaržomai bendrauti ir tėvo aplinkoje, tai jų ryšys gali tik silpnėti ir vėliau jį atkurti bus dar sunkiau. Be to, tėvams gyvenant skyrium vaikas neišvengiamai turės bendrauti skirtingose aplinkose, kuriose gyvena jo tėvai, todėl vienas vaiko tėvas neturi kito gyvenamosios aplinkos traktuoti kaip svetimos vaikui, nes tai visiškai neatitinka vaiko interesų. Net jeigu skyrium gyvenančio tėvo aplinkoje vaikui iš pradžių ir bus neįprasta, tai nereiškia, kad jis ten negali būti ir, kad jis nepripras bei neprisitaikys.

Vaiko gebėjimas bÅ«ti skirtingose aplinkose, bendrauti su skirtingais žmonėmis, ir juo labiau giminaičiais, turi bÅ«ti skatinamas, o ne ribojamas, nes tai yra dalis vaiko savarankiÅ¡kumo, jo komunikabilumo ir jo socialinių įgÅ«džių ugdymo. Tik tuo atveju, kai nustatoma, kad kurioje nors aplinkoje vaikui yra ar gali bÅ«ti nesaugu, kad jo interesams gali bÅ«ti pakenkta, vaiko buvimas tokioje aplinkoje gali bÅ«ti ribojamas. Tačiau, kaip minėta, tokių duomenų Å¡ioje byloje nėra, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dukros buvimas tėvo namuose ir bendravimas su tėvu jo aplinkoje galėtų daryti kokiÄ nors žalÄ jų dukrai, kenkti jos vystymuisi, ugdymui, asmenybės formavimuisi.

Pažymėtina, kad atsakovės ir vaiko senelės, su kuria Å¡alių dukra gyvena Å¡iuo metu, noras, kad ieÅ¡kovas su dukra bendrautų tik jos gyvenamojoje vietoje, kurioje tarp vaiko tėvo ir vaiko senelės atsiranda emocinė įtampa ir tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumas, visiÅ¡kai nesuderinamas su vaiko interesais. Tai galima matyti 2016-09-30 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuota kaip vaiko senelė, jau po to kai vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ eiti į kiemÄ su tėčiu, nenori leisti ieÅ¡kovo su dukra į kiemÄ ir vaiko akivaizdoje reiÅ¡kia tėvui pretenzijas dėl ankstesnio pasivaikščiojimo, nepagarbiai vadina vaiko tėvÄ â€žchamu“ vaikui girdint.

Tokia situacija patvirtina, kad ne tik ieÅ¡kovui sunku bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, bet ir pačiam vaikui daroma neigiama įtaka, kai jis mato dėl jo nesutariančius artimiausius žmones. Tėvams, o Å¡iuo atveju ir tėvui bei vaikÄ faktiÅ¡kai auginančiai senelei, nesutariant dėl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra bÅ«do, vietos ir trukmės, vaikas turi bÅ«ti kaip galima labiau apsaugotas nuo suaugusiųjų tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumo ir nesutarimų. BÅ«tent dėl to ir reikia nustatyti galimybę ieÅ¡kovui bendrauti su savo dukra tokioje aplinkoje, kurioje nėra įtampos ir prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ tėvÄ nusiteikusių vaiko giminaičių tuo metu, kai vaikas bendrauja su tėvu.

TÄ padaryti geriausiai galima bÅ«tent leidžiant ieÅ¡kovui pasiimti vaikÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir praleisti tam tikrÄ laikÄ su dukra dviese. Sprendžiant šį ginÄÄ lemiamos reikÅ¡mės negali turėti ir atsakovės argumentas, kad jų su ieÅ¡kovu dukra dar negali kalbėti ir pasakyti ar nori važiuoti pas ieÅ¡kovÄ , negali kiekvienu momentu, kai tik atsakovė pageidauja, telefonu pasakyti ar jai patinka bÅ«nant pas tėtį. Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas teisme, o jei Å¡itai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant vaiko norus sprendžiant su vaikais susijusius klausimus turi bÅ«ti vertinama visų bylai svarbių aplinkybių visuma ir vaiko nuomonė yra tik viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ vienam iÅ¡ tėvų net ir tuo atveju, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kia aiÅ¡kų nenorÄ bendrauti su tėvų (motina), jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o vien tik vaiko prieÅ¡taravimas. Todėl atsakovės argumentas, kad dar neaiÅ¡ku kokį norÄ pareikÅ¡tų dukra dėl jos bendravimo su tėvu, jeigu galėtų kalbėti, savaime negali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Å ioje byloje svarbiausia nustatyti ar Å¡alių dukros bendravimas su ieÅ¡kovu pastarojo namuose ir jo aplinkoje atitinka vaiko interesus, o ne tai ar bendrauti su tėvu sutiktų pati Å¡alių dukra, jeigu galėtų kalbėti. Kai vaikas dėl savo amžiaus iÅ¡ viso dar negali kalbėti ir negali bÅ«ti iÅ¡klausomas, jo noras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) gali bÅ«ti nustatomas ir kitais bÅ«dais bei įrodymais. Å iuo atveju ieÅ¡kovo pateikti vaizdo įraÅ¡ai ir nebuvimas jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie prieÅ¡tarautų Å¡iems įraÅ¡ams, leidžia spręsti, kad Å¡alių dukra nori bendrauti su tėvu, tÄ iÅ¡reiÅ¡kia savo elgesiu ir pirmaisiais tariamais žodžiais, kuriais gali įvardinti jos Å¡eimos narius.

Tai reiÅ¡kia, kad vaiko bendravimas su tėvu Å¡iuo atveju atitinka vaiko interesus ir nėra žalingas vaikui. Todėl Å¡alių dukros negalėjimas pasakyti mamai ar ji nori iÅ¡važiuoti pas tėtį negali bÅ«ti lemiamu argumentu nenustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos Å¡iuo metu, o atidėti šį klausimÄ kol vaikui sueis 4 metai, kaip to praÅ¡o atsakovė. Kaip minėta, vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo, o ne nuo kokių nors kitų aplinkybių, sÄ lygų ar atitinkamo vaiko amžiaus.

Todėl nei tai, kad teismas negali iÅ¡klausyti vaiko, nei tai, kad vaiko motina negali tiesiogiai iÅ¡ vaiko iÅ¡girsti jo nuomonės dėl bendravimo su tėvu, negali bÅ«ti pagrindu riboti tėvo bendravimÄ su vaiku, kai nėra jokių įrodymų, kad tai gali pakenkti vaiko interesams. Atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentai, susiję su ieÅ¡kovo neteiktu iÅ¡laikymu pirmaisiais mėnesiais po dukros gimimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , nes atsakovė pripažįsta, kad Å¡iuo metu iÅ¡laikymÄ dukrai ieÅ¡kovas teikia ir įsiskolinimo nėra.

Kita vertus net ir iÅ¡laikymo neteikimas ar nereguliarus teikimas negali bÅ«ti pagrindas drausti tėvui bendrauti su vaiku, nes turtinių tėvo pareigų vaikui nevykdymas nepanaikina asmeninių neturtinių tėvo teisių ir pareigų bendrauti su vaiku. Be to, vienam iÅ¡ tėvų nevykdant savo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , kitas vaiko tėvas dėl to neįgyja teisės nevykdyti savo pareigos nekliudyti bendrauti su vaiku skyrium gyvenančiam tėvui ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentai, susiję su ieÅ¡kovo administracine nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ taip pat nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas nesusijęs su jo tėvystės pareigų vykdymu.

Tai, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles važiuodamas automobiliu vienas visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad jis gali tÄ daryti veždamasis ir savo dukrÄ . Kiekvienas protingas žmogus veždamas kitus, o juo labiau savo vaikus, elgiasi kitaip nei važiuodamas vienas. Be to, iÅ¡ padarytų pažeidimų ir klaidų paprastai žmonės yra linkę pasimokyti, o juo labiau kai suvokia, kad ateityje tokių pažeidimų darymas gali liesti ir jų Å¡eimos narius, ypač vaikus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas kada nors nesaugiai bÅ«tų vežęs automobiliu savo dukrÄ ir sukėlęs jai grėsmę, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡ vieno padaryto teisės pažeidimo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas galėtų padaryti tokių pažeidimų daugiau tuo metu kai bus su savo dukra ir taip sukelti jai grėsmę.

Pagaliau ieÅ¡kovui ketveriems metams yra atimta teisė vairuoti, todėl jo galimybės tÄ daryti yra teisiÅ¡kai apribotos. Tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti jo bendravimo su dukra tvarkÄ pažymėtina, kad Å¡eimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Todėl priimant sprendimÄ teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo patikslintÄ reikalavimÄ , numatytÄ 1.3. punkte, ir siekdamas kaip galima tiksliau apibrėžti ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su dukra patikslina ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , kad ji nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp Å¡alių jÄ Ä¯gyvendinant. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, numatyti 1.1. ir 1.2. punktuose atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes ieÅ¡kovas nepraÅ¡o leisti bendrauti su dukra daugiau už vaiko motinÄ nei darbo dienomis nei savaitgaliais.

Å iuo atveju jo praÅ¡omas bendravimo su dukra laikas darbo dienomis yra kur kas trumpesnis nei lieka motinai, o savaitgaliais tėvai galės bendrauti beveik vienodai laiko (kas antrÄ savaitgalį), juo labiau, kad skaičiuojant valandomis vaikas su motina praleis dar ir daugiau laiko nei su tėvu. Tačiau patikslintinas 1.1. punkte numatytas ieÅ¡kovo įspėjimo apie bÅ«simÄ bendravimÄ darbo dienomis su dukra laikas, nes su vaiku gyvenančiai motinai (jai esant užsienyje N. M.) reikia kuo anksčiau sužinot apie sekančiÄ dienÄ vyksiantį tėvo ir dukros bendravimÄ ne vaiko namuose ir turėti laiko pasiruoÅ¡ti vaiko perdavimui bei suspėti sutvarkyti su vaiku susijusius reikalus.

Todėl ieÅ¡kovo nurodomas įspėjimo laikas – „bendravimo dienos iÅ¡vakarėse iki 20.00 val.“, keistinas, patikslinant laikÄ iki 15.00 val. IeÅ¡kinio 1.3 punktas patikslintinas atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , todėl jo papildomo bendravimo su dukra tvarka visais metų laikas nustatytina nepriklausomai nuo dukros ikimokyklinio amžiaus ir mokyklinio amžiaus. Å iame punkte praÅ¡omas skirti ieÅ¡kovui bendravimo su dukra laikas po vienÄ savaitę pavasarį, rudenį ir žiemÄ bei vienÄ mėnesį vasaros laiku yra tris kartus mažesnis nei atitinkamais metų laikais liekantis bendravimo su dukra laikas motinai, todėl toks reikalavimas nepažeidžia nei vaiko nei motinos interesų.

Tačiau teismas papildomai nustato prieÅ¡ kiek laiko ieÅ¡kovas apie numatomÄ savo bendravimo su dukra laikotarpį turi praneÅ¡ti dukros motinai, nes ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas to nenurodė, o toks neapibrėžtumas gali sukelti Å¡alių ginčus dėl Å¡ios tvarkos įgyvendinimo. Be to, savalaikis motinos sužinojimas apie bÅ«simÄ dukros ir tėvo ilgalaikį bendravimÄ ne vaiko namuose užtikrins ir motinos bendravimo su dukra tinkamÄ planavimÄ .  IeÅ¡kinio reikalavimai, numatyti 1.4. ir 1.5. punktuose iÅ¡ esmės atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes ieÅ¡kovas siekia lygiomis teisėmis ir vienodai laiko kaip ir atsakovė bendrauti su dukra savo atostogų metu ir nurodytų Å¡venčių metu.

Tačiau teismas sprendžia, kad pagrindines metų Å¡ventes - Å v. Kūčių dienÄ ir dvi Å v. Kalėdų dienas vaikas kiekvienais metais atitinkamomis dalimis turėtų praleisti su abiem tėvais, o ne laukti galimybės Å¡ias Å¡ventes su vienu iÅ¡ tėvų praleisti tik kas antrus metus. Kadangi Å¡ios Å¡ventės trunka tris dienas iÅ¡ eilės, tai teisingiausia ir protingiausia nustatyti, kad vienais metais dvi iÅ¡ Å¡ių dienų vaikas praleidžia su vienu iÅ¡ tėvų, o trečiÄ - su kitu, o kitais metais atvirkščiai.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie metai yra poriniai, kas reiÅ¡kia, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo dar Å¡iais metais atveju Å¡alių dukra didžiÄ sias metų Å¡ventes jau turėtų praleisti ieÅ¡kovo namuose, kuriuose dar nėra nakvojusi, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka pakeistina, nustatant jam teisę bendrauti Å¡venčių dienomis su dukra neporiniais metais, kad vaikas Å¡iais metais galėtų tik adaptuotis tėvo namuose, o ne iÅ¡ karto praleistų daug laiko jam mažiau pažįstamoje aplinkoje.

Taip pat papildomai patikslintinas laikas kada ieÅ¡kovas dukrÄ pasiima ir kad grÄ Å¾ina motinai Å¡venčių dienomis. IeÅ¡kinio reikalavimai, numatyti 1.6. - 1.8. punktuose taip pat atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes juose įtvirtinamos lygios tėvų teisės auklėjant jų dukrÄ , gaunant vienas iÅ¡ kito informacijÄ apie savo vaikÄ ir sprendžiant dėl jo gyvenamosios vietos keitimo ateityje.               Galiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡eimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003).

Todėl nustačius ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ jo bendravimo su dukra tvarkÄ tiek jis, tiek atsakovė galės bet kada pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, jeigu bet kuris iÅ¡ tėvų nesilaikys Å¡ios tvarkos arba jeigu jÄ Ä¯gyvendinant bus daroma žala vaikui, bus pažeidžiami jo interesai. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė turės galimybę įsitikinti ieÅ¡kovo gebėjimais tinkamai rÅ«pintis jų dukra savarankiÅ¡kai ir turės visas galimybes reikalauti pakeisti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , jeigu bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovo bendravimas su dukra pagal Å¡ioje byloje nustatytÄ bendravimo tvarkÄ daro žalÄ jų dukrai. Taip pat pabrėžtina, kad įgyvendinant teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ abu tėvai turi pareigÄ elgtis protingai, sÄ Å¾iningai ir teisingai ir tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos ne tik bendru sutarimu, bet ir tais atvejais, kai tai reikalinga vaiko interesams apsaugoti (pavyzdžiui vaiko ligos atvejais ar kitais nuo Å¡alių valios nepriklausančiais atvejais).  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Todėl patenkinus ieÅ¡kinį ir sprendimÄ priėmus ieÅ¡kovo naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidas jis turi teisę prisiteisti iÅ¡ atsakovės.IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 41,55 EUR žyminis mokestis ir mokestis už Å¡ios įmokos priėmimÄ , kurį patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kvitas; 400 EUR iÅ¡laidos už advokatės teisines parengiant ieÅ¡kinį, kurias patvirtina advokatės pateiktas pinigų priėmimo kvitas; 300 EUR už advokatės atstovavimÄ trejuose teismo posėdžiuose, kurias patvirtina advokatės pateiktas pinigų priėmimo kvitas.

Bendra ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 741,55 Eur (41,55 EUR + 400 Eur + 300Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo atstovė surašė ieÅ¡kinį, teikė ieÅ¡kovui patarimus ir atstovavo jį trejuose teismo posėdžiuose, kurie iÅ¡ viso užtruko 5 val. 51 min., pripažintina, kad 400 EUR dydžio ieÅ¡kovo advokatei sumokėtas honoraras už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 300 EUR honoraras už atstovavimÄ teisme nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus“ dydžio 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesni nei bÅ«tų galima priteisti maksimalų leistinÄ dydį.

Todėl ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir kartu sužyminčiu mokesčiu priteistinos iÅ¡ atsakovės. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje nėra, nes jos nevirÅ¡ija CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyto minimalaus priteistino dydžio. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teisėjas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti.Nustatyti M.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkÄ , pagal kuriÄ :1.1. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienÄ savaitę darbo dienomis dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas dukrÄ ir iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Apie planuojamÄ susitikimÄ su dukra M. S. bendravimo dienos iÅ¡vakarėse iki 15.00 val. trumpÄ ja žinute informuoja dukros motinÄ K.

B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.).1.2. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio kas antrÄ penktadienį pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.1.3. Tėvas su dukra papildomai bendrauja kiekvienais metais po vienÄ savaitę (septynias kalendorines dienas) pavasario, rudens ir žiemos laikotarpiais bei vienÄ mėnesį (trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų) vasaros metu. Nesant galimybės su dukra bendrauti nepertraukiamai visÄ mėnesį vasaros metu, bendravimo laikas vasaros metu iÅ¡skaidomas į du kartus po dvi savaites laiko.

Tėvas pasiima dukrÄ bendravimo savaitės pirmÄ dienÄ nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę bendravimo savaitės (vasaros metu paskutinę bendravimo mėnesio) dienÄ iki 20.00 val. Apie Å¡iame punkte nurodytÄ numatomÄ savo bendravimo su dukra laikotarpį M. S. praneÅ¡a dukros motinai K. B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.) ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki pirmos bendravimo su dukra dienos. 1.4. Tėvas savo eilinių atostogų metu turi teisę su dukra papildomai bendrauti dvi savaites savo atostogų laiko nepertraukiamai.

Apie planuojamas savo atostogas ir bendravimo su dukra laikotarpį M. S. informuoja vaiko mamÄ ne vėliau kaip prieÅ¡Â dvi savaites iki savo atostogų pradžios. Tėvas pasiima dukrÄ pirmÄ bendravimo dienÄ nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę bendravimo dienÄ iki 20.00 val.1.5. Tėvas Å¡venčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka: Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , o poriniais metais su dukra praleidžia antrÄ jÄ Å v.

Kalėdų dienÄ , dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ Å¡ventinę dienÄ nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas paskutinę Å¡venčių dienÄ Â iki 20.00 val.Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmadienį iki 20.00 val. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dienÄ , dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.Iki vaiko motina K.

B. gyvens užsienio valstybėje, tėvas kiekvienais metais bendrauja su dukra jos gimimo dienÄ (liepos 21 d.). Vaiko motinai grįžus nuolat gyventi į Lietuvos RespublikÄ , poriniais metais su dukra gimimo dienÄ bendrauja tėvas, neporiniais metais – motina. Dukros gimimo dienÄ tėvas paima jÄ iÅ¡ dukters gyvenamosios vietos atsižvelgdamas į vaiko užimtumÄ mokslo ar kitose užklasinio ugdymo įstaigose ir grÄ Å¾ina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val. Tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dienÄ (liepos 17 d.), pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ mokslo ar kitose užklasinio ugdymo įstaigose ir pristatydamas dukrÄ atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. 1.6.

Vaiko motina (jai esant užsienyje nepilnametę G. S. prižiÅ«rinti N. M.) įpareigojama nedelsdama ryÅ¡io priemonėmis informuoti M. S. apie nepilnametės dukros G. S. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimÄ . 1.7. Vaiko iÅ¡vykimas į užsienį turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ . K. B. (jai esant užsienio valstybėje nepilnametę G. S. prižiÅ«rinti N. M.) be raÅ¡tiÅ¡ko M. S. sutikimo neturi teisės iÅ¡vežti nepilnametės G.

S. į kitÄ valstybę.1.8. Vaiko tėvas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ jos mokymosi, sveikatos priežiÅ«ros bei kitų įstaigų, lankyti jÄ darželyje ir mokykloje, vaiko motinÄ informavus, vaikÄ pasiimti iÅ¡ Å¡ių įstaigų. Priteisti ieÅ¡kovui M. S. iÅ¡ atsakovės K. B. 741,55 Eur (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 55 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas              Ramūnas Šarka