2021-01-13 Nr. AB-852-3-62-3-00890-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-48-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00890-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 2019 m. sausio 10–15 d. ir 2019 m. sausio 29 d. – vasario 5 d. buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis sąlygomis. Kamerų tipo patalpoje nebuvo stalo (sunkumai pavalgyti, rašyti, žaisti stalo žaidimus). Iš pareiškėjo paimti asmeniniai drabužiai ir kiti daiktai, išskyrus kepurę, šaliką, pirštines ir avalynę. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl nežinojo, kad, siekdamas atgauti šiltus asmeninius drabužius, turi pateikti prašymą raštu; pareiškėjas apie tokią tvarką nebuvo informuotas net kai skundėsi žodžiu, jog su Ligoninės išduota pižama šalta. Pareiškėjas, atvykdamas į Ligoninę, su savimi jau turėjo maisto produktų, kurie leidžiami ir tinkami vartoti, tačiau jie buvo nepagrįstai paimti, nurodant, kad pareiškėjas gali maisto produktų įsigyti gydytojui rekomendavus. Pareiškėjui būnant Ligoninėje, maisto produktai sugedo ir buvo grąžinti jau nebetinkami vartojimui, todėl jis patyrė nuostolių. Ligoninė tik formaliai atsakinėdavo į pareiškėjo skundus, iš esmės nesiėmė realių veiksmų pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų laikymo sąlygų patyręs psichinės ir emocinės savijautos sutrikimus, sveikatos pablogėjimą (pradėjo kankinti nemiga, dažnai skauda galvą), garbės ir orumo pažeminimą bei kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo laikymo Ligoninėje sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta jo asmens krata, surašyti atitinkami protokolai. Iš kvitų įrašų matyti, kad maisto produktai nebuvo paimti iš pareiškėjo, jis, išvykdamas iš Ligoninės, neturėjo pretenzijų. Atsakovas pažymėjo, kad pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą. Ligoninėje laikomasi užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės. Ligoninės išduodamos pižamos yra kokybiškos (pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis – ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Atsakovas neturėjo duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog pareiškėjui išduota pižama buvo nekokybiška. Be to, teisės aktai nenumato stalų įrengimo Ligoninės palatose. Kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, spintelių paviršius yra platus, kietas, ant jo patogu rašyti ar užsiimti kita veikla. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai abstraktūs, jis neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 10 d. perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite Nr. PS-563 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, paimti saugojimui: striukė, sportinis kostiumas, indai, tabakas (2 g). Iš 2019 m. sausio 15 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. PS-797 įrašų matyti, kad, išvykdamas iš Ligoninės, pareiškėjas neturėjo pretenzijų. 2019 m. sausio 29 d. kvite Nr. PS-1639 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, paimti saugojimui: striukė, viršus, kelnės. Iš 2019 m. sausio 29 d. protokolo Nr. PS-1638 ir 2019 m. vasario 5 d. protokolo Nr. PS-1996 įrašų matyti, kad pareiškėjas neturėjo jokių pretenzijų. Tiek minėtuose kvituose, tiek suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokoluose įrašai buvo patvirtinti pareiškėjo parašu. Tokiu būdu pareiškėjas patvirtino, jog dokumentuose padaryti įrašai teisingi, ir teismas neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Ištyręs minėtus dokumentus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai apie iš jo neteisėtai paimtus maisto produktus nepagrįsti.

7. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog pareiškėjui Ligoninėje buvo išduota tinkama pižama, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimusis dėl kitos pižamos ar nuosavų rūbų išdavimo, atsisakymą priimti jam išduodamus rūbus arba pretenzijas dėl netinkamos pižamos išdavimo, drabužių kokybės. Iš pižamų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis – ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Taigi, pareiškėjo nusiskundimai dėl išduotų pižamų deklaratyvūs ir atmestini.

8. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Ligoninės taisyklės), patvirtintomis Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, patvirtina suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai, kuriuose pareiškėjas parašu patvirtino, jog gavo Atmintinę bei buvo supažindintas su Ligoninės taisyklių nuostatomis.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo stalo. Akcentavo, jog nors Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, nėra reikalavimo kameroje įrenti stalą ir kėdes, toks reikalavimas nustatytas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (10.2 p.). Taigi, toks kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl minėto pažeidimo, todėl tokie deklaratyvūs jo argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl paimtų jo asmeninių drabužių, maisto ir dėl stalo nebuvimo kameroje. Teismo vertinimu, Ligoninės 2019 m. sausio 22 d. ir vasario 4 d. pareiškėjui pateikti atsakymai buvo išsamūs, konkretūs ir detalizuoti. Pateikti dokumentai patvirtina, kad Ligoninė reagavo į pareiškėjo skundus ir prašymus dėl laikymo sąlygų ir pagal galimybes juos tenkino. Taigi, nėra duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

11. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas. Atitinkamai netenkintas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

13. Pareiškėjas pakartoja, jog, atvykus į Ligoninę, iš jo buvo paimti drabužiai, maisto produktai, kiti daiktai, kameroje nebuvo stalo (pareiškėjas turėjo karštą maistą valgyti ant mažos prie lovos buvusios spintelės). Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, jog kamera nebuvo aprūpinta teisės aktuose numatytu inventoriumi. Teismo nustatytos aplinkybės paneigia Ligoninės direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. rašte nurodytą aplinkybę, kad gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia taip pat nesutinkantis su Ligoninės taisyklėmis, kurios neatitinka įstatymų ir tarptautinių sutarčių. Skundžiamas teismo sprendimas nesuderinamas su Konstitucija, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, jame remiamasi tik įsakymais. Be to, pareiškėjas mano, jog bylą nagrinėjusi teisėja Natalja Zelionkienė nepagrįstai nenusišalino nuo bylos, kadangi ji jau buvo paskirta nagrinėti ginčą dėl pareiškėjo laikymo sąlygų administracinėje byloje Nr. I-2335-402/2015, galbūt buvo šališka.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymi, kad pareiškėjas turi specialų teisinį statusą, dėl kurio jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje neužtikrinimu pareiškėjui 2019 m. sausio 10–15 d. ir 2019 m. sausio 29 d. – vasario 5 d., atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo sieja su aplinkybe, kad bylą nagrinėjusi teisėja Natalja Zelionkienė jau yra išsprendusi ankstesnį jo skundą ir priėmusi jam nepalankų sprendimą. Nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-2335-402/2015 teisėja Natalja Zelionkienė 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ir atmetė pareiškėjo skundą, pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė šio teismo sprendimo. Teisėjų kolegija sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. spalio 21 d. nutartyje padaryta išvada, jog nebuvo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje numatytų pagrindų nušalinti minėtą teisėją nuo nagrinėjamos bylos. Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad teisėja bylos faktus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, yra atmetusi ankstesnius jo skundus, savaime nereiškia, jog ji buvo neobjektyvi ar šališka. Atsižvelgiant į tai, tokie deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginiai atmestini.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Ligoninėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo teiginius apie atvykus į Ligoninę iš jo paimtus maisto produktus paneigia byloje esantys dokumentai, kuriuose esančių įrašų teisingumą pareiškėjas patvirtino savo parašu, asmeninių drabužių paėmimas ir pareiškėjo supažindinimas su Ligoninės taisyklėmis vyko pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo nusiskundimai dėl išduodamos pižamos (t. y. kad su pižama buvo šalta) nepagrįsti, tačiau gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiais, nebuvo stalo (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.2 p. pažeidimas). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja, jog iš jo buvo nepagrįstai paimti šilti rūbai, maistas, jis nepaaiškina savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nepateikia jokių argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti minėtomis išvadomis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde užsimena, jog Ligoninės taisyklės neatitinka aukštesnės galios teisės aktų (teisingumo ministro įsakymų, įstatymų, tarptautinių sutarčių), tačiau jis neįvardija, kokios konkrečios Taisyklių nuostatos kokioms teisės aktų normoms prieštarauja ir kodėl, todėl tokie deklaratyvūs jo teiginiai plačiau nenagrinėtini.

22. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. sausio 10–15 d. ir 2019 m. sausio 29 d. – vasario 5 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamo patalpos aprūpinimo baldais jis susidūrė su sunkumais pavalgyti, ir tai detaliau paaiškino teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjo paaiškinimai apie patirtas neigiamas pasekmes yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų galbūt pažeistoms savo teisėms apginti dar konstatuoto pažeidimo laikotarpiu, t. y. 2019 m. sausio 14 d. padavė skundą Ligoninės administracijai dėl patalpoje neįrengto stalo (Ligoninės 2019 m. vasario 4 d. raštas Nr. 7-92, I t., b. l. 8), taigi, dėl konstatuoto pažeidimo jis galėjo patirti realius nepatogumus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo atstovo veiksmai – tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (dvi savaites (su pertraukomis) pareiškėjas negalėjo naudotis stalu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kaip nors išskyrė jį iš kitų nuteistųjų), atsižvelgdama į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (palyginimui žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1649-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-812-442/2020), sprendžia, kad pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas jam bus pakankama satisfakcija.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažinti, kad buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą patalpų aprūpinimą baldais, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė