2017-04-05 Nr. AB-7660-3-61-3-01883-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-429-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedcolor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedcolor“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Swedcolor“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Swedcolor“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) bei įpareigoti Agentūrą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. jis su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtrai) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikia“ paramos sutartį, kuria įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti projektą „Dažų gamyklos įrengimas“ (toliau – ir Projektas). Agentūra skundžiamu 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. BRK-9114(10.3.8) nepritarė Bendrovės prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. rangovas informavo jį, kad dėl statomo sandėlio sienų panelių ir langų tiekėjo kaltės negali laiku atlikti rangos sutartyje numatytų statybos darbų, todėl iškilo objektyvus poreikis pratęsti terminą. Pasak pareiškėjo, rangos sutarčiai ir visoms jos sąlygoms Agentūra pritarė, todėl pagal rangos sutarties 6.1.2. punktą, 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas ir rangovas pasirašė rangos sutarties priedą Nr. 1, kurio įsigaliojimą susiejo su Agentūros pritarimu ir kuriame šalys susitarė pratęsti statybos darbų užbaigimą maksimaliam rangos sutarties 6.1.2. punkte numatytam 6 mėn. terminui. Pareiškėjo nuomone, jis ketvirtą mokėjimo prašymą pateikė laiku, tačiau vėliau buvo suklaidintas pačios Agentūros darbuotojų dėl galimybės terminą pratęsti. Agentūra, gavusi pareiškėjo prašymą, turėjo galimybę jį atmesti, tačiau nurodė, kad sprendimą priims artimiausiu metu, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją. Be to, atkreipė dėmesį, kad trečiąjį mokėjimo prašymą Bendrovė turėjo pateikti Agentūrai ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 10 d., tačiau pateikė 2013 m. gruodžio 27 d., o 2014 m. sausio mėn. Agentūra pakeitė Paramos sutarties 6.3. p., kuriame numatė, jog trečiasis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. gruodžio 27 d., taigi šiais savo veiksmais atsakovas dar kartą patvirtino susiklosčiusią veiklos praktiką, todėl pateikdama 2014 m. vasario 10 d. prašymą Bendrovė turėjo pagrįstai tikėjosi, kad klausimas dėl termino pratęsimo ir šį kartą bus išspręstas jos naudai, dar ir dėl to, kad ketvirtasis mokėjimo prašymas Paramos sutartyje numatytu laiku negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) įtvirtintos procesinio pobūdžio normos. Taigi turėtų būti taikomos prašymo nagrinėjimo metu galiojusios normos, tarp kurių ir Įgyvendinimo taisyklių 21 punkto pakeitimas.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad sudarydamas naują rangos sutartį pareiškėjas žinojo, jog Projektą privalo įgyvendinti ir mokėjimo prašymą pateikti iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl argumentas, kad Agentūrai teigiamai įvertinus pirkimo dokumentus, pareiškėjas neva įgijo teisę Projektą įgyvendinti iki rangos sutartyje nustatytų statybos darbų termino pabaigos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisės aktai aiškiai numato, kad Agentūros pareiga, gavus informaciją apie įtariamą pažeidimą, atlikti veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl įtariamų pažeidimų netyrimo.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas be pagrindo remiasi aplinkybe apie pasikeitusius teisės aktus dėl ilgesnio galutinio projektų įgyvendinimo termino pabaigos ir nutyli aplinkybę, kada jie buvo pakeisti. Įgyvendinimo taisyklių 21 punktas buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 30 d., o įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Pareiškėjas privalėjo įgyvendinti Projektą iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pateikti visus reikiamus dokumentus, tačiau, suprasdamas, kad laiku Projekto nespės įgyvendinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. Agentūrai nepateikė jokio prašymo dėl mokėjimo prašymo termino pratęsimo. Tokį prašymą jis pateikė tik 2014 m. vasario 10 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusi teisės akto nuostata pareiškėjui nesuteikė teisės manyti, kad jis Projektą gali tikėtis įgyvendinti iki 2015 m. birželio 30 d. Toks aiškinimas prieštarautų Paramos sutarčiai bei galiojantiems teisės aktams, kad visi Projekto, Paramos sutarties pakeitimai privalo būti iš anksto suderinti su Agentūra, ir jiems Agentūra turi pritarti. Agentūra nėra išreiškusi sutikimo leisti pareiškėjui Projektą įgyvendinti kitu, negu Paramos sutartyje nustatytu, terminu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, privalo vadovautis teisės aktų bei Paramos sutarties nuostatomis, o ne žodiniais paaiškinimais. Be kita ko, nėra galimybės nustatyti pareiškėjo nurodomo pokalbio su Agentūros darbuotojais.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad Agentūra atsakymus į prašymus išnagrinėja ir sprendimą priima per 20 darbo dienų, tačiau 2014 m. balandžio 24 d. Agentūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo pažeidimo padarymo. Pirmenybė teikiama paramos gavėjo galbūt padaryto pažeidimo tyrimui, todėl visi kiti tam tikrą sąsają su galbūt padarytu pažeidimu turintys projekto įgyvendinimo klausimai (ir klausimai dėl terminų pratęsimo) gali (turi) būti sprendžiami tik pasibaigus paminėtam tyrimui. Pažymėjo, kad Paramos sutarties galiojimo, paramos klausimas išspręstas Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. SKP-45, o Agentūros 2014 m. spalio 21 d. raštas Nr. BRK-9114(10.3.8) pareiškėjui nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai negali būti teismo apginti šioje administracinėje byloje.

Įgyvendinimo taisyklių 21 punkto pakeitimas dar neužtikrina teisės besąlygiškai remtis šia nuostata ir tikėtis, kad institucija elgsis taip, kaip naudinga pareiškėjui. Pareiškėjas žinojo apie Paramos sutarties sąlygas ir terminus, riziką atsiimti pateiktą ketvirtąjį mokėjimo prašymą prisiėmė jis pats.

Pažymėjo, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 53 punktu, argumentuoti prašymai keisti paramos sutartį ir mokėjimo prašymų pateikimo terminą turi būti pateikti iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino nustatyto sutartyje (iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Jeigu prašymai pateikti laiku, Agentūra nagrinėja ne tik tai, ar atlikus pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau bus siekiama projekte bei programoje nustatytų tikslų, tačiau Agentūra taip pat privalo atsižvelgti ir į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Agentūros nuomone, rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Lutum“ laiku neatlikti darbai (kaltė) nėra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė. Projektas privalėjo būti laiku įgyvendintas, laiku pateikti visi reikiami dokumentai, tačiau pareiškėjas, matydamas, kad Projektas neįgyvendintas, laiku nesikreipė į Agentūrą dėl termino pratęsimo. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą Projekto įgyvendinimą laiku, o jeigu jis mano, kad Projektas neįgyvendintas dėl rangovo kaltės, gali išsiieškoti žalą iš rangovo teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2015 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-45 dėl Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo, taigi būtent minėtas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu dalį bylos nutraukė, o kitą skundo dalį tenkino.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos Nr. I-8040-629/2015 dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) bei įpareigojo atsakovą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kitą pareiškėjo UAB „Swedcolor“ skundo dalį tenkino ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 1 d. pareiškėjas su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį (reg. Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 „Dažų gamyklos įrengimas Tarosų kaime“. Pagal šią sutartį Bendrovei teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 1 020 667 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Parama suteikiama, jei Projektas bus įvykdytas iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Be to, Paramos sutartyje aparta, jog paramos mokėjimas išskaidomas į 4 dalis ir ketvirtas mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.

Vėliau pareiškėjas su Agentūra pasirašė Paramos sutarties pakeitimus, kuriais keitė projekto įvykdymo datą bei mokėjimų prašymų pateikimo terminus. 2013 m. rugsėjo 20 d. Paramos sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad Projektas turi būti įvykdytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. lapkričio 25 d. susitarimu Nr. 6 Bendrovė su Agentūra susitarė, kad mokėjimo prašymas dėl ketvirtos paramos dalies turi būti pateiktas taip pat iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Lutum“ pasirašė darbų rangos sutartį Nr. 2013/11/4-l, kuria rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Lutum“ įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. pastatyti gamyklinio sandėliavimo paskirties pastatą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, tačiau 2013 m. gruodžio 31 d. priedu Nr. 1 šalys susitarė pratęsti statybos darbų atlikimo terminą iki 2014 m. birželio 30 d. 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą paramai gauti ir 2014 m. sausio 23 d. raštu prašė Agentūros leisti pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą bei galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., kadangi rangovas negali vykdyti statybos darbų dėl nepalankių oro sąlygų.

2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8.)-1199 Agentūra informavo pareiškėją, kad pateikdama ketvirtą mokėjimo prašymą jis deklaravo, jog yra patyręs išlaidas visai tinkamų finansuoti išlaidų sumai, bei prašė išmokėti visą paramos sumą, kuri yra nurodyta Paramos sutarties 6.4 punkte, nors kituose savo raštuose teigė, jog statybos darbai nėra iki galo atlikti, todėl prašė pateikti galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą. Tačiau pareiškėjas 2014 m. vasario 10 d. raštu paprašė Agentūros ketvirtojo mokėjimo prašymo nevertinti ir minėtą prašymą bei su juo pateiktus dokumentus grąžinti Bendrovei ir tos pačios dienos kitu raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti Projekto mokėjimo prašymų grafiką išdėstyti nauja tvarka, pagal kurią ketvirtą mokėjimo prašymą jis galėtų pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. BRK-1868(10.3.8) Agentūra informavo pareiškėją, jog gavo jo 2014 m. vasario 10 d. prašymą ir nurodė, kad sprendimą priims, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją. 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-3654 Agentūra informavo pareiškėją, jog priėmė sprendimą inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą, o 2014 m. liepos 3 d. rašte Nr. BRK-5826(10.3.8) nurodė, jog, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė sprendimą registruoti pažeidimą ir siūlyti Ministerijai Bendrovei taikyti sankciją – inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir išmokėtos paramos lėšų susigrąžinimą.

Agentūra 2014 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8), kuriame nurodė, jog prašymą dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo Bendrovė Agentūrai pateikė pavėluotai, todėl nepritarė pareiškėjo prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas minėtą Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai, kuri 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 3JA-455-342 nurodė, jog Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ministerijos sprendimą pareiškėjas apskundė VAGK, tačiau VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) Bendrovės skundą taip pat atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Paramos sutarties dalyką iš esmės sudaro pareiškėjo įsipareigojimas nustatytomis sąlygomis įgyvendinti Projektą ir atsakovo įsipareigojimas pervesti pareiškėjui tinkamomis pripažintas paramos lėšas. Taigi teismas padarė išvadą, jog galutiniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui esmines teisines pasekmes, laikytinas toks Agentūros sprendimas, kuriuo sprendžiamas paramos lėšų išmokėjimo / sumažinimo / nemokėjimo / susigrąžinimo klausimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punktą paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.

Pareiškėjas, teikdamas atsakovui prašymą pratęsti terminą mokėjimo prašymui pateikti siekė ne paties prašymo pateikimo galimybės, bet, kad pateikus prašymą jam būtų išmokėtos paramos lėšos. Teismas atkreipė dėmesį, jog toks galutinis sprendimas dėl paramos lėšų išmokėjimo pareiškėjui yra ne šiuo atveju skundžiamas Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimas, o 2015 m. kovo 5 d. Agentūros sprendimas Nr. SKP-45, kuriuo dėl nustatytų pažeidimų buvo nuspręsta nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 25 244,86 Eur išmokėtų paramos lėšų.

Teismas akcentavo, kad minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis ne tik Administravimo taisyklių 197.3 punktu, nustatančio paramos susigrąžinimo atvejus, bet ir 197.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra yra priėmusi sprendimą dėl paramos lėšų nemokėjimo, Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo (2015 m. kovo 5 d. Agentūros sprendimas Nr. SKP-45), teismo vertino, kad šioje byloje skundžiamas atsakovo Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. BRK-9114(10.3.8) yra tik tarpinis dokumentas Agentūrai priimant galutinį sprendimą dėl paramos mokėjimo ir nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo UAB „Swedcolor“ skundą yra iškelta administracinė byla Nr. I-8772-463/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02567-2015-1), kurioje yra skundžiamas galutinis Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. SKP-45, taigi minėtoje byloje bus patikrintas atsakovo veiksmų teisėtumas paramos pareiškėjui neišmokėjimo klausimu.

Atsižvelgdamas į tai, teismą bylą dalyje dėl 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8) bei išvestinių reikalavimų panaikinti Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 ir įpareigoti Agentūrą pratęsti Paramos sutarties įgyvendinimo laikotarpį papildomam laikotarpiui nutraukė kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamo VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. spalio 21 d. Agentūros sprendimas Nr. BRK-9114(10.3.8), dėl kurio priimtas VAGK skųstas Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 3JA-455-342, laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, todėl VAGK pareiškėjos skundo neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iš esmės, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 4.5 punktu, turėjo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną VAGK. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas teismo buvo tenkintas ir skundžiamas VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Swedcolor“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė nutraukti administracinės bylos Nr. 1-8040-629/2015 dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) bei įpareigoti atsakovą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK- KK-10-2-003 826-PR001 įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šią teismo sprendimo dalį prašo pakeisti ir panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3JA- 455-342; 2014 m. spalio 21 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą Nr. BRK- 9114(10.3.8) bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826- PR001 įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. spalio 23 d., praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo 2014 m. vasario 10 d. prašymo pateikimo paramos gavėjas gavo 2014 m. spalio 21 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento projektų administravimo skyriaus direktoriaus raštą Nr. BRK-9114 (10.3.8) „Dėl projekto įgyvendinimo“, kuriame nurodoma, kad Agentūra nepritaria Paramos gavėjo prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Šis raštas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo teises ir pareigas, todėl negali būti laikomas tik tarpiniu sprendimu.

Pažymi, jog dėl Agentūros vėlavimo pateikti sprendimą paramos gavėjas prarado galimybę pasinaudoti teisės aktuose numatytu mokėjimo prašymų pateikimo pavėluotai galimybe. Tuo atveju, jei Agentūra sprendimą būtų priėmusi Taisyklėse numatytais terminais, paramos gavėjas nebūtų praradęs galimybės pateikti ketvirtą mokėjimo prašymą. Administravimo taisyklių 197.1.2. punktas numato, jog pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Minėtais veiksmais Agentūra ne tik šiurkščiai pažeidė 2014 m. vasario 10 d. Paramos gavėjo prašymo nagrinėjimo terminus, tačiau ir panaikino Paramos gavėjo galimybę, net ir gavus neigiamą Agentūros sprendimą dėl termino pratęsimo, pateikti mokėjimo prašymą vėluojant ir jo pagrindu gauti bent dalį prašomos paramos sumos, nes 2014 m. spalio 21 d. priimant raštą Administravimo taisyklėse numatytas naikinamasis 60 darbo dienų terminas jau buvo suėjęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad raštas yra neteisėtas ir naikintinas inter alia todėl, kad raštas priimtas grubiai pažeidžiant Taisyklių 30 punkto nuostatas, t. y. Agentūra 2014 m. vasario 10 d. paramos gavėjo prašymą nagrinėjo ilgiau kaip 8 mėnesius ir toks Taisyklių 30 punkto pažeidimas yra esminis, nes užkirto paramos gavėjui kelią pateikti ketvirtąjį mokėjimo prašymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad Agentūros raštas Nr. BRK-9114 yra tik atsakymas į prašymą, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisines pasekmes sukelia būtent Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. SKP-45 „Dėl UAB „Swedcolor“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos pramos sugrąžinimo“, kuriuo išsprendžiamas Paramos sutarties nutraukimo klausimas dėl padarytų pažeidimų.

Pažymi, kad skunde pareiškėjas reiškia priekaištus dėl pernelyg ilgo jo prašymo nagrinėjimo ir delsimo pateikti atsakymą. Atsakovas pažymi, kad Agentūra 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8.)-3654 „Dėl projekto įgyvendinimo“ informavo pareiškėją, kad, 2014 m. kovo 13 d. atlikusi pakartotinę patikrą vietoje ir įvertinusi pirminės, pakartotinės patikrų vietoje bei kitus Agentūrai pateiktus dokumentus, susijusius su vykdomu projektu, remdamasi Sutarties 25.2 ir 25.22 papunkčiais, priėmė sprendimą inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą. Pažeidimų administravimo taisyklių teisinis reglamentavimas suponuoja suteikti pirmenybę paramos gavėjo galbūt padaryto (esant tam tikrai informacijai) pažeidimo tyrimui. Todėl visi kiti tam tikrą sąsają su galbūt padarytu pažeidimu turintys projekto įgyvendinimo klausimai (ir klausimai dėl terminų pratęsimo) gali (turi) būti sprendžiami tik pasibaigus paminėtam tyrimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas privalėjo įgyvendinti projektą iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pateikti visus reikiamus dokumentus, tačiau pareiškėjas, suprasdamas, kad laiku projekto nespės įgyvendinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. Agentūrai nepateikė jokio prašymo dėl mokėjimo termino pratęsimo. Pažymi, kad paramos sutarties 32 punkte nedviprasmiškai nurodyta, jog mokėjimo prašymo pateikimo terminas dėl objektyvių priežasčių gali būti pratęstas, jeigu paramos gavėjas motyvuotą prašymą pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą pateikia iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos. Tai reiškia, kad mokėjimo prašymo pateikimo terminas negali būti pratęstas, jeigu paramos gavėjas motyvuotą prašymą pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą pateikia praėjus mokėjimo prašymo pateikimo terminui.

Akcentuoja, kad Administravimo taisyklių 190 punkte yra nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami, o paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, taikydama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Swedcolor“ nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8), kuriais buvo nepritarta pareiškėjo 2014 m. vasario 10 d. prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei prašo įpareigoti Agentūrą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 įgyvendinimo laikotarpį septyneriems mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl šių pareiškėjo reikalavimų nutraukė, nes nustatė, kad atsakovas Agentūra 2015 m. kovo 5 d. yra priėmusi sprendimą Nr. SKP-45 (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-45) „Dėl UAB „Swedcolor“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, pareiškėjo prašomus panaikinti sprendimus – Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 ir Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) nagrinėjamu atveju įvertino kaip tarpinius administracinės procedūros sprendimus. Nurodė, kad juos panaikinus, pareiškėjui negalėtų kilti jokios materialiosios teisinės pasekmės, jo teisės negalėtų būti apgintos, nes pareiškėjas savo pažeistų teisių gynimą sieja ne su pačių mokėjimo prašymų pateikimu, bet su paramos lėšų gavimu, todėl jo teisėms ir pareigoms turi poveikį ne minėti ginčijami administraciniai aktai, bet Sprendimu SKP-45 dėl paramos sutarties nutraukimo ir jo pagrindu kylančios pasekmės.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad ginčijami raštai turėjo tiesioginį poveikį jo teisėms, Agentūra, delsdama pateikti atsakymą, užkirto pareiškėjui galimybę pasinaudoti Administravimo taisyklių 197.1.2. punkte numatyta teise pavėluotai, per 60 dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos, pateikti mokėjimo prašymą.

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija jų iš naujo neaptarinėja ir remiasi pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Agentūra 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. SKP-45 „Dėl UAB „Swedcolor“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ buvo nutraukta Paramos sutartis su Bendrove ir nutarta susigrąžinti 25 244,86 Eur išmokėtos paramos lėšų. Pareiškėjas šį Agentūros sprendimą ginčija Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. I-8772-463/2015. Sprendimas Nr. SKP-45 yra priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3 punktu, nustatančiu paramos susigrąžinimo atvejus, ir 197.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka bei grindžiamas nustatytais pareiškėjo pažeidimais – kad nepateikė galutinio mokėjimo prašymo ir kad numatytu terminu neįgyvendino Projekto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai Paramos sutartis yra nutraukta, pareiškėjo teisės negali būti ginamos tokiomis pačiomis priemonėmis, kurios taikomas, kai sutartis galioja, t. y. nelieka faktinio pagrindo, ir tuo pačiu teisinės galimybės įpareigoti atsakovą pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei įpareigoti Agentūrą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 įgyvendinimo laikotarpį septyneriems mėnesiams.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo teisių gynimas sietinas ne su formaliu mokėjimo prašymo termino pratęsimu, bet su Paramos sutarties vykdymu ir sutartyje numatytų lėšų Projektui įgyvendinti gavimu. Nagrinėjamu atveju dėl paramos sutarties nutraukimo ir lėšų neskyrimo yra priimtas galutinis Sprendimas Nr. SKP-45, todėl byloje ginčijamų Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 3JA-455-342 ir Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8) panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas savo argumentus dėl šioje byloje ginčytų administracinių aktų, kurie įvertinti kaip tarpiniai administracinės procedūros sprendimai, teisėtumo ir pagrįstumo, turi nurodyti byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl Sprendimo Nr. SKP-45 panaikinimo, kaip sudėtinę skundo pagrindą sudarančių aplinkybių dalį. Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. SKP-45 teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti visas su šio administracinio akto priėmimo procedūros teisėtumu susijusias aplinkybes, nurodomas pareiškėjo, tarp jų ir susijusias su nagrinėjamoje byloje įvertintų kaip tarpinės administracinės procedūros sprendimai ginčytų administracinių aktų (Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 3JA-455-342 ir Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8)) teisėtumu ir pagrįstumu.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai priimant 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015), nebuvo duomenų apie atsakovo Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. SKP-45 „Dėl UAB „Swedcolor“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, todėl VAGK pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės, tačiau po Sprendimo Nr. SKP-45 priėmimo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų administracinių aktų reikšmę pareiškėjo teisėms, pagrįstai VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015) panaikino.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų, tinkamai įvertinto ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė administracinių bylų teisenos nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teismo sprendimu niekaip nėra ribojama pareiškėjo teisė teikti argumentus dėl aplinkybių, taip pat ir atsakovo veiksmų teisėtumo, susijusio su ilga pareiškėjo prašymo sprendimo trukme, pagrindžiančių abejones dėl Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 3JA-455-342 ir Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8)) teisėtumo ir pagrįstumo administracinėje byloje, kurioje ginčijamas Sprendimo Nr. SKP-45 teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedcolor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė