3070632a-546b-4e53-9652-19954aa6d7cc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35521-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T a R t I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam A.

Å ., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, taikant bausmių apėmimo principÄ , ir paskirta kaltinamajam A.

Å . subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ . Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. vasario 14 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ kaltinamajam A. Å . įskaityta laikotarpis iÅ¡bÅ«tas paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Patenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ A. Å . Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 237 eurai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. Å . nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 12.30 val. atvirai pagrobė svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ iÅ¡ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), - 1 vnt. pakuotę kremo „Lierac Liftissime“ N/M odai, kurio vertė 79 eurai, 2 vnt. pakuočių kremų „Lierac liftissime“ sausai odai, kurių bendra vertė 158 eurai.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad A.

Å . kaltė įrodyta, bausmė paskirta nusikaltimo sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . praÅ¡o paskirti kuo Å¡velnesnę bausmę. Skunde nurodo, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, dėl nusikaltimo prisipažino, labai galisi jį padaręs, taip elgėsi, nes neturėjo pragyvenimo Å¡altinio. PrieÅ¡ suimant jį buvo susiradęs darbÄ , pradėjęs gyventi tvarkingÄ , dorÄ gyvenimÄ , tik nespėjo pristatyti pažymos. Žada dirbti, atlyginti padarytas žalas ir daugiau nenusikalsti.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas advokatas S. Majauskas prašė skundÄ tenkinti, skirti Å¡velnesnę bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ su įpareigojimu dirbti ir atlyginti žalÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi nuteistajam ne kartÄ buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jÄ atlikus iÅ¡vadų nepadaro.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bÅ«tina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Å . savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, sunkinančių aplinkybių nenustatė, pažymėjo, jog nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ tai bÅ«damas ne kartÄ teistas, vertino, kad nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs areÅ¡to bausmės, kuri paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 166-168), todėl sprendė, jog teisinga kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydį parinko, atsižvelgus į jau nurodytas aplinkybes bei į pagrobto turto nedidelę vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kontekste, yra teisingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenybės įvertinime, be to, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jam jau nebe pirmas teistumas.

Be to, nuteistasis padarė turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ nebe pirmÄ kartÄ , vadinasi, ir Å¡is nusikaltimas nėra atsitiktinis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistojo asmenybė nėra itin teigiama vertinant jÄ administracinių teisės pažeidimų padarymo ir nubaudimo kontekste. Dominuoja smulkÅ«s svetimo turto pagrobimai. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikaltimÄ padarė įtakotas pragyvenimo Å¡altinio nebuvimo, buvo susiradęs darbÄ , tačiau buvo suimtas. Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ir kitaip vertinti reikÅ¡mingas aplinkybes dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio skyrimo nagrinėtinu atveju, todėl jos atmestinos.

Kadangi nurodytų ir iÅ¡analizuotų aplinkybių visuma rodo apelianto socialinį pavojingumÄ , kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, paskirtos tiek administracinės, tiek kriminalinės bausmės įtakos A. Å . elgesiui nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežtÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡velnesnė bausmė Å¡iuo atveju nepasiektų bausmės tikslų. Nustatant bausmės dydį teismas taip pat įvertino tai, jog nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu ir gailisi), nesant sunkinančių aplinkybių teismas skyrė žymiai mažesnę nei vidurkis, labiau artimÄ minimaliai laisvės atėmimo bausmei laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažino 1/3 ir paskyrė galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde A. Å . bei teismo posėdžio metu jo gynėjas S. Majauskas prašė paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, skirti bausmės atidėjimÄ , nustatant įpareigojimus dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir Å¡iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡sakytus prokurorės argumentus teismo posėdžio metu ir bylos medžiagÄ , konstatuota, jog skirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, pagrindo nėra.

Tuo tarpu tai, kad nuteistasis tvirtina, jog yra pasiruošęs atlyginti visas padarytas žalas ir pradėti dorÄ gyvenimÄ , buvo susiradęs darbÄ , o pasak gynėjo, nubaudus jį baudžiamuoju įsakymu ir paskyrus jam areÅ¡to bausmę, naujų veikų kaltinamasis nepadarė, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis pasitaisė, negali bÅ«ti vertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios leistų skirti kitÄ bausmės rūšį ir manyti, jog bausmė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai.

Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 62 straipsnyje nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama, jeigu yra visos sÄ lygos, kurios apibÅ«dina kaltininko elgesį padarius nusikalstamÄ veikÄ :

1) nusikaltimÄ padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, teismas gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala. Å iuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų A. Å . netenkina.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei iÅ¡skirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali bÅ«ti taikomos.PraÅ¡ant taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ reglamentuotÄ BK 75 straipsnyje, pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å iuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi bÅ«ti prieita prie motyvuotos iÅ¡vados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikÅ¡mingas Å¡io instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo metu taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaikÄ , nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . IÅ¡ aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , jo veiksmų neteisėtumÄ ir teigiamų iÅ¡vadų nedarymÄ , sistemingÄ tiek administracinių teisės pažeidimų, tiek ir nusikalstamų veikų darymÄ , teisėjų kolegija mano, jog apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai Å¡iuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio bei siekis iÅ¡vengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymÄ , kurį reikės atlikti realiai.

Taigi, praÅ¡omos, tačiau vertinamos tik kaip simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadės pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, todėl Å¡is institutas netaikytinas ir paskirta bausmė Å¡iuo pagrindu nekeistina. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra laikoma per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmÄ kartÄ grobia svetimÄ turtÄ , ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

A. Å . apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                        JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika