2016-10-05 Nr. AB-19138-3-65-3-00294-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-98-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00294-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. K. 2016 m. rugpjūčio 18 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016, kuriuo prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį: pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą, panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 89-TE-292 „Dėl viršilos A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti pareiškėją į pareigas bei įpareigoti atsakovą Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Šiame prašyme nurodė, kad jis apie aplinkybes, kurios sudaro administracinės bylos atnaujinimo pagrindą, sužinojo daug vėliau po to, kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, ir atkreipė dėmesį, jog nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties gavimo 2016 m. gegužės 19 d. nėra praėję trys mėnesiai. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais ir teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, pažeidė materialiosios teisės normas bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-91-520/2016 atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 ir prašymas kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui (II t., b. l. 168-170).

Pareiškėjas A. K. 2016 m. rugsėjo 23 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016, jame nurodytas termino praleidimo priežastis dėl suklaidinimo prašydamas pripažinti svarbiomis.

Jame pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje cituodamas teismų praktiką dėl termino, per kurį turi būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, mini žodį „paprastai“, todėl terminų skaičiavimas minimais pavyzdžiais yra daugiau išimtis, bet ne taisyklė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje priimtų nutarčių praleistą vienos ar dviejų dienų terminą nelaiko esminiu termino praleidimu ir, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, pats atnaujina praleistą terminą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje cituojamų bylų situacijos yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamos situacijos, kadangi šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį 2016 m. gegužės 16 d., pareiškėjas šią teismo nutartį gavo gegužės 19 d., prašymą atnaujinti procesą pateikė rugpjūčio 18 d., o cituojamose bylose prašymai atnaujinti procesus, paduoti praėjus daugiau nei pusei metų nuo paskelbimo dienos. Kadangi praktikoje pasisakoma, jog terminai paprastai skaičiuojami (bet ne visada) nuo paskelbimo dienos, nekyla abejonių, kad pareiškėjo atveju terminas arba turėjo būti atnaujintas teismo iniciatyva, arba teismas neturėjo laikyti tai termino praleidimu.

Pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo suklaidintas, kadangi, jeigu prašymo padavimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties paskelbimo, tai kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui siuntė teismo nutartį, kurią pareiškėjas gavo tik 2016 m. gegužės 19 d.

Taip pat pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, priėmusios 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, objektyvumu, kadangi vienas iš šios teisėjų kolegijos narių, vienose bylose, kuriose dalyvaudavo pareiškėjo prašymą pasirašęs advokatas nusišalindavo, tačiau šiuo atveju, to padaryta nebuvo.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, skelbdami nutartis, neskaito teismo nutarties pažodžiui, o tik rezoliucinę dalį. Tokiu būdu, netgi jei pareiškėjas ir būtų dalyvavęs, nors nedalyvavo, o telefonu jam tokios informacijos niekas neteikė, teismo nutarties paskelbime, kaip pareiškėjas būtų supratęs apie savo teisių pažeidimą, jei rankose vis tiek nebūtų turėjęs teismo nutarties.

Taip pat pažymi, jog ABTĮ nuostatose yra įtvirtinta, kad jeigu buvo praleistas terminas prašymui paduoti, tai teismas pareiškėjui nurodo paaiškinti, kodėl šis terminas buvo praleistas. Tačiau šiuo atveju teismas tokio klausimo nekėlė, nurodydamas, neva tai pareiškėjas, nepripažino praleisto termino fakto. Tačiau pareiškėjas net nežinojo, kad jis galėjo praleisti terminą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį į rankas gavo 2016 m. gegužės 19 d. Be to, jeigu teismas ir nustatė praleistą terminą, tai kodėl neinformavo pareiškėjo apie tai ir nesuteikė galimybės pateikti prašymo dėl termino atnaujinimo.

Teigia, jog šiuo atveju tikrai nėra jokių pareiškėjo piktnaudžiavimo įstatymo normomis požymių, paprasčiausiai, pareiškėjas buvo suklaidintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. gauta nutartimi. Kadangi įstatyme yra aiškiai parašyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, tai pareiškėjas, teismo nutartį gavęs 2016 m. gegužės 19 d., ir netgi vėliau, nei gegužės 19 d. sužinojęs apie teismų padarytus pažeidimus, prašymą atnaujinti terminą padavė rugpjūčio 18 d., net nesuėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo, ar turėjimo sužinoti dienos.

Pažymi ir tai, kad pareiškėją atleidus iš darbo, jis neteko pajamų, neturėjo galimybės ieškoti gynėjo ir tik dėka sąžiningo advokato, kuris iš geranoriškų paskatų sutiko pareiškėjui padėti, į advokatą pareiškėjas kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 17 d. Todėl prašo įvertinti ir šią labai svarbią aplinkybę, kadangi realiai, o ne iš kalbų, apie savo teisių pažeidimus pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., kuomet po konsultacijos, advokatas sutiko parašyti pareiškėjui prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ABTĮ 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (ABTĮ 160 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, kurioje buvo nagrinėtas pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 priėmimo klausimas, nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo paskelbta ir įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d., o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 ir 12 p.) bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodomos datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 19 d., kai pareiškėjas gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad jis 2016 m. gegužės 16 d. turėjo sužinoti apie tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, pažeidė materialiosios teisės normas bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Jokių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo. Kadangi prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nereiškiamas (teigiama, kad prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 159 straipsnyje numatytų terminų), jo (termino) atnaujinti teismo iniciatyva nėra pagrindo (ABTĮ 66 str. 3 d.), todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. paduotame prašyme atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nenurodė kokių nors kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog terminą tokiam prašymui jis praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas vėl nurodo argumentus, susijusius su termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimu, tačiau tai jau buvo išaiškinta pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-91-520/2016. Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negali būti kvestionuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje padarytos išvados, vertinamas šios nutarties teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nusprendus, kad pareiškėjas praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir neprašo tokio termino atnaujinti, šiuo atveju pakartotinai gali būti vertinamas tik pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jame nurodytos aplinkybės, termino praleidimo priežastys. ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis būtent numato, jog teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Be to, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą); įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Taigi, pateiktame prašyme atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nurodoma vienintelė aplinkybė, kuri, pareiškėjo nuomone, yra svarbi termino praleidimo priežastis – tai, kad pareiškėją suklaidino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išsiųsdamas 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, kurią pareiškėjas gavo tik 2016 m. gegužės 19 d. Tačiau ši aplinkybė negali būti termino praleidimo priežastimi, juo labiau svarbia, kadangi išsiųsti sprendimą (nutartį) proceso dalyviams, kurie nedalyvavo teismo posėdyje (o pareiškėjas ir nedalyvavo), teismą įpareigoja įstatymas (ABTĮ 93, 107 str., redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.). Šiuo atveju teismas negalėjo pasielgti kitaip. Tokiu būdu, net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntus pareiškėjui 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, o pareiškėjui ją gavus 2016 m. gegužės 19 d., negali būti laikoma, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas dėl svarbios priežasties. Daugiau jokių kitų aplinkybių, dėl kurių praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodo. Aplinkybės, susijusios su atstovo (advokato) paieška, šiuo atveju nėra reikšmingos, kadangi pareiškėjas į advokatą, kuris parengė ir pasirašė prašymą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi ir su juo atstovavimo sutartį sudarė tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. kai terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą jau buvo pasibaigęs, todėl į jas nėra pagrindo atsižvelgti. Pažymėtina, jog teismo iniciatyva praleistas terminas taip pat atnaujinamas tik, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 66 str. 3 d.). Šiuo atveju tai nėra nustatyta.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir jis neatnaujintinas, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 6 d. už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 159 straipsniu ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 30 (trisdešimt) eurų sumokėto žyminio mokesčio (2016 m. rugsėjo 6 d. įmokos mokėjimo kvitas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas