306ea2e6-6ba8-4200-be0b-c2b0632fe583 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2599/2013Teismo proceso Nr. 2-57-3-00542-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.2. (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

U. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PajÅ«rio technika“ bankroto bylÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1484-253/2013 pagal pareiÅ¡kėjo A. U. ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PajÅ«rio technika“. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje ginčas kilęs dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

             PareiÅ¡kėjas A. U.- UAB ,,PajÅ«rio technika“ akcininkas- prašė iÅ¡kelti atsakovui UAB „PajÅ«rio technika“ bankroto bylÄ , paskirti bankroto administratoriumi UAB „Vermosa“. PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, kad antstolė, vykdydama iÅ¡ atsakovo 32 153 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo.             Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas teismui pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ praneÅ¡ti prokurorui apie atsakovo akcininkų 2013 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo suklastojimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „PajÅ«rio technika“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl prokuroro informavimo apie galimai suklastotÄ dokumentÄ .Teismas, remdamasis atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis, nustatė, kad įmonės įsipareigojimai (147 281 Lt) sudaro 41 procentÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto įmonės turto vertės (352 810 Lt). Remdamasis tuo, teismas padarė iÅ¡vadÄ nesant pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo bÅ«klę.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo veiklos pobÅ«dis yra mažmeninė prekyba automobilių atsarginėmis prekėmis, teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo vertintinas kritiÅ¡kai, nes antstolė atsakovui priklausančių prekių likvidumu galėjo įsitikinti tik jas realizuodama įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, jog į bylÄ nepateikta duomenų, kad atsakovė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ arba vieÅ¡ai skelbė bei kitaip pranešė, kad negali atsiskaityti su skolininkais ar kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų.Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo praneÅ¡ti prokurorui apie atsakovo akcininkų 2013 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo suklastojimÄ teismas nurodė, jog bankroto byla yra civilinė byla, kurioje sprendžiama dėl joje dalyvaujančių asmenų civilinių teisių ir pareigų, tuo tarpu prokuroro informavimas tiesioginės įtakos civilinėms teisėms ir pareigoms nedaro.

Be to, pareiÅ¡kėjui nėra užkirstas kelias apie jo nurodomus galimai nusikalstamus veiksmus prokurorÄ informuoti asmeniÅ¡kai. III. Atskirojo skundo argumentai                           Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. U. praÅ¡o panaikinti 2013 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡kelti atsakovui UAB „PajÅ«rio technika“ bankroto bylÄ .                           PareiÅ¡kėjas teigia, jog teismas be pagrindo priėmė bei vertino dokumentus, kuriuos pateikė buvusi atsakovo vadovė.

FaktÄ , jog atsakovas nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų, patvirtina antstolės suraÅ¡ytas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas ir aplinkybė, kad įmonė neturi vadovo, jos veikla sustabdyta. Anot pareiÅ¡kėjo, teismas klaidingai įvertino antstolės suraÅ¡ytÄ aktÄ , nes neturėjo jokių įrodymų, kad atsakovo turtas yra likvidus. Teismas vertindamas 2013 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo akcininkų susirinkimo protokolÄ neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis, jog jis yra suklastotas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å io apeliacinio proceso objektÄ , atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus, sudaro pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nėra pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisės taikymo bei faktų vertinimo aspektais. Ä®monių bankroto įstatymo (toliau ir Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki arba ji vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, arba ji vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriam), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Ä®monės nemokumas teisiniu požiÅ«riu apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Duomenų, kad atsakovas vėluotų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, byloje nėra. Taipogi nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų vieÅ¡ai paskelbęs ar pareiÅ¡kėjui pranešęs, jog negali ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Dėl to nagrinėjamu atveju, atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas nagrinėtinas atsakovo nemokumo teisiniu požiÅ«riu aspektu, t.y. tiriant atsakovo pradelstų įsipareigojimų bei į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį, kitus atsakovo Å«kinės – komercinės veiklos rodiklius. Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal UAB „Klaipėdos skuba“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® „JVI Transport“, bylos Nr. 2-182/2009). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.

Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų įmonės realiÄ turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal AB SEB bankas pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „GK projektai“, bylos Nr. 2-1273/2010).

Ä®monės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės (ne)mokumas, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal AB „Swedbank“, A. S. projektavimo įmonės „A-1“ pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011).                           Pagal atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balansÄ , įmonės turto vertė yra 352 810 Lt, iÅ¡ kurio 4 958 Lt – materialusis turtas, 302 388 Lt – atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 45 262 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 202 Lt – pinigai ir pinigų ekvivalentai, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 147 281 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 112 703 Lt (t. 1, b. l. 46).

IÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o (t. 1, b. l. 36), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie atsakovo skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 37), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. pažymos (t. 2, b. l.

10) matyti, kad įmonės pradelstos skolos neabejotinai yra ne mažesnės kaip 112 703 Lt, o jos per vienerius metus gautinos sumos (45 262 Lt) yra pareiÅ¡kėjo bei kitų kreditorių debitorinės skolos. Å iai dienai pas atsakovÄ nedirba nei vienas darbuotojas, kuris bÅ«tų apdraustas valstybinio socialinio draudimu, atsakovo vadovė yra atstatydinta iÅ¡ pareigų, taigi įmonė de facto jokios veiklos nevykdo. Pagal atsakovo 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitas (t. 1, b. l. 43, 47) įmonė nuo 2011 metų dirba nuostolingai: 2011 metais patyrė 13 438 Lt nuostolį, 2012 metais – 9 155 Lt, o iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

– 15 765 Lt. Ä®monės Å«kinės – komercinės veiklos intensyvumas, pelningumas/nuostolingumas sprendžiant, ar yra pagrindas jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , yra papildomi kriterijai, kuriais remiantis galima konstatuoti įmonę esant faktiÅ¡kai nemokia, tačiau esminę reikÅ¡mę (konstatuojant įmonės nemokumÄ , kaip jis apibrėžtas Ä®BÄ®) turi įmonės aktyvų ir pasyvų santykis.                           PareiÅ¡kėjas neneigia, jog atsakovas – besiverčiantis mažmenine prekyba automobilių atsarginėmis detalėmis, nuosavybės teise turi detalių atsargas, kurios balanse įraÅ¡ytos 302 388 Lt verte.

Vis dėlto pateiktu 2013 m. rugsėjo 3 d. antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/03108 suraÅ¡ytu IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu (t. 1, b. l. 6-7), kuriame nurodyta atsakovo turimÄ turtÄ â€“ prekių atsargas, esant nelikvidžiu, pareiÅ¡kėjas įrodinėja, jog atsakovo balanse įraÅ¡yto turto vertė neatitinka tikrovės. Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiu pagrindu antstolė nustatė atsakovo turimas prekių atsargas esant nelikvidžiomis, byloje nepateikta. Vis dėlto Å¡is įrodymas, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjui 2010 m. lapkričio 24 d. teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas (t. 1, b. l. 8-9) iki Å¡iol neįvykdytas, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo balanse apskaitomų automobilių atsarginių detalių realios vertės bei atsakovo finansinių galimybių vykdyti savo turtinius įsipareigojimus.

Nekvestionuotina, jog atsakovo turimos prekių atsargos gali bÅ«ti realizuotos ir ne bankroto proceso metu, tačiau jų vertė yra pagrindinis rodiklis, remiantis kuriuo pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti atsakovÄ teisiÅ¡kai nemokiu. Nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, kurie suponuoja, jog atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanse įraÅ¡yto turto nurodyta vertė galimai neatitinka realios jo vertės, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ios aplinkybės. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Ä®BÄ® nustatytÄ bankroto procedÅ«rų teismo tvarka inicijavimo modelį teismui yra suteikti itin platÅ«s procesiniai įgaliojimai veikti ex officio bei savo iniciatyva rinkti įrodymus, atlikti kitus veiksmus, bÅ«tinus atskleisti tikrÄ jį įmonės pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto santykį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal H.

Z. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Technogama“, bylos Nr. 2-2300/2013). IÅ¡ to, kas paminėta, aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus ir nesurinko visų duomenų (pvz., neįpareigojo atsakovo atlikti jų vertinimÄ ), kurie sudarytų faktinį pagrindÄ spręsti, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai iÅ¡ tiesų nevirÅ¡ija pusės jo balanse įraÅ¡yto turto vertės. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, nenustatęs visų bÅ«tinų tokiai iÅ¡vadai faktinių aplinkybių.

                          Remiantis iÅ¡dėstytu daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „PajÅ«rio technika“ bankroto bylÄ , neiÅ¡tyrė visų svarbių Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino atsakovo veiklos bei finansinės padėties santykio, todėl galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėtas bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo klausimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Ä®BÄ® 10 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėdamas iÅ¡ naujo bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui klausimÄ pirmosios instancijos teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti realiÄ atsakovo turimo turto vertę, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir turto santykį, aplinkybes dėl atsakovo finansinių sunkumų pobÅ«džio bei įvertinti, ar atsakovo esama bÅ«klė (de facto nevykdo veiklos bei savo įsipareigojimų kreditoriams, neturi vadovo ir kitų darbuotojų) sudaro sÄ lygas nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų toliau jai funkcionuoti rinkoje.

                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a:              panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PajÅ«rio technika“ klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė