306e2cfb-b476-4445-a0ae-2fb973dbb7e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Byla Nr. 1S–117/2013                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                        2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,kaltinamojo G.

K. gynėjui advokatui Romui Kersnauskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 22 d.Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neteisėtai nepilnamečiui R.

V. pardavė ne mažiau kaip 0,07 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Taip pat G. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio 20 d., laikotarpyje nuo 16.30 val. ir 16.40 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, A. M. už 40 Lt pardavė 0,40 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.          2012 m. lapkričio 20 d. G. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas teismo priimtomis nutartimis G. K. buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi, kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 22 d.Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo kaltinamajam G. K. pratęsimo, sprendimÄ pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ teismas motyvavo tuo, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Be to, teismas konstatavo, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų. Kaltinamojo G. K. gynėjas advokatas Romas Kersnauskas skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį ir paskirti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Gynėjo vertinimu, G. K. paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įtarimas (kaltinimas) sunkaus nusikaltimo padarymu nėra pagrindas skirti suėmimÄ .

Å iuo atveju yra visos sÄ lygos skirti kaltinamajam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, kadangi G. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikalto bÅ«damas nepilnametis, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , mokosi, iki sulaikymo gyveno su mama, gaudavo materialinę pagalbÄ iÅ¡ Anglijoje gyvenančio tėvo, be to, 2012 m. rugsėjo 15 d. buvo sužalotas nepažįstamų asmenų, apie kÄ liudija kartu su skundu pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Tuo tarpu aplinkybės, kad jis niekur nedirba, teismas vertinti neturėjo, kadangi G.

K. yra moksleivis. Pamokų lankomumams, advokato nuomone, taip pat negali bÅ«ti vertinimo kriterijumi sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimÄ , nes tai, kad jis siekia įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kas pagal amžių jam nėra privaloma, jį charakterizuoja teigiamai, juolab, kad praleistas pamokas pateisina kartu su skundu pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų. Advokatas teigia byloje nesant duomenų pratęsti jo ginamajam suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje numatytais pagrindais, o skundžiamoje nutartyje nėra iÅ¡dėstyti prokuroro ir gynėjo motyvai, kas prieÅ¡tarauja BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatytai tokio procesinio sprendimo priėmimo tvarkai, bei nenurodyti asmenys, galintys šį procesinį sprendimÄ apskųsti (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Taip pat advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iki teisminių ginčių, bylos nagrinėjimas dėl kaltinimÄ palaikančio prokuroro užimtumo buvo atidėtas net dviem mėnesiams, nors jo ginamasis dėl vieno epizodo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę.                    Teismo posėdyje kaltinamojo G. Kersnausko gynėjas prašė jo skundÄ tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo G. K. gynėjo skundÄ atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nutartį.

Kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundas tenkinamas.Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus.

Kiekvienu atveju kreipiantis į teismÄ dėl Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti tinkamai įvertinta. Be to suėmimo termino pratęsimas kiekvienu atveju turi bÅ«ti siejamas su ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo operatyvumu.Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 12 30 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€ 4 p., teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bÅ«tent įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami ( LR BPK 20 str. ), tačiau faktinių duomenų buvimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimÄ nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimÄ asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , suėmimo skyrimo klausimas iÅ¡ viso negali bÅ«ti svarstomas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti pakankamas pagrindas skirti suėmimÄ asmeniui, kuris kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau tęsiant suėmimo terminÄ ilgesniam laikui, vien pagrįsto įtarimo nebepakanka ir teisėjas privalo patikrinti, ar byloje prieÅ¡ asmenį surinkti tikrai svarÅ«s jo kaltės įrodymai. Lyginant Å¡iuo metu byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas G.

K., su duomenimis, kurie buvo skiriant jam suėmimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jie iÅ¡ dalies nėra pakankamai svarÅ«s ir tuo pačiu pateisinantys jo buvimo suėmime laikÄ . Taip pat konstatuotina, kad Å¡iuo metu teisminiame bylos nagrinėjime yra paskelbta 2 mėnesių pertrauka, todėl suėmimo tarpinis terminas nėra pakankamai adekvatus įrodymų tyrimo atlikimui teisme sunaudotam laikui. Be to, Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 1 p. yra nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimÄ , privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ( toliau tekste – Konvencija ) 5 str. 3 d. nustato įpareigojimÄ valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų realizavimÄ asmens teisės į įmanomai trumpiausiÄ baudžiamosios bylos tyrimÄ ir nagrinėjimÄ . PrieÅ¡ingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias, kad pateisintų tinkamÄ bylos tyrimÄ , t.y. procesinių veiksmų atlikimo trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaiÅ¡to laiko, tokiu atveju yra nukrypstama valstybės įsipareigojimų, vertinant šį faktÄ Konvencijos plotmėje, bei suponuoja galimÄ Å¾mogaus teisių pažeidimÄ .

Konvencijos normos yra realizuojamos ir jų turinys yra aiÅ¡kinamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimais.Aukščiau minėto Senato nutarimo Nr. 50 8 p. yra nurodyta, kad skiriant arba pratęsiant suėmimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į visas LR BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. K. turi ryÅ¡ių užsienyje, tačiau neįvertinta, kad į Didžiojoje Britanijoje gyvena jo tėvas, kurį jis lankė. Nesuderinamas logine prasme teismo motyvas, kad nepilnametis kaltinamasis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, kas padidina tikimybę, kad jis bėgs ar slėpsis nuo teismo, nors tuo pačiu nurodoma, kad jis mokosi Å ilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre.

BÅ«tina atskirti tvirtų socialinių ryÅ¡ių kriterijaus taikymÄ suaugusio asmens ir nepilnamečio atžvilgiu, nes paprastai tokie ryÅ¡iai, kaip Å¡eima ar legalaus pragyvenimo Å¡altinio turėjimas susiformuoja asmeniui, sulaukusiam pilnametystės. Nutartyje nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad G. K. gyvena Å ilutėje su motina, kuri turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gali rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi. Nors teismas remiasi mokymo įstaigos charakteristika, kad G. K. praleidinėjo pamokas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į gynėjo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad G.

K. kurį laikÄ buvo sužalotas ir gydomas stacionare ir todėl laikinai negalėjo tęsti mokslų. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamos nutarties argumentai dėl suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes nepakanka motyvuoti suėmimÄ vien tik nusikaltimo sunkumu bei įstatymo sankcijoje gresiančia griežta bausme. Be to, G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galėjo bÅ«ti padarytos, kai pastarajam buvo 17 metų, todėl jei G. K. bÅ«tų pripažintas kaltu, skirdamas bausmę teismas privalėtų vadovautis BK XI skyriuje nustatytomis bausmių skyrimo nepilnamečiams taisyklėmis.

Prokuroras turi įstatymo suteiktÄ galimybę praÅ¡yti, o teismas taikyti kitÄ ( ar kitas ) kardomÄ sias priemones, kad užkirsti keliÄ jo galimam bėgimui ar slapstymuisi. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ LR BPK 122 str. 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos ir kiti duomenys ( 2004 12 30 d. LR AT Senato nutarimo Nr. 50 10 p. ).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas yra perspektyvinio pobÅ«džio, t.y. turi bÅ«ti nustatytas pagrįstas spėjimas, kad kaltinamasis gali imtis neigiamų proceso požiÅ«riu veiksmų ateityje. Toks pagrįstas spėjimas konstatuojamas ne tik formaliai remiantis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų veikų sÄ raÅ¡u, tačiau ir įvertinus konkrečios bylos faktinius duomenis. Apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ motyvavo tik tuo, kad jis vertėsi narkotinių medžiagų prekyba, be to, yra baustas už administracinius teisės pažeidimus.

Tokia motyvacija yra nepakankama, nes turi būti atsižvelgta į tai, kad G. K. anksčiau yra nepilnametis, anksčiau neteistas, kaltinamas dviejų pavienių nusikalstamų veikų padarymu, parduotos ir įgytos narkotinės medžiagos kiekiai yra maži, kratos metu pas jį rasti daiktai, kurie nesiejami su padaryta veika. Paminėtų aplinkybių nepakanka išvadai, jog jis pragyveno iš nusikalstamu būdu uždirbtų lėšų, todėl laisvėje darys kitus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Kardomoji priemonė yra taikoma konkrečioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas nepagrįstai motyvavo suėmimo taikymo bÅ«tinumÄ tuo, kad G. K. yra teisiamas dėl galimai kitų nusikalstamų veikų padarymo kitame teisme, tuo labiau, kad teisėjas nesusipažinęs ir negali vertinti kitos baudžiamosios bylos duomenų.Darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ kaltinamajam G. K., neteisingai nustatė pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. Teismo nutartis yra tik formalaus pobÅ«džio ir paremta daugiau deklaratyviais teiginiais, o ne faktiniais duomenimis.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tikslai, numatyti LR BPK 119 str., gali bÅ«ti pasiekti, taikant G. K. atžvilgiu kitÄ ( ar kitas ) kardomÄ sias priemones.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundÄ tenkinti ir G. K., gimusį 1995-01-27 iÅ¡ suėmimo nedelsiant paleisti.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                Linas Žukauskas