2013-05-22 Nr. AB-1993-3-61-3-01700-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-322/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01700-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų U. G. ir V. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – L. L., T. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai U. G. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. 7R-116(4R-340) ir įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjų 2011 m. liepos 4 d. skundą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

II. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos skyrius, Panevėžio skyrius), kurio darbuotojai pagal įgaliojimą atstovavo atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas), pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti Inspekcijai iš pareiškėjų U. G. ir V. S. 275,28 Lt patirtų transporto išlaidų.

Paaiškino, kad į 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. spalio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. vykusius teismo posėdžius Inspekcijos skyriaus atstovai iš Panevėžio vyko tarnybiniais automobiliais Škoda Octavia (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykstant iš Panevėžio į teismo posėdžius Vilniuje, 2012 m. spalio 9 d. nuvažiuoti 298 km, 2012 m. gruodžio 11 d. nuvažiuoti 302 km. Teigė, jog atlyginti 2012 m. kovo 27 d. turėtų transporto išlaidų neprašys, nes tą dieną darbuotojai vyko ne tik į teismo posėdį, bet ir į Inspekcijoje vykusią atestaciją. Įvertinęs tarnybiniams automobiliams nustatytas degalų normas ir kuro kainą, nurodė, jog pagal pateikiamus apskaičiavimus buvo patirta 275,28 Lt kelionės išlaidų, kurias prašė priteisti iš pareiškėjų.

Pareiškėjai U. G. ir V. S. teismui pateiktame atsiliepime su Inspekcijos skyriaus pateiktu prašymu nesutiko.

Paaiškino, kad Inspekcijos skyrius yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto, todėl jo funkcijoms skirtos išlaidos negali būti dengiamos iš kitų šaltinių gautomis pajamomis. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos skyriaus Škoda Octavia (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliams skirta mėnesinė kuro norma nebuvo išnaudota, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo nepagrįstas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, atmetė, prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-398/2009). Darė išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai. Nustatė, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad Inspekcijos skyriui ir jos darbuotojams buvo pavesta atstovauti atsakovui Inspekcijai teisminiame ginčo nagrinėjime, tačiau šioje administracinėje byloje Inspekcijos skyrius proceso šalimi nebuvo.

Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas.

IV. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atmesta prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai motyvavo nutartį, pasisakė dėl to, dėl ko neturėjo pasisakyti, priėmė nepagrįstą nutartį (dalį). Teigia, jog Inspekcijos skyrius yra Inspekcijos administracijos teritorinis padalinys, vykdantis teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą Panevėžio apskrities teritorijoje. Jis nėra juridinis asmuo. Pažymi, jog Inspekcijos skyrius atstovauja Inspekcijai pagal Inspekcijos viršininko suteiktus įgaliojimus, Inspekcijos vardu rengia procesinius dokumentus teismams, juos pasirašo ir teismuose Inspekcijai, kaip juridiniam asmeniui, atstovauja šiuos įgaliojimus turintys valstybės tarnautojai. Teigia, jog teismui buvo pateikti visų atsakovo Inspekcijos atstovų, pasirašiusių procesinius dokumentus ir dalyvavusių teismo posėdžiuose, įgaliojimai. Paaiškina, jog prašymą teismui atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengė ir pateikė Inspekcijos skyrius Inspekcijos vardu, jame nurodyta, kad prašoma bylinėjimosi išlaidas priteisti Inspekcijai, o ne Panevėžio skyriui. Pažymi, jog prašymą teismui pasirašė Inspekcijos viršininko įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-138 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautų dokumentų perdavimo rezoliucijoms rašyti, rezoliucijų rašymo ir siunčiamų dokumentų pasirašymo tvarkos“ (šios tvarkos 4.10, 4.10.2 punktai). Teigia, kad 2012 m. sausio 18 d. atsiliepimą Nr. 2D-829(18.24.) į pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 2012 m. gegužės 21 d. atsiliepimą Nr. 2D-7407(18.24) į pareiškėjų apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Inspekcijos vardu taip pat parengė ir pateikė Panevėžio skyrius, o teismai juos priėmė.

Pareiškėjas V. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka priteisimo, perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo atmesti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jei byla nepriskirtina tam teismui. Teigia, jog šiuo atveju Inspekcija prašė priteisti transporto išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl toks prašymas turėjo būti atmestas, nurodant į kokią instituciją pareiškėjui kreiptis.

Pareiškėjai U. G. ir V. S. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog Inspekcija savo 2013 m. sausio 3 d. prašyme dėl išlaidų atlyginimo buvo nurodžiusi, kad prašo atlyginti 2012 m. spalio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. kelionių į Vilniaus apygardos administracinį teismą išlaidas, tačiau minėtomis dienomis posėdžiai vyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalis, kuria prašymas dėl išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimo, atmestas, yra visiškai pagrįsta. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2709/2012 jau priteisė iš pareiškėjų U. G. ir V. S. Inspekcijai 275,28 Lt teismo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalimi teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, priteisimo klausimą, perduodamas šį klausimą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamu atveju ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis, kuria teismas Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atmetė, o prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas Inspekcijos skyriaus prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, atmetė tuo pagrindu, kad Inspekcijos skyrius šioje administracinėje byloje nebuvo proceso šalimi. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-398/2009. Pažymėtina, jog nurodytos bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės skiriasi. Minėtoje nutartyje prašymą teismui pateikė advokatas advokatų kontoros, o ne pareiškėjo, vardu, todėl buvo konstatuota, jog subjektas, kuris kreipėsi su prašymu, nėra proceso šalimi, todėl neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavė atsakovo, t. y. Inspekcijos, teritorinis padalinys, t. y. Panevėžio skyrius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Inspekcijos skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir jį tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad pagal Inspekcijos skyriaus prašymą Inspekcijai negali būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Darytina išvada, kad Inspekcijos skyrius nagrinėjamu atveju kaip teritorinis padalinys atstovauja atsakovo Inspekcijos interesus, todėl jis yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje. Laikytina, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų teismui padavė atsakovas Inspekcija, atstovaujamas Inspekcijos skyriaus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis buvo priimti atsakovo Inspekcijos naudai, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas prašymu prašė priteisti Inspekcijai iš pareiškėjų U. G. ir V. S. 275,28 Lt patirtų transporto išlaidų. Išlaidas grindė tuo, jog į 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. spalio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. vykusius teismo posėdžius Inspekcijos skyriaus atstovai iš Panevėžio vyko tarnybiniais automobiliais Škoda Octavia (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme taip pat nurodė, jog atlyginti 2012 m. kovo 27 d. turėtų transporto išlaidų neprašys, nes tą dieną darbuotojai vyko ne tik į teismo posėdį, bet ir į Inspekcijoje vykusią atestaciją. Atskirajame skunde atsakovas šių aplinkybių neneigia, patikslintame atskirajame skunde (t. II, b. l. 3-5) dar kartą patvirtina minėtą prašyme nurodytą aplinkybę, kad neprašo atlyginti 2012 m. kovo 27 d. turėtų transporto išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo įgalioti Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai atstovavo Inspekcijai 2012 m. spalio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2709/2012 išnagrinėjo atsakovo prašymo dalį dėl tomis dienomis patirtų transporto išlaidų ir priteisė iš pareiškėjų U. G. ir V. S. Inspekcijai 275,28 Lt teismo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Atsižvelgus į atsakovo prašyme nurodytą prašomą priteisti teismo išlaidų sumą (275,28 Lt) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2709/2012 Inspekcijai priteistą sumą (275,28 Lt) teismo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, matyti, jog atsakovo prašymas yra visiškai patenkintas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad atsakovas iš esmės neprašo priteisti jokių kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei neteikia įrodymų, jog tokių išlaidų patyrė, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, atmesta, yra teisėta ir pagrįsta.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš esmės neprašydamas atlyginti jokių teismo išlaidų bei neteikdamas įrodymų, kad tokių išlaidų patyrė, piktnaudžiauja procesu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai tinkamai taikė teisės normas bei ne visiškai tinkamai rėmėsi teismų praktika, tačiau pagrįstai atmetė Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisimo.

Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teigia, jog šiuo atveju Inspekcija prašė priteisti transporto išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl toks prašymas turėjo būti atmestas remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011 ir kt.). Vadinasi, prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas teismo išlaidas turėtų būti teikiamas ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teikė tik pirmosios instancijos teismui.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais – ABTĮ nustatytais atvejais (1 punktas) bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Todėl vertinant pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pareiškėjui paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, egzistavo nors vienas iš nurodytų pagrindų.

ABTĮ nenumato, jog prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas perdavimas nagrinėti kitam teismui gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Be to, nutartis perduoti iš apygardos administracinio teismo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl darytina išvada, kad tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Be to, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo, nors, kaip teigia pareiškėjas, toks prašymas turėjo būti atmestas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria perduotas nagrinėti kitam teismui prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pažymėtina, jog prašymo priėmimas nagrinėti teisme taip pat nėra skundžiamas atskiruoju skundu.

Pažymėtina, jog bylos perdavimą nagrinėti kitam teismui reglamentuoja ABTĮ 70 straipsnis, kuriame tiesiogiai nėra nurodyta, kad nutartis dėl bylos perdavimo kitam teismui gali būti skundžiama atskiruoju skundu. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kiekvieną bylą iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti žinion tas teismas, kuriam ji perduotina, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus. ABTĮ 21 straipsniu yra nustatyta speciali procedūra bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, todėl nagrinėjamu atveju šis straipsnis nėra aktualus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog nutartis, kuria byla perduodama pagal priklausomumą ABTĮ 70 straipsnio pagrindu neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-578/2008; 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-358/2006).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiama nutarties dalis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį. Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priteisimo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė