Legislator Case Law & Legislation
306d207c-fb26-4b27-8e87-c2aecf09dc3d AI generated

306d207c-fb26-4b27-8e87-c2aecf09dc3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 306d207c-fb26-4b27-8e87-c2aecf09dc3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bei Nr. NÅ B(10)/2016-04/14/2 (toliau – Sutartis Nr. 2); 1.3 pripažinti pasibaigusia hipotekÄ Butui Nr. 2, Butui Nr. 10, Parkavimo vietai, Žemės sklypui Nr.1; 1.4 pripažinti ieÅ¡kovei R. S. nuosavybės teisę į dalį Pastato, kuriÄ sudaro butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv. m bendro ploto (toliau – Butas Nr. 3), bei į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), kuri apskaičiuota proporcingai viso Pastato, ir ieÅ¡kovės R.

Legislator headnote

AI generated

306d207c-fb26-4b27-8e87-c2aecf09dc3d · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovai įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal preliminariÄ sias Sutartis, tačiau Butai nebuvo pastatyti iki Sutartyse numatyto baigtumo lygio, nebuvo sudarytos pagrindinės Butų pirkimo-pardavimo sutartys. Pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Minėti atsakovės UAB „HQ Development“ įsipareigojimai nėra įvykdyti iki Å¡iol ir jų net nebeketinama vykdyti ateityje. Vilniaus miesto apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei UAB „HQ Development“ restruktÅ«rizavimo bylÄ bei patvirtino 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-545-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02248-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.10.5.1; 2.6.11.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Viginto ViÅ¡inskio, Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

M. ir R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-659-640/2019 pagal ieÅ¡kovų G. M. ir R. S. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. M. ir R. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę prašė: 1.1 pripažinti ieÅ¡kovui G.

M. nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro butas Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,03 kv. m bendro ploto (toliau – Butas Nr. 10), parkavimo vieta pastato rÅ«syje (2014 m. gegužės 2 d. Parkavimo plane pažymėta Nr. 13) (toliau – Parkavimo vieta), butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,21 kv. m. bendro ploto (toliau – Butas Nr. 2), bei į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), kuri apskaičiuota proporcingai viso pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), ir ieÅ¡kovo G.

M. nuosavybės teise įgyto Å¡iame pastate turto plotui; 1.2 priteisti ieÅ¡kovui G. M. iÅ¡ atsakovės UAB ,,HQ Development“ 2 184 Eur netesybų, Å¡ia suma sumažinant numatytÄ kainÄ už Buto Nr. 10 bei Buto Nr. 2 statybos darbų atlikimÄ pagal 2016 m. balandžio 14 d. sudarytas PreliminariÄ sias bÅ«simo buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NÅ B(09)/2016-04/14 (toliau – Sutartis Nr.

1) bei Nr. NÅ B(10)/2016-04/14/2 (toliau – Sutartis Nr. 2); 1.3 pripažinti pasibaigusia hipotekÄ Butui Nr. 2, Butui Nr. 10, Parkavimo vietai, Žemės sklypui Nr.1; 1.4 pripažinti ieÅ¡kovei R. S. nuosavybės teisę į dalį Pastato, kuriÄ sudaro butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv. m bendro ploto (toliau – Butas Nr. 3), bei į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), kuri apskaičiuota proporcingai viso Pastato, ir ieÅ¡kovės R.

S. nuosavybės teise įgyto Å¡iame pastate turto plotui; 1.5 priteisti ieÅ¡kovei R. S. iÅ¡ atsakovės UAB ,,HQ Development“ 2 213,85 Eur netesybų, Å¡ia suma sumažinant numatytÄ kainÄ už Buto Nr. 3 statybos darbų atlikimÄ pagal 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytÄ PreliminariÄ bÅ«simo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NÅ B(03)/2014-11/28 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Sutartis Nr. 3); 1.6 pripažinti pasibaigusia hipotekÄ Butui Nr. 3 bei Žemės sklypui Nr. 2.

2. IeÅ¡kovai taip pat pareiÅ¡kė ir alternatyvų reikalavimÄ : 2.1. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. atsakovės UAB „HQ Development“ naudai 36 424,4 Eur (80 proc. Buto Nr. 2 ir Buto Nr. 10 kainos, sumažintos priteistinomis netesybomis ir ieÅ¡kovo sumokėta suma pagal Sutartį Nr. 1 ir Nr.2), Å¡iÄ sumÄ sumokant į atsakovės AB „Šiaulių bankas“ nurodytÄ sÄ skaitÄ Kredito Nr. KS-2013-31-12 dengimui ir pripažinti pasibaigusia hipotekÄ Butui Nr. 2, Butui Nr. 10 ir Žemės sklypui Nr. 1; 2.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. S. atsakovės UAB „HQ Development“ naudai 1 704,35 Eur (80 proc. Buto Nr. 3 kainos, sumažintos priteistinomis netesybomis ir ieÅ¡kovės sumokėta suma pagal Sutartį Nr. 3), Å¡iÄ sumÄ sumokant į atsakovės AB „Šiaulių bankas“ nurodytÄ sÄ skaitÄ Kredito Nr. KS-2013-31-12 dengimui ir pripažinti pasibaigusia hipotekÄ Butui Nr. 3, bei Žemės sklypui Nr. 2.

3. IeÅ¡kovai nurodė, kad G. M. 2016 m. balandžio 14 d. sudarė su atsakove UAB „HQ Development“ Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, kuriomis atsakovė UAB „HQ Development“ įsipareigojo pastatyti ButÄ Nr. 10 su Parkavimo vieta bei pastatyti ButÄ Nr.

2. Šiose Sutartyse šalys susitarė, jog abiejų butų 1 kv. m. kaina yra 1 450 Eur. Ieškovas G. M., vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo visas Sutartyse numatytas įmokas – 60 000 Eur (49,18 proc. visos Buto Nr. 10 kainos bei 48,69 proc. visos Buto Nr. 2 kainos).

4. Ieškovė R. S. 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė su atsakove UAB „HQ Development“ Sutartį Nr.

3. Å ia sutartimi atsakovė UAB „HQ Development“ įsipareigojo pastatyti ButÄ Nr.

3. Sutartyje Nr. 3 šalys susitarė, jog perkamo buto 1 kv. m. kaina yra 1 448,10 Eur. Ieškovė R. S., vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo visas Sutartyje Nr. 3 numatytas įmokas, viso – 60 820,22 Eur (75,68 proc. visos Buto Nr. 3 kainos).

5. IeÅ¡kovai įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal preliminariÄ sias Sutartis, tačiau Butai nebuvo pastatyti iki Sutartyse numatyto baigtumo lygio, nebuvo sudarytos pagrindinės Butų pirkimo-pardavimo sutartys. Pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Minėti atsakovės UAB „HQ Development“ įsipareigojimai nėra įvykdyti iki Å¡iol ir jų net nebeketinama vykdyti ateityje. Vilniaus miesto apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei UAB „HQ Development“ restruktÅ«rizavimo bylÄ bei patvirtino 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ .

6. Atsakovė AB Å iaulių bankas (toliau – Bankas) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Bankas yra atsakovės UAB „HQ Development“ kreditorius. Bankas 2013 m. gruodžio 30 d. Kredito sutartimi Nr.KS-2013-31-12 atsakovei UAB „HQ Development“ suteikė 1 679 796,11 Eur kreditÄ , žemės sklypo su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir daugiabučio gyvenamojo namo Å¡iame sklype statybai, parduotuvės su kavine, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, bei žemės nuomos teise į po patalpomis esančio žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pirkimui, patalpų su komercinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.

IÅ¡ suteikto kredito buvo panaudota 1 275 650,03 Eur kredito dalis. Kredito grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. Å iuo metu atsakovės UAB „HQ Development“ įsiskolinimas pagal 2013 m. gruodžio 30 d. Kredito sutartį Nr.KS-2013-31-12 sudaro 1 322 660,54 Eur. Prievolių pagal Kredito sutartį su juridiniu asmeniu Nr.KS-2013-31-12 įvykdymui užtikrinti Bankui buvo įkeistas Pastatas. Hipotekos sandoriais buvo įkeistos ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti Butai, į kuriuos praÅ¡oma pripažinti nuosavybės teises.

Pastato statyba užsitęsė ir Banko finansuojamas projektas laiku nebuvo įgyvendintas ne dėl atsakovės UAB „HQ Development“ kaltės ir tuo labiau ne dėl Banko kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Dėl susidariusios situacijos ir teisinių ginčų, atsakovės UAB „HQ Development“ akcininkai nusprendė pradėti įmonės restruktÅ«rizavimÄ supaprastinta tvarka. Atsakovė RUAB „HQ Development“ turi restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo G. M. naudai iš atsakovės UAB ,,HQ Development“ 2 184 Eur netesybas bei 36 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovės R. S. naudai iš atsakovės UAB ,,HQ Development“ 2 213,85 Eur netesybas bei 54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų su atsakove UAB ,,HQ Development“ sudarytos Sutartys nelaikytinos turinčiomis vartojimo sutarties požymių. IeÅ¡kovai neįrodinėja ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad Sutartis ieÅ¡kovai sudarė bÅ«tent savo asmeninių poreikių tenkinimui, t.y. patenkinti savo poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

9. Teismas nustatė, kad preliminariose Sutartyse numatyti butai buvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, todėl jie gali būti nuosavybės teisės objektu. Iš nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog Butų baigtumas yra 55 proc., kuris įregistruotas 2014 m. lapkričio 3 d. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog Butai buvo statomi ieškovų lėšomis ir jie buvo ieškovams perduoti, kadangi įmokas už Butus jie sumokėjo po to, kai atsakovė UAB „HQ Development“ buvo įregistravusi Butus su 55 proc. baigtumu.

10. Teismas pažymėjo, kad kaip turtinis vienetas suformuoti tik Butai Nr.

2. Nr. 3 ir Nr. 10, į kuriuos siekiama įgyti nuosavybės teises, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovų siekiamas įsigyti kitas turtas – Parkavimo vieta ir Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, kaip turtinis vienetas nėra suformuoti ir neįregistruoti. Todėl, nors ieÅ¡kovai ir nurodo, kad pagal Sutartis atsakovė UAB „HQ Development“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti ne tik Butus, bet ir Parkavimo vietÄ bei Žemės sklypus, tačiau Å¡iam turtui nesant įregistruotam kaip atskiram turtiniam vienetui, nuosavybės teisės į jį negali bÅ«ti pripažintos. Be to, ieÅ¡kovai savo reikalavime net nėra nurodę, kokiÄ dalį žemės sklypo siekia įgyti.

11. Teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „HQ Development“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės UAB „HQ Development“ kaltės, todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovės UAB „HQ Development“ priteisti ieÅ¡kovams praÅ¡omas netesybas.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ sumažinti priteistinų netesybų suma Sutartyse numatytÄ kainÄ už Butus, konstatavęs, kad vien tas faktas, jog atsakovei UAB „HQ Development“ kyla pareiga atlyginti netesybas, nesudaro teisinio pagrindo mažinti Sutartyse numatytų Butų kainų.

13. Teismas nurodė, kad pagal Sutarčių nuostatas ieÅ¡kovai sutiko, jog Butų įkeitimas bus iÅ¡registruotas per 60 dienų nuo visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal pagrindinę sutartį. Tokiu bÅ«du pagrindas hipotekai pasibaigti bÅ«tų tik tuomet, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų sumokėję visÄ Sutartyse numatytÄ turto kainÄ . Todėl dalinis atsiskaitymas pagal Sutartis nesuponavo ieÅ¡kovų teisės praÅ¡yti pripažinti hipotekÄ pasibaigusia.

14. Teismas atskirai nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡to alternatyvaus reikalavimo, konstatavęs, kad atmetus ieÅ¡kinio dalį dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir nustačius, kad atsakovė UAB „HQ Development“ Å¡iuo metu restruktÅ«rizuojama įmonė, nėra pagrindo jo spręsti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovų reikalavimai atmesti, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Teismas nepagrįstai nelaikė ieškovų vartotojais. Teismo išvada, kad ieškovai nelaikytini ginčo santykiuose vartotojais, buvo siurprizinė, padaryta nepasiūlius pateikti papildomų įrodymų. Atsakovai procesiniuose dokumentuose šiuo klausimu atsikirtimų taip pat nenurodė. Todėl ieškovai apeliaciniam teismui teikia papildomus įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovai butus įsigijo asmeninių poreikių tenkinimui. 15.2. Teismo sprendimas neatitinka motyvuotam sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi teismas ginčo šalių santykius kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį ir nelaikė, kad ieškovai veikė su verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais ir interesais, tačiau netaikė ieškovams skirtos vartotojų teisių apsaugos. 15.3.

Teismas nenurodė, kuo remiantis sprendė, kad ginčo butų 55 proc. baigtumas buvo įregistruotas bÅ«tent 2014 m. lapkričio 3 d. (kadastro duomenų nustatymo dienÄ ), bet ne naujo suformuoto daikto registravimo dienÄ â€“ 2015 m. gruodžio 3 d. 15.4. IeÅ¡kovų sumokėtais avansais buvo dengiami atsakovės UAB „HQ Development“ įsipareigojimai pirminiam Pastato finansuotojui – Bankui, todėl tokie mokėjimai be jokio teisinio pagrindo teismo nebuvo pripažinti Butų statybos finansavimu. 15.5.

Įstatymai nedraudžia pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos, tačiau šios galimybės pirmosios instancijos teismas net nesvarstė. Be to, ieškovų sumokėtų avansų dydžiai iš esmės yra proporcingi Sutartyse nustatytų Butų kainų ir Butų faktinio baigtumo dydžio santykiui, todėl jų nuosavybės teisė turėtų būti pripažinta į nebaigtos statybos Butus pilna apimtimi. 15.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo G.

M. reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į Parkavimo vietÄ pripažinimo, nes neįvertino, kad parkavimo vietos, kaip antraeilio daikto, nei paskirtis nei neįregistravimas nepaneigia CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės pagal kuriÄ antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. 15.7. IeÅ¡kovai negali nurodyti tikslios jiems tenkančios žemės sklypo dalies dėl objektyviai egzistuojančių priežasčių, kurių atsiradimo rizika tenka atsakovei UAB „HQ Development“, dėl jos sutartinių prievolių tinkamo neįvykdymo (statybos darbų neužbaigimo, neteisėto papildomo Pastato aukÅ¡to pastatymo, vėlesnio jo nugriovimo darbų nevykdymo), todėl teismui nusprendus, jog Å¡ioje dalyje reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į žemės sklypo dalį negali bÅ«ti tenkinamas, nenustačius tokio dalies konkretaus dydžio, tokia konstatuota aplinkybė galėjo tapti pagrindu priimti dalinį teismo sprendimÄ arba sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo (CPK 261 straipsnis), tačiau negalėjo tapti pagrindu Å¡ių reikalavimų atmetimui. 15.8.

Teismas nesprendė ieÅ¡kovų alternatyvių reikalavimų, nepateikė jokių motyvų ir argumentų dėl to, kas laikytina visiÅ¡ku (bÅ«tinu) atsiskaitymu už nebaigtos statybos Butus, kuris bÅ«tų pakankamas hipotekos pasibaigimui. 15.9. Å iuo atveju egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimus sumažinti Butų kainÄ priteistų netesybų suma. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl faktas, kad atsakovei UAB „HQ Development“ kyla pareiga atlyginti netesybas, nesudaro teisinio pagrindo mažinti Sutartyje numatytos kainos.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė AB Å iaulių bankas praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. Kadangi atsakovės UAB „HQ Development“ restruktÅ«rizavimo byla nėra nutraukta, jai nėra iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovai nepateikia duomenų, kad atsakovė UAB „HQ Development“ yra nemoki, todėl jie turi realiÄ galimybę įgyvendinti savo kaip kreditorių teises, bendradarbiaudami su kitais kreditoriais restruktÅ«rizavimo procese, pritraukti investuotojus, kurie pabaigtų Pastato statybas ir atsiskaitytų su kreditoriais, įskaitant ieÅ¡kovus, kreditoriams priimtina forma. 16.2.

Teismas pagrįstai nelaikė ieÅ¡kovų vartotojais. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovams pateikti konkrečius įrodymus, susijusius su jų gyvenamosiomis vietomis, turtu ir pan. Å alys pačios pasirenka, kokius įrodymus teismui teikti ir kokias aplinkybes įrodinėti. Pagal turimo verslo patirtį nekilnojamojo turto srityje ir valdomo turto kiekį abu atsakovai laikytini verslininkais/investuotojais. 16.3. IeÅ¡kovai neteisingai savo skunde aiÅ¡kina kreditavimo sutarties sÄ lygas, susijusias su hipotekos teisės pasibaigimu, teigdami, kad jie yra padengę 80 proc. butams tenkančio kredito, todėl hipoteka turėtų bÅ«ti pripažinta pasibaigusia.

IeÅ¡kovai nėra pasirašę sutarties su Banku, todėl Bankas jokių tiesioginių įsipareigojimų ieÅ¡kovų atžvilgiu nėra prisiėmęs. Be to, Å¡iuo metu kreditavimo sutartis yra pasibaigusi, viena Å¡alis – atsakovė UAB „HQ Development“ prievolių pagal sutartį nėra įvykdžiusi. 16.4. IeÅ¡kovų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovų skunde nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Apeliantai kartu su skundu pateikė naujus įrodymus – pažymas apie asmens deklaruotas gyvenamÄ sias vietas, pažymÄ apie G. M. užimamas pareigas; pažymÄ gyvenamosios vietos patalpos savininkui, neįgaliojo pažymėjimÄ , NTR iÅ¡raÅ¡us, VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ apie neįregistruotas nuosavybes teises.

19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų naujai pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl jie nepriimami. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 22. IeÅ¡kovas G. M. 2016 m. balandžio 14 d. sudarė su atsakove UAB „HQ Development“ Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, kuriomis atsakovė UAB „HQ Development“ įsipareigojo pastatyti butÄ Nr. 10 su Parkavimo vieta bei pastatyti ButÄ Nr.

2. Šiose Sutartyse šalys susitarė, jog abiejų butų 1 kv. m kaina yra 1 450 Eur. Ieškovas G. M., vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo visas Sutartyse numatytas įmokas – 60 000 Eur (49,18 proc. visos Buto Nr. 10 kainos bei 48,69 proc. visos Buto Nr. 2 kainos).

23. Ieškovė R. S. 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė su atsakove UAB „HQ Development“ Sutartį Nr.

3. Å ia sutartimi atsakovė UAB „HQ Development“ įsipareigojo pastatyti ButÄ Nr.

3. Sutartyje Nr. 3 šalys susitarė, jog perkamo buto 1 kv. m kaina yra 1 448,10 Eur. Ieškovė R. S., vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo visas Sutartyje Nr. 3 numatytas įmokas, viso – 60 820,22 Eur (75,68 proc. visos Buto Nr. 3 kainos).

24. Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovai yra tinkamai iÅ¡ dalies įvykdę savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal preliminariÄ sias sutartis, tačiau Butai nebuvo pastatyti iki Sutartyse numatyto baigtumo lygio, nebuvo sudarytos pagrindinės butų pirkimo-pardavimo sutartys, Pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Dėl ieÅ¡kovų kaip vartotojų statuso 25. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir nurodė, jog savo teises gina kaip vartotojai, nes pagal ginčo sutartis susitarė dėl gyvenamo bÅ«sto pirkimo savo reikmėms.

Bankas su tokia ieÅ¡kovų pozicija nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovai nėra vartotojai, nes turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri nėra jų ketinamuose įsigyti bÅ«stuose. Atsakovė UAB „HQ Development“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį byloje nepateikė. Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo tinkamai informuota, todėl pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ teisiÅ¡kai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

27. Byloje nėra ginčo, kad apeliantai (fiziniai asmenys) su atsakove UAB „HQ Development“ (juridiniu asmeniu, kuris veikė savo verslo tikslais) sudarė Sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų – butų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantai neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog Sutartis apeliantai sudarė bÅ«tent savo asmeninių poreikių tenkinimui, t.y. patenkinti savo poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Teismas pažymėjo, kad apeliantas G. M. sudarė net dvi Sutartis dėl dviejų butų pirkimo. Apeliantai nepateikė duomenų, kad neturi gyvenamojo bÅ«sto ir Sutartis sudarė bÅ«tent siekdami patenkinti savo poreikį turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl sprendė, kad apeliantų su atsakove UAB „HQ Development“ sudarytos Sutartys nelaikytinos turinčios vartojimo sutarties požymių (CPK 178 straipsnis).

28. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų įsitikinti, ar fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali bÅ«ti laikomas verslininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020). IeÅ¡kovo deklaravimas, jog siekdamas įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ jis veikė kaip vartotojas, suponuoja pareigÄ atsakovei paneigti ieÅ¡kovo kaip vartotojo prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

29. Taigi, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent atsakovams kilo pareiga paneigti apeliantų kaip vartotojų statusÄ , tačiau tokios pareigos atsakovai neįvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių paneigti, kad apeliantai Å¡iuo atveju laikytini vartotojais. Vien aplinkybė, kad apeliantai turi gyvenamÄ sias vietas, kurios nėra jų ketinamuose įsigyti bÅ«stuose, nepaneigia apeliantų nurodomų aplinkybių, kad butus jie siekė įsigyti asmeninių poreikių tenkinimui.

Pažymėtina, kad apeliantai sudarė preliminariÄ sias sutartis dėl bÅ«simo nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpų (butų). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad preliminariosiomis sutartimis siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpų (butų) – pobÅ«dis suponuoja, kad sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti asmeninius ieÅ¡kovų poreikius – apsirÅ«pinti bÅ«stu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 38 p.) 30.

Ta aplinkybė, kad apeliantas G. M. pirko du butus, jam nurodant, kad vienÄ jų pirko siekdamas suteikti atskirÄ patalpÄ kartu gyvenančiai sutuoktinės motinai, savaime nepaneigia prezumpcijos, kad apeliantas yra vartotojas, įsigyjantis butus savo vartojimo reikmėms (CPK 185 straipsnis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai nagrinėjamoje byloje yra vartotojai CK 6.2281 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl nuosavybės teisių pripažinimo 31. CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama speciali preliminariosios sutarties rūšis – bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariÄ jÄ nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ .

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje gali bÅ«ti nustatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybÄ sutartyje nurodytomis sÄ lygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Å iuo atveju visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje nurodytos statybos kainos sumokėjimo.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties Å¡alių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties Å¡alis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytÄ bÅ«stÄ .

Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡skirtinumas iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra (t. y. įpareigoti pardavėjÄ sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 31 punktÄ ).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tent apeliantų įmokėtos lėšos buvo panaudotos finansuoti Butų statybÄ , nes tiek iki Sutarčių sudarymo, tiek nagrinėjamu metu jų baigtumas yra 55 procentai. Teismas konstatavo, kad byloje apeliantai neįrodė, jog Butai buvo statomi ieÅ¡kovų lėšomis ir jie buvo apeliantams perduoti. Teisėjų kolegija su tokiom pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

34. Minėta, kad pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Å ioje teisės normoje nėra reglamentuotos pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo tvarkos, kai pirkėjas yra sumokėjęs ne visÄ , o dalį sutartyje numatytos statybos kainos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tik sumokėjęs visÄ kainÄ pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja.

Toks aiÅ¡kinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprÅ«pinti fizinį asmenį (dažniausiai vartotojÄ ) gyvenamuoju bÅ«stu, taip pat netinkamai paskirstytų Å¡alių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiÄ jÄ dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktÄ jokių teisių bei jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visÄ , o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi bÅ«ti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtÄ kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan.

Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

35. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė R. S. sumokėjo visas Sutartyje dėl Buto Nr. 3 numatytas įmokas pagal Sutarties 3.1.1. punktÄ , iÅ¡ viso – 60 820, 22 Eur, kas sudaro 75,658 procentus viso perkamo turto kainos (80 369,56 Eur); ieÅ¡kovas G. M. yra sumokėjęs visas Sutartyse dėl Buto Nr. 10 bei Buto Nr. 2 numatytas įmokas pagal Sutarčių 3.1.1. punktÄ , t. y. sumokėjo 25 000 Eur (už ButÄ Nr. 10, kas sudaro 49,18 proc. visos Buto Nr. 10 kainos) bei 35 000 Eur (už ButÄ Nr. 2, kas sudaro 48,69 proc. visos Buto Nr. 2 kainos) – iÅ¡ viso sumokėjo 60 000 Eur.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių faktinis elgesys ir apeliantų didesnės dalies statybos kainos sumokėjimas, patvirtina, kad apeliantai finansavo dalį statybos darbų, nepaisant to, kad po įmokų sumokėjimo nebuvo įregistruotas didesnis butų baigtumo procentas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliantų atliktų mokėjimų nepripažinti buto statybų finansavimu, nes toks pinigų mokėjimo kvalifikavimas kaip avansas neatitiktų avanso paskirties, o mokėjimu už perkamÄ daiktÄ pripažinimas taip pat bÅ«tų netinkamas veiksmo kvalifikavimas, nes pirkimo objektas – nekilnojamasis daiktas – nebuvo užbaigtas statyti (CK 6.396 straipsnis).

Be to, kaip teisingai pažymi apeliantai, jų sumokėtais avansais buvo dengiami atsakovės UAB „HQ Development“ įsipareigojimai pirminiam Pastato finansuotojui – Bankui, todėl tokie mokėjimai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažinti Butų statybos finansavimu. Apeliantai dalyvavo statybos finansavimo schemoje, pagal kuriÄ Banko lėšomis buvo finansuojamos viso Pastato statybos, o apeliantų lėšos galėjo bÅ«ti naudojamos ir tiesioginiam statybos darbų ir medžiagų apmokėjimui, ir atsakovės „HQ Development“ Pastato statyboms suteiktam kreditui grÄ Å¾inti, ankstesniu (iki Pastato statybos darbų užbaigimo) atsiskaitymu mažinant banko paskolos kaÅ¡tus.

Vėlesni statybos darbai, ir dėl to ginčo byloje nėra, nebuvo vykdomi ne nuo apeliantų priklausančių priežasčių, o dėl aplinkybių, sukeltų atsakovės UAB „HQ Development“ veiksmų.

37. Todėl apeliantams pripažįstama bendra su atsakove UAB „HQ Development“ dalinės nuosavybės teisė į ginčo objektus, nustatant apeliantų dalį ginčo objektuose proporcingÄ jų faktiÅ¡kai sumokėtai kainos daliai.

38. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų siekiamas įsigyti kitas turtas – parkavimo vieta, kaip turtinis vienetas nėra suformuotas ir neįregistruotas, todėl nuosavybės teisės į parkavimo vietÄ , negali bÅ«ti pripažintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alimi yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iÅ¡ verslininko (juridinio asmens) nekilnojamÄ jį daiktÄ savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, tokia sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, todėl bÅ«tina užtikrinti vartotojo (fizinio asmens), kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesus.

Nagrinėjamu atveju apeliantas G. M. kaip vartotojas sudarė Buto Nr. 10 preliminariÄ jÄ bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria taip pat susitarė ir dėl parkavimo vietos įsigijimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad sumokėjęs dalį kainos už ButÄ Nr. 10 ir Parkavimo vietÄ , jis neturi teisės reikalauti pripažinti nuosavybės teisės ir į atitinkamÄ dalį Parkavimo vietos, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra teisinis Å¡io objekto formavimo procesas.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nustačius, kad nekilnojamojo daikto pirkėjai apeliantai (vartotojai) už pastatytus bÅ«stus yra sumokėję didesnę dalį sutartos bÅ«sto pirkimo kainos, tačiau tolesnis sutarties vykdymas nutrÅ«ko dėl pardavėjo (verslininko) kaltės, apeliantų teisės turi bÅ«ti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstant jiems atitinkamÄ dalį nuosavybės teisę į statomÄ bÅ«stÄ â€“ apeliantei R. S. nuosavybės teisę į 75,658 procentų dalį Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv. m bendro ploto; apeliantui G. M. nuosavybės teisę į 49,18 procentų dalį Buto Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,03 kv. m bendro ploto ir 49,18 procentų dalį Parkavimo vietos pastato rÅ«syje (2014 m. gegužės 2 d. Parkavimo plane pažymėta Nr.

13) ir 48,69 procentų dalį Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,21 kv. m bendro ploto.

40. Tais pačiais argumentais, kuriais atmetė apeliantų reikalavimÄ dėl parkavimo vietos, pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo pripažinimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai savo reikalavime net nėra nurodę, kokiÄ dalį žemės sklypo siekia įgyti.

41. Nekilnojamųjų daiktų (statinių, jų dalių) pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių santykius dėl teisių į Å¡iems daiktams eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) perleidimo reglamentuoja CK ir Žemės įstatymo normos. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Be to, Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingÄ jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butÄ ar kitÄ patalpÄ ). BÅ«simo namo pirkimo–pardavimo sutarties privalomosios sÄ lygos įtvirtintos CK 6.401 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad tokioje sutartyje turi bÅ«ti aptartas žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjo teisės į žemės sklypÄ (CK 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

42. IÅ¡ Å¡alių sudarytų Sutarčių turinio aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alys susitarė ir dėl žemės sklypų perleidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, susiklosčiusioje situacijoje nėra svarių argumentų, galinčių pateisinti CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl nuosavybės teisės perėjimo netaikymÄ Å¾emės sklypo atveju. Minėta, apeliantė Å¡iuose teisiniuose santykiuose yra vartotojai, o nuosavybės teisės į aptariamÄ Å¾emės sklypÄ privalo bÅ«ti iÅ¡spręstos.

Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dėl minėtos ginčo dalies negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl viso Pastato ploto, o atsakovė UAB „HQ Development“ yra įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimu įpareigota pertvarkyti PastatÄ , be to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra teisme pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. liepos 10 d. statybos leidimÄ , iÅ¡duotÄ Pastatui, ir dėl to kilęs ginčas dėl Pastato leistino aukščio, o pastato aukščio klausimas turi įtakos jo bendro ploto ir kiekvieno (dėl to ir apeliantų) buto ploto santykiui, pagal kurį apskaičiuojama teisė į žemės sklypÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, naikintina ir byla Å¡ia apimtimi perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl hipotekos pabaigos 43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal Sutarčių nuostatas, t. y. 1.6. punkto sÄ lygas, ieÅ¡kovai sutiko, kad Butų įkeitimas bus iÅ¡registruotas per 60 dienų nuo visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal pagrindinę sutartį, sprendė, kad pagrindas hipotekai pasibaigti bÅ«tų tik tuomet, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų sumokėję visÄ Sutartyse numatytÄ turto kainÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės tokiems argumentams pritaria.

44. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi, apeliantų prievolių pagal Sutartį visiÅ¡kas įvykdymas, t. y. likusios kainos dalies sumokėjimas, bÅ«tų pagrindas pasibaigti hipotekai. Å iuo atveju apeliantams sumokėjus tik dalį kainos ir atitinkamai pripažinus jiems dalį nuosavybės teisės į ginčo turtÄ , nėra pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimÄ dėl hipotekos panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Apibendrinusi pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pripažinti apeliantas nuosavybės teisę į Butus ir Parkavimo vietÄ , keistina, tenkinant apeliantų reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir pripažįstant apeliantei R. S. nuosavybės teisę į apeliantei R. S. nuosavybės teisę į 75,658 dalį Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv. m bendro ploto; pripažįstant apeliantui G.

M. nuosavybės teisę į 49,18 dalį Buto Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,03 kv. m bendro ploto ir 49,18 dalį Parkavimo vietos pastato rūsyje (2014 m. gegužės 2 d. Parkavimo plane pažymėta Nr.

13) ir 48,69 dalį Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,21 kv. m bendro ploto. Sprendimo dalis, kuria tenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl netesybų priteisimo ir atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl hipotekos panaikinimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo dalis, kuria netenkintas apeliantų reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri apskaičiuota proporcingai viso pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir apeliantų nuosavybės teise įgytam Å¡iame pastate turto plotui, grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria iÅ¡ apeliantų atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų R.

S. ir G. M. reikalavimas pripažinti juos valdant su UAB „HQ Development“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis butus ir parkavimo vietÄ , esančius pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį patenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 75658 / 100000 (septyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiadeÅ¡imt aÅ¡tuonias Å¡imtatÅ«kstantÄ sias) dalis Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv m bendro ploto, esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovui G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 4918 / 10000 (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika dešimttūkstantųjų) dalių Buto Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,03 kv. m bendro ploto ir 4918 / 10000 (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika dešimttūkstantųjų) dalių Parkavimo vietos pastato rūsyje (2014 m. gegužės 2 d. Parkavimo plane pažymėta Nr.

13) ir 4869 / 10000 (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynias deÅ¡imttÅ«kstantÄ sias) dalis Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,21 kv. m bendro ploto, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vigintas ViÅ¡inskis Asta Radzevičienė Vytautas Zelianka