306c93d1-e652-4133-9859-3d6ea0c5bd6f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-672-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-23100-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1.;2.5.8.3.; 2.5.8.10.; 2.5.29.2.;3.2.6.5.;3.3.1.14.;3.3.1.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo Ričardo Dovidausko.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 785,90 Eur skolos, 740,46 Eur palÅ«kanų, 141,46 Eur delspinigių, 133,28 Eur palÅ«kanų delspinigių, 127,33 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, penkių procentų procesines palÅ«kanas, 12 procentų palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (785,90 Eur) pagal papildomÄ susitarimÄ prie mokėjimo kortelės VISA Electron iÅ¡davimo ir naudojimo sutarties Nr. CMS 201652 nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovo teigimu, jis iÅ¡ AB DNB banko (ankstesnis pavadinimas - AB DNB NORD bankas) įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ; informavo atsakovÄ apie reikalavimo perleidimÄ , tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Atsakovas Ričardas Dovidauskas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, apie ieÅ¡kinio priėmimÄ teisme jam praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2051-09-22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 785,90 Eur negrÄ Å¾into kredito, 150 Eur palÅ«kanų, 50 Eur delspinigių, 12 procentų metines palÅ«kanas nuo 785,90 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteisiamos 835,90 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-07-03 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 21,98 Eur žyminio mokesčio. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 12 Eur žyminio mokesčio.Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo prievolių įvykdymÄ ieÅ¡kovui, sprendė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 785,90 Eur negrÄ Å¾into kredito tenkinti. Tačiau vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 740,46 Eur palÅ«kanos, 141,46 Eur delspinigiai ir 133,28 Eur palÅ«kanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais – praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų ir delspinigių suma (1 016,20 Eur) gerokai virÅ¡ija skolos sumÄ (785,90 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens –vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

Atsižvelgė ir į tai, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ perleido dar 2008-09-23, tačiau dėl skolos priteisimo į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2015-07-03; be to, didžioji dalis praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų ir delspinigių ieÅ¡kovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Todėl sprendė delspinigius ir palÅ«kanų delspinigius, sudarančius 274,74 Eur (141,46 + 133,28) sumÄ , sumažinti iki 50 Eur, o palÅ«kanas, sudarančias 740,46 Eur sumÄ â€“ iki 150 Eur.

Tokia delspinigių ir palÅ«kanų suma, teismo vertinimu, laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieÅ¡kovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Vertindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo 127,33 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, sprendė, kad jos negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis, susijusiomis su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip verslo įmonė, verčiasi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), Å¡i veikla yra viena iÅ¡ jo Å«kinės - komercinės veiklos rÅ«Å¡ių, todėl iÅ¡laidos bendrovės tiesioginei Å«kinei - komercinei veiklai vykdyti negali bÅ«ti laikomos papildomo - neplanuoto pobÅ«džio ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidomis.

Be to, ieÅ¡kovas tokių iÅ¡laidų kaip praneÅ¡imų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai nepagrindė jokiais tiesioginiais įrodymais. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 127,33 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo atmetė. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vertino, jog procesines palÅ«kanas skaičiuotinos tik nuo priteistos 835,90 Eur (785,90 Eur skola + 50 Eur delspinigiai) sumos (neįskaitant sprendimu priteisiamos 150 Eur palÅ«kanų sumos). Kadangi sutartyje nurodytos 12 procentų dydžio metinės palÅ«kanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimÄ si suteiktu kreditu) funkcijÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 12 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 785,90 Eur kredito sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-07-03 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tenkino.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ teismo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimo už akių dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 590,46 Eur palÅ«kanų, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo 590,46 Eur palÅ«kanų bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 12 proc. dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymas nei protingumo nei sÄ Å¾iningumo principams, už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti mokėjimo (pelno) palÅ«kanų. Ginčo vartojimo kredito sutartis sudaryta 2006-02-08, kuomet galiojo 1986-12-22 Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo, t. y. vartotojui buvo leista apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011-04-01, 21 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas nereiškia, kad jis gali naudotis įstatymo suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis prievolių nevykdydamas. Su ieškiniu pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti skolos išieškojimo veiksmai, todėl mažinti palūkanas nėra pagrindo.

IeÅ¡kovo UAB „Gelvora“ apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pirminis kreditorius AB DNB bankas (anksčiau pavadinimas - AB DNB NORD bankas) ir atsakovas Ričardas Dovidauskas sudarė 2006-02-08 papildomÄ susitarimÄ prie mokėjimo kortelės VISA Electron iÅ¡davimo ir naudojimo sutarties Nr. CMS 201652, pagal kurį atsakovui suteiktas 2700 Lt (781,97 Eur) dydžio kreditas, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje nurodytas sumas.

Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pirminis kreditorius AB DNB bankas nutraukė sutartį ir 2008-09-23 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08-20-25 perleido apeliantui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovÄ . Kadangi kreditas sugrÄ Å¾intas nebuvo UAB „Gelvira“ kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo.Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priskaičiuotų 740,46 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų sumÄ iki 150 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 740,46 Eur palÅ«kanos, 141,46 Eur delspinigiai ir 133,28 Eur palÅ«kanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais – praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų ir delspinigių suma (1016,20 Eur) gerokai virÅ¡ija skolos sumÄ (785,90 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ perleido dar 2008-09-23, tačiau dėl skolos priteisimo į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2015-07-03; be to, didžioji dalis praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų ir delspinigių ieÅ¡kovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Todėl sprendė palÅ«kanas, sudarančias 740,46 Eur sumÄ sumažinti iki 150 Eur. Atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palÅ«kanų dydžio nustatymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovui priteistinų palÅ«kanų dydį peržiÅ«rėti ex officio, kadangi susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡o intereso gynimu - nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).

Neprotingai didelės palÅ«kanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, funkcijÄ . Tokiu atveju palÅ«kanos faktiÅ¡kai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas Å¡alių palÅ«kanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimÄ si svetimais pinigais dydį, tiek palÅ«kanų kaip netesybų dydį. Å i teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).

Pažymėtina ir tai, kad vien pagrindinės prievolės ir praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydžio santykis (reikalaujamų palÅ«kanų sumai ženkliai virÅ¡ijant paskolos dydį) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palÅ«kanų sumÄ vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).Sprendžiant dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydžio pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011-04-01 (Å¡iam ginčui jis negali bÅ«ti taikomas, nes papildomas susitarimas prie mokėjimo kortelės VISA Electron iÅ¡davimo ir naudojimo sutarties Nr. CMS 201652 sudarytas 2006-02-08), 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju metinė kredito grÄ Å¾inimo norma iki kredito sugrÄ Å¾inimo sudaro 12 proc., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 12 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimÄ si suteiktu kreditu) funkcijÄ bei pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 12 proc. dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , skaičiuojant nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (785,90 Eur) ir praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų (740,46 Eur) dydžių santykį, taip pat į tai, jog kreditorius į teismÄ kreipėsi beveik po 7 metų nuo reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08-20-25 sudarymo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ už akių, todėl panaikinti sprendimÄ už akių dalyje apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

SkundÄ atmesti.Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimÄ už akių nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                           Virginijus Kairevičius