306a80fa-287c-430a-bf6a-3bcc289b34fc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2A-89-395/2010

                                                               Â

Pirmosios instancijos teismo

teisėja Ramunė Kuzmienė

                                                            Â

Procesinio sprendimo kategorija:

30.10;124.4;121.18;121.21;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

(S)

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario

17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio,

sekretoriaujant Daivai Danylienei,

dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovui B. M., jo atstovams R. A. ir advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23

d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-74-572/2009 pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovui B. M. dėl

teisės nustatyta tvarka gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir leidimÄ

statybai be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo B. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl

naudojimosi tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje - Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Atsakovas B. M. 2008 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1484/2007, kurioje Alytaus rajono

apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t.1, b. l.134-135) ieškovės G. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir nustatyta 0,0899 ha

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre Nr.

11/2465, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: G. M. paskirta naudotis 272 kv.m. ir 81 kv.m. sklypo dalimis

2006-08-08 A. T. firmos „Altida“ naudojimosi tvarkos projekte pažymėtomis

indeksu 1 ir 47 kv.m. bendro naudojimosi žeme, pažymėta indeksu 1-2; B. M. paskirta naudotis 337 kv.m. (282 kv.m. ir 55 kv.m.),

115 kv.m. sklypo dalimis, „Atidos“ projekte pažymėtomis indeksais 2 ir 47 kv.m. ploto bendro naudojimo žeme, pažymėta indeksu 1-2. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis atmestas, likusi ieÅ¡kinio dalis – dėl teisės gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir leidimÄ statybai be atsakovo leidimo palikta nenagrinėta.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1484-90/2008 atnaujino CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. paaiÅ¡kėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir Å¡ios aplinkybės susijusios su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu - Alytaus apskritis virÅ¡ininko administracijai iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimo.

Atnaujinus procesÄ byloje priimtas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys (t.2, b.l. 2-4), kuriuo praÅ¡oma nustatyti 0,0899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre Nr. 11/2465, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. A. V. individualios įmonės paruoÅ¡tÄ ginčo žemės sklypo namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ : B. M. paskirti pagal pateikiamÄ planÄ Å¾emės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksais A1 ir A2, o plane pažymėtas žemės sklypo dalis indeksu B, B1, B2 paskirti naudotis G. M., žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu C1 ir C2 paskirti bendram naudojimui B. M. ir G. M..

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Teismas nustatė 0,0899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 11/2465, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų nuosavybės teise G. M. ir B. M. vardu pagal 2008 m. rugpjūčio 08 d. A.

V. individualios įmonės paruoÅ¡tÄ ginčo žemės sklypo namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ â€“ naudojimosi tvarkÄ sekančiai: B.

M. paskyrė žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais A1 ir A2 (453 kv.m.), o plane pažymėtas žemės sklypo dalis indeksais B, B1, B2 (354 kv.m.) paskyrė naudotis ieškovei G. M., žemės sklypo dalis plane

pažymėtas indeksais C1 ir C2 (92 kv.m.) paskyrė bendram naudojimui ieškovei G. M. ir atsakovui B. M.. Teismas

priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M. 244 Lt žyminio mokesčio, 1700 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 708 Lt už geodezinio plano paruoÅ¡imÄ atsakovui B. M. bei 44,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su

procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad CK 1.2 str. įtvirtinti civilinių teisinių santykių

apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, todėl jau esamos tvarkos keitimas be svarbių priežasčių ir teisinio pagrindo yra Å¡ių principų pažeidimas. Nustačius, kad 1992-10-28 naudojimosi tvarka buvo nustatyta 0,0894 ha žemei, kai viso sklypo plotas buvo 0,0899 ha, neaiÅ¡ku kas naudojasi 5 kv.m. žeme ir tai įrodo seniau nustatytos naudojimosi tvarkos netikslumÄ . Taip pat teismas nustatė, kad šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių paÅ¡alinimo ginčo sklype. Esant nustatytoms aplinkybėms (jog ieÅ¡kovė nugriaus savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ atsakovui 1992-10-28 susitarimu paskirtoje žemės dalyje), teismas sprendė, kad 1992-10-28 nustatytos naudojimosi tvarkos keitimas iÅ¡ esmės tik dėl to, kad buvo neiÅ¡spręstas 5 kv.m. žemės naudojimosi klausimas yra daugiau formalus. Teismas sprendžia, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ nebus pažeistos nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo teisės, kadangi jiems atiteks faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai pagal jų 1992-10-28 susitarimÄ , bus paliktas ieÅ¡kovės reikalautas 1 metro atstumas iki ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo pietinės sienos, kad ieÅ¡kovė galėtų tÄ sienÄ prižiÅ«rėti ir tvarkyti. Be to, atsakovo pateiktame projekte yra mažesnė dalis bendro naudojimosi žemės ir atitinkamai didesnė atskirai naudojamos žemės dalis, nei ieÅ¡kovės pateiktame projekte. Atsakovo pateiktame geodeziniame plane visi matavimai atlikti tiksliai, Å¡ių matavimų tikslumo neginčijo ir ieÅ¡kovė, nors su projektu nesutiko iÅ¡ esmės, motyvuodama tuo, kad projekte nėra jos paraÅ¡o.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d.

sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - atmesti atsakovo B. M. praÅ¡ymÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m.

gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo, jo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje, kuria paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 05 d. sprendimas, nurodė, jog Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcija ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas nėra susiję. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė taip, kad bÅ«tų reikėję keisti ar tikslinti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kodėl jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis ir dėl to paties klausimo pasisakė visiÅ¡kai prieÅ¡ingai.1992 m. spalio 28 d. plane nėra sutarta, kuri konkrečiai sklypo dalis bus naudojama Å¡alių, o kuri tenka bendram naudojimui. Å iame plane nurodyti tik Å¡alims tenkantys sklypo plotai pagal preliminarius matavimus, todėl jo bendras plotas plane 5 m2 yra mažesnis negu tikrovėje. Teismas neįvertino, kad nuo 1992 metų situacija yra pasikeitusi - ieÅ¡kovės naudojamoje namo pusėje yra pradėta daryti rekonstrukcija, dėl kurios 1992 metų plane pažymėtas praėjimas prie vakarinės namo pusės, kurio reikalauja atsakovas ir dabar, realiai atsiduria jau rekonstruotoje namo dalyje, o ne lauke. Atsakovas nesikreipė dėl savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl preziumuotina, kad jis neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovė darytų minėtÄ rekonstrukcijÄ . TÄ patvirtino ir byloje parodymus teikę liudytojai (t.2, b.l. 115-117).

2. Teismo motyvas dėl CK 1.2 str. įtvirtintų principų pažeidimo yra visiškai nepagrįstas, nes

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu tik patikslino nuo 1992 metų Å¡alių bendru sutarimu nustatytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , o ne pakeitė jÄ iÅ¡ esmės. Be to, iÅ¡ skundžiamo sprendimo nematyti, kad bÅ«tų sprendžiamas tik naudojimosi 5 m2 dydžio sklypo dalimi klausimas. Teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas netinkamas, nors jame yra nurodytas lygiai toks pats sklypo plotas, kaip ir atsakovo pateiktame projekte.

 3. NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atstovas patvirtino, kad ji nugriaus pastatÄ . Kaip paminėjo ir pats teismas, byla dėl savavaliÅ¡kos statybos pasekmių Å¡alinimo dar nebaigta nagrinėti, todėl nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pastatas neiÅ¡vengiamai bus nugriautas. Pirmosios instancijos teismo bandymas susieti nagrinėjamÄ bylÄ dėl pastato rekonstrukcijos su Å¡ia byla prieÅ¡tarauja apeliacinės instancijos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytiems faktams bei padarytoms iÅ¡vadoms.

4. Teismas nenurodė, kodėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka yra nepozityvi, nepagrįsta racionaliu naudojimu arba vertės pagerinimu, ir kaip Å¡is projektas pažeistų atsakovo teises. Apeliantės nuomone, teismo patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia ieÅ¡kovės teises, yra neracionali, nes ieÅ¡kovės naudojama namo dalis tampa „apsupta“ bendro naudojimo žeme, atsakovo projekte neatsižvelgta į padidėjusį namo plotÄ dėl rekonstrukcijos, dėl to akivaizdžiai mažėja ieÅ¡kovės naudojamos sklypo dalies vertė. IÅ¡ atsakovo pateikto projekto matyti, jog jis siÅ«lo palikti 0,50 m pločio praėjimÄ iÅ¡ vakarinės namo pusės, kuris Å¡iuo metu kirstų pastatytÄ priestatÄ , o jeigu pastarasis ir bÅ«tų kada nors nugriautas, tai praėjimas bÅ«tų po pat ieÅ¡kovės naudojamos namo dalies langais. Tai pažeistų ieÅ¡kovės teises. IeÅ¡kovės pateiktame projekte bendro naudojimo žemės plotas yra

94 m2, o atsakovo pateiktame projekte - 92 m2. Å is 2 m2 skirtumas susidaro dėl to, kad pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ iÅ¡ rytinės namo pusės, tarp dviejų bendro naudojimo Sklypo dalių, ieÅ¡kovės naudojimui yra palikta 3,94 m ilgio ir neaiÅ¡kaus pločio Sklypo dalis, kuri ieÅ¡kovės pateiktame projekte pažymėta kaip bendro naudojimo žemė. Toks atsakovo pateiktame projekte padarytas žemės paskirstymas naudotojams yra neracionalus, nes ieÅ¡kovei nėra jokio intereso turėti maÅ¾Ä Å¾emės lopinėlį tarp bendro naudojimo žemės ir jis iÅ¡ esmės neturėtų jokios vertės ir jokios paskirties. Teismas nenurodė, kaip minėtas 2 m2 skirtumas gali konkrečiai įtakoti Å¡alių interesus ar pabloginti kurios nors Å¡alies padėtį, be to, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pateiktame plane nepažymėtas realybėje egzistuojantis namo ploto padidėjimas (apeliantės naudojamoje dalyje įrengtas priestatas). Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog sutiko, kad ieÅ¡kovė pasistatytų „kampukÄ â€œ (II t., b.l. 114). Taip pat apeliantė nurodo, kad ji nesutiko su atsakovo pateiktu projektu ne dėl to, kaip nurodė teismas, kad jame nėra jos paraÅ¡o, bet dėl to, kad atsakovo siÅ«lomas projektas pažeidžia jos interesus ir mažina jos naudojamos žemės funkcionalumÄ .

5. Teismas, neatsižvelgdamas į jau dabar susiklosčiusiÄ akivaizdžiai konfliktinę situacijÄ tarp Å¡alių ir savo sprendimu jÄ dar pagilinęs, pažeidė vienÄ iÅ¡ CPK 2 str. normoje įtvirtintų civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Atsakovo naudojama sklypo dalis tinkamai neprižiÅ«rima, aplinka atrodo netvarkingai. Pas atsakovÄ atvyksta Å¡eimos nariai, giminaičiai, kurie pagal dabar teismo nustatytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ galės vaikščioti vakarinėje namo dalyje pažymėtu praėjimu ir trukdyti ieÅ¡kovei ramiai ilsėtis ar privačiai leisti laikÄ su savo Å¡eimos nariais. IeÅ¡kovė nesijaustų saugiai, žinodama, kad kiti asmenys gali nuolat vaikÅ¡tinėti po jos naudojamos namo dalies langais, stebėti jos privatų gyvenimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei yra nepriimtina, kad atsakovas naudotųsi A. V. individualios įmonės paruoÅ¡tame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte prie pat ieÅ¡kovei priklausančios namo dalies suplanuotu praėjimu. Tai pažeistų apeliantės teisę į privatumÄ , saugumÄ , teisę naudotis jai priklausančia sklypo dalimi savo nuožiÅ«ra. Be to, teismas sprendime nenurodė, kokiam tikslui reikalingas atsakovo pateiktame projekte pažymėtas bendro naudojimo praėjimas, esantis visiÅ¡kai prie pat ieÅ¡kovės naudojamo gyvenamojo namo sienos ir po langais. Å io praėjimo plotas yra 50 cm, taigi jis yra visiÅ¡kai nefunkcionalus, tačiau, iÅ¡ kitos pusės, sudaro prielaidas atsakovui nuolat vaikščioti po ieÅ¡kovės gyvenamÄ ja ir jos tvarkoma teritorija. Todėl teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo principo ir neabejotinai sukeltų neigiamų pasekmių Å¡alims ateityje. Be to, teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo kriterijams, nes pagal teismo patvirtintÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , apeliantė negalėtų įgyvendinti savo teisę padidinti jos naudojamo gyvenamojo namo dalį, jį rekonstruojant iÅ¡ nustatyto bendro praėjimo pusės. Apeliantės naudojama namo dalis tampa tarsi „apsupta" bendro naudojimo žeme, o tai žymiai pablogina jos padėtį lyginant su atsakovo padėtimi.

6. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , kad jos su ieÅ¡kiniu pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos projektas buvo darytas derinant su atsakovu, tuo tarpu atsakovo pateikto projekto su ieÅ¡kove niekas nederino. Be to, teismas neteisingai interpretavo Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio

23 d. paaiÅ¡kinimÄ (t. 2, b.l. 121) ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abu planai vienodai atitinka įstatymų reikalavimus.

7. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog teisme buvo gautas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinys Å . M. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tačiau įvertinus Å¡iame praÅ¡yme nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad jam apie pateiktÄ Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinį buvo žinoma nagrinėjant bylÄ dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo apeliacinėje instancijoje. Atsakovas nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos teisme pagal jo apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio

5 d. sprendimo nurodė, jog naudojimosi sklypu tvarkos pasikeitimai, įtvirtinti šiame teismo sprendime, atsirado tik dėl savavališkos statybos. Iš to matyti, kad atsakovas jau buvo pateikęs teismui motyvus dėl savavališkos statybos, todėl neaišku, kodėl dėl tų pačių aplinkybių procesas buvo atnaujintas. Be to, byla pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį dar nėra išnagrinėta, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsirado vienokios ar kitokios savavališkos statybos pasekmės ir šiomis aplinkybėmis atsakovas negalėjo ir negali remtis byloje dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad su teismo sprendimo argumentais ir motyvais sutinka, o apeliantės iÅ¡dėstyti motyvai ir teisiniai pagrindai nepagrįsti, dažnu atveju iÅ¡kreipti, neatitinka faktinių ir teisme įrodytų aplinkybių. Ginčo esmę sudaro tai, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai, be bendraturčio sutikimo pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ ir savavaliÅ¡kai užstatytu statiniu pažeidė 1992 m. spalio 28 d. notarinį susitarimÄ dėl namų valdos žemės sklypo valdymo tvarkos (t.1, b.l.24). Tiesa yra tik ta, kad 2006 m. Å¡alys susitarė remontuoti gyvenamojo namo stogÄ ir ieÅ¡kovė ketino padidinti verandÄ savo sklypo dalyje į kiemo pusę. IeÅ¡kovės atstovas Å . M. pradėjo vykdyti visus statinio rekonstrukcijos darbus savavaliÅ¡kai, be statinio rekonstrukcijos projekto, leidimo statinio rekonstrukcijos darbams atlikti ir užstatė atsakovo žemės sklypo dalį. Dėl to yra pažeidžiami atsakovo interesai, jis negali tinkamai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valdos dalimi, t. y. statiniu ir žemės sklypu, nes savavaliÅ¡ka statyba pažeidė jo namo statybines konstrukcijas, patalpų vientisumÄ . Teismas pripažino Å¡ias aplinkybes svarbiomis ir procesÄ atnaujino, todėl atsakovui atsirado galimybė pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, o kartu ir A. V. individualioje įmonėje paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ (t.2 b.l. 125 ). Teismas sprendime argumentuotai ir motyvuotai pripažino, kad atsakovo pateiktas planas yra tinkamesnis, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Dėl ieÅ¡kovės motyvo, kad lieka neaiÅ¡ku, kas naudojasi 5 kv. metrais žemės sklypo dalimi ir, kad tai yra seniau nustatytos naudojimosi tvarkos netikslumas, atsakovas nurodo, kad pirkimo

pardavimo sutartimi jis nupirko 5 kv. metrais žemės daugiau, todėl A. V. sudarytas planas atitinka jo nupirktos žemės sklypo

dydį, o taip pat ir ieškovės žemės sklypo dydį. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 d.). Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šalys yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir nesutaria dėl 0,0899 ha šios namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, abi teikdamos savo sudarytus naudojimosi tvarkos projektus.

CK

4. 75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimu daiktu tvarka nustatoma teismo, pagal bet kurio iÅ¡ bedraturčių ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį. Ginčo atveju – akivaizdu, kad teismas, nustatydamas namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ ,visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į Å¡alių turimas nuosavybės teise gyvenamojo namo, Å«kio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis bei anksčiau Å¡alių 1992-10-28 susitarimu nustatytÄ naudojimosi namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ . Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai konstatavus ieÅ¡kovės savavalinių statybų faktÄ , rekonstruojant jai priklausančiÄ gyvenamojo namo, esančio bendroje su atsakovu namų valdoje dalį, jos pateiktas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas, negali bÅ«ti laikomas įstatymiÅ¡kai pagrįstu, kÄ patvirtina ir 2009-06-23 raÅ¡to Nr. S-(3. 1.)-524 turinys (t. 2, b. l. 121-122).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo teismui pateiktas visus reikalavimus atitinkantis ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas (t. 2, b. l. 125), nes bÅ«tent jis atliktas pagal bendraturčių teisėtai valdomas nekilnojamojo turto dalis namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartyje konstatuotÄ faktÄ , kad bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcija ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas tarpusavyje nėra susiję, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujinus procesÄ Â (t. 2, b. l. 20-21) bei priėmus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 40-41) teismas turėjo visas galimybes spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių visa apimtimi (CPK 371 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kolegijos nuomone, nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad teismas, nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ , neatsižvelgė į tai, jog 1992-10- 28 nustatytos tarp Å¡alių naudojimosi tvarkos pakeitimas buvo bÅ«tinas dėl neiÅ¡spręsto 5 kv. m. ploto bendro žemės sklypo dalies naudojimosi klausimo, nes pirmosios instancijos teismas bÅ«tent dėl racionalesnės ir pozityvesnės atsakovo siÅ«lomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad bÅ«tent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo faktÄ , jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas dėl bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeistų Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei prieÅ¡tarautų CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems civilinių teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principams.

Kolegijos nuomone nesudaro pagrindo naikinti skundžiamam teismo sprendimui ir apeliacinio skundo teiginiai dėl atsakovo neva netinkamo naudojimosi jam priskirtina žemės sklypo dalimi faktai, nes, Å¡alims pripažįstant, jog tarp jų yra įsisenėję konfliktiniai tarpusavio santykiai – akivaizdu, kad pačios ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kai vykdoma jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip tinkami ir teisingi veiksmai bendraturčio atžvilgiu. Konstatuodama apeliacinio skundo nepagrįstumÄ , kolegija sprendžia, jog apeliantės argumentai dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje yra nesuderinami su visapusiÅ¡ko, objektyvaus ir teisėto sprendimo priėmimo nuostatomis bei įrodymų iÅ¡tyrimu ir jų įvertinimu (CPK 176, 183 ir 185 straipsniai), todėl plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikÅ¡mingų bylos esmei nepasisako.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).       Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Albinas

Čeplinskas

Kolegijos teisėjai                                                                                             Dalė

Burdulienė

                                                                                                                       Algimantas

Kukalis