3066dfda-e5ae-423a-9664-96f23b85bdc1 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2641-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06080-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas K.

R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovė), jam priteisti 13800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .           Skunde ir jo papildyme (b.l. 1-3, 74) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2015-12-28 LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, atsakovės atstovas) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų: buvo Å¡alta, drėgna, neÅ¡varu, vasarÄ tvanku, blogas kvapas, trÅ«ko gryno oro, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, langai nesandarÅ«s, buvo tarakonų, pelėsis, tualetai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, trÅ«ko vietos prie stalo, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai.

Teigia, kad kamerose nebuvo galima buvo laisvai judėti, nebuvo džiovyklės, peleninių rÅ«kančių kamerose, tualetinių reikmenų lentelės, radijo taÅ¡ko, arbatinuko, jis negalėjo užmigti, nes virÅ¡ durų įsuktos lemputės įsuktos spigino į akis. Teigia, kad dėl tokių nežmoniÅ¡kų sÄ lygų tarp suimtųjų dažnai kildavo konfliktai. Pažymi, kad atvykstančių ir iÅ¡vykstančių asmenų ir jų daiktų krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina).

Akcentuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų skundėsi LukiÅ¡kių IT-K administracijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau gavo tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymÄ , kuriame pažymėta, jog virtuvė yra Å¡vari ir tvarkinga, o tarakonų ir kitų kenkėjų pėdsakų nerasta. Pažymi, jog jo raÅ¡omi skundai buvo ignoruojami ar neregistruojami. Teigia, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, kurie pasireiÅ¡kė depresija, psichologiniu sugniuždymu, fizinių jėgų sumažėjimu, miego sutrikimais.

Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, žiaurioms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį.  Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 8-14, 86-87) nurodyta, jog LukiÅ¡kių TI-K su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI–K buvo laikomas įvairiais periodais nuo 2015-07-21 iki 2015-12-31 skirtinguose kamerose. Akcentuoja, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi galimybės daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui.

Dėl Å¡ių aplinkybių kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Akcentuoja, jog atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010“ patvirtintus „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 76:2010) nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktais numatytas inventorius. Pažymi, jog iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), taip pat yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. PaaiÅ¡kina, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam tikras lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymi, kad visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atkreipia dėmesį, jog tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Pažymi, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, jog kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Teigia, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Mano, jog pareiÅ¡kėjas skunde ginčo situacijÄ pateikia, remdamasis subjektyviu vertinimu, jo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s, nepateiktos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios praÅ¡omÄ atlyginti žalos dydį.

PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurių vertė- 3,30 Eur (55 A4 formato lapai x 0,06 Eur dydžio nustatytas kopijos parengimo mokestis).Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ proceso dalyviai informuoti Å¡aukimais (b.l. 82, 85), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė jo garbės ir orumo pažeminimu, patirtais fiziniais ir dvasiniais nepatogumais – depresija, psichologiniu sugniuždymu, fizinių jėgų sumažėjimu, miego sutrikimais.Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).            Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).   Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t.y. kameroje vienam asmeniui tenkančio ploto neatitikimu teisės aktais nustatytų reikalavimų, antisanitarinių sÄ lygų kamerose buvimu ir sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu.  Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo”, pakeistu 2011-01-13 Nr. V-14, (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovės atsiliepime pažymėta, kad sanitarinio mazgo plotas sudaro 0,56 kv.m. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų (b.l. 8-9) matyti, laikotarpiu nuo 2015-07-21 iki 2015-12-31 įvairiais periodais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 105, 108, 122, 124, 140, 176, 178, 184, 266, 313, 315, 319. Nustatyta, jog vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeistas 2015-08-03 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), 2015-08-24 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), 2015-09-21 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2015-12-10 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,37 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2015-12-16 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 2,25 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2015-12-29 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,37 kv.m.), 2015-12-30 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,59 kv.m.).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad 27 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nes vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,25 iki 3,41 kv. m. kameros ploto. Atsiliepimo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pažymėtina, jog kitu pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,61 iki 7,94 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog t.t. laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl t.t. laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Ginčo laikotarpiu higienos normas laisvės atėmimo vietose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010“ patvirtinti „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 76:2010) ir nuo 2015-11-01 įsigalioję „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), kurie nustato visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Į bylÄ pateikti laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-12-28 Vilniaus visuomenės sveikatos centro suraÅ¡yti patikrinimo aktai (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuose fiksuoti pažeidimai, nustatyti LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. 2015-07-10 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerÄ Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-08-13 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 108, 124, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-08-21 patikrinimo akte pažymėta, jog patikrinus kameras Nr. 313, 315, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, (HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-10-12 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 105, 176, 184, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo nustatytas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – nelygios sienos ir lubos, vietomis atÅ¡okę, atsilupę dažai. 2015-10-26 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 122, 313, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-10-30 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerÄ Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo nustatytas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – sienų pavirÅ¡iai buvo nelygÅ«s, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai. 2015-12-14 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerÄ Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pažeidimų nenustatyta. 2015-12-28 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 105, 176, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose laikotarpiu esminių HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų, galėjusių turėti itin neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui, nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, temperatÅ«ros, drėgnumo ir kiti parametrai iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo Å¡alinami. Pažymėtina, jog pagal HN 76:2010 58 punktÄ ir pagal HN 134:2015 37 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie aprÅ«pinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.          Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos ir deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (b. l. 66-69). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių.

Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnale, kurio kopijos yra pateiktos į bylÄ (b.l. 88-112). Laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2015-12-20 atliktų graužikų ir nariuotakojų stebėjimų metu nustatyta, kad iÅ¡ visų kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kamerose Nr. 140, 176, 178, 184, 313, 315, 319 įvairiais pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiais pastebėjus tarakonus iÅ¡ karto buvo atliekami jų naikinimo darbai.

Pagal HN 76:2010 38.1 punktÄ skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai; pagal HN 134:2015 25.1 punktÄ džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona) turi bÅ«ti įrengta skalbykloje. Pagal HN 76:2010 64 punktÄ laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Kadangi džiovykla yra numatyta tam specialiai skirtoje patalpoje, džiovyklės kiekvienoje kameroje nebuvimas nelaikytinas pareiÅ¡kėjo įvardintu laikymo sÄ lygų pažeidimu.

HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimuose nenumatyta pareiga atėmimo vietose esančius asmenis aprÅ«pinti peleninėmis rÅ«kančių kamerose, tualetinių reikmenų lentelėmis, radijo taÅ¡kais, arbatinukais, todėl skundo argumentas dėl neaprÅ«pinimo nurodytais reikmenimis laikytinas nepagrįstu.Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad atvykstančių ir iÅ¡vykstančių asmenų ir jų daiktų krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡is teiginys nepagrįstas konkrečiais faktais ar duomenimis, todėl vertintinas kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė.

EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto.

Kadangi visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina iÅ¡vada, kad nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus. Nustačius, kad 27 paras pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, vertintina, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus).

CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjo patirta žala vertintina pinigais. Ä®rodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę bei jo reikÅ¡tus nusiskundimus, kurie pasireiÅ¡kė dėl netinkamų LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygų, ir kitas pasekmes, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, ar atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, byloje nėra.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala vertintina 200,00 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas vertintinas 0,06 Eur.

Tvarkos 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių, regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs LVAT, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus, netenkintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ K.

R..Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .   Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Eglė Kiaurakytė                                                                           Â