2022-08-10 Nr. AB-20065-3-61-3-05016-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3572-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05016-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. M. A.-I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. M. A.-I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. M. A.-I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39557 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2260; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių jo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjo skundą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Migracijos departamento specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

4. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

5. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti naują sprendimą.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra pateikta duomenų, rodančių, kad jis buvo pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl laikytina, kad nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė persekiojimo grėsme, nes pareiškėjo tėvas nuo 2020 m. iki 2021 m. vykdė demonstracijas ir jose dalyvavo, todėl buvo užpultas ir pagrobtas.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde formulavo tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuodamas, kokios jo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Migracijos departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais.

10. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus, priešingai, tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas nenurodė jokių individualių aplinkybių, lemiančių prieglobsčio jam suteikimą. Be to, iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Jam buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo Migracijos departamentas. Pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, atsakovo vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grasinimais jo tėvui, nes jo tėvas dalyvavo demonstracijose, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas tyrimo metu iš viso nenurodė jokių individualių aplinkybių, lemiančių persekiojimą kilmės valstybėje (pats pareiškėjas demonstracijose nedalyvavo, nebuvo politinės partijos narys, asmeninių grasinimų nesulaukė). Pareiškėjo pateikta abstrakti istorija, atsakovo vertinimu, savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėją.

12. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – ESPA) pateikiama informacija (2021 m. gairėmis ), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo M. M. M. A.-I. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos terminą.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2167-815/2022, nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad net pareiškėjo nurodomi grasinimai, susiję su jo tėvu, nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą.

16. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas nurodė grėsmę būti nužudytam dėl jo tėvo dalyvavimo mitinguose, tačiau jis pats patvirtino, jog jam konkrečiai niekas negrasino, o tik vieną kartą jam vykstant į mokyklą su broliu juos sekė juoda mašina. Pareiškėjas negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl jo nurodomos grėsmės negalima išvengti persikeliant gyventi į kitą vietą kilmės šalies viduje. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) jokia grėsmė jo sveikatai ir gyvybei nekiltų, tačiau jis nenorėtų ten gyventi dėl diskriminacijos (nenurodė kokios). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

17. Teismas pažymėjo, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi aktualiais bylai duomenimis ir konstatavo, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso.

18. Atsižvelgęs į Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Be to, pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę ir įvesti persėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau laikė, jog maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 3 metų.

III. 20. Pareiškėjas M. M. M. A.-I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

21. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

22. Pareiškėjas pažymi, jog jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės dėl jo politinės veiklos, todėl kyla grėsmė jo saugumui, laisvei, gyvybei bei sveikatai. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų, bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis, persekiojimą. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) veikia grupuotės, kurios malšina demonstracijas, žudo žmones, vykdo karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudimus. Taigi (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, nepaisydamas grasinimų ir smurto, vykdė profesinę žurnalisto pareigą, kritikavo karines grupuotes ir milicijas, už ką yra persekiojamas dėl politinių motyvų.

24. Atsakovas rėmėsi 2021 m. EPPB ataskaita, kuri, pareiškėjo vertinimu, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, ataskaitoje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi vienerių metų senumo, nors atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją.

25. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo dėl jo vykdytos politinės veiklos, kadangi jis tokios nevykdė. Anot pareiškėjo, jo tėvas dalyvavo protestuose, bet ne pats pareiškėjas, todėl apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip nesusijęs su pareiškėjo individualia situacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grasinimais jo tėvui, nes jo tėvas dalyvavo demonstracijose, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas tyrimo metu nenurodė jokių individualių aplinkybių, lemiančių persekiojimą kilmės valstybėje (pats pareiškėjas demonstracijose nedalyvavo, nebuvo politinės partijos narys, asmeninių grasinimų nesulaukė). Pareiškėjo pateikta abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėją. Nors pareiškėjas nurodė grėsmę būti nužudytam dėl jo tėvo dalyvavimo mitinguose, tačiau jis pats patvirtino, jog jam konkrečiai niekas negrasino, o tik vieną kartą jam vykstant į mokyklą su broliu juos sekė juoda mašina. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl jo nurodomos grėsmės negalima išvengti persikeliant gyventi į kitą vietą kilmės šalies viduje. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) jokia grėsmė jo sveikatai ir gyvybei nekiltų, tačiau jis nenorėtų ten gyventi dėl diskriminacijos (konkrečiai nenurodė, kokios). Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirtį persekiojimą kilmės valstybėje yra nepagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

28. Atsakovas pažymi, jog teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

29. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, Migracijos departamento vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. gairėmis ), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39557, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2260, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau nustatė neproporcingą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, informacija apie kilmės šalyje veikiančių grupuočių veiksmus patvirtina jam galinčią kilti grėsmę.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

44. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jo tėvas buvo aktyvistas, dalyvavo mitinguose, todėl jų šeimai kilmes šalyje kyla grėsmė.

45. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Remiantis EPPB 2021 m. sausio mėn. ataskaita, per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai; 2019 m. spalio 1 d. Bagdade ir keliose kitose gubernijose prasidėjo masinis protestų judėjimas, kurių metu žmonės protestavo prieš korupciją, bedarbystę ir neveiksmingas viešąsias paslaugas, vėliau protestai peraugo į siekį nuversti (duomenys neskelbtini) vyriausybę; siekiant numalšinti protestų akcijas, pareigūnai šaudė į protestuotojus, naudojo ašarines dujas, karštą vandenį, vandens patrankas; protestų metu žuvo ir buvo sužeista daug žmonių; anot šaltinių, protestų akcijos daugiausiai vyko (duomenys neskelbtini) ir centrinėse bei pietinėse provincijose (duomenys neskelbtini); protestuotojai dažniausia nepriklausė jokiai konkrečiai politinei partijai ir nepritarė jokiam konkrečiam požiūriui ar ideologijai; per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti.

Taigi, atsižvelgus į kilmės šalies informacija, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) vykusių mitingų atitinka tikrovę, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, pasak pačio pareiškėjo, protestuose dalyvavo jo tėvas, o prieglobsčio prašytojas negalėjo įvardinti jam galinčios kilti konkrečios grėsmės, jis nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, nenurodė, jog pats būtų dalyvavęs protestuose. Nors pareiškėjas nurodė grėsmę būti nužudytam dėl jo tėvo dalyvavimo mitinguose, tačiau jis pats patvirtino, jog jam konkrečiai niekas negrasino, o tik vieną kartą jam vykstant į mokyklą su broliu juos sekė juoda mašina.

Pareiškėjas negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl jo nurodomos grėsmės negalima išvengti persikeliant gyventi į kitą vietą kilmės šalies viduje. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) jokia grėsmė jo sveikatai ir gyvybei nekiltų, tačiau jis nenorėtų ten gyventi dėl diskriminacijos (konkrečiai nenurodė, kokios). Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjas teigė, kad jis gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) mieste ir tik po tėvo pagrobimo perskėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) . Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau pagal 2021 m. EPPB ataskaitą šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. EPPB, remdamasis surinktais duomenimis, yra nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kuri yra pietvakarinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad tai nelemia realios rimtos žalos rizikos. Be to, prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EBBP, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, yra darbingo amžiaus vyras. Taigi, remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

47. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) . Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022; Nr. eA-1287-968/2022; Nr. eA-1299-815/2022; Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojų pageidaujama informacija apie jų kilmės šalį.

48. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

49. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. M. A.-I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas