30665abb-3ca3-422f-b5f9-a87a246f04dc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-459-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01950-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei M. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė nustatyti jo bendravimo su sÅ«numi M. Z., gim. 2009-02-02 tvarkÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuoka su atsakove buvo nutraukta 2011-04-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove.

Po santuokos nutraukimo jie susitaikė ir gyveno kartu. Tačiau vėliau jų santykiai tapo įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Jie gyvena skyrium. Atsakovė dėl įvairių priežasčių neleidžia jam pasimatyti su sÅ«numi bei ilgiau jam pabÅ«ti pas jį. Dėl to jis praÅ¡o nustatyti bendravimo ir auklėjimo su sÅ«numi tvarkÄ (toliau bendravimo tvarka).Atsakovė M. P. ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose palaikė ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies bei pritarė platesnės bendravimo tvarkos nustatymui.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė nustatyti vaiko tėvo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sÅ«numi M. Z., gim. 2009-02-02 tvarkÄ :

1) Kas antrÄ porinį penktadienį tėvas turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val.;

2) Poriniais metais tėvas praleidžia su sÅ«numi antrÄ Å v. Vėlykų ir antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ . SÅ«nus paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir  grÄ Å¾inamas  į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. Apie sÅ«naus paėmimÄ Å¡ventėms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 1 dienÄ ;

3) Neporiniais metais tėvas praleidžia su sÅ«numi pirmÄ Å v. Vėlykų ir pirmÄ Å v. Kalėdų dienÄ . SÅ«nus paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir  grÄ Å¾inamas  į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ 10 val. Apie sÅ«naus paėmimÄ Å¡ventėms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 1 dienÄ ;

4) SÅ«naus gimimo dienÄ , tėvo gimimo dienÄ , tėvo motinos gimimo dienÄ Ä¯spėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti sÅ«nų iÅ¡ darželio (po mokyklos) ar iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti jį tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.;

5) SÅ«naus mokslo atostogų metu sÅ«nus nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie sÅ«naus paėmimÄ atostogoms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 10 dienų;

6) Vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos sÅ«nus bÅ«na pas tėvÄ . SÅ«nus liepos mėnesio 1 dienÄ paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ liepos 31 d. iki 19 val. Apie sÅ«naus paėmimÄ liepos mėnesiui privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 10 dienų;

7) SÅ«naus tėvui nepaėmus sÅ«naus pagal nustatytÄ grafikÄ savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, gimtadienių proga, atostogų metu, jis Å¡ia teise pasinaudoti tais metais gali tik sÅ«naus motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sÅ«numi ir kitu laiku. Teismas sprendė, jog vaiko tėvai nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Tad teismas atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys dėl bendravimo tvarkos konfliktuoja, o tai neigiamai veikia vaikÄ , atsakovė pripažino ieÅ¡kinį, virÅ¡ijo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus gindamas vaiko interesus ir nustatė kitÄ nei nurodė ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje bendravimo tvarkÄ (CPK 376 str.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas yra Å«kininkas, savaitgaliais su vaiku važiuoja į kaimÄ ir grįžta sekmadienį. Sekmadieniais vakare autostradoje yra didesnis automobilių srautas. Važiuojant su mažamečiu vaiku reikalinga laikytis ir atitinkamų saugumo priemonių bei greičio apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti, kad sekmadienį jis bÅ«tų grÄ Å¾inamas motinai ne 17 val. , o 19 val. Tai leis vaikui pabÅ«ti kaime ilgesnį laikÄ ir užtikrins jo saugumÄ grįžtant namo.

Be to, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vaikas yra mažametis. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingas didesnis motinos dėmesys ir rÅ«pestis bei svarbu laikytis atitinkamo dienos rėžimo, dienotvarkės, jis turi žinoti kur yra jo gyvenamoji vieta, lovelė, mėgstami žaislai, jam įprasta aplinka. Kai vaikas pradės lankyti mokyklÄ tai jis atitinkamai turės pasiruoÅ¡ti pamokoms, grįžęs pailsėti po mokyklos, pasiruoÅ¡ti kitai dienai, pavalgyti, nusiprausti, persirengti kitais rÅ«bais, tad jeigu jis tam tikrÄ dienų skaičių bÅ«tų su nakvyne pas tėvÄ jis negalėtų laikytis nustatyto dienos rėžimo, o mokyklinio amžiaus vaikui nebÅ«tų priimtinas rėžimas kai jis su visais rÅ«bais, knygomis, mokymo priemonėmis keliautų iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ .

Tai iÅ¡balansuotų vaikÄ . Dėl to teismas nenustatė, kad vaikas gyvena tam tikrÄ darbo dienų skaičių su nakvyne pas tėvÄ , o dalį su motina. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. Z. praÅ¡o (b.l.74-75) panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.1. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmu punktu ir nesutinka su sprendimu dalyje, kuria nebuvo leista ieÅ¡kovui pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ir papildyti reikalavimus.

2. Nors ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas, tačiau 2013-05-07 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ turėti platesnę bendravimo su vaiku tvarkÄ remdamasis CPK 377 str. bei praÅ¡ydamas leisti papildyti ieÅ¡kinio reikalavimus, kuria, be kita ko, prašė dar nustatyti, kad vaikas bÅ«tų pas jį antradieniais ir/ar ketvirtadieniais su nakvyne ir bÅ«tų jo nuvedamas po nakvynės tiesiogiai tomis dienomis į darželį, o kai vaikas lankys mokyklÄ tomis dienomis bÅ«tų paimamas iÅ¡ mokyklos ir kitÄ dienÄ po nakvynės nuvedamas į mokyklÄ ir kad ieÅ¡kovas turi teisę sÅ«nų pasiimti Mariaus brolio S. Z. gimtadienio dienÄ Taip pat ieÅ¡kovas pageidavo, kad poriniais metais sÅ«naus Mariaus gimtadienis bÅ«tų Å¡venčiamas pas tėvÄ o neporiniais - pas mamÄ .3. 2013 m. gegužės 21 d. teismo sprendimas pažeidė CK 3.175 str. 2 d. nuostatas dalyje, kuria ieÅ¡kovui nustatyta teisė sÅ«nų paimti kas antrÄ porinį penktadienį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grÄ Å¾inti į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val.(teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas).

Å ioje dalyje ieÅ¡kovas su teismo sprendimu taip pat nesutinka. Yra pažeidžiamos, tiek ieÅ¡kovo kaip tėvo teisės, tiek vaiko interesai, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui suteikiama teisė bendrauti su sÅ«numi tik vienÄ savaitgalį per mėnesį. Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ kurios metu jis galėtų su sÅ«numi bendrauti kas antrÄ savaitgalį (arba, kitaip tariant, kiekvienÄ porinį penktadienį iki sekmadienio). Su Å¡iuo reikalavimu atsakovė sutiko, kas buvo pagrindas teismui tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Teismas be pagrindo netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo Å¡ioje dalyje leisti tėvui pas save sÅ«nų bendravimui pasiimti kas antrÄ mėnesio penktadienį 19.00 val., paimant jį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾inant atgal į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , du juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ Â ir nurodo, kad ieÅ¡kovas kiekvienose derinimo procedÅ«rose nuolat kėlė vis naujus reikalavimus.

Matant, kad taikus susitarimas byloje tampa problemiÅ¡ku, atsakovė pateikė teismui raÅ¡ytinį sutikimÄ su ieÅ¡kiniu (LR CPK 140 str. 2 dalis). Siekiant kompromiso atsakovė net atsisakė tokio jautraus ieÅ¡kovui praÅ¡ymo priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovas, prieÅ¡taraujant atsakovei, be suprantamo pagrindimo bei be raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo nutarė nepagrįstai bei neteisėtai reikalauti iÅ¡ dalies keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ . Teismui pagrįstai netenkinus tokio praÅ¡ymo, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, siekiant kompromiso, atsakovė sutiko su kai kuriais papildomais ieÅ¡kovo praÅ¡ymais, kurie ir yra suraÅ¡yti teismo sprendime, su Å¡ia pozicija sutiko ir vaiko teisių apsaugos skyrius.

Tai ypač akivaizdu lyginant sprendimÄ su ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo reikalavimais. Tokiu bÅ«du teismas realizavo LR CPK 376 str. 2 ir 3 dalyse numatytas nuostatas. Tuo pat metu, kai kurie ieÅ¡kovo reikalavimai tiek atsakovei, tiek ir iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai pasirodė nelogiÅ¡ki ir nepriimtini.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Dėl ieÅ¡kinio tikslinimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieÅ¡kinyje nurodomas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas).

Be faktinio, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį. IeÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v.

A. B. , AB bankas „Nord/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-313/2006). IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. IeÅ¡kovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieÅ¡kinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v.

R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityviÅ¡kumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso Å¡alis, kuriai pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atsižvelgdama į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiÅ¡kai pripažinti ieÅ¡kinį arba iÅ¡ dalies, taip pat pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taigi ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ su sÅ«numi bendravimo tvarkÄ :

1) jis sÅ«nų bendravimui paima kas antrÄ mėnesio penktadienį 19.00 val., paimdamas jį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas atgal į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 17.00 val.

2) jis paima sÅ«nų antrÄ Å v. Velykų dienÄ ir antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 19.00 val.;

3) Vasaros metu nuo liepos 1 dienos 10.00 val. iki liepos 31 dienos 12.00 val. sÅ«nus praleidžia pas ieÅ¡kovÄ . Vaikas paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės patenkino minėtus ieÅ¡kovo reikalavimus, nustatydamas lankstesnę bendravimo tvarkÄ .IeÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, prašė nustatyti kitokiÄ nei jis prašė nustatyti ieÅ¡kinyje bendravimo tvarkÄ , tačiau raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko ar jo patikslinimo nepateikė (CPK 141 str. 1d., 377 str.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad jo manymu turėtų bÅ«ti nustatyta platesnė bendravimo tvarka nei jis prašė nustatyti ieÅ¡kinyje, t.y. jis nori, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾inamas po savaitgalio motinai ne 17 val., o 19 val., nes jis važiuoja su vaiku į kaimÄ ; vaikas bÅ«tų pas jį trečiadieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne ir jo nuvedamas po nakvynės tiesiogiai tomis dienomis į darželį, o kai vaikas lankys mokyklÄ tai nori tomis dienomis jį paimti iÅ¡ mokyklos ir kitÄ dienÄ po nakvynės nuvesti į mokyklÄ ; bendravimas per Å¡ventes bÅ«tų apibrėžtas lyginiais, nelyginiais metais, nori su sÅ«numi kartu Å¡vęsti sÅ«naus, savo, ieÅ¡kovo motinos gimtadienius; pageidauja praleisti su vaiku dalį jo mokyklinių atostogų bei vasaros atostogų.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ dėl apelianto reikalavimo, nepareikÅ¡to ieÅ¡kinyje, kad jis pasiimtų vaikÄ iÅ¡ auklėjimo įstaigos ir grÄ Å¾intų vaikÄ kitÄ dienÄ Ä¯ auklėjimo įstaigÄ , motyvuodamas tuo, jog toks reikalavimas nebuvo suformuluotas ieÅ¡kinyje ir antra, esant tokiam reikalavimui vaikas turėtų turėti antrÄ komplektÄ knygų (b.l. 53).CKP normos nenumato savarankiÅ¡kos teisės didinti ieÅ¡kinio reikalavimus, kurios neapimtų galimybė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ .

IeÅ¡kinio dalyko pakeitimo tvarkÄ detalizuoja CPK 141 straipsnis, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo pagal jo suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ . Teismo protokolinė nutarties, kuria iÅ¡spręstas procesinio dokumento dėl ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo keitimo klausimas, apskundimo galimybė nenumatyta (CPK 141 str. 4 d.), todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti apeliacijos objektas.Dėl kitų argumentų.

IÅ¡ esmės, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, visi ieÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti ir iÅ¡plečiant tėvo galimybes bendrauti su vaiku. Apelianto nurodyti papildomi reikalavimai nebuvo suformuluoti ieÅ¡kinyje, todėl negalėjo bÅ«ti suformuluoti rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alys bandė geruoju suderinti bendravimo tvarkÄ , tačiau vieno susitarimo varianto nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo pagal apelianto suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ .

Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka maksimaliai leidžia abiems mažamečio vaiko tėvams dalyvauti jo auklėjime bei bendrauti su juo ir nepažeis Å¡alių, vaiko interesų bei teisių (CPK 376 str.). Kolegija taip pat pažymi, jog vaikui paaugus, bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas                                                                                                                                                                                 Liuda Uckienė                                                                                                                                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė