3064bfa1-e5cd-483f-a134-00a2d7c581ab · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-743-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00018-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

P. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Atsakovė nepagrįstai surašė ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktus, nes tam, kad bÅ«tų konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas, visų pirma bÅ«tina nustatyti, jog statyba vykdoma po projekto parengimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo. Teigia, jog Å¡iuo atveju tai, kas įvardyta kaip statoma po projekto parengimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo, buvo pastatyta dar prieÅ¡ parengiant projektÄ ir gaunant statybos leidimÄ . Teigia, jog nėra tokio savavaliÅ¡kos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavaliÅ¡kos statybos aktuose, kas, ieÅ¡kovės nuomone, reiÅ¡kia, kad nėra tokios savavaliÅ¡kos statybos, todėl savavaliÅ¡kos statybos aktas yra neteisėtas. 2.2.

Savavališkos statybos aktas neteisėtas, kadangi surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Devega“, o ne ieškovė, kuri nėra nei pastatyto kelio savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, nes kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta naudoti visuomenės poreikiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mai 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. P. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei D.

P. 75 Eur žyminio mokesčio.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 4.1. Nurodė, kad nors Å¡iuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinio akto teisėtumas, o tai, pagal teismų praktikÄ , sÄ lygoja, jog turi bÅ«ti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. Nr. 2A-907-560/2017; e2A-1267-794/2017 ir kt.). 4.2. Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Å io akto pagrindu įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, administracinė byla Nr. AS520-925/2013). 4.3.

Nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 19 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tik konstatavo, kad statytoja D. P., turėdama 2015 metais parengtÄ techninį projektÄ Nr. TP-15/10-S ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ leidimÄ statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), stato II grupės nesudėtingÄ statinį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje 6,0 m pločio stato 4,6 m pločio betoninių trinkelių dangos gatvę.

Taip pat nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama jau minėtus techninį projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statė II grupės nesudėtingÄ statinį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į Å¡iaurę, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į Å¡iaurę pailginta gatvė 58 metrus su 0,8 m pločio Å¡aligatviu ir vietoj 6,0 m pastatyta 5,0 pločio gatvė. 4.4.

Konstatavo, kad savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobūdžio pareigų ieškovei nenustatyta. Nurodė, kad šių savavališkos statybos aktų pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai bei sprendimai taikyti administracinę atsakomybę, kurie ir sukėlė teisines pasekmes ieškovei. 4.5. Teismo vertinimu, savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir kt.

Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, dėl kurių jis suraÅ¡ytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. 4.6. Teigia, kad ieÅ¡kovė turėjo ginčyti privalomuosius nurodymus, ir, kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovas, tai ji ir siekia padaryti, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ privalomiesiems nurodymams apskųsti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylos Nr. eA-2485-556/2019).

Tačiau tai, kad Å¡iuo atveju dar nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovei bus atnaujinta teisė skųsti privalomuosius nurodymus, nereiÅ¡kia, kad ji teisę į teisminę gynybÄ gali įgyvendinti tik ginčydama faktines aplinkybes, o ne pačius pasekmes sukeliančius aktus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. IeÅ¡kovė akcentuoja, jog teismas nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas yra administracinis aktas, nors vėliau ir aiÅ¡kina, kad neturi tam bÅ«dingų požymių, bet vis tiek viskÄ aiÅ¡kina iÅ¡ individualaus administracinio akto prizmės. Mano, jog toks teismo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ne tik Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (LR VAÄ®) 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio nuostatoms, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotai praktikai.

Teigia, jog LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Ik-25-19-815/2012 yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra valinio pobūdžio patvarkymų, nelaikomas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, jog šioje byloje ginčytuose savavališkos statybos aktuose nėra valinio pobūdžio patvarkymų, todėl jie nelaikomi individualiais administraciniais aktais.

Mano, jog jei jie bÅ«tų laikomi individualiais administraciniais aktais, tai jie galėtų bÅ«ti ginčijami ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme. 6.2. Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktai, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, patys savaime nesukelia tik vieÅ¡ojo administravimo pasekmių, bet gali sukelti kitokias teisines pasekmes, pvz.: civilines, administracinių nusižengimų ar baudžiamÄ sias, nes jie yra naudojami kaip pagrindas ir įrodymas priimti kitus sprendimus, kurie gali sukelti civilines, vieÅ¡ojo administravimo ir (ar) kitokias pasekmes. 6.3.

Nurodė, kad fakto egzistavimas ar neegzistavimas yra teisinis santykis, kuris gali bÅ«ti nutrauktas, pripažįstant, kad toks faktas neegzistuoja, o tai padaroma nuginčijant dokumentÄ , kuriame toks faktas yra įtvirtintas. Teigia, jog, panaikinus savavaliÅ¡kos statybos aktus, nebeliktų teisinio pagrindo patraukti ieÅ¡kovę administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ , t. y. nutarimas patraukti jÄ administracinėn atsakomybėn bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai naikinamas, taip pat atsirastų besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti privalomuosius nurodymus.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai apsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai. 8.1. Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jame nėra privalomųjų vieÅ¡ojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Teigia, jog ieÅ¡kovei taip pat buvo suraÅ¡yti ir privalomieji nurodymai: 2017 m. liepos 4 d. privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

Mano, jog, pagal teisinį reguliavimÄ ir suformuotÄ teisminę praktikÄ , bÅ«tent privalomuosiuose nurodymuose yra suraÅ¡yti įpareigojimai ieÅ¡kovei iki 2018 m. sausio 4 d. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai ne pagal projektÄ pastatytÄ (duomenys neskelbtini) gatvės dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) į Å¡iaurę; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), įrengiant gatvę pagal projektÄ , ir sutvarkyti statybvietę. 8.2.

Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas pats savaime jokių neigiamų pasekmių ieÅ¡kovei nesukelia. Teigia, jog nagrinėjamu atveju savavaliÅ¡kos statybos aktai negali bÅ«ti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas teisme, kadangi asmeniui, kuriam jis suraÅ¡ytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jo teisėmis (neliečia jo teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Mano, jog teismas nustatęs, kad savavaliÅ¡kos statybos aktai jokių pasekmių ieÅ¡kovei nesukelia, pagristai CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bylÄ nutraukė.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas.

Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

12. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylÄ konstatavo, jog savavaliÅ¡kos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių: nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobÅ«džio ir kt. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kuriems atžvilgiu jis suraÅ¡ytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

IeÅ¡kovė nesutikdama su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktai, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, patys savaime nesukelia tik vieÅ¡ojo administravimo pasekmių, bet gali sukelti kitokias teisines pasekmes, pvz.: civilines, administracinių nusižengimų ar baudžiamÄ sias, nes jie yra naudojami kaip pagrindas ir įrodymas priimti kitus sprendimus, kurie gali sukelti civilines, vieÅ¡ojo administravimo ir (ar) kitokias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais dėl toliau nurodytų priežasčių.

14. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nurodė: „SavavaliÅ¡kos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Å io akto pagrindu įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros yra atliekamos bei konkrečios Å¡ių padarinių Å¡alinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo.

Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, administracinė byla Nr. AS520-925/2013).“ Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, kadangi neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai visiškai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, šiuo atveju civilinių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovė siekia nuginčyti valstybės institucijos suraÅ¡ytÄ aktÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovei kilo tiek administracinės (ieÅ¡kovei paskirta bauda už savavaliÅ¡kÄ statybÄ ), tiek civilinės (ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau – TPISVPÄ®) numato, jog inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai, registruotu laiÅ¡ku arba kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iÅ¡ Å¡ių asmenų (TPISVPÄ® 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Taip pat asmeniui nurodoma vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (TPISVPÄ® 14 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad privalomasis nurodymas suraÅ¡omas bÅ«tent savavaliÅ¡kos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas iÅ¡vestiniu savavaliÅ¡kos statybos akto dokumentu, todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ privalėjo analizuoti savavaliÅ¡kos statybos akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

16. Dar daugiau, Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rÅ«Å¡inio teismingumo klausimus ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas ir reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavaliÅ¡kos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑77/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑57/2018). Apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

17. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, tinkamai neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir pagal bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jolanta Gailevičienė