2022-02-23 Nr. AB-4528-3-61-3-02806-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-176-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02806-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai L. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 21R-562 (AG-485/04-2020) ir pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. NMA paaiškino, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. pateikė NMA paraišką Nr. 17VM-KV-19-1-02073-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų (toliau – ir Paraiška Nr. 1). Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. pateikė NMA Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška Nr. 2), kurioje deklaravo 6,60 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 4,16 ha buvo deklaruoti rūgštynių plotai. NMA atliko pareiškėjos deklaruotų plotų patikrinimus. Atsižvelgdama į patikros rezultatus, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, į tai, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų nuostatų, 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą už Paraiškoje Nr. 2 deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus neskirti paramos. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, jis yra galiojantis.

3. Atsakovas nurodė, kad įtaręs pareiškėjos projekto „Investicijos į L. M. daržininkystės ūkį“ pažeidimus (toliau – ir Projektas), atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA nustatė, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos, t. y. neaugino rūgštynių) ir nesilaikė paramos sutartyje bei Paraiškoje Nr. 1 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Nustatyta, kad pareiškėja nuslėpė informaciją ir pateikė neteisingą informaciją, siekdama esmingai suklaidinti NMA dėl neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimui suteikti paramą priimti bei Projektui administruoti. NMA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu pritaikė pareiškėjai paramos neskyrimo sankciją – nekompensavo visos pagal mokėjimo prašymus prašomos paramos sumos (26 717,74 Eur), nutraukdama paramos sutartį. Taip pat pritaikė papildomą sankciją – paraiškos teikimo apribojimą – neskirti paramos pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

4. NMA teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė aplinkybes, neišnagrinėjo kiekvieno surinkto įrodymo atskirai, jų nuoseklumo bei visumos. LAGK neišnagrinėjo kiekvienos 2020 m. gegužės 25 d. sprendime nurodytos aplinkybės, nepasisakė (nevertino) pažeidimų tyrimo metu nustatytų pirmojo ir antrojo pažeidimų, už kuriuos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo pritaikytos sankcijos. LAGK nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, nes nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes nebuvo remtasi surinktų įrodymų visuma, o vertinta tik dalis aplinkybių. Pareiškėjos teiginius apie veiklos vykdymą 2019 m. paneigė NMA pateikti rašytiniai dokumentai, tačiau LAGK šių įrodymų nevertino.

5. NMA kritiškai vertino LAGK sprendimo teiginius, kad pareiškėjos veiklos vykdymo faktą 2019 m. patvirtina Kietaviškių seniūnijos raštas. Iš Kietaviškių seniūnijos rašto turinio matyti, kad 2020 m. gegužės mėn. buvo užfiksuotas 2019 m. rūgštynių auginimo faktas, t. y. kitais kalendoriniais metais buvo užfiksuota, kad pareiškėja ankstesniais kalendoriniais metais (2019 m.) vykdė veiklą (augino rūgštynes), todėl nesutinka su LAGK sprendime nurodyta išvada dėl rūgštynių auginimo fakto. Neturėtų būti vertinamos aplinkybės, kurios užfiksuotos po pažeidimo nustatymo.

6. Atsakovo tvirtinimu, LAGK sprendimo teiginiai yra prieštaringi. Nors LAGK sprendime pripažįsta, kad pareiškėja rūgštynių nelaistė, nes neturėjo įrangos ir negavo rūgštynių sėklos atsėjimui, taip pat nors apie nenumatytas aplinkybes informavo jau po 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros atlikimo, tačiau padaryta nepagrįsta išvada, kad NMA turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

7. LAGK, priimdama sprendimą, nevertino dėl kokių priežasčių pareiškėja nevykdė savo įsipareigojimų auginti rūgštynes, nevertino pareiškėjos elgesio. Pareiškėja Paraiškoje Nr. 1 nurodė, jog ir ankstesniais metais (2018 m.) augino rūgštynes ir minėtu laikotarpiu taip pat buvo sausra. Priešingai negu teigia LAGK sprendime, NMA, priimdama 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą, vertino pareiškėjos nurodytus argumentus dėl nenumatytų aplinkybių egzistavimo ir, atlikdama pažeidimo tyrimą, nenustatė, kad reikalavimų pareiškėja nesilaikė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. LAGK pasisakydama dėl sausros, kaip nenumatytos aplinkybės, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3 K-3-1/2014, tačiau šioje byloje teismas nenustatė nenumatytų aplinkybių egzistavimo.

8. LAGK nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja laikėsi paramos sutartyje bei Paraiškoje Nr.1 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. LAGK vadovavosi išimtinai tik vieninteliu įrodymu – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) 2020 m. gegužės mėn. pažyma apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį (toliau – ir VED), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos ūkio VED 2020 m. sausio 1 d. buvo lygus 29 683,58 Eur. LAGK nevertino kitų byloje esančių įrodymų – patikrų vietoje ataskaitos, jų metu užfiksuotų faktinių aplinkybių. Konkrečios valdos VED nustatomas pagal produkcijos standartinę vertę dauginant iš deklaruotų pasėlio ploto arba registruotų ūkinių gyvūnų skaičiaus. Pareiškėja buvo deklaravusi 6,60 ha žemės ūkio naudmenų, iš jų 4,16 ha rūgštynių. Taigi, nors ŽŪIKVC duomenimis pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, 2020 m. sausio 1 d. buvo lygus 29 683,58 Eur, tokie duomenys yra nekorektiški, nes neatnaujinti, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėja neteisingai deklaravo rūgštynių plotus, kurį sudaro 29 486,08 Eur (produkcijos rūšies vieneto standartinė vertė, Eur)), ir vien tik minėtą sumą atėmus iš sistemoje esančios sumos (29 683,58 Eur – 29 486,08 Eur = 197,50 Eur), be kitų neteisingai deklaruotų laukų pareiškėjos ūkio VED, 2020 m. sausio 1 d. būtų mažesnis nei 200 Eur. Taigi pareiškėjos ūkio VED yra mažesnis, nei ji įsipareigojo Paraiškoje. LAGK sprendime cituojamos administracinės bylos skiriasi nuo šios bylos, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjama situacija dėl VED duomenų paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo etape (kurio metu nustatoma, ar projektas tinkamas gauti paramą), šiuo atveju su pareiškėja jau buvo sudaryta paramos sutartis (paraiška buvo įvertinta ir patvirtinta) ir buvo atliktas pažeidimų tyrimas, kurio metu buvo surinktos faktinės aplinkybės ir nustatyti pažeidimai.

9. NMA nesutinka su LAGK išvada, kad NMA netinkamai vertino faktines aplinkybes, formaliai taikė teisės normas bei teismų praktiką. NMA, priimdama sprendimą, surinko ir detaliai aprašė visas esmines aplinkybes. Sprendimą individualizavo, rėmėsi objektyviais faktais.

10. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

11. Pareiškėja L. M. su atsakovo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Pareiškėja nurodė, kad NMA, priimdama sprendimą, turėjo vadovautis ŽŪIKVC pažymoje nurodytais duomenimis, nes būtent ŽŪIKVC yra kompetentingas apskaičiuoti VED dydį. NMA nepateikė jokių įrodymų, kad VED duomenys yra klaidingi, todėl jie laikomi oficialiais, nenuginčytais ir galiojančiais. ŽŪIKVC 2020 m. gegužės mėn. pažyma apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį patvirtina faktą, kad pareiškėjos ūkio VED, išreikštas SP, 2020 m. sausio 1 d. buvo lygus 29 683,58 Eur., taigi šie oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja laikėsi paramos sutartyje ir Paraiškoje Nr. 2 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Pareiškėja neturi galimybės daryti įtakos ŽŪIKVC apskaičiuojamam VED dydžiui. Be to, šiai dienai, jau įvertinus atsakovo nurodomus pažeidimus, VED dydis yra 29 683 Eur, tai reiškia, kad ir anksčiau nustatyta vertė buvo teisinga.

13. Pareiškėja NMA pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnės 2020 m. gegužės 13 d. raštą, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjos laukuose yra retai sudygusios pavienės pernykštės rūgštynės. Todėl LAGK pagrįstai konstatavo, kad 2019 m. rūgštynės buvo pasodintos. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbta vyriausybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, todėl pagrįstai LAGK tai laikė nenumatyta aplinkybe (dėl sausros nudžiūvo rūgštynės). Taigi pareiškėja vykdė daržininkystės veiklą ir tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos bei 2020 m. gegužės 13 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnės raštas Nr. (11.8.8)-27S-33.

14. Pareiškėjos teigimu, NMA praleido terminą mokėjimo prašymo įvertinimui. NMA turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo NMA dienos. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė mokėjimo prašymą dėl 3 658 Eur paramos sumos, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo prašymą dėl 23 059,74 Eur paramos sumos, tačiau NMA sprendimą, kuriuo atsisakė skirti paramą ir nutraukė paramos sutartį, priėmė tik 2020 m. vasario 25 d. Nuo mokėjimo prašymų iki 2020 m. vasario 18 d., kai buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl įtariamo pažeidimo tyrimo ir atliekamas pažeidimo tyrimas, praėjo 52 darbo dienos, todėl NMA pažeidė teisės aktuose įtvirtintą 30 dienų mokėjimo prašymų įvertinimo terminą.

15. Pareiškėja nurodė, kad nekeitė Projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų nuo paramos sutarties sudarymo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Paramos sutartis su atsakove buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 20 d., skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2020 m. gegužės 25 d., tai yra praėjus devyneriems mėnesiams nuo paramos sutarties pasirašymo, o patikra, kurios rezultatais yra grindžiamas panaikintas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimas buvo atliekama 2019 m. rugpjūčio 22 d., tai yra praėjus 2 dienoms nuo paramos sutarties pasirašymo. Nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo reikalauti, kad veiksmai, numatyti pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą paramos sutartį, per 2 dienas jau būtų atlikti, būtų pakilusi produkcijos standartinė vertė ar valdos ekonominė vertė. Todėl nėra pagrindo vadovautis 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktos patikros rezultatais, nes tokia patikra negalėjo parodyti realių rezultatų apie 2019 m. rugpjūčio 20 d. paramos sutarties įgyvendinimą.

16. Pareiškėjos tvirtinimu, nagrinėjamu atveju pažeistas draudimas bausti asmenį du kartus už tą patį veiksmą. Tiek NMA sprendimas Nr. BRK-2016, tiek ankstesnis NMA sprendimas Nr. BR6-3728469 yra priimti dėl tų pačių pareiškėjos veiksmų, t. y. nenušienautų, nesutvarkytų žemės sklypų bei nerastų rūgštynių pasėlių. Kadangi už tuos pačius veiksmus pareiškėjai jau buvo pritaikytos sankcijos, antrąkart už tuos pačius veiksmus pareiškėja negalėjo būti baudžiama. Nors jokių pažeidimų, susijusių su 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo prašymuose nurodytų daiktų įsigijimu, apmokėjimu, faktiniu turėjimu patikros metu nebuvo nustatyta, laiku buvo pateikti visi dokumentai pagrindžiantys mokėjimo prašymais prašomas pinigų sumas, NMA sprendimu atsisakė kompensuoti visą pagal mokėjimo prašymus nurodytą paramos sumą. Pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paramos sutartį nebuvo atlikta nei viena patikra, laiku ir tinkamos kokybės dokumentai pateikti kartu su mokėjimo prašymais, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su paramos sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl paskirtos sankcijos yra neproporcingos ir neadekvačios.

17. Pareiškėjos teigimu, NMA sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. NMA sprendime nėra motyvuojamosios dalies, sprendimas yra be priedų, nepagrįstas jokiais procedūriniais dokumentais, nei pačiame sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė priimti tokį sprendimą.

18. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė NMA skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu NMA skundą patenkino, panaikino LAGK 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 21R-562 (AG-485/04-2020).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

20.1. Pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. pateikė Paraišką Nr. 1 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles nuo 2019 metų; nurodoma remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba; žemės ūkio sektorius – daržininkystės (rūgštynės, krapai); nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. 4,15 ha plote augina rūgštynes. Pareiškėja Paraiškoje Nr. 1 įsipareigojo, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), paramos paraiškos pateikimo dieną yra didesnis nei 8 000 Eur ir nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 8 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad valdos ekonominis dydis (SP) Paraiškos Nr. 1 pateikimo dieną yra 29 575,20 Eur. Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Paraišką Nr. 2, kurioje deklaravo 4,16 ha plotą, apsėtą rūgštynėmis.

20.2. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį dėl investicijų pagal Projektą „Investicijos į L. M. daržininkystės ūkį (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėja Paramos sutartimi įsipareigojo užtikrinti, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto laikotarpio pabaigos bus didesnis nei 8 000 Eur; pasiekti Projekto rodiklius, t. y. jog valdos ekonominis dydis 2019 m. siektų 29 575,20 Eur, 2020 m. – 43 543,20 Eur; sutiko, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų tikrinami ir teikiami su vykdoma veikla susiję duomenys. Pagal Paramos sutarties 8.1 punktą, šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkama įvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

20.3. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. liepos 23 d.–2019 m. rugpjūčio 22 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad laukuose, kuriuose deklaruotos rūgštynės, pasėlio nenustatyta, pasėlio kodas keičiamas į PDJ (juodąjį pūdymą), laukai neįdirbti. Ganyklose laukuose Nr. 4, (duomenys neskelbtini), ir Nr. 1 (0,90 ha), KŽS (duomenys neskelbtini), nenušienautos, visose kitose ganyklose šienas arba žalioji masė po nušienavimo iš laukų neišvežta arba nesusmulkinta. Prie patikros ataskaitos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad pievos arba nenušienautos, arba nušienautose pievose palikta neišvežta žalioji masė.

20.4. NMA 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. BR6-3728469 neskyrė pareiškėjai paramos pagal Paraišką Nr. 2 dėl neteisingo ploto deklaravimo. Pareiškėja šio NMA sprendimo neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

20.5. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP001 dėl 3 658 Eur paramos dalies, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP002 dėl 23 059,74 Eur paramos dalies. Pareiškėja 2020 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į NMA, pridėdama Kietaviškių seniūnijos raštą dėl rūgštynių pareiškėjos laukuose.

20.6. NMA 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. BRK-2016 pritaikė pareiškėjai paramos neskyrimo sankciją – nekompensavo visos pagal mokėjimo prašymus prašomos paramos sumos (26 717,74 Eur) nutraukdama paramos sutartį. NMA sprendimu konstatuota, kad pareiškėja įvykdė toliau nurodytus pažeidimus: 1) pareiškėja neįvykdė projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos, t. y. neaugino rūgštynių) ir nesilaikė paramos sutartyje bei paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais (neužtikrino, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 8 000 Eur bei 2019 metais valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, sieks 29 575,20 Eur; 2) pareiškėja nuslėpė informaciją ir pateikė neteisingą informaciją (tikrovės neatitinkančią informaciją (dokumentus)).

21. Teismas vertino, kad NMA sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos – neaugino rūgštynių), nepasiekė Projekto rezultatų. Tuo tarpu LAGK netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjos daržininkystės veiklos, išvadas dėl pareiškėjos įvykdytų Projekto rezultatų grindė atskirais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (ŽŪIKVC pažyma, Kietaviškių seniūnijos raštu), tačiau neatsižvelgdama į įrodymų visumą bei pareiškėjos deklaruotose laukuose užfiksuotas faktines aplinkybes, atspindinčias realią laukų būklę. Pareiškėja Paramos sutartimi įsipareigojo pasiekti Paraiškos Nr. 1 V skyriaus lentelėje nurodytus Projekto priežiūros rodiklius, t. y. Paraiškos Nr. 1 pateikimo dieną ir 2019 m. valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte turi siekti 29 575,2 Eur, o 2020 m. 43 543,20 Eur. ŽŪIKVC 2020 m. gegužės mėn. pažymoje nurodyta, kad žemės ūkio valdos, atpažinties kodas (duomenys neskelbtini), ekonominis dydis, išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais, 2020 m. sausio 1 d. sudarė 4,62, o valdos ekonominis dydis, išreiškiamas produkcijos standartine verte, 2020 m. sausio 1 d. sudarė 29 683,58 Eur. Vadinasi, pareiškėjos ūkio ekonominis dydis 2020 m. sausio 1 d. dienai buvo mažesnis nei 200 Eur (atėmus sumą dėl deklaruotos rūgštynių veiklos faktinio nevykdymo 29 486,08 Eur iš ŽŪIKVC nustatyto ekonominio dydžio 29 683,58 Eur).

22. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant pareiškėjos ūkio VED buvo imami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys, nors NMA sprendimu Nr. BR6-3728469 neskyrė pareiškėjai paramos pagal Paraišką Nr. 2 dėl neteisingo ploto deklaravimo, t. y. nustačiusi, kad vietoje 4,15 ha deklaruotų rūgštynių yra juodasis pūdymas, nenušienautos pievos. Todėl NMA pagrįstai nepripažino ŽŪIKVC 2020 m. gegužės mėn. pažymos, kaip įrodymo, patvirtinančio pareiškėjos ūkio pasiektų rezultatų rodiklius, nes faktinė situacija nuo užfiksuotos ŽŪIKVC 2020 m. gegužės mėn. pažymoje skyrėsi, t. y. nustatyta, kad pareiškėjos deklaruoti duomenys neatitiko realios faktinės situacijos ir 4,15 ha laukuose rūgštynės neaugo, atitinkamai ŽŪIKVC apskaičiuotas VED neatitiko realaus rezultatų rodiklio. Teismas konstatavo, kad NMA pareiškėjos pažeidimo tyrimą atliko tinkamai bei veiksmingai, nustatydama pažeidimus atsižvelgė į realiai susiklosčiusią faktinę situaciją, o ne atliko tyrimą formaliai. Teismas vertino, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, paaiškinimai, nepatvirtina aplinkybės, kad ji vykdė daržininkystės veiklą 2019 m., o NMA nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja daržininkystės veiklos iš tiesų nevykdė.

23. Teismas nurodė, jog pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja kitiems subjektams pardavė išaugintas rūgštynes. NMA, vertindama mokėjimo prašymą, įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus, kaip ji vykdė daržininkystės veiklą 2019 m., atsižvelgiant į tai, kad deklaruotose laukuose nėra rasta pasėtų rūgštynių, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai rūgštynių produkcijos realizavimo nepatvirtina. Pačios pareiškėjos NMA pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja pardavė ir kitas daržoves, t. y. pomidorus, kopūstus, agurkus, morkas, bulves, svogūnus, burokėlius, kurias pareiškėja gavo iš draugų ir pažįstamų ūkininkų (nors Paraiška Nr. 1 įsipareigojo vykdyti daržininkystės veiklą – rūgštynių auginimą). Aplinkybę, kad pareiškėja rūgštynių neaugino, taigi daržininkystės veiklos nevykdė, patvirtina NMA patikrinimų metu užfiksuotos aplinkybės.

24. Teismas konstatavo, kad LAGK skundžiamą sprendimą priėmė neįvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėja realiai 2019 m. daržininkystės – rūgštynių auginimo veiklos nevykdė, o savo išvadą, kad pareiškėja 2019 m. sodino rūgštynes grindė Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnijos raštu. LAGK, darydama išvadą, kad pareiškėja 2019 m. pasėjo rūgštynes, vadovavosi ne NMA patikros metu nustatytais duomenimis, o už patikras vietoje ir paraiškų administravimą neatsakingo subjekto Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnijos užfiksuotais duomenimis. Tokie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja 2019 m. sodino rūgštynes ir dėl to, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti nei kada iš tiesų tokios nuotraukos yra darytos, nei koks tiksliai sklypas ar laukas yra užfiksuotas.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad NMA, priimdama sprendimą, pažeidė draudimo bausti du kartus už tą patį principą. NMA sprendimu neskyrė pareiškėjai paramos pagal Paraišką Nr. 2 dėl neteisingo ploto deklaravimo. Pareiškėja, teikdama Paraišką Nr. 2 dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, įsipareigojo deklaruoti visus valdomus naudmenų plotus, pareiškėja šia paraiška prašė paramos dėl žemės ūkio naudmenų. NMA 2019-07-23-2019-08-22 patikrinimo vietoje metu nustatė neatitikimus tarp Paraiškoje Nr. 2 deklaruotų ir faktiškai užfiksuotų plotų, t. y., kad pareiškėja deklaravo rūgštynes, nors deklaruotose plotuose rūgštynių nenustatyta, o nustatytas juodasis pūdymas. NMA sprendimu pareiškėjai sankcijos skirtos ne dėl neteisingo deklaravimo fakto, tačiau dėl neįgyvendintos paramos sutarties, dėl to, kad pareiškėja nevykdė numatytos daržininkystės veiklos, kurią Paraiškoje Nr. 1 nurodė vykdysianti, plėsianti daržovių pardavimo apimtis. Aplinkybė, kad NMA konstatavo, jog pareiškėja nevykdė daržininkystės veiklos dėl to, jog jos plotuose nenustatytas rūgštynių augimo faktas, nereiškia, kad pareiškėjai sankcija buvo pritaikyta du kartus už tuos pačius veiksmus.

26. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad šie paneigia pareiškėjos teiginius ir LAGK išvadas, kad NMA priimdama sprendimą turėjo atsižvelgti į valstybės lygiu paskelbtą ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Pareiškėja turėjo pareigą pranešti NMA apie daržininkystės veiklos nevykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Nepaisant to, pareiškėja neinformavo NMA apie galimas nenumatytas aplinkybes (dėl sausros nudžiūvusias rūgštynes ir daržininkystės veiklos), nors, teikdama Paraišką, įsipareigojo laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai yra prieštaringi. Todėl ir 2019 m. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje savaime nesudaro pagrindo teigti, kad būtent dėl šios priežasties pareiškėja neįgyvendino Projekto ir nesilaikė Paraiškoje Nr. 1 numatytų įsipareigojimų.

28. Teismas vertino, jog NMA, pagrįstai vadovaudamasi Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, 4 punktu, 1 priedo 18 punktu, Administravimo taisyklių 17 punktu, pritaikė pareiškėjai visos paramos neskyrimo sankciją ir papildomą paraiškos teikimo apribojimo sankciją. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas atsakovo skundžiamą sprendimą panaikino, kaip priimtą netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

III. 29. Pareiškėja L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o LAGK sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į įrodymų visumą bei pareiškėjos deklaruotose laukuose užfiksuotas faktines aplinkybes, atspindinčias realią laukų būklę.

30.2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kurie buvo patvirtinti pirmosios instancijos teismo, apie tai, kad nors VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, Paramos gavėja neteisingai Paraiškoje deklaravo rūgštynių veiklos vykdymą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai pakartotinai perskaičiavo VED atimdamas nedeklaruotus ar netinkamai deklaruotus duomenis, nes paskaičiuojant VED šie duomenys jau buvo įvertinti.

30.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros apie sėklų įsigijimą bei rūgštynių pardavimą, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja pardavė išaugintas rūgštynes. Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnės raštas patvirtina, kad Kietaviškių seniūnijos atstovai nuvyko į vietą, apžiūrėjo laukus ir atliko fotofiksaciją. Rašte patvirtintas faktas, kad pareiškėja augino rūgštynes. Be to, faktą, kad pareiškėja užsiima daržininkystės veikla patvirtina ir byloje pateikti rūgštynių sėklų įsigijimo dokumentai bei ūkininko produkcijos pardavimus patvirtinantys dokumentai.

30.4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai didesnius reikalavimus kėlė pareiškėjai, o į atsakovo NMA teisės aktų pažeidimus visiškai nereagavo, nors atsakovas pažeidė prašymų vertinimo terminą, numatytą teisės aktuose. Teismas į šį procedūrinį pažeidimą sureagavo tik nurodydamas, kad toks formalus pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti NMA sprendimą ir toliau leido formuotis ydingai praktikai. Atsakovas pažeidė nustatytus mokėjimo prašymo vertinimo terminus, todėl akivaizdu, kad atsakovo priimtas sprendimas, kuris buvo panaikintas LAGK, yra neteisėtas.

31. Atsakovas NMA su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris turėtų būti paliktas galioti.

32.2. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, nes teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, išsamiai nurodė skundžiamo sprendimo motyvus. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų ir kitų aplinkybių. Tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes.

32.3. NMA, atlikdama pareiškėjos įgyvendinamo Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projekto patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotas aplinkybes, nenustatė rūgštynių auginimo požymių, priešingai, užfiksuota, kad laukai, kuriuose turėjo būti auginamos rūgštynės, yra nedirbami. Pareiškėjos pateiktas Kietaviškių seniūnijos raštas nepatvirtina rūgštynių auginimo fakto. Teismas, priešingai negu teigia pareiškėja, taip pat įvertino jos pateiktas sąskaitas faktūras, kurios nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja kitiems subjektams pardavė išaugintas rūgštynes. Teismas, be kita ko, įvertino ir ŽŪIKVC pažymą bei nustatė, kad pareiškėjos ūkio VED yra mažesnis, nei pareiškėja įsipareigojo paraiškoje.

32.5. Dėl mokėjimo prašymų vertinimo nurodė, jog mokėjimo prašymo vertinimo terminas NMA sprendimu nustatytiems pažeidimams neturi reikšmės. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, todėl šiuo atveju, vien mokėjimo prašymų vertinimo termino nesilaikymas negalėtų būti pagrindas pripažinti NMA sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu iš esmės. Mokėjimo prašymų vertinimas užtruko, nes buvo tikslinama pareiškėjos mokėjimo prašymuose pateikta informacija, su pareiškėja buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu siunčiant paklausimus, siekiant objektyviai įvertinti turimą informaciją. Atlikdama pažeidimo tyrimą, NMA kreipėsi ir į trečiuosius asmenis dėl papildomos informacijos pateikimo, todėl atliekant pažeidimų tyrimą nebuvo pažeisti Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatyti terminai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. BRK-2016 „Dėl paramos neskyrimo ir paramos sutarties nutraukimo“ ir viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

35. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes bei nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų.

36. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, ir vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo sprendimą teisėtu bei pagrįstu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekeičia ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

39. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino pareiškėjos byloje pateiktus rašytinius įrodymus (rūgštynių sėklų įsigijimo bei ūkininko produkcijos pardavimus patvirtinančius dokumentus, Kietaviškių seniūnijos raštą), patvirtinančius, kad pareiškėja, priešingai, nei teigia, NMA ir pirmosios instancijos teismas, vykdė daržininkystės (rūgštynių auginimo ir pardavimo) veiklą.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. pateikė NMA Paraišką Nr. 1 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 m. Paraiškoje nurodoma remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba; žemės ūkio sektorius – daržininkystės (rūgštynės, krapai). Papildomai pažymima, kad pareiškėja nuo 2018 m. 4,15 ha plote augina rūgštynes. Pareiškėja Paraiška Nr. 1 įsipareigojo, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), paramos paraiškos pateikimo dieną yra didesnis nei 8 000 Eur ir nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 – 2025 m.) bus didesnis kaip 8 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad VED Paraiškos Nr. 1 pateikimo dieną yra 29 575,20 Eur.

41. Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Paraišką Nr. 2, kurioje deklaravo 4,16 ha plotą, apsėtą rūgštynėmis, o 2019 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį dėl investicijų pagal Projektą „Investicijos į L. M. daržininkystės ūkį“. Paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, kad VED, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos iki Projekto laikotarpio pabaigos (2019 – 2025 m.) bus didesnis nei 8 000 Eur; pasiekti Projekto rodiklius, t. y. jog VED 2019 m. siektų 29 575,20 Eur, o 2020 m. – 43 543,20 Eur. Pareiškėja sutiko, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu (2019 – 2025 m.) būtų tikrinami ir teikiami su vykdoma veikla susiję duomenys.

42. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad laukuose, kuriuose deklaruotos rūgštynės, pasėlio nėra, laukai neįdirbti. Laukai Nr. 4, (duomenys neskelbtini), ir Nr. 1 (0,90 ha), KŽS (duomenys neskelbtini), nenušienauti, visose kitose ganyklose šienas arba žalioji masė po nušienavimo iš laukų neišvežta arba nesusmulkinta. Iš prie patikros ataskaitos pridėtų nuotraukų matyti, kad pievos arba nenušienautos arba nušienautose pievose palikta neišvežta žalioji masė. Informacija apie patikros vietoje rezultatus buvo paskelbta NMA informaciniame portale, taip pat išsiųsta pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu (NMA 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimu Nr. 58895 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“) prie kurio taip pat buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 19-1012340422-D4-1 kopija.

43. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į NMA raštu „Dėl patikros metu nustatytų trūkumų” (toliau – ir Rašytiniai paaiškinimai), paaiškindama, jog rūgštynių laistyti negalėjo, nes jos auga dideliame plote, o tam skirtos įrangos dar neturi, ir kad laukai vėl planuojami ruošti naujam derliui, tačiau pareiškėja negavo rūgštynių sėklos atsėjimui. NMA, atsakydama į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. BR6-6168 nurodė, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės negali būti pripažintos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, be to, apie šias aplinkybes nebuvo pranešta NMA prieš atliekant patikrą vietoje. Apie tai, kad pareiškėja negalėjo laistyti rūgštynių ir neturėjo tam skirtos įrangos, NMA buvo informuota jau po nustatytų pažeidimų. Duomenų, kodėl pareiškėja neinformavo NMA apie šias aplinkybes iki Paramos sutarties pasirašymo arba patikros vietoje atlikimo, byloje nėra, nors Paramos sutartis su pareiškėja buvo pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 20 d., patikra vietoje atlikta 2019 m. rugpjūčio 22 d., o apie negalimumą įgyvendinti Projektą pareiškėja informavo NMA 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, tokiu būdu laiku nepranešdama, jog negali vykdyti Projekto.

44. NMA, atsižvelgusi į atliktos patikros vietoje rezultatus (nustatytus neatitikimus), įvertinusi pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja nesilaikė Paraiškoje ir Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų bei teisės aktų nuostatų, 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą „Dėl skirtų išmokų sumos ir taikomų sankcijų” Nr. BR6-3728469 už Paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus deklaruotus plotus neskirti pareiškėjai paramos. Pareiškėja šio sprendimo neapskundė, jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes.

45. NMA 2019 m. balandžio 8 d. atliko pareiškėjos kito įgyvendinamo projekto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ patikrą vietoje, kurios metu nuotraukose užfiksuoti duomenys, kad sklype, kuris yra šalia kelio ir kuriame buvo 2018 – 2019 m. deklaruota, kad auginamos rūgštynės, nenustatyta rūgštynių auginimo požymių.

46. NMA 2020 m. sausio 7 d. raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-KT-0316101 pareiškėjos papildomai prašė pateikti paaiškinimus apie pateiktas sąskaitas faktūras bei su daržininkystės veiklos vykdymu susijusius rašytinius įrodymus. Pareiškėja atsakydama į NMA raštą, 2020 m. sausio 9 d. atsakyme „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. GDTR-40 nurodė, kad sąskaitos faktūros pateiktos už pavasarį užaugintą derlių, ir ne vien tik už rūgštynes, nes buvo parduotos ir kitos daržovės (pomidorai, agurkai, morkos, bulvės ir kt.), kurias pareiškėja gavo iš draugų ir pažįstamų ūkininkų.

47. Pareiškėja 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu „Dėl projekto įgyvendinimo“ Nr. GDTR-1038 NMA pateikė 2020 m. gegužės 13 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnijos raštą Nr. (118.8)27S-33 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Kietaviškių seniūnijos raštas), kuriame nurodoma, jog 2020 m. gegužės 13 d. Kietaviškių seniūnijos atstovai užfiksavo, jog laukuose yra retai sudygusios pavienės pernykštės rūgštynės.

48. NMA 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. KTR-562 „Dėl informacijos pateikimo“, įvertinusi pareiškėjos 2020 m. gegužės 19 d. pranešime „Dėl projekto įgyvendinimo“ Nr. GDTR-1038 nurodytas aplinkybes, nurodė, jog pažeidimai dėl daržininkystės veiklos nevykdymo buvo užfiksuoti NMA 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros Ataskaitoje atlikus patikrą vietoje ir dar anksčiau (2019 m. balandžio 8 d. kito įgyvendinamo projekto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (projekto Nr. 19JU-KV-17-1-01940-PR001) (Ataskaitos Nr. V-VV-1085450) patikros metu. Pareiškėja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros atlikimo dienos neinformavo NMA apie galimas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes (dėl sausros nudžiūvusių rūgštynių), nepateikė šias aplinkybes įrodančių dokumentų, nors, pateikdama Paraišką bei įgyvendindama Projektą ir siekdama gauti paramą, įsipareigojo laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

49. NMA, įtarusi pareiškėjos Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklėmis atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriame konstatavo šiuos pareiškėjos padarytus pažeidimus: 1) pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos, t. y. neaugino rūgštynių) ir nesilaikė Paramos sutartyje bei Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais (neužtikrino, kad VED, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 – 2025 m.) bus didesnis kaip 8 000 Eur bei 2019 m. VED, išreikštas produkcijos standartine verte, sieks 29 575,20 Eur; 2) pareiškėja nuslėpė ir pateikė neteisingą informaciją, siekdama suklaidinti NMA dėl neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimui suteikti paramą priimti bei Projektui administruoti.

50. Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu bei pasinaudodama išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, pateikė skundą LAGK, kuri sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino NMA sprendimą.

51. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintojo įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2019 metų, patvirtintos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

52. Administravimo taisyklių 243 punkto papunkčiuose nustatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis), vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (243.3 papunktis), nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243.4 papunktis), pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 papunktis).

53. Pareiškėja Paramos sutarties 1.1 papunkčiu įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Įgyvendinimo taisyklių 19.2 papunktyje nustatytas pareiškėjai įpareigojimas „nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, nesuderinus su NMA, ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą) nuo Paramos sutarties sudarymo iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019-2025 m.). Analogiško pobūdžio nuostata numatyta Paramos sutarties 3.1.2 papunktyje bei Paraiškos VI skyriaus „Kita informacija“ 11 punkte. Įgyvendinimo taisyklių 19.7 papunktyje nustatytas pareiškėjai įpareigojimas „užtikrinti, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019-2025 m.) bus didesnis kaip 8 000 Eur. Analogiško pobūdžio nuostata numatyta Paramos sutarties 3.1.7 papunktyje bei Paraiškos VI skyriaus „Kita informacija“ 9 punkte.

54. Paramos sutarties 3.1.13 papunktyje nustatyta, kad „Paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje“. Paramos sutarties 3.1.15 papunktyje numatyta, kad „Paramos gavėjas privalo pasiekti paraiškos V skyriaus lentelėje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodytus rodiklius projekto įgyvendinimo ir kontrolės metais (paraiškos pateikimo dieną – 29 575,20 Eur, 2020 m. – 43 543,20 Eur, 2021 m. – 43 543,20 Eur, 2022 m. – 41 853,12 Eur, 2023 m. – 41 889,12 Eur, 2024 m. – 41 889,12 Eur ir 2025 m. – 41 889,12 Eur).

55. Pareiškėja, pateikdama Paraišką NMA patvirtino ir įsipareigojo: kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, Paraiškos pateikimo dieną yra didesnis kaip 8 000 Eur ir nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 8 000 Eur; nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, nesuderinus su NMA ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą); pasiekti ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti Paramos paraiškoje numatytus projekto priežiūros rodiklius.

56. Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad ūkininkės L. M. daržininkystės ūkis įregistruotas 2017 m. liepos 7 d., 2018 m. deklaruotas 6,15 ha plotas, kuriame rūgštynėmis buvo apsėta 4,15 ha. Todėl pateikdama Paraišką NMA, pareiškėja patvirtino, jog vykdo daržininkystės veiklą, t. y. augina rūgštynes, ir įsipareigojo tiek Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, tiek jo priežiūros laikotarpiu vykdyti daržininkystės veiklą: auginti rūgštynes, gauti iš daržininkystės veiklos pajamas bei laikytis Paramos sutartyje, Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

57. Pagal Administravimo taisyklių 11.8 papunktį, NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metines ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą.

58. Administravimo taisyklių 4.17 punkte numatyta, kad patikra vietoje – tai NMA darbuotojų atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo paramos paraiškoje, paramos sutartyje, mokėjimo prašyme ir kitų pateiktų duomenų, dokumentų, investicijų ir veiklų patikrinimas projekto įgyvendinimo vietoje. Pozicijos, kad NMA yra atsakinga už patikrų vietoje atlikimą ir paraiškų administravimą, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad būtent NMA patikrų vietoje metu nustatyti duomenys laikomi teisingais, o NMA sprendimą dėl sankcijų taikymo priima patikros metu nustatytų rezultatų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011).

59. Nustatyta, kad NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. rugpjūčio 22 d. atlikęs patikrą vietoje, nustatė, kad laukuose, kuriuose deklaruotos rūgštynės, pasėlio nėra, laukai neįdirbti. Laukai Nr. 4, KŽS (duomenys neskelbtini), ir Nr. 1 (0,90 ha), KŽS (duomenys neskelbtini), nenušienauti, kitose ganyklose šienas arba žalioji masė po nušienavimo iš laukų neišvežta arba nesusmulkinta. Iš prie patikros ataskaitos pridėtų nuotraukų matyti, kad pievos arba nenušienautos arba nušienautose pievose palikta neišvežta žalioji masė. Taip pat nustatyta, kad NMA 2019 m. balandžio 8 d. atliko pareiškėjos kito gyvendinamo projekto patikrą vietoje, iš kurios duomenų matyti, kad sklype, kuris yra šalia kelio, ir kuriame 2018-2019 m. buvo deklaruota, kad auginamos rūgštynės, nenustatyta rūgštynių auginimo požymių. Pareiškėjos byloje pateikti dokumentai ir rašytiniai paaiškinimai, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą: į NMA 2019 m. balandžio 8 d. atlikto pareiškėjos kito įgyvendinamo projekto, patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotas aplinkybes, į 2019 m. rugpjūčio 22 d. NMA atliktos 2019 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotas aplinkybes, nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėja būtų vykdžiusi Paraiškoje numatytą daržininkystės veiklą: augino ir pardavinėjo kitiems subjektams rūgštynes, o laukai, kuriuose turėjo būti auginama pareiškėjos Paraiškoje nurodyta produkcija, nedirbami. Teisėjų kolegija taip pat pritaria NMA ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog pareiškėjos vykdytos veiklos fakto nepatvirtina ir tai, kad buvo parduodamos ir kitos daržovės (pomidorai, agurkai, kopūstai ir kt.), kurias pareiškėja gaudavo iš draugų ir pažįstamų ūkininkų.

60. Pareiškėja, faktą, jog vykdė daržininkystės veiklą, papildomai įrodinėjo Kietaviškių seniūnijos raštu, tačiau iš šio rašto turinio matyti, jog patikra vietoje Kietaviškių seniūnijos darbuotojų buvo atlikta 2020 m. gegužės 13 d., nors nagrinėjamu atveju vertinamas 2019 m. Paraiškos įgyvendinimo laikotarpis. Todėl duomenimis, kurie buvo užfiksuoti, jau po pareiškėjos pažeidimų nustatymo, nėra pagrindo vadovautis, nes jie nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė Paraiškoje numatytą veiklą. Pareiškėja, duomenų paneigiančių, kad NMA Paraiškos patikra vietoje atlikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar, kad neatitikimai atsirado dėl ne nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, byloje nepateikė, todėl nepaneigus NMA patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, jie laikomi nustatytais ir sukuriančiais pareiškėjai teisines pasekmes. Pareiškėja, manydama, jog patikros vietoje ataskaitoje buvo neteisingai nurodytos užfiksuotos aplinkybės (faktai), turėjo galimybę šiuos duomenis ginčyti, teikdama atitinkamus įrodymus, tačiau to nedarė.

61. Pareiškėja, teikdama NMA rašytinius paaiškinimus dėl patikros vietoje nustatytų pažeidimų nurodė, kad rūgštynės nudžiūvo dėl sausros, rūgštynių laistyti negalėjo, nes jos auga dideliame plote, o tam skirtos įrangos dar neturi, bei kad negavo rūgštynių sėklos atsėjimui.

62. Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas pavyzdinis nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašas: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjų gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; visos valdos ar didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 nurodoma, kad CK 6.212 straipsnio prasme nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka šiuos 4 reikalavimus: 1. šios aplinkybės atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; 2. atsiradusios aplinkybės daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; 3. tos aplinkybės atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio); 4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003 konstatavo, kad, nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga.

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad rūgštynių pareiškėja laistyti negalėjo, nes jos auga dideliame plote, o tam skirtos įrangos dar neturi, bei kad negavo rūgštynių sėklos atsėjimui, pagrįstai pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes šios neatitinka aukščiau aptartų kriterijų dėl nenugalimos jėgos ir nepatenka į Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje pavyzdinį nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašą. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė faktų bei nepateikė įrodymų dėl sąlygų, paveikusių jos ūkį bei nenurodė kokiu būdu bei apimtimi sukliudė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nuo pareiškėjos valios priklausančios aplinkybės. Be to, pareiškėja sutarties sudarymo momentu ir iki Patikros atlikimo dienos neinformavo NMA apie galimas nenugalimos jėgos aplinkybes (dėl sausros nudžiūvusias rūgštynes), nepateikė tokias aplinkybes įrodančių dokumentų, nors pateikdama Paraišką bei įgyvendinama Projektą įsipareigojo laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

66. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paramos gavėjui pareigos neįvykdymas/netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure (nenugalimos jėgos) ir išimtines aplinkybes NMA, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020). Panašioje administracinėje byloje teismas taip pat yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti apie force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes <...> nepriklausančias nuo jo valios ir įrodymais pagrįsti priežastinį ryšį tarp išimtinių aplinkybių ir kilusių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė priežastinio ryšio tarp nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, todėl neįrodė fakto, jog pasėtos rūgštynės galimai nudžiūvo dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių (sausros).

67. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė Paramos sutartyje bei Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais (t. y. nevykdė daržininkystės veiklos), o priežastys nurodomos pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose, dėl kurių pareiškėja galbūt negalėjo įgyvendinti Projekto, yra išimtinai priklausančios nuo pareiškėjos valios ir pagrįstai nepripažintos nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

68. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai pakartotinai perskaičiavo VED, atimdamas nedeklaruotus ir netinkamai deklaruotus duomenis, nes apskaičiuojant VED, šie duomenys jau buvo įvertinti.

69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos ūkio VED nustatymo ir apskaičiavimo, pirmiausiai pažymi, jog pareiškėjai Įgyvendinimo taisyklių 19.7 papunktyje nustatytas įsipareigojimas užtikrinti, kad VED, išreikštas produkcijos SP, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 – 2025 m.) bus didesnis kaip 8 000 Eur.

70. Paramos sutarties 3.1.15 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo pasiekti paraiškos V skyriaus lentelėje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodytus rodiklius projekto įgyvendinimo ir kontrolės metais (2019-2025 m.). Šioje lentelėje nustatytas VED turėjo/turi siekti: 2019 m. – 29 575,20 Eur, 2020 m. – 43 543,20 Eur, 2021 m. – 43 543,20 Eur, 2022 m. – 41 853,12 Eur, 2023 m. – 41 889,12 Eur, 2024 – 41 889,12 Eur ir 2025 m. – 41 889,12 Eur. Iš byloje pateiktos ŽŪIKVC pažymos matyti, jog pareiškėjos ūkio VED, išreikštas SP, 2020 m. sausio 1 d. buvo lygus 29 683,58 Eur.

71. Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 20 punkte numatyta, kad už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC, o 21 punkte nustatyta, kad ŽŪIKVC, šio Aprašo nustatyta tvarka apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo valdos VED. Taigi iš Aprašo 20-21 punktų matyti, jog kitoms institucijoms, tame tarpe NMA, nenustatyta kompetencija perskaičiuoti VED, nes už jo apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC.

72. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neneigė aplinkybės, kad būtent ŽŪIKVC yra kompetentingas apskaičiuoti VED dydį ir teikti šiuos duomenis NMA, tačiau teismas laikėsi pozicijos, jog ŽŪIKVC pažymoje užfiksuoti duomenys neatitiko realios laukų būklės ir šie duomenys nebuvo įvertinti apskaičiuojant pareiškėjos ūkio VED. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog NMA pagrįstai nelaikė ŽŪIKVC pažymos, kaip įrodymo, patvirtinančio pareiškėjos ūkio pasiektų rezultatų rodiklius, nes faktinė situacija nuo užfiksuotos ŽŪIKVC pažymoje skyrėsi. Kaip jau minėta, už VED apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC, o ne NMA. NMA kilus įtarimų dėl ŽŪIKVC apskaičiuoto VED ir jo atitikimo faktinėms aplinkybėms, ši turėjo pareigą kreiptis į ŽŪIKVC dėl aplinkybių arba skaičiavimų patikslinimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Nepaisant to, byloje patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos ir nesilaikė Paramos sutartyje, Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais bei pateikė neteisingą informaciją, tokiu būdu siekdama neteisėtai gauti paramą planuojamai veiklai finansuoti. Pareiškėjai nevykdžius Projekte numatytos veiklos, atitinkamai negalėjo būti pasiekti ir Paraiškoje nustatyti 2019 m. ūkio VED rodikliai, todėl argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto VED, neturi šiuo atveju esminės reikšmės procesinei bylos baigčiai.

73. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad NMA padarė procedūrinį pažeidimą, t. y. pažeidė mokėjimo prašymų vertinimo terminą. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad šis procedūrinis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti NMA sprendimą.

74. Administravimo taisyklių 125 punkte numatyta, kad NMA turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo NMA dienos, jeigu priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 126.1 papunkčiu, tais atvejais, kai vertindama mokėjimo prašymą NMA atlieka patikrą vietoje, vykdo tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, paprašo paramos gavėjo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pagal Administravimo taisyklių 192 punktą, sustabdo paramos mokėjimą, mokėjimo prašymo vertinimas atitinkamai pratęsiamas patikros vietoje atlikimo, pažeidimo tyrimo, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, paramos mokėjimo sustabdymo laikotarpiui.

75. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP001 dėl 3 658 Eur paramos dalies, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP002 dėl 23 059,74 Eur paramos dalies. NMA, vertindama mokėjimo prašymus, kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. atsakyme nurodė papildomas aplinkybes dėl daržininkystės veiklos. Tarnybinis pranešimas dėl įtariamo pažeidimo pateiktas 2020 m. vasario 18 d., pažeidimo tyrimas pradėtas 2020 m. kovo 3 d., taigi nuo mokėjimo prašymų pateikimo dienos iki tarnybinio pranešimo dėl įtariamo pažeidimo pateikimo dienos praėjo daugiau nei 30 darbo dienų.

76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui nustatyti terminai, per kuriuos turi būti priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).

77. Taigi, įvertinus bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad toks formalus procedūrinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti NMA sprendimą, nedaro jo negaliojančiu ir nepaneigia NMA kompetencijos nustatyti pažeidimus. Šis procedūrinis pažeidimas nesukūrė pareiškėjai neigiamų pasekmių, administracinis aktas priimtas tik prailginus patį jo priėmimo procesą ir tai įtakojo tai, kad NMA kreipėsi ne tik į pareiškėją, bet ir trečiuosius asmenis dėl papildomos informacijos pateikimo, kuri buvo reikšminga teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

78. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakė į visus atsakovo skundo ir pareiškėjos atsiliepimo į skundą argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nebekartoja ir joms pritaria.

79. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą įvertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgus į tai, jog galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė