305dfb3e-e92a-42a1-84c8-7816c6e27a0c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

                                                    Administracinė byla Nr. I-602-163/2010                                                                    (Proceso Nr. 3-63-3-00424-2010-8) (S)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 23 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. A. skundu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (b.l. 4-6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, t.y. 548,61 Lt už 2008 metų taikant priedų ir priemokų ribojimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Å¡tabo Nacionalinio jÅ«ros sienos apsaugos koordinavimo centro (skyriaus) jaunesniuoju specialistu.

Nurodo, kad Pakrančių apsaugos rinktinė, apskaičiuodama jo 2008 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir taikė bendrÄ jai mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , numatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Kadangi pareiÅ¡kėjo priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , 2008 metais jam neiÅ¡mokėta viso 548,61 Lt suma. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjas A.

A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 25). Atsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu (b.l. 12-14) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir praÅ¡o ginčo sprendimui taikyti ieÅ¡kinio senatį bei pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) veikla finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra VSAT vadas.

Mano, jog VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigÅ«nams, neturėjo finansinės galimybės nei teisinio pagrindo iÅ¡skirti ir iÅ¡mokėti daugiau lėšų, nei tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais. Pabrėžia, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui suteikta iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , todėl VSAT neturėjo pagrindo vykdyti įstatymo reikalavimų, motyvuojant teisės akto nekonstitucingumu.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atsakovas negali bÅ«ti įpareigojamas sumokėti pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio dalių, nes teisiniai santykiai atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo. Jei teismas priimtų palankų pareiÅ¡kėjai sprendimÄ , praÅ¡o nustatyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ , nes 2010 metų biudžetas jau yra patvirtintas ir lėšos dėl priteistinų iÅ¡mokų, susijusių su darbo užmokesčio ribojimų panaikinimu, jame nebuvo numatytos.Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 23).

Atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 17-18) praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, motyvuojant tuo, jog atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl mano, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina.

Teismui priėmus pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti.Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 24). Atsiliepime nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, proceso Å¡alys ir jų įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja         PareiÅ¡kėjas A. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį, t.y. viso 548,61 Lt už 2008 m. laikotarpį, taikant priedų ir priemokų ribojimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Å¡tabo Nacionalinio jÅ«ros sienos apsaugos koordinavimo centro (skyriaus) jaunesniuoju specialistu.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos bei reglamentuotas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481,501 straipsniais įstatymu (2007 m. birželio 7 d. redakcija Nr. 1175) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Å ioje byloje aktualus aptartas teisinis reglamentavimas, nes juo remiantis priedų ir priemokų suma buvo ribojama, t.y. nevirÅ¡ijant 70 procentų pareiginės algos.Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr.IX-1538, 7 skirsnyje reglamentuojamas statutiniams valstybės tarnautojams mokamas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos.

Statute nebuvo nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, todėl 23 straipsnio 2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti taikoma be išlygų, t.y. šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su Statuto 29 ir 30 straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Pagrįstai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktų darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių (b.l. 7-8) matyti, jog 2008 m. kovo, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, jog į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismas, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Konstitucinio Teismo nutarimas yra paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp proceso Å¡alių dėl darbo užmokesčio susiklosčiusius teisinius santykius.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių.

Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. PareiÅ¡kėjo A. A. teisės buvo pažeistos 2008 m. kovo, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais. PraÅ¡ymas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2010 m. gegužės 31 d., todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui A. A. neiÅ¡mokėtos priemokos dydis turi bÅ«ti priteisiamas (3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių matyti, jog 2008 m. kovo, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais jam nesumokėta 548,61 Lt suma, todėl jo praÅ¡ymas tenkintinas pilnai priteisiant visÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas įpareigojamas pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė ir tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ . Sprendimų vykdymÄ administracinėse bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės ekonominė padėtis yra sunki nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja bÅ«tinybę atidėti sprendimų vykdymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas ir šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo A. A. skundas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiškėjo A.

A. praÅ¡ymÄ tenkinti pilnai.PareiÅ¡kėjui A. A. iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės priteisti 548,61 (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 61 centÄ ). Sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2011 m. sausio 1 d. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                    Alona Romanovienė