305d87f4-e8c4-4a9f-999f-ef5fa18483f7 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1179-460/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08036-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

H. (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovei L. H., trečiasis asmuo A. S., dėl iÅ¡laikymo pilnamečiui vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui po 200 eurų per mėnesį mokamÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieÅ¡kovas mokysis bendrojo lavinimo mokykloje pagal vidurinio ugdymo programÄ , tačiau ne vyresniam nei 24 metų.

Nurodė, jog 2019 m. kovo 8 d. tapo pilnamečiu. Mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, kurioje mokymosi procesas IV gimnazijos klasėje vyksta darbo dienomis. Numatoma mokslų baigimo data – 2020 m. liepos mėn. Dėl Å¡ios priežasties, nors ir yra pilnametis, savarankiÅ¡ko pragyvenimo Å¡altinio vis dar neturi. Mokslo metų laikotarpiu dirbti neturi galimybės, kadangi visÄ laikÄ skiria mokslams siekdamas pagal savo gebėjimus gerų mokslo rezultatų. Pilnai savęs iÅ¡laikyti negali, jam yra reikalinga ne tik tėvo, bet ir atsakovės – ieÅ¡kovo mamos materialinė parama.

Pažymėjo, jog atsakovė (ieÅ¡kovo mama) L. H. prie jo iÅ¡laikymo nuo 2019 m. birželio mėnesio nebeprisideda, nors iki 2019 m. gegužės 31 d. kas mėnesį jo pragyvenimui pervesdavo po 200 Eur. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo tėvas A. S. kaip ir anksčiau, Å¡iuo metu skiria ieÅ¡kovui kas mėnesį po 200 Eur. Pragyventi ieÅ¡kovui padeda močiutė ir teta (tėvo sesuo), nes pats ieÅ¡kovas pajamų neuždirba, savarankiÅ¡kų lėšų pragyvenimui neturi, turto nėra įgijęs. Tėvui vienam yra pakankamai sunku užtikrinti ieÅ¡kovo net ir bÅ«tiniausių poreikių tenkinimÄ .

Trečiasis asmuo nors ir turi nekilnojamojo turto – dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau turtas apsunkintas hipoteka. Be to, ieÅ¡kovo tėvas turi kitÄ Å¡eimÄ â€“ sutuoktinę ir nepilnametį vaikÄ (2,5 m.). Tad prie paramos ieÅ¡kovui, kaip pilnamečiam asmeniui teikimo, privalo prisidėti ir mama, kuri yra sudariusi santuokÄ , tačiau Å¡iuo metu kitų iÅ¡laikytinių, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , neturi. Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra vienodos, mano jog atsakovė turėtų prisidėti prie ieÅ¡kovo bÅ«tiniausių poreikių užtikrinimo po 200 Eur kas mėnesį, kadangi tokia pat sumÄ - 200 Eur Å¡iuo metu jam skiria ir ieÅ¡kovo tėvas.

Nurodė, jog ieškovo minimaliems poreikiams užtikrinti per mėnesį yra būtina apie 400 eurų suma. Maistui per mėnesį ieškovui reikia apie 180-200 eurų (įskaitant po 3 eurus kiekvienai darbo dienai pietums, užkandžiams ir/ar gėrimui nusipirkti). Higienos priemonėms (skalbimo priemonėms, muilui, dantų pastai, šepetėliams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia apie 15 eurų mėnesiui. Gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 10 eurų per mėnesį.

RÅ«bams ir avalynei reikia apie 50 eurų mėnesiui (per metus apavo ir aprangos poreikių patenkinimo reikmės yra apie 600 eurų). Lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sÄ siuviniams, raÅ¡ymo ir kt. kanceliarinėms priemonėms, kopijavimo paslaugoms, įskaitant mokyklos baigimo renginius – Å¡imtadienį, iÅ¡leistuves ir kt.) per mėnesį reikia apie 30 eurų. Laisvalaikiui, gimtadieniui, Å¡ventėms Å¡v. Kalėdoms, Velykoms) reikalinga suma sudaro apie 20 eurų mėnesiui.

Taipogi lėšų reikia ir prisidėjimui prie bÅ«sto iÅ¡laikymo (komunaliniai mokesčiai, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymÄ ) - vidutiniÅ¡kai bÅ«sto iÅ¡laidų dalis, tenkanti vienam Å¡eimos nariui per mėnesį sudaro ½ visų komunalinių iÅ¡laidų – apie 50 eurų (ieÅ¡kovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste gyvena dviese – ieÅ¡kovas ir močiutė (tėvo A. S. mama). Piniginių lėšų reikia ir augintinio (Å¡uns), kurį nupirko mama, kai ieÅ¡kovui buvo 6 metai, maistui, priežiÅ«rai – apie 100 Eur per mėnesį.

Mobilaus ryšio ir interneto paslaugai reikalinga suma sudaro apie 15 eurų mėnesiui. Transporto išlaidoms kas mėnesį reikia apie 5-6 eurus (viešojo transporto bilieto mėnesiui Klaipėdos mieste kaina su nuolaida moksleiviams).

2. Teisme 2020 m. kovo 6 d. gautas atsakovės atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, juo atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ji neturi galimybės teikti iÅ¡laikymo pilnamečiui sÅ«nui. Pažymi, jog po jos ir trečiojo asmens – ieÅ¡kovo tėvo skyrybų, jis neteikė savo sÅ«nui iÅ¡laikymo. Jos žiniomis ieÅ¡kovo tėvas ieÅ¡kovui teikia iki 150 Eur iÅ¡laikymÄ . Nurodė, jog ilgÄ laikÄ buvo bedarbė, Å¡iuo metu uždirba 1100 Eur per mėnesį, tačiau turi daug iÅ¡laidų, kurios sudaro didžiÄ jÄ dalį gaunamo atlyginimo.

Pažymėjo, jog sÅ«nus gyvena bute, už kurį ji moka paskolÄ , be to, ieÅ¡kovas turi santaupų ir yra pajėgus pats save iÅ¡laikyti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai. Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovui M. S. iÅ¡ atsakovės L. H. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieÅ¡kovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programÄ Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, tai yra iki 2020 m. liepos 21 d., bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės L. H. 385,75 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis Eur 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, sumokant jas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai argumentai: 3.1. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas kol kas neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pats iÅ¡ dalies pasirÅ«pinti savo poreikių tenkinimu, nes ieÅ¡kovo pastangos sutelktos į bent jau vidurinio iÅ¡silavinimo įgijimÄ . 3.2.

Atsižvelgęs į įtvirtintÄ reguliavimÄ , kad tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinęs besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiÄ jÄ laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendė, kad siekiant padėti ieÅ¡kovui – moksleiviui įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio iÅ¡silavinimo (nors ir įgijusiam visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ ), bÅ«tina tėvų parama, kol jis baigs mokslus. 3.3.

Teismo nuomone, gyvenamojo ploto, kuriame ieÅ¡kovas gyvena, kredito ir bÅ«sto iÅ¡laikymo mokesčiai, kuriuos ji moka, nepaÅ¡alina motinos paramos ieÅ¡kovui bÅ«tinumo. 3.4. Byloje nepateikta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovė, sÅ«nui sukakus 18 metų, neturėjo realios galimybės teikti paramÄ . Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ir Å¡iuo metu atsakovė tokios galimybės neturi, ar, kad jai pačiai reikalinga parama, todėl atsakovės pareiga sÅ«nui, sulaukus pilnametystės, teikti paramÄ neiÅ¡nyko.

Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė iÅ¡laikymÄ teikė ieÅ¡kovui bÅ«nant nepilnamečiui tik patvirtina, kad tokiÄ galimybę ji turi. 3.5. Teismas, įvertines Å¡alių finansinę padėtį, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi realių galimybių teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui, kol jis mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programÄ , dėl iÅ¡laikymo teikimo jos turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, esminė žala nebus padaryta, priteistinÄ paramÄ bus įmanoma įvykdyti, o ieÅ¡kovui parama suteiks papildomas galimybes tęsti mokslÄ . 3.6.

Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovė yra dirbanti ir gaunanti pakankamas nuolatines pajamas, mistatęs, jog duomenų apie jos iÅ¡laikytinius, sveikatos problemas teismui nepateikta, atsakovė turi registruoto nekilnojamojo turto, konstatavo, kad pilnamečio ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui per mėnesį turėtų pakakti, o atsakovė yra pajėgi teikti praÅ¡omÄ 200 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Å i suma kartu su ieÅ¡kovo tėvu teikiamu iÅ¡laikymu užtikrins bent minimalius bÅ«tiniausius ieÅ¡kovo poreikius. III.

Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai skundo argumentai: 4.1. IeÅ¡kovo močiutės turtinė padėtis nebuvo nagrinėta. teismas net nebandė aiÅ¡kintis tikrosios ieÅ¡kovo tėvo turtinės padėties, gaunamų pajamų, neįtraukė jo dirbančios sutuoktinės trečiuoju asmeniu (tai rodytų geresnę tėvo padėtį), nors ji tiesiogiai suinteresuota dėl teismo sprendimo, turėsiančio įtakos nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, Dėl to egzistuoja teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų, apie kuriuos nagrinėta bei pasisakyta sprendime ir tai daro sprendimÄ negaliojančiu. 4.2.

Atsakovei gyvenant Vokietijoje bei siaučiant Covid-19 buvo sudėtinga susirasti advokatÄ , Neatidėjus teismo posėdžio, nors ekstremali situacija Lietuvoje galiojo ir tebegalioja, o Vokietijoje dar buvo karantinas, buvo pažeistos procesinės teisės normos. 4.3. Vien antrinės teisinės pagalbos gavimas neatskleidžia tikrosios ieÅ¡kovo turtinės padėties. 4.4. Atsakovės Å¡eimoje tik ji viena dirba ir tuo pat metu mokosi nuotoliniu bÅ«du Lietuvoje suaugusiųjų mokykloje, kad įgytų iÅ¡silavinimÄ , nes be iÅ¡silavinimo negali pagerinti savo darbo sÄ lygų, taigi, uždirbti daugiau, kad galėtų daugiau skirti ir sÅ«nui. 4.5.

IeÅ¡kovas dėsto, kad abu tėvai privalo prisidėti iÅ¡laikymui vienodai, tačiau nežino jų turtinės padėties, jų pajamų, jų sveikatos bÅ«klės skirtumų. 4.6. IeÅ¡kovas gyvena ne tik tėvo, bet ir mamos turimame bei iÅ¡laikomame bute nemokėdamas mokesčių, todėl iki Å¡io proceso iÅ¡laikymÄ gavo iÅ¡ atsakovės pervedimu pinigais bei bÅ«stu, o ir iki Å¡iol gauna bÅ«stu. 4.7. Nepakviesta pati močiutė liudyti, apie jÄ daug neaiÅ¡kumų byloje. 4.8. IeÅ¡kovas yra praradęs auklėjimo savybes, kurias ugdė mama, siekdama ieÅ¡kovÄ ugdyti kaip atsakingÄ Å¾mogų.

Tai tik įrodo, kad mama nepertraukiamai rÅ«pinosi sÅ«numi ne tik lėšomis. 4.9. Atsakovė turi draugų ir kaimynų Klaipėdoje, kuris nors galimai bÅ«tų paliudijęs kaip mama rÅ«pinasi vaiku ir namais, kuriame liko gyventi sÅ«nus, kokį gyvenimÄ gyvena ieÅ¡kovo močiutė. Pakviesti liudytojų atsakovė neturėjo galimybės, nes jos nelaukta byloje, o posėdis įvyko pažeidžiant procesines normas. 4.10. IeÅ¡kovo advokatės teigimu, jog atsakovės pervedimas po 200-250 Eur per mėnesį įrodo, jog ji galės mokėti ir toliau tokiÄ sumÄ , yra nepagrįstas, nes mokėjimas „iÅ¡ paskutiniųjų“, savo vyro invalidumo pensijos padedama, nėra jos galimybės. 4.11.

Vokietijoje pragyvenimo lygis daug aukštesnis, taigi, gaunama 1100 Eur dydžio darbo užmokesčio suma yra minimali išgyvenimui.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėjo įtakos nė vieno iÅ¡ apeliantės nurodytų asmenų teisinei padėčiai, jų pareigoms ir teisėms, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. 5.2. Atsakovės elgesys neatitiko pareigingo, atsakingo, atidaus, rÅ«pestingo, sÄ Å¾iningo asmens – proceso dalyvio elgesio standarto ir atsakovė nuolatiniais praÅ¡ymais dėl teismo posėdžio atidėjimo tik vilkino procesÄ , tai patvirtinta ieÅ¡kovo teiginį, jog atsakovė nurodė iÅ¡ principo nemokėsianti sÅ«nui paramos (iÅ¡laikymo). 5.3.

Atsakovės pinigų pervedimo faktas yra galimybės teikti paramÄ praÅ¡omoje apimtyje įrodymas. Atsakovės pateikti duomenys apie gaunamÄ atlygį taipogi patvirtina jos galimybes tokio dydžio iÅ¡laikymÄ (paramÄ ) teikti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 7. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra ieškovo motina. Ieškovas 2019 m. kovo 8 d. tapo pilnamečiu. Iš teismui pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovas mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, IV gimnazijos klasėje. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog brandos egzaminų sesija pasibaigia 2020 m. liepos 21 d. Ieškovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė dirba Vokietijos Federacijoje, darbo užmokestis siekia 1100 Eur.

Atsakovei priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl naujų įrodymų / įrodymų priėmimo 9. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų – apeliantės ligos medicininę pažyma, apeliantės nuotolinio mokymosi įrodymus, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie atsakovės pervedimus bankui už buto kreditÄ , komunalinių paslaugų apmokėjimus, Å¡iais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti į bylÄ nauji įrodymai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ , atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobÅ«dį, yra reikÅ¡mingi, o ieÅ¡kovas turėjo galimybę su jais susipažinti bei atsikirsti. Dėl Å¡ių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus priima į bylÄ ir juos vertina kartu su kitais by;ole esančiais įrodymais.

12. IeÅ¡kovas praÅ¡o prijungti prie bylos „Viena sÄ skaita“ iÅ¡klotinę ir antstolio patvarkymų kopijas, dėl mokėjimų už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ trečiojo asmens. Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės buvo nagrinėjamos teismo posėdyje, taip pat buvo teikiami su Å¡iomis aplinkybėmis susiję įrodymai, tad papildomai teikiami dokumentai, detalizuojantys ir pagrindžiantys nagrinėtas aplinkybes, nelaikytini proceso dalyviams siurpriziniais ir visiÅ¡kai naujais įrodymais, jie priimtini. Dėl atsikirtimo į ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priėmimo 13. Apeliantė Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsikirtimus į ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . PraÅ¡o juos prijungti.

14. Kolegija Å¡iuo aspektu pirmiausia pažymi, kad atsikirtimų į atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ CPK nenumato, t. y. tokio procesinio dokumento ir reikalavimų tokio dokumento turiniui įstatymų leidėjas nenustatė ir nesuformavo. Kitas aspektas tas, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės pateiktu dokumentu ir nustatęs, kad teismui teikiamas dokumentas CPK neegzistuoja, jei hipotetiÅ¡kai vertinant, kad tai apeliacinio skundo papildymas, tai jis pateiktas pažeidžiant CPK nustatytus aiÅ¡kius terminus, atsisako juos priimti. Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatant Å¡alių turtinę padėtį, sprendžiant klausimÄ dėl paramos dydžio priteisimo. Apeliantė teigia, kad sÅ«naus tėvo padėtis iki galo neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kad jis neteikia tokio pat dydžio iÅ¡laikymo, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas. Apeliantė teigia, kad nors dirba, gauna pajamas, tačiau patiria dideles iÅ¡laidas gyvendama Vokietijoje, be to, moka komunalines iÅ¡laidas už butÄ , kuriame gyvena sÅ«nus ir kreditÄ , todėl jos finansinė padėtis nėra gera. Pažymi, jog teikia sÅ«nui iÅ¡laikymÄ butu, skirdama lėšas.

17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), spręstina, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sÄ lygų pagal Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalį (ne)buvimo, bei įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimÄ dėl paramos dydžio priteisimo pilnamečiam vaikui.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1921 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminės CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos yra paramos pilnamečiam vaikui bÅ«tinumas ir tėvų galimybė teikti paramÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama dėl abiejų Å¡ių grupių sÄ lygų ir jos turi bÅ«ti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar iÅ¡laikymo praÅ¡ančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui iÅ¡laikymas yra bÅ«tinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį iÅ¡laikymÄ teikti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti Å¡ių iÅ¡laikymo priteisimo sÄ lygų pusiausvyrÄ : net ir nustačius esant pirmosios grupės sÄ lygÄ â€“ iÅ¡laikymo poreikį, toks iÅ¡laikymas negali bÅ«ti priteisiamas nesant antrosios sÄ lygos – realių tėvų galimybių teikti iÅ¡laikymÄ pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

20. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iki gimnazijos baigimo ieÅ¡kovui buvo / yra bÅ«tina materialinė parama. Taigi byloje yra nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sÄ lygų – iÅ¡laikymo poreikis. Pridėtina, kad įvertinus besimokančio moksleivio pareigas didžiÄ jÄ laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tina parama, kol jis baigs gimnazijÄ . Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti iÅ¡silavinimo turi bÅ«ti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sÄ lygas jaunam žmogui / ieÅ¡kovui baigti gimnazijÄ ir įgyti iÅ¡silavinimÄ pagal vidurinio ugdymo programÄ .

21. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija antrÄ jÄ iÅ¡ anksčiau paminėtų paramos priteisimo sÄ lygų, t. y. realias tėvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ pilnamečiam vaikui. Vadinasi, esminis Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra realios atsakovės finansinės galimybės teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui buvimas ir jos dydis.

22. Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų galimybių teikti paramÄ pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti iÅ¡laikymÄ ; negalima iÅ¡ esmės pabloginti paramÄ teikiančių tėvų ir kitų Å¡eimos narių turtinės padėties; iÅ¡laikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistÄ paramÄ turi bÅ«ti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi bÅ«ti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apeliantės nurodytus argumentus, kad dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų (kreditas), mokamų komunalinių mokesčių už butÄ , kuriame gyvena sÅ«nus, aukÅ¡to pragyvenimo lygio Vokietijoje ji negali teikti 200 EUR paramos pilnamečiam vaikui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad pačios apeliantės prisiimti įsipareigojimai (kreditas) neleidžia teismui konstatuoti apeliantės sunkios turtinės padėties Å¡iuo apsektu, kadangi finansinės įstaigos suteiktas kreditas ir jo mokėjimas kaip tik parodo gerÄ / stabiliÄ asmens finansinę situacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, vien skolinių įsipareigojimų kreditoriui turėjimas Å¡iuo atveju neatleidžia atsakovės nuo pareigos teikti ieÅ¡kovui bÅ«tinÄ finansinę paramÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovės pajamos sudaro 1100 Eur per mėnesį, Verta paminėti, jog atsakovės banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jai pakanka lėšų pirkti transporto paslaugÄ (CityBee transporto nuoma, taksi), atsiskaityti vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose ir kt. Jos teiginiai apie pragyvenimo lygį Vokietijoje deklaratyvÅ«s, nes jokių duomenų apie iÅ¡laidas nepateikia (CPK 12, 178 straipsniai).

Pridėtina, kad atsakovė neturi nepilnamečių iÅ¡laikytinių. Kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad atsakovė gali prisidėti lygia dalimi kaip ir trečiasis asmuo prie paramos ieÅ¡kovui teikimo, ypač kai tai yra laikina – paramos praÅ¡oma tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki mokyklos baigimo 2020 m. liepos mėn. Apeliantės su skundu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad ji 200 Eur paramÄ vaikui teikia.

24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Minėtas aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo tėvas neprivalo pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad jis kas mėnesį ieÅ¡kovui perveda po 200 Eur piniginių lėšų ir tai yra bÅ«tina sÄ lyga 200 Eur iÅ¡laikymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės. Kaip žinoma, turtas yra ne tik piniginės lėšos, tačiau gali bÅ«ti ir kitokios formos. Å iuo atveju ieÅ¡kovas gyvena su tėvu ir močiute. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui yra skiriamos lėšos mokslo reikmėms, maistui gaminti, higienos reikmėms, laisvalaikiui, drabužių priežiÅ«rai, kt.

Taigi, ieÅ¡kovo tėvas sÅ«naus iÅ¡laikymui skiria lėšas kita turto forma, ne tik piniginių lėšų pervedimu ir tai vertintina kaip tinkamas iÅ¡laikymo pareigos vykdymas. Nors apeliantė ir tikina, kad ir ji prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo komunalinių mokesčių mokėjimu, tačiau analogiÅ¡kus komunalinius mokesčius už tÄ patį butÄ moka ir ieÅ¡kovas. Dera paminėti, kad ieÅ¡kovas pretenzijų tėvui dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos neturi, o apylinkės teismo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 200 Eur suma, įvertinus ir tėvo skiriamÄ iÅ¡laikymÄ , nėra tokio dydžio, kad ieÅ¡kovas turėtų galimybę nepagrįstai iÅ¡laidauti ir / ar bÅ«tų betikslė (CPK 185 straipsnis).

25. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama dalykams, nesusijusiems su Å¡ios bylos esme – iÅ¡laikymo pilnamečiam moksleiviui (ne)priteisimu. Aktualu tai, kad apeliantė, bÅ«dama darbingo amžiaus, gali ir privalo įvertinti, kad ji privalo iÅ¡laikyti savo vaikÄ teikdama jam tokį iÅ¡laikymÄ , kuris užtikrintų vaiko poreikius, bei prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaiko interesai. Pabrėžtina, kad vaikams reikalingos lėšos ne tik bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, bet ir tobulėjimui, užklasinei veiklai, kt. bei visada yra reikalingos Å¡iuo metu, o ne kažkada ateityje.

26. Apeliantės argumentai apie liudytojos Å¡aliÅ¡kumÄ ir palankumÄ trečiajam asmeniui, nes yra trečiojo asmens sesuo ir ieÅ¡kovo teta, nesant objektyvių įrodymų, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pagal CPK 189 straipsnį liudytoju gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryÅ¡iai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Nors apeliantė tikina, kad atsižvelgiant į tai, kad ji turi draugų ir kaimynų Klaipėdoje, kurie apylinkės teisme nors galimai bÅ«tų paliudiję apie tai, kaip mama rÅ«pinasi vaiku ir namais, kuriame liko gyventi sÅ«nus, tačiau reikia pažymėti, kad tuos pačius įrodymus / liudijimus apeliantė turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jokių įrodymų / liudijimų nepateikė, nors apeliacinės instancijos teisme yra atstovaujama advokatės.

27. Aplinkybė, kad apeliantė Å¡iuo metu siekia įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , neatleidžia nuo iÅ¡laikymo pareigos.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas mokosi, gyvena su tėvu, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 EUR iÅ¡laikymo suma yra objektyvi ir apeliantė yra pajėgi teikti 200 EUR dydžio iÅ¡laikymÄ per mėnesį savo sÅ«nui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i suma yra pakankama, galinti padėti sÅ«nui baigti gimnazijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu 200 EUR per mėnesį mokamas paramos dydis ieÅ¡kovui yra pakankamas, realiai įvykdomas bei Å¡ios paramos teikimas nebus per didelė iÅ¡laikymo naÅ¡ta apeliantei.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 30. Atsakovė apeliaciniame skundo nurodo, jog egzistuoja teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų – ieÅ¡kovo močiutės bei trečiojo asmens ieÅ¡kovo tėvo sutuoktinės, apie kuriuos nagrinėta bei pasisakyta sprendime, tai daro sprendimÄ negaliojančiu.

31. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

32. Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje vertindama apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nenustatė, kad Å¡iuo sprendimu bÅ«tų pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių ieÅ¡kovo močiutės bei trečiojo asmens ieÅ¡kovo tėvo sutuoktinės teisių ir pareigų. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismo sprendimu jokios pareigos ir / ar teisės nenustatytos, nepakeistos, nepanaikintos nei ieÅ¡kovo močiutei, nei trečiojo asmens sutuoktinei.

33. Dėl minėtų priežasčių nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sprendime galimai pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ar pareigų, todėl sprendimas turi būti panaikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimas teismo posėdyje jo neatidedant, neatsižvelgus į atsakovės ligÄ bei nepagrįstai atmetant jos praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo, yra jos teisių pažeidimas. Nurodoma, jog neatsižvelgta į tai, kad atsakovė gyvena Vokietijoje, kur virusas taipogi siautė ir viruso plitimas Vokietijoje atslÅ«go daug vėliau nei Lietuvoje. Netgi jei atsakovės atvykimas bÅ«tų galimas, atsakovei sergant bronchitu bei astma, ji nebÅ«tų įleista į lėktuvÄ , nes prieÅ¡ įlipant bei iÅ¡lipant matuojama asmens temperatÅ«ra, pildomos anketos apie keliones, ligas, savijautÄ ir pan.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, vykdydama teisėjos 2020 m. kovo 27 d. rezoliucija nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2020 m. balandžio 2 d. praneÅ¡ti teismui konkrečiÄ datÄ , kuriai praÅ¡o atidėti teismo posėdį, 2020 m. gegužės 31 d. elektroniniu laiÅ¡ku, siųstu Klaipėdos apylinkės teismo sekretorei, nurodė teismui konkretų laikotarpį, kada ji grįžta į LietuvÄ laikyti valstybinių brandos egzaminų (teigė, kad jie vyks nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. liepos 4 d.), nurodė laikotarpį – nuo 2020 m. birželio 23 d. iki liepos 6 d.

– kada atsakovė galės „atvykti ir atstovauti save“ ir kokiu laikotarpiu teismas turėtų planuoti posėdį. Teismas į tokį atsakovės pageidavimÄ atsižvelgė ir paskyrė teismo posėdį 2020 m. birželio mėn. 25 d. 9.30 val. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, žinodama teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , apie tai, kad į posėdį atvykti negalės dėl ligos, informavo teismÄ el. paÅ¡tu tik 2020 m. birželio mėn. 22 d. (8.59 val.), nepaisant to, jog atleista nuo darbo dėl ligos buvo jau nuo 2020 m. birželio mėn. 17 d.

Akcentuotina, kad 2020 m. birželio mėn. 22 d. elektroniniu laiÅ¡ku teismo 2020 m. birželio mėn. 25 d. posėdžio atidėti neprašė, o tik informavo, jog dalyvauti posėdyje negalės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės dalyvavimo pripažinto bÅ«tinu, nesant praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , byloje esant pačios atsakovės atsiliepimui į ieÅ¡kinį bei prie jo pridėtais įrodymais, atsakovei nurodžius, kad ji „atstovauja save“, pagrįstai pradėjo ir baigė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės 2020 m. birželio mėn. 25 d. teismo posėdyje.

Dėl to spręstina, kad proceso teisės normos pažeistos nebuvo.

36. Dera paminėti, kad ieÅ¡kovė planavo atvykti į LietuvÄ , tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad to padaryti nebebuvo įmanoma. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų (pvz. lėktuvo bilietų kopijų, skrydžio atÅ¡aukimo, pinigų grÄ Å¾inimo už skrydžio bilietus, neįvykusios kelionės draudimo iÅ¡mokos dokumentų ir / ar kt.), galėjusių patvirtinti aplinkybę, kad ji sÄ Å¾iningai ketino vykti į 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdį, tačiau liga tapo kliÅ«timi.

37. Apeliantės skunde taip pat dėstoma, jog vien pasiÅ«lyti rasti atstovÄ â€“ advokatÄ , neturinčiam teisinių žinių asmeniui, yra nepakankamas iÅ¡aiÅ¡kinimas, juo labiau, kai asmuo gyvena užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė aiÅ¡kiai pirmosios instancijos teismui nurodydavo, jog pati gali save atstovauti. Å iÄ aplinkybę ji nurodė 2020 m. vasario 17 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, 2020 m. kovo 20 d. raÅ¡te/ dokumente „atsiliepime į posėdžio Å¡aukimÄ ir praÅ¡ymas“. Taigi, pati atsakovė žinojo apie teisę turėti atstovÄ Å¡ioje civilinėje byloje, tačiau tuo savanoriÅ¡kai nepasinaudojo.

38. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 39. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantės apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).

41. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (12.34) PT-3776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, kurioje nurodoma, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 160 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybės biudžetui iÅ¡ atsakovės L. H. 160 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant jas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė