305c69a2-ef41-41e9-b034-afa2bc9679f9 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-204-380/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00312-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.5; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado G. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo ir n u s t a t ė : 1. 2019-02-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis A.

P. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ K. L. už tai, kad ji 2019-02-09 3.30 val., dirbdama pardavėja bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavė 0,7 litro degtinės „Stumbras“, kuriÄ perpylė į 1,5 litro plastikinį butelį „Vichy“, neužtikrino jos vartojimo vietoje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKÄ®) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. 2. 2019-02-09 Institucijos Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vado D.

L. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 2 dalyje, K. L. paskirta administracinė nuobauda – 215 Eur bauda.

3. Nesutikdamas su Institucijos 2019-02-09 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. L. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas šį nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ K. L. nutraukti.

4. Skundžiamu 2019-04-30 nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas skundÄ tenkino, panaikino 2019-02-09 Institucijos nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ K. L. pagal ANK 168 straipsnio 2 dalį nutraukė.

5. Apeliaciniu skundu Institucijos Patrulių rinktinės vadas G. S. praÅ¡o panaikinti 2019-04-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutarimÄ ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų: 5.1. Institucijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie pagrindžia padaryto administracinio nusižengimo požymius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

Pažymima, kad teismas nurodė, jog AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimui konstatuoti bÅ«tina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, t. y. bÅ«tina nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus siekdama įgyvendinti Å¡ių nuostatų laikymÄ si turėjo atlikti pardavėja, ar ji juos atliko, ar suprato, kad alkoholiniai gėrimai perkami iÅ¡sineÅ¡ti, kokių veiksmų ėmėsi tam sutrukdyti, taip pat kokių priemonių Å¡ioms nuostatoms įgyvendinti ėmėsi įmonė, kurioje dirbo K.

L.. Teismas konstatavo, jog K. L. degtinę iÅ¡ originalios taros perpylė į 2 vienkartinius plastikinius bokalus ir jÄ padavė pirkėjams D. D. bei N. V.. Teismo nuomone, aplinkybė, kad alkoholinius gėrimus K. L. iÅ¡pilstė į plastikinę tarÄ , nelaikytina savaime patvirtinančia jos aplaidumÄ . Argumentuota, kad pardavėja dirbanti K. L. negali kliento sulaikyti ar kitaip priversti jį įsigijus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos Å«kio subjektų darbuotojų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas ketina parduotÄ gėrimÄ iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, todėl iÅ¡ pardavėjo negalima reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje. 5.2.

Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nevertino esminių administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, kurie visiÅ¡kai įrodo K. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Vertinant subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, turėjo bÅ«ti vertinami du esminiai momentai (aspektai), o bÅ«tent – ar administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo pasirinko efektyvias (aktyvias), ar pasyvias įstatymo normos įgyvendinimo užtikrinimo priemones. 5.3.

Skunde akcentuojama, jog įstatymo leidėjas nedetalizavo ir įstatymu neapibrėžė bÅ«dų, kaip subjektas privalėtų užtikrinti alkoholio vartojimÄ vietoje. Ä®gyvendindamas reikalavimÄ vartoti alkoholį vietoje, subjektas, prekiaujantis alkoholiu, turi pats savarankiÅ¡kai įvertinti ir pasirinkti tokius bÅ«dus ir priemones, kurie bÅ«tų efektyvÅ«s Å¡iai įstatymo nuostatai tinkamai įgyvendinti. Vertinant konkrečiÄ situacijÄ manytina, jog tokie alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimo bÅ«dai kaip įspėjimai žodžiu ar įspėjamieji užraÅ¡ai bei vietos, pritaikytos vartoti alkoholį, yra nepakankami.

Kiekvienu atveju privalu vertinti kiekvienÄ situacijÄ individualiai. Akivaizdu, kad K. L. pasirinktos AKÄ® nustatytų imperatyviųjų reikalavimų įgyvendinimo priemonės nebuvo efektyvios. K. L. pardavė degtinę ir supylė jÄ Ä¯ 2 vienkartinius bokalus, kuriuos pirkėjai iÅ¡sinešė iÅ¡ baro. Ä®vykio metu užfiksuota, kad N. V. iÅ¡sinešė 1,5 litro talpos plastikinį butelį su užraÅ¡u „Vichy“, kuriame buvo degtinė. Å ie baro darbuotojos veiksmai įrodo, kad baro klientams vieÅ¡ojo maitinimo įstaigoje buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus, o ne vartoti juos vietoje, nes alkoholis buvo iÅ¡pilstytas į didelės talpos plastikinį butelį. 5.4.

Institucijos nuomone, K. L. tokiais savo aktyviais veiksmais sudarė palankias sÄ lygas iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus. Tai rodo barmenės veiksmų sistemiÅ¡kumÄ pažeidžiant AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus ir patvirtina jos pasirinktų priemonių neefektyvumÄ . K. L. pakeisdama tik taros pakuotę savo veiksmais nepanaikino ir pažeidimo sudėties, t. y. gėrimÄ pardavė uždarytoje pakuotėje ir neužtikrino alkoholio suvartojimo vietoje. 5.5. Skunde nurodoma, jog liudytojų N. V. ir D.

D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai neatitinka jų pirminių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. N. V. pirminiame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad iÅ¡ minėto baro iÅ¡sinešė alkoholinį gėrimÄ (40% degtinę „Stumbras“), nes pardavėja iÅ¡ 1,5 litro talpos mineralinio vandens „Vichy“ butelio vandenį iÅ¡pylė į kriauklę, o į tuščiÄ butelį supylė degtinę. Pardavėja užsuko tarÄ , jÄ padavė N. V. ir D. D. ir perspėjo bÅ«ti atsargiems.

Teismo posėdžio metu N. V. nurodė, kad tikslas buvo nusipirkti degtinės ir važiuoti namo. Žinojo, kad Å¡iame bare leidžia iÅ¡sineÅ¡ti alkoholį. Alkoholį pirko D. D., o jie (N. V. ir kiti) buvo Å¡alia. Pardavėja pardavė degtinę ir mineralinį. Degtinę ji padavė supylusi į 2 plastikinius bokalus. Jie tada nuėjo į tualetÄ , mineralinį iÅ¡pylė ir į mineralinio butelį supylė degtinę. Išėjus iÅ¡ baro juos sulaikė policija. Liudytojas D. D. pirminiame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad su draugais ėjo nusipirkti alkoholio (degtinės), o jÄ nusipirkus pardavėja degtinę perpylė į mineralinio butelį, jį pasiėmę jie išėjo, gėrimÄ nešėsi draugas.

Teismo posėdžio metu D. D. jau nurodė, kad buvo labai girtas. Neatsiminė, kas pirko degtinę. Nusipirkę degtinę jie nuėjo į tualetÄ ir alkoholį supylė į mineralinio butelį. D. D. teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, kad teiravosi policijos pareigÅ«no, ar jam reikės eiti į policijÄ ir teismÄ , pareigÅ«nas atsakė, kad ne, todėl jis taip surašė paaiÅ¡kinimÄ . Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai neįvertino liudytojų paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu. 5.6.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirkėjai žino, kad Å¡iame bare galima įsigyti alkoholio iÅ¡sineÅ¡ti, taip pat teismo posėdžio metu pirkėjas nurodė, kad pažįsta pardavėjÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pirkėjas Å¡iame bare lankosi ne pirmÄ kartÄ ir pažįsta pardavėjÄ , todėl gali bÅ«ti suinteresuotas pakeisti parodymus, kad pardavėja ir įmonė, kuriai priklauso baras, iÅ¡vengtų atsakomybės. Tuo tarpu pirminiai parodymai, kurie duoti iÅ¡ karto po pardavimo, yra detalÅ«s, suraÅ¡yti pačių pirkėjų.

Pirkėjo ir liudytojo pirminiai parodymai sutampa, nors jie buvo apklausiami atskirai. Todėl šie pirminiai paaiškinimai laikytini objektyviais ir patikimais, o teisme paaiškinimai buvo duoti siekiant padėti pardavėjai išvengti atsakomybės, nes pardavėja ir pirkėjas yra iš matymo pažįstami. Skunde nurodoma, jog administracinių teismų praktikoje pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jiems nebuvo padaryta laiko ir kitų aplinkybių įtaka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-301/2007). 5.7.

Skunde akcentuojama, jog teismas kritiškai neįvertino K. L. paaiškinimo, kad ji nesuvokė, jog parduoda alkoholį išsinešti, nors teisme ji nurodė, kad matė, jog asmenys atvažiavo taksi, ir teigė, kad šie asmenys norėjo įsigyti alkoholio uždarytoje taroje ir pirko mineralinio vandens. Dėl šių aplinkybių K. L. turėjo ir galėjo suvokti, kad alkoholis nebus vartojamas vietoje, tačiau vis tiek jį pardavė. 5.8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į įvykio vietoje darytus vaizdo ir garso įrašus.

K. L. įvykio metu paaiÅ¡kino, kad pabendravo su degtinę įsigijusiais asmenimis ir Å¡ie išėjo, kad jiems nusipirktÄ daiktÄ atiduoti numato Konstitucija. IÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nesupranta AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo konstatavimo įvertinus tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu. Nurodoma, jog N. V. ir D. D. teismo metu paaiÅ¡kino, kad buvo labai girti, nors įvykio metu, apelianto nuomone, asmenų blaivumas abejonių nesukėlė.

Asmenys kalbėjo riÅ¡liai, koordinavo judesius. Liudytojai pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pardavėja mineralinį iÅ¡pylė į kriauklę, o alkoholinį gėrimÄ supylė į plastikinį mineralinio butelį. Apeliantas pabrėžia, kad kriauklė yra už baro, izoliuota grotomis ir paÅ¡aliniai patekti prie jos negali. Ä® barÄ atėję asmenys negalėtų pastebėti, kad ten yra kriauklė, jei pardavėja nebÅ«tų atlikusi įvardijamų veiksmų. Bendraujant su asmenimis buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. 5.9.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į naujausiÄ aktualiÄ LVAT praktikÄ , o pasirinko selektyviÄ LVAT praktikÄ . Nepaisydamas to, kad pagrįsdamas sprendimÄ teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , vis dėlto ignoravo naujausiÄ aktualiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017) ir aktualius Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Suformuota praktika yra aktuali ir taikant naujÄ , nuo 2018-01-01 įsigaliojusiÄ AKÄ® redakcijÄ , kurios 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nebeliko alternatyvios sÄ lygos, galiojusios iki 2017-12-31, leidusios draudžiamu laiku vieÅ¡ojo maitinimo vietose parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“.

Nuo 2018-01-01 AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi leistina pasinaudoti tik parduodant „pilstomus alkoholinius gėrimus“, taigi, siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi, ūkio subjektai nebeturi teisės nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus (alkoholinius gėrimus pilstant viešojo maitinimo įstaigai būdingoje taroje (bokalai, stiklinės, taurės ir pan.) ir tik vartoti vietoje.

Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, Å«kio subjektai, vykdantys mažmeninę prekybÄ alkoholiniais gėrimais, turi imtis efektyvių priemonių, užtikrinančių AKÄ® nuostatų laikymÄ si. Apelianto nuomone, tai, kad K. L. perpylė alkoholį į mineralinio butelį, rodo, kad ji akivaizdžiai suvokė, jog parduoda alkoholį iÅ¡sineÅ¡ti. VieÅ¡ojo maitinimo veiklos modelis, kai alkoholiniai gėrimai draudžiamu laiku perpilami į standartinius plastikinius butelius (Å¡iuo atveju į mineralinio butelį), yra apsimestinis AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymasis ir iÅ¡ esmės ydinga vieÅ¡ojo maitinimo veiklos praktika.

Akivaizdu, kad sÄ Å¾iningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iÅ¡ gamyklinių į kitus butelius. Tokio veiksmo tikslas gali bÅ«ti tik vienas – sudaryti sÄ lygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus iÅ¡sineÅ¡ti. LVAT 2013-06-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013 pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių turėtų imtis Å«kio subjektas, kad reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui tik vietoje bÅ«tų įvykdytas, Å¡ias priemones turi pasirinkti patys Å«kio subjektai, tačiau svarbu, kad Å¡ios priemonės bÅ«tų teisėtos ir efektyvios, t. y. užtikrintų nustatytų imperatyvų laikymÄ si.

Nustačius, kad draudžiamu laiku vieÅ¡ojo maitinimo vietoje parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai, tačiau neužtikrinamas jų vartojimas vietoje (t. y. klientai juos iÅ¡sineÅ¡a iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo vietos), bus taikoma atsakomybė, nes buvo įvykdyta tik viena iÅ¡ dviejų privalomų AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų sÄ lygų (t. y. įvykdyta tik sÄ lyga parduoti pilstomus alkoholius gėrimus, tačiau nebuvo užtikrintas jų vartojimas vietoje).

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog K. L. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 168 straipsnio 2 dalyje. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. L. bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimÄ , remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir pakankamai iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Jokie procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutarimÄ .

10. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens administracinės atsakomybės, bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių K. L. kaltę. Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios ji savo kaltę kategoriškai neigė. Apylinkės teismo posėdyje ji parodė, jog bare apsilankė 4 vaikinai. Jie atvažiavo taksi ir norėjo gauti alkoholio uždarytame butelyje. Nusipirko sulčių, 1,5 litro mineralinio „Vichy“ ir 0,7 litro degtinės. Ji degtinę supylė į 2 vienkartinius bokalus ir vaikinams pasakė, kad alkoholis vartojamas vietoje.

Jie jos nepaklausė, mineralinį pradėjo gerti bare, po to išėjo už baro ribų, ji fiziškai negalėjo jų sulaikyti. Teritorijos už baro K. L. nemato, nes tai trukdo padaryti laiptai ir tualetas. Jos manymu, vaikinai alkoholį susipylė į mineralinio butelį, nes taip ir buvo pagauti policijos pareigūnų. Šie K. L. parodymai sutampa jos 2019-02-09 paaiškinime dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje neužtikrinimo nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b. l.

21) ir nėra paneigti liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis.

12. Apylinkės teismo posėdyje liudytojas N. V. parodė, kad keturiese taksi važiavo į naktinį barÄ nusipirkti degtinės, o po to norėjo važiuoti namo. Degtinę pirko draugas D. D., o jie buvo Å¡alia. D. D. pirko tik degtinę. Pardavėja pardavė degtinę ir mineralinį. Degtinę ji padavė supylusi į 2 plastikinius bokalus. Tada jie nuėjo į tualetÄ , mineralinį iÅ¡pylė ir į mineralinio butelį supylė degtinę. Išėjus iÅ¡ baro, juos sulaikė policija. Jie pasakė, kad neÅ¡asi alkoholį, N. V. buvo suraÅ¡ytas protokolas. Nepamena, kÄ paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, taip pat nepamena, ar buvo įspėtas už melagingų parodymų davimÄ . PaaiÅ¡kinimÄ surašė pats, tačiau buvo girtas ir neteisingai nurodė aplinkybes. Kodėl melavo raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , negali pasakyti.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad K. L. matė naktiniame bare. Jis buvo pas draugus, jie Å¡ventė. Jis buvo labai girtas, todėl blogai atsimena. Neatsimena, kas pirko alkoholį. Nusipirkę degtinę jie nuėjo į tualetÄ ir alkoholį supylė į mineralinio butelį. Nors policijos pareigÅ«nai jo klausė, ar jis alkoholį įsigijo Å¡iame bare, ar jį pardavė barmenė, tačiau jis nelabai kÄ prisiminė ir negalėjo komentuoti. PaaiÅ¡kinimÄ rašė pats.

Kaip parašė tokį tekstÄ , neįsivaizduoja, nes buvo neblaivus. Jis teiravosi policijos pareigÅ«no, ar jam reikės eiti į policijÄ ir teismÄ , jie atsakė, kad ne, todėl jis ir surašė tokį paaiÅ¡kinimÄ . Kodėl paaiÅ¡kinime nurodė, kad degtinę į mineralinio butelį supylė barmenė, nežino, gal netiksliai dėstė savo mintis. Kas tikrai rankose laikė alkoholį, nežino, jis laikė sultis. Buvo priėjęs prie baro, tačiau bare sutiko senÄ pažįstamÄ ir su juo daugiausiai laiko prakalbėjo, todėl nematė, kas vyko prie baro.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino byloje esančios filmuotos medžiagos, kritiÅ¡kai nevertino N. V. bei D. D. pakeistų parodymų apie įvykio aplinkybes (nes savo pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose jie teigė, kad K. L. iÅ¡pylė mineralinį vandenį į prie baro esančiÄ kriauklę ir į tuščiÄ butelį supylė degtinę, o teisme jau teigė, kad tai tualete padarė patys). Taip pat teigiama, kad liudytojų blaivumas nesukėlė pareigÅ«nams jokių abejonių, o parodymus liudytojai pakeitė siekdami padėti K.

L. iÅ¡vengti atsakomybės. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad N. V. bei D. D. blaivumas jokiais objektyviais bÅ«dais ar priemonėmis nei įvykio metu, nei po įvykio nebuvo nustatinėjamas, o vien tai, kad jie, Institucijos nuomone, riÅ¡liai kalbėjo ir koordinavo judesius, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti jų versijÄ , kad jie buvo girti ir prastai atsimena to vakaro aplinkybes. Be to, iÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad nors pirkėjas N. V. raÅ¡ydamas savo 2019-02-09 paaiÅ¡kinimÄ dėl alkoholinio gėrimo iÅ¡sineÅ¡imo nurodė, kad pardavėja iÅ¡pylė mineralinį į kriauklę, o į tuščiÄ butelį supylė degtinę, tačiau netrukus po to pareigÅ«nams paklausus kitų 3 vaikinų apie įvykio aplinkybes Å¡ie nurodė, kad patys tualete iÅ¡pylė mineralinį vandenį ir vietoje jo į butelį supylė degtinę.

Tik policijos pareigūnui kelis kartus primygtinai paminėjus, kad jų draugas (N. V.) savo paaiškinime nurodė kitokias įvykio aplinkybes (t. y. kad degtinę į butelį perpylė pati barmenė), D. D. savo 2019-02-09 paaiškinime dėl alkoholinio gėrimo išsinešimo parašė, jog degtinę į mineralinio butelį perpylė baro darbuotoja.

15. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, o ne pirminiais paaiškinimais, kurie buvo teikti N. V. ir D. D. galbūt esant apsvaigusiems nuo alkoholio. Dėl šios priežasties atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirkėjo ir liudytojo pirminiai parodymai sutampa, nors jie buvo apklausiami atskirai, ir kad pirminiai paaiškinimai šiuo atveju yra patikimesni.

16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad į barÄ atėję asmenys grotomis izoliuotos kriauklės nebÅ«tų galėję pastebėti, jei pardavėja nebÅ«tų atlikusi įvardijamų veiksmų (t. y. į kriauklę iÅ¡pylusi mineralinio vandens, o į tuščiÄ butelį perpylusi degtinės). IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad kriauklė yra matomoje vietoje ir bet koks asmuo, prisiartinęs prie baro grotų, be jokių pastangų gali jÄ pamatyti.

17. ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mažmeninės prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytÄ mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. IÅ¡ minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog Å¡i teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, taikant Å¡iÄ teisės normÄ , bÅ«tina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybÄ .

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, skirtiems vartoti tik vietoje.

Å ioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali bÅ«ti parduodami tik pilstomi arba atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi bÅ«ti tenkinamos abi sÄ lygos.

18. Kaip jau minėta, teismo posėdyje K. L. paaiÅ¡kino, jog ji degtinę supylė į 2 vienkartines stiklines, o apie tai, kad iÅ¡ baro iÅ¡sineÅ¡ti alkoholio negalima, pirkėjus įspėjo žodžiu, tokiu bÅ«du tenkino abi AKÄ® įvardytas sÄ lygas. Tai nėra paneigta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad bare yra pastatyti staliukai ir kėdės alkoholiui vartoti vietoje. Todėl Å¡iuo atveju apygardos teismas vertindamas surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad K.

L. nepadarė visko, kad nebÅ«tų pažeistas AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas (kad parduotas alkoholis bÅ«tų vartojamas vietoje). Akivaizdu, kad K. L., supildama parduodamÄ alkoholį į vienkartinę plastmasinę tarÄ , įspėdama pirkėjus apie tai, kad jo negalima iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro, bare esant staliukų, prie kurių yra sudarytos sÄ lygos alkoholį vartoti vietoje, negali kiekvienÄ kartÄ numanyti, jog pirkėjas alkoholį iÅ¡ baro iÅ¡sineÅ¡. Ypač atsižvelgiant į tai, kad asmenims už alkoholio iÅ¡sineÅ¡imÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų įstatymo uždraustu laiku taip pat numatyta administracinė atsakomybė.

Be to, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad LVAT yra pasisakęs, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos Å«kio subjektų darbuotojų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas ketina parduotÄ gėrimÄ iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, todėl iÅ¡ pardavėjo negalima reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojamų administracinių bylų (LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017 ir 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013) faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes jose administracinėn atsakomybėn buvo traukiami Å«kio subjektai (juridiniai asmenys), o K. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 2 dalį buvo patraukta kaip juridinio asmens darbuotoja (pardavėja). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panaÅ¡umų turi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose bÅ«tų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

20. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-30 nutarimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado G. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Aurelija Sadauskaitė