2019-02-13 Nr. AB-4004-3-61-3-01909-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-9-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01909-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas) Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1 teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. , naudodamasis Elektroninio pristatymo sistema, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) padavė apeliacinį skundą. LVAT 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nurodė apeliacinio skundo trūkumus (nepasirašytas elektroniniu parašu Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (toliau – VEP) ir nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodant galimas termino praleidimo priežastis) ir nustatė 14 dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos terminą nurodytiems trūkumams ištaisyti. Pareiškėjui nepateikus patikslinto apeliacinio skundo, LVAT 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi laikė pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodo, kad registruotą laišką su LVAT nutartimi gavo tik 2018 m. gruodžio 15 d. Vilniaus 8-ojo pašto pirmajame poskyryje, Kareivių g. 11A, Vilniuje, o terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2018 m. spalio 5 d. Nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį terminas apeliaciniam skundui šiuo atveju paduoti būtų laikomas 2018 m. lapkričio 6 d.

II. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą praleido (apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. spalio 22 d. įskaitytinai, tačiau buvo paduotas 2018 m. lapkričio 2 d.). Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminą praleido, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2018 m. spalio 5 d., tačiau kartu mano, jog apeliacinio skundo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo (gavimo) dienos. Nors kitų priežasčių pareiškėjas tiesiogiai nenurodo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pavėluoto apeliacinio skundo padavimo priežastimis taip pat galėjo būti ir pareiškėjo sveikatos būklė ir klaidingas savo procesinių teisių suvokimas, susijęs su netinkamu procesinių normų, reguliuojančių apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentą, traktavimu.

Teisėjų kolegija vertindama nurodytas priežastis pažymi, kad pareiškėjas pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs 2018 m. spalio 5 d. Taigi, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – septyniolika dienų - pateikti apeliacinį skundą teismui iki termino pabaigos. Todėl šiuo atveju, net ir įvertinus priežastis, susijusias su pareiškėjo bendra sveikatos būkle, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą, juolab, kad jį surašė pats pareiškėjas. Teisinių žinių neturėjimas LVAT praktikoje nelaikomas pakankamai svarbia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią jam laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodoma termino praleidimo aplinkybė, kad apeliacinio skundo padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, atmestina kaip teisiškai nereikšminga, nes ši norma skirta skundo padavimo pirmosios instancijos teismui skaičiavimo terminui apibrėžti, o ne nustato apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui termino skaičiavimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, jei būtų veikęs kaip vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pakankamai laiko, kad apeliacinis skundas būtų paduotas iki nustatyto termino pabaigos.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus, pasisakytina, kad nėra pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius