2017-10-11 Nr. AB-18404-3-65-3-00467-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1508-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00467-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 14.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinių sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija plius“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „AV investicija plius“, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresniosios valstybinės aplinkos inspektorės (toliau – ir atsakovas, Panevėžio RAAD) priimtą 2015 m. lapkričio 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. E2-15/2-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. E2-15/2-2) bei Panevėžio RAAD 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 19-V3-1690 „Dėl privalomojo nurodymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 19-V3-1690).

2. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 2 d. Bendrovei buvo įteiktas Privalomasis nurodymas Nr. E2-15/2-2, kuriame nurodoma, kad Bendrovė privalo atliekų tvarkymo veiklą – atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą – organizuoti ir vykdyti vadovaujantis suderinto Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis. Pagal tokį privalomąjį nurodymą Bendrovė susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) privalo laikyti pastato – sandėlio viduje. Nesutikdamas su šiuo nurodymu, pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio RAAD, kuris Sprendimu Nr. 19-V3-1690 Privalomąjį nurodymą Nr. E2-15/2-2 iš dalies pakeitė, paliko galioti reikalavimą atliekų tvarkymo veiklą – atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą – organizuoti ir vykdyti, vadovaujantis Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas vertino, kad Panevėžio RAAD Sprendimas Nr. 19-V3-1690 nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, iš esmės jų neaptarus ir nepaneigus, todėl turėtų būti panaikintas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Panevėžio RAAD direktorius Sprendime Nr. 19-V3-1690 nepagrįstai sutapatino atliekų laikymą ir laikinąjį atliekų laikymą, todėl visiškai be pagrindo konstatavo, kad atliekų laikymo reikalavimai yra taikytini ir laikinajam atliekų laikymui. Pareiškėjo aiškinimu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas skirtingai apibrėžia atliekų laikymą ir laikinąjį atliekų laikymą. Pareiškėjo teigimu, Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtos sąlygos yra skirtos atliekų laikymo veiklai, todėl laikinajam atliekų laikymui jos neturi būti taikomos. UAB „AV investicija plius“ pripažino, kad atliekos, kurių krovimas buvo užfiksuotas patikrinimo metu, yra Bendrovės veikloje susidariusios atliekos, todėl jų sandėliavimas atliekų susidarymo vietoje, patenkančioje į Bendrovės teritoriją, iki jų surinkimo, negali būti pripažintas atliekų laikymu.

5. Tvirtino, kad patikrinimo metu užsifiksuotas atliekų krovimas apskritai negali būti pripažintas nei atliekų laikymu, nei laikinuoju atliekų laikymu. Privalomajame nurodyme Nr. E2-15/2-2 yra aiškiai užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad susidariusios susmulkintos atliekos pakraunamos į konteinerį, kuriuo jos bus vežamos atliekų tvarkytojams, t. y. konstatuota, kad vykdomas atliekų pakrovimo vežti procesas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo. Bendrovė, remdamasi Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta atliekų vežimo samprata, teigė, kad Privalomajame nurodyme Nr. E2-15/2-2 konstatuotos faktinės aplinkybės būtent ir patvirtina patikrinimo metu užfiksuotą atliekų vežimo procesą, konkrečiai, jo dalį – atliekų vežėjo vykdomą atliekų paėmimą iš jų turėtojo, t. y. UAB „AV investicija plius“. Bendrovė, remdamasi tuo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas atliekų vežimo ir atliekų laikymo veiklas apibrėžia visiškai, teigė, kad atliekų laikymo reikalavimai netaikytini atliekų vežimui.

6. Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepimu prašė UAB „AV investicija plius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Panevėžio RAAD nurodė, kad Bendrovėje buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar Bendrovė savo veikloje laikosi 2009 m. kovo 9 d. išduoto, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. P2-1/114 sąlygų. Patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. spalio 19–30 d. patikrinimo akte Nr. E1-15/2-48 užfiksuota, kad be kitų TIPK leidimo sąlygų pažeidimų, Bendrovė savo veikloje nesilaiko Reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, 4.2. punkto reikalavimo. Atsakovas pabrėžė, kad, pagal Reglamento 4.2 punktą, atliekos (atliekų kodas 19 12 12), apibrėžiamos kaip kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11, turi būti laikomos sandėlyje. Per patikrinimą buvo nustatyta, kad aukščiau nurodytos atliekos laikomos lauke, Bendrovės teritorijoje stovinčiame konteineryje, Bendrovės teritorija užteršta susmulkintomis atliekomis, už teritorijos ribų taip pat yra pasklidusių smulkintų atliekų. Atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad taip Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

8. Panevėžio RAAD teigė, kad siekiant nutraukti trunkamo pobūdžio Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą, buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. E2-15/2-2, Bendrovei nurodyta atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą organizuoti ir vykdyti Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje. Atsakovas teigė, kad toks reikalavimas atitinka su Bendrove suderintus TIPK leidimą ir Reglamentą, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Panevėžio RAAD vertino, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, rengiamų reglamentų 4 skyriuje privalo nurodyti visas atliekų saugyklas ir visas jose laikomas atliekas, neišskiriant, ar tai yra laikinas laikymas ar laikymas. Pareiškėjo su Panevėžio RAAD suderintame Reglamente bei Bendrovės parengtame Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – Planas) taip pat nėra išskiriamos tvarkomos (laikomos) ir susidarančios (laikinai laikomos) atliekos. Be to, prie Reglamento pateiktoje schemoje „Atliekų laikymo ir tvarkymo zonos“ laikomų bei laikinai laikomų atliekų zonos nėra išskirtos.

10. Atsakovas tvirtino, kad UAB „AV investicija plius“ klaidina teismą, nurodydama teiginius, jog Bendrovės veikloje susidariusių atliekų sandėliavimui nėra taikomi TIPK leidimo, Reglamento ir Plano reikalavimai. Bendrovė turi pareigą su susidarančiomis atliekomis elgtis pagal išduotą TIPK leidimą bei suderintus Reglamentą ir Planą, kadangi atliekos susidaro atliekų tvarkymo veikloje ir yra tiesiogiai susijusios su technologiniais procesais, kurie yra vykdomi Bendrovėje. Atsakovas nurodė, kad UAB „AV investicija plius“ nėra keliami reikalavimai atliekų, kurios susidaro ne atliekų tvarkymo metu, pvz. mišrių komunalinių atliekų, sandėliavimo vietai. Panevėžio RAAD teigė, kad Sprendime Nr. 19-V3-1690 tinkamai remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių III skyriumi, kadangi Bendrovės laikinai laikomos atliekos sklido aplinkoje, teritorijoje ir net už jos ribų, todėl Bendrovė, nesilaikydama suderintame Reglamente numatytų reikalavimų, sudarė sąlygas atsirasti kitam pažeidimui – aplinkos teršimui.

II. 11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Panevėžio RAAD 2015 m. spalio 19 d. atliko UAB „AV investicija plius“ neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar Bendrovė, vykdydama veiklą, laikosi 2009 m. kovo 9 d. išduoto, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. P2-1/114 sąlygų. Patikrinimas buvo atliktas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštišku prašymu Nr. (15.11)-A4-11441 ir 2015 m. spalio 15 d. Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjo pavedimu atlikti patikrinimą Nr. V5-1128. Atlikto patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2015 m. spalio 19–30 d. patikrinimo akte Nr. E1-15/2-48, per patikrinimą nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos fotonuotraukose. Remiantis 2015 m. spalio 19–30 d. patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2015 m. lapkričio 2 d. parengtas Privalomasis nurodymas Nr. E2-15/2-2, kuriuo UAB „AV investicija plius“ nurodyta: 1) atliekų tvarkymo veiklą – atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą – organizuoti ir vykdyti suderinto Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje; 2) privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2016 m. sausio 2 d. UAB „AV investicija plius“, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu Nr. E2-15/2-2, pateikė skundą Panevėžio RAAD direktoriui, kuris 2015 m. lapkričio 20 d. Sprendimu Nr. 19-V3-1690 iš dalies pakeitė Privalomąjį nurodymą Nr. E2-15/2-2: konstatavo, kad nenustatyta, jog Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, bei paliko galioti reikalavimą atliekų tvarkymo veiklą – atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą – organizuoti ir vykdyti, vadovaujantis Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje.

13. Teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą, vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalimi, 19 straipsnio 1–2 dalimis, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10, 22 dalimis, 10 straipsnio 1–2 dalimis, Reglamento 3.4., 4.1–4.7 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.820, CK 6.815 straipsniais.

14. Byloje nustatyta, kad UAB „AV investicija plius“ veikloje susidariusias atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikė lauke, Bendrovės teritorijoje stovėjusiame konteineryje, t. y. vietose, nenumatytose su Bendrovė suderintame Reglamente, taip nesilaikant Reglamento 4.2. punkto reikalavimo, kad kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11, t. y. atliekos (atliekų kodas19 12 12) privalo būti laikomos sandėlyje. Be to, per patikrinimą nustatyta, jog Bendrovės teritorija užteršta susmulkintomis atliekomis, pasklidusių smulkintų atliekų buvo ir už teritorijos ribų. Bylos rašytinių dokumentų duomenys, 2015 m. spalio 19 d. neplaninio patikrinimo metu darytos nuotraukos ir bylos proceso dalyvių paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtino, kad Bendrovėje atliekų (atliekų kodas 19 12 12) smulkinimas vyksta sandėlio viduje esančiame įrenginyje, tiesiogiai susietame su transporteriu. Transporteris per pastato sienoje esančią angą išvestas į išorę, transporterio judanti juosta atvira, ja susmulkintos atliekos per nukreipiantį įrenginį patenka į konteinerį. UAB „AV investicija plius“ atstovas, teikdamas paaiškinimus apie atliekų tvarkymo procesą, nurodė, kad konteinerį Bendrovei sutarčių pagrindu pristato atliekų tvarkytojai. Pristatytą konteinerį pripildžius susmulkintomis atliekomis, jis užkeliamas ant automobilio specialios platformos ir išvežamas. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad susmulkintos atliekos konteineryje laikomos laikinai, iki jis pripildomas, ir nurodė, jog konteineris trumpiausiai pripildomas per pusantros paros, o ilgiausiai – per tris paras. Patikrinimo metu darytos nuotraukos, teismo įsitikinimu, patvirtina, kad konteineris susmulkintomis atliekomis buvo pripildytas iš dalies, jis stovėjo atitrauktas nuo transporterio ir nukreipiančio įrenginio, Bendrovės teritorijoje buvo pasklidusių susmulkintų atliekų.

15. Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad Bendrovė yra įsipareigojusi visas savo veikloje tvarkomas atliekas laikyti sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Reglamento 4.2 punkte nurodyta, kad šiame sandėlyje privalo būti laikomos ir atliekos, turinčios kodą 19 12 12. Bendrovė, organizuodama savo ūkinę veiklą, yra numačiusi ir nustatyta tvarka įsipareigojusi, jog tolimesniems atliekų tvarkytojams perduodamos atliekos (atliekų kodas 19 12 12) bus kaupiamos iki ekonomiškai naudingo kiekio, bet ne daugiau kaip 20 tonų, ir laikomos tik Bendrovės sandėlyje. Reglamente nėra nustatyta, kokiose talpose (atliekų laikymo priemonėse) Bendrovė kaupia atliekų vežėjams perduoti skirtas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) ir jas perduoda. Teismas darė išvadą, kad tokiu atveju Bendrovė privalo laikytis Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktais nustatytus aplinkos ir priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Pagal pareiškėjo su UAB „Raguvilė“ sudarytą sutartį, pareiškėjas, kaip užsakovas, įsipareigoja patiekti atliekas, jas pakrauti savo lėšomis, įrenginiais ir darbo jėga į kitos sutarties šalies (vykdytojo) konteinerius ar trečiojo asmens, pagal su UAB „Šatruva“, UAB „AV investicija“ sudarytų sutarčių 2.4 punktus, Bendrovė įsipareigoja perduoti atliekas (atliekų kodas 19 12 12), supakuotas į tinkamą įpakavimą, aštrius daiktus sudėti į neperduriamą pakuotę, pavojingų savybių turinčias atliekas supakuoti atskirose dėžėse ir paženklinti specialiomis etiketėmis.

16. Įvertinęs Panevėžio RAAD atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Bendrovė atliekų vežėjams perduoti skirtas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) kaupė konteineryje, kurį pristatė UAB „Šatruva“. Teismas, remdamasis Reglamento 3.4 ir 4.2 punktais, sprendė, jog konteineris privalėjo būti patalpintas į Bendrovės sandėlį, kuriame vykdomos atliekų tvarkymo procedūros, kad jame, kaip atliekų laikymo priemonėje, būtų sukauptas ūkio subjektui ekonomiškai naudingas atliekos (atliekų kodas 19 12 12) kiekis, skirtas perduoti tolimesniems atliekų tvarkytojams.

17. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Panevėžio RAAD parengtas Privalomasis nurodymas Nr. E2-15/2-2, kuriuo Bendrovei duotas nurodymas atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą organizuoti ir vykdyti Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje, ir Panevėžio RAAD Sprendimas Nr. 19-V3-1690, kuriuo šis reikalavimas paliktas nepakeistas, yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

III. 18. Pareiškėjas „AV investicija plius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Nurodo iš esmės tapačias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

20. Apeliaciniame skunde papildomai akcentuojama, kad teismas netinkamai taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10, 22 ir 45 dalis ir nepagrįstai sutapatino atliekų laikymą ir laikiną atliekų laikymą, netinkamai aiškino atliekų vežimo sąvoką – nepagrįstai sutapatino veiksmus, kurie yra atliekų vežimo veiklos dalis ir atliekų laikymo veiklos dalis.

21. Atsakovas Panevėžio RAAD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, kad pareiškėjas yra įsipareigojęs, jog tolimesniems atliekų tvarkytojams perduodamos atliekos bus kaupiamos iki atitinkamo kiekio ir laikomos tik Bendrovės sandėlyje.

23. Atsakovo įsitikinimu, teismas tinkamai atribojo atliekų laikymą ir jų vežimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio RAAD 2015 m. lapkričio 2 d. privalomojo nurodymo Nr. E2-15/2-2 teisėtumas bei pagrįstumas.

25. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalį, atliekų laikymas yra naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

26. Atliekų tvarkymo įstatyme laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (2 str. 45 d.).

27. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

28. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Atliekų tvarkymo įstatyme nėra daromas skirtumas tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, be to, atliekų laikymas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus.

29. Atsižvelgus į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepadarė skirtumo tarp atliekų laikymo ir laikino atliekų laikymo.

30. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, dalis.

31. Nustatyta, kad pareiškėjas ūkinę veiklą vykdo pagal Panevėžio RAAD 2009 m. kovo 9 d. išduotą, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguotą TIPK leidimą Nr. P2-1/114, 2014 m. balandžio 2 d. su Panevėžio RAAD suderintą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (b. l. 26–40, 54–58). Bendrovė 2014 m. sausio 16 d. patvirtino ir 2014 m. balandžio 2 d. su Panevėžio RAAD suderino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą (b. l. 42–48).

32. Reglamento 3.4. punkte įtvirtinta, kad sukaupus ekonomiškai naudingą kiekį, bet ne daugiau nei vienu metu leidžiamą laikyti kiekį, plastikų atliekos perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams (b. l. 29–32).

33. Pagal Reglamento 4.1 punktą, pareiškėjas yra įsipareigojęs visas savo veikloje tvarkomas atliekas laikyti sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Reglamento 4.2 punkte nurodyta, kad šiame sandėlyje privalo būti laikomos ir atliekos, turinčios kodą 19 12 12 (b. l. 37).

34. Atsakovo atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atliekos buvo laikomos konteineryje, ruošiamos perduoti atliekų tvarkytojams per kelias dienas, dalis smulkintų atliekų buvo išblaškyta po Bendrovės teritoriją ir už jos ribų (b. l. 21). Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 24–25).

35. Kaip matyti iš šių faktinių aplinkybių bei kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nevykdė Reglamente nustatytos pareigos atliekas laikyti sandėlyje, atliekos, prieš jas išvežant kelių dienų laikotarpiu, buvo laikomos atvirame konteineryje, dėl ko buvo paskleistos tiek Bendrovės teritorijoje, tiek už jos ribų.

36. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų tokiu būdu, jog nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str.).

37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal minėtas Reglamento nuostatas, tik sukaupus tam tikrą kiekį atliekų, jos yra perduodamos atliekų tvarkytojams (vežėjams). Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, atliekos konteineriuose kaupiamos tol, kol susidarys reikiamas jų kiekis, t. y. lauke esantys konteineriai nėra paruošti atliekų tvarkytojams (vežėjams) išsivežti – juose kaupiamos atliekos tol, kol susidarys reikiamas kiekis atliekų ir tada konteineris yra išvežamas – atliekos yra perduodamos. Vadinasi, tokiu būdu laikomos atliekos neigiamą poveikį aplinkai gali daryti nuolat, o ne vien pačiu jų perdavimo atliekų tvarkytojui (vežėjui) momentu (pvz., išstūmus konteinerį iš sandėlio prieš atvykstant atliekų tvarkytojui).

38. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, atliekų vežimas yra atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, atliekos neigiamą poveikį aplinkai darė ne tik jų paėmimo iš pareiškėjo metu, bet pareiškėjui nuolat vykdant savo ūkinę veiklą, t. y. beriant atliekas į atvirą konteinerį, esantį lauke. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog buvo sutapatinti atliekų vežimo ir laikymo veiksmai.

39. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodymas pareiškėjui laikyti atliekas sandėlio viduje šiuo konkrečiu atveju yra teisėtas ir pagrįstas, kaip jį patvirtinantis atsakovo sprendimas, kadangi pareiškėjas nevykdė savo ūkinės veiklos tokiu būdu, jog nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, t. y. nesilaikė Reglamento 4 punkto nuostatų laikyti atliekas sandėlyje.

40. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius