2021-04-23 Nr. CB-4282-2-69-3-12329-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2176

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12329-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 14 d. paduotu atsakovų H. J. B. (H. J. B.) ir B. B. (B. B.) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai H. J. B. ir B. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovų ieškovams R. D., G. D., V. A., ir R. A. priteistos sumos už parduotų butų defektų taisymą bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacija byloje grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, nepagrįstai atnaujindami ieškovams ieškinio senaties terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį. Atsakovų teigimu, ieškovai žinojo apie savo teisių pažeidimą bei galėjo laiku pareikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti yra taikomas sutrumpintas senaties terminas, ieškovai pripažintini nebuvę pakankamai apdairūs ir rūpestingi, laiku nesiimdami savo pažeistų teisių gynybos. Be to, atsakovai nurodo, kad teismai nepagrįstai suabsoliutino vienintelį rašytinį įrodymą – teismo eksperto S. M. ekspertizės aktą ir nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto V. G. konsultacinėje išvadoje teismo eksperto nurodytomis išvadomis apie akivaizdžius ir paslėptus butų trūkumus bei projektuojamo namo klasę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovų kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Šiuo atveju atsakovai iš esmės siekia kitokio faktinių aplinkybių nustatymo, nors kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.

Paduodami kasacinį skundą atsakovai jiems priklausančio mokėti 577 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo, nepateikė prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą (CPK 347 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas